Dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 18 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. 3P-1738/2019

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01946-2016-4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Andžej Maciejevski,

susipažinusi su 2019 m. spalio 23 d. gautu ieškovų UAB „Švytis“ ir A. S. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovai UAB „Švytis“ ir A. S. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 18 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimas, kuriuo atmestas jų ieškinys atsakovei UAB „Tauragės kurjeris“ dėl pažeistų teisių pripažinimo, įpareigojimo paneigti informaciją ir žalos atlyginimo.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovų UAB „Švytis“ ir A. S. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai nepagrįstai sprendė, kad administracinėje byloje priimti teismų procesiniai sprendimai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, be to, rėmėsi ne faktais, o administracinių teismų padarytomis teisinėmis išvadomis. Administracinėje byloje, skirtingai nuo šios bylos, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės civilinės atsakomybės CK 2.24 straipsnio 5 dalies pagrindu; 2) teismai neatskleidė bylos esmės, nepasisakė dėl ieškinio pagrįstumo ir bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, o tai yra absoliutus teismų sprendimų negaliojimo pagrindas; 2) ieškovų vertinimu, aiškinant CK 2.24 straipsnio 5 dalį lingvistiškai, sistemiškai ir logiškai, visuomenės informavimo priemonės sąžiningumas reikšmingas tik tada, kai skelbiama žinomo šaltinio informacija, kitais atvejais (kai visuomenės informavimo priemonė skelbia savo darbuotojų publikacijas arba anoniminę informaciją) jos sąžiningumo nustatinėti nereikia ir jos atsakomybė kyla įstatymo pagrindu; 3) teismai nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, kad žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas neturi prejudicinės galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino, taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Nepriimtą skundą grąžinti jį padavusiems asmenims.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Gražina Davidonienė

Andžej Maciejevski