J. T. pagal BK 149 str. 3 d., 149 str. 4 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-420/2012

Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00016-2009-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.7.1.2.2;

1.2.7.1.2.3;

2.1.7.3;

2.1.7.4.1 (S)

2012 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,

nuteistajam J. T.,

gynėjui Romualdui Mikliušui,

teismo posėdyje žodine kasacine proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. T. gynėjo advokato Romualdo Mikliušo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nuosprendžio.

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nuosprendžiu J. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį (dėl 2004 m. liepos mėn. veikos) – dešimčiai metų laisvės atėmimo; BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl 2004 m. liepos mėn.–2005 m. gegužės 15 d. veikos) – dešimčiai metų laisvės atėmimo; pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (dėl 2005 m. gegužės 15 d.–2007 m. liepos 26 d. veikos) – šešeriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo; BK 149 straipsnio 3 dalį (dėl 2007 m. liepos 26 d. veikos) – šešeriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo; BK 149 straipsnio 3 dalį (dėl 2009 m. sausio 3 d. veikos) – šešeriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo; BK 135 straipsnio 2 dalies 1 punktą – septyneriems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 14 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu J. M. nuteistas už keturis nusikaltimus, numatytus BK 151 straipsnio 2 dalyje, ir subendrinus bausmes jam paskirta galutinė ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Iš J. T. priteista O. M. 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš J. T. ir J. M. solidariai priteista organizacijai,,Lietuvos Caritas“ 1000 Lt už nukentėjusiosios atstovavimą teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nuosprendis pakeistas:

panaikinta nuosprendžio dalis dėl J. T. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: J. T. pagal 135 straipsnio 2 dalies 1 punktą išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

dvi nusikalstamos veikos, už kurias J. T. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl mažametės išžaginimo 2004 m. liepos mėnesį ir laikotarpiu nuo 2004 m. liepos mėnesio iki 2005 m. gegužės 15 d.), perkvalifikuotos į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 4 dalyje, ir už ją paskirta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų;

dvi nusikalstamos veikos, už kurias J. T. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (dėl nepilnametės išžaginimo laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 15 d. iki 2007 m. liepos 26 d. ir 2007 m. liepos 26 d.), perkvalifikuotos į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje, ir už ją paskirta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams ir šešiems mėnesiams;

J. T. pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (dėl nepilnametės išžaginimo 2009 m. sausio 3 d.) paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki ketverių metų ir šešių mėnesių;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė J. T. paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

trys nusikalstamos veikos, už kurias J. M. nuteistas pagal BK 151 straipsnio 2 dalį (dėl nepilnametės privertimo lytiškai santykiauti 2004 m. liepos mėnesį, laikotarpiu nuo 2004 m. liepos mėnesio iki 2005 m. gegužės 15 d. ir laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 15 d. iki 2009 m. sausio 3 d.), perkvalifikuotos į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 151 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams; subendrinus šią bausmę su bausme, paskirta pagal BK 151 straipsnio 2 dalį (dėl nepilnametės privertimo lytiškai santykiauti 2009 m. sausio 3 d.), galutinė subendrinta bausmė J. M. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams ir trims mėnesiams;

iš J. T. priteistas nukentėjusiajai O. M. neturtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 15 000 Lt. Iš J. T. ir J. M. išieškota organizacijai,,Lietuvos Caritas“ po 500 Lt iš kiekvieno už nukentėjusiosios O. M. atstovavimą teisme.

Dėl šioje byloje nuteisto J. M. kasacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimus,

n u s t a t ė :

J. T. pagal BK 149 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad sistemingai žagino mažametį asmenį, o būtent: laikotarpiu nuo 2004 m. liepos mėnesio iki 2005 m. gegužės 15 d., tiksliau nenustatytu laiku, J. M. gyvenamajame name Varėnos r., (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas, taip pat pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiškumu dėl mažametystės, lytiškai santykiaudavo su mažamete O. M., gimusia 1991 m. gegužės 15 d., prieš jos valią.

Be to, J. T. pagal BK 149 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad sistemingai žagino nepilnametį asmenį, o būtent: laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 15 d. iki 2007 m. liepos 26 d., tiksliau nenustatytu laiku, J. M. gyvenamajame name ir miške Varėnos r., (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas, taip pat pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiškumu, lytiškai santykiaudavo su nepilnamete O. M. prieš jos valią.

Be to, J. T. pagal BK 149 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad išžagino nepilnametį asmenį, t. y. 2009 m. sausio 3 d., 9–10 val., J. M. gyvenamajame name Varėnos r., (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę priešintis, lytiškai santykiavo su nepilnamete O. M. prieš jos valią.

J. M. pagal BK 151 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2004 m. liepos mėnesį, taip pat laikotarpiu nuo 2004 m. liepos mėnesio iki 2005 m. gegužės 15 d. ir laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 15 d. iki 2009 m. sausio 3 d., tiksliau nenustatytu laiku, savo gyvenamajame name, esančiame Varėnos r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, panaudodamas psichinę prievartą, pasinaudodamas savo dukters O. M., gimusios 1991 m. gegužės 15 d., priklausomumu bei bejėgiškumu dėl mažametystės, privertė ją lytiškai santykiauti su J. T. prieš jos valią.

Be to, J. M. taip pat pagal BK 151 straipsnio 2 dalyje nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 3 d., 9-10 val., savo gyvenamajame name, esančiame Varėnos r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, panaudodamas psichinę prievartą, pasinaudodamas dukters O. M. priklausomumu, privertė ją lytiškai santykiauti su J. T. prieš jos valią.

Nuteistojo J. T. gynėjas kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus panaikinti ir baudžiamąją bylą J. T. nutraukti arba perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo surinkta įrodymų, pagrindžiančių, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Nors J. T. teigė su O. M. lytinių santykių neturėjęs, jos nežaginęs, kad ši jį apkalbanti, teismai vadovavosi vien psichinių sveikatos sutrikimų turinčios, bylos baigtimi suinteresuotos nukentėjusiosios parodymais, neatitinkančiais teisėtumo reikalavimo. Byla buvo išnagrinėta neapklausus nukentėjusiosios teismo posėdyje. Teismai vadovavosi tik nepatikimais, kitiems bylos duomenims prieštaraujančiais O. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurie negali būti pripažinti įrodymais, nes apklausos protokolo turinys neatitinka prie jo pridėto prastos kokybės vaizdo įrašo. Iš vaizdo įrašo turinio galima spręsti, kad dalis šioje apklausoje užduotų psichologės klausimų nėra pažymėta protokole, be to, psichologės klausimai yra atsakymą menantys, o to neleidžia Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Vaizdo įrašas parodo, kad O. M. pati nedavė jokių parodymų ir negalėjo papasakoti jokių aplinkybių. Į teismo posėdyje išsakytas pastabas dėl nukentėjusiosios apklausos neteisėtumo teismai nereagavo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik apklausos protokolo duomenimis, nors vaizdo ir garso įrašai, kaip tyrimo veiksmo priedai (BPK 179 straipsnio 5 dalis), yra taip pat šaltiniai, kuriuose užfiksuoti juridiškai reikšmingi duomenys (nukentėjusiosios apklausa), todėl turi būti vertinami kaip visų įrodymų visuma. Nuteistajam inkriminuoti išžaginimo atvejai nepagrįsti jokiomis medicininėmis išvadomis, o 2009 m. sausio 21 d. Mykolo Romerio universiteto Alytaus poskyrio specialisto S. Jasinsko išvada nepatvirtina, kad būtent J. T. padarė nusikaltimą. Teismai neatsižvelgė į pirmosios instancijos teismo posėdyje pateiktus duomenis apie M. šeimos asocialumą, nepagrįstai atmetė prašymus apklausti liudytojus, galinčius nurodyti svarbias aplinkybes, taip pažeidė proceso šalių rungimosi ir teisės į gynybą principą. Be to, teismai neištyrė visų svarbių įrodymų, nepašalino prieštaravimų, neteisingai įvertino liudytojos L. R. parodymus, nevertino nukentėjusiosios motinos liudytojos D. M. parodymų, taip pat svarbių aplinkybių, kad, jau sulaikius J. T., O. M. dėl jos išžaginimo dar du kartus rašė pareiškimus, kuriuos vėliau atsiėmė. Teismai taip pat netyrė J. M. atliktų šantažavimo ir gąsdinimo veiksmų. Skunde teigiama, kad teismai buvo šališki, įrodymus vertino pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismų sprendimai surašyti pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Taip pat, kasatoriaus manymu, teismai netinkamai taikė ir aiškino BK 3 ir 149 straipsnių nuostatas dėl tęstinės nusikalstamos veikos. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal bylos aplinkybes padaryta viena tęstinė nusikalstama veika, tačiau bausmė nuteistajam paskirta už dvi tęstines nusikalstamas veikas, kurias pats teismas įvardijo kaip vieną. Kasatoriaus manymu, vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalimi, J. T. vieningos nusikalstamos veikos padarymo laikas yra paskutinio nusikalstamo veiksmo laikas, t. y. 2007 m. liepos 26 d., kai nukentėjusioji O. M. tapo nepilnamete, todėl nuteistojo veiksmai vertintini tik kaip atitinkantys BK 149 straipsnio 3 dalį.

Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nustatydama priteistinos nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, netinkamai aiškino ir taikė BPK 113 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžtus tokios žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nors nuosprendyje teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 7 punktą, jei dėl išžaginimo ar seksualinio prievartavimo metu panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas arba sukeliamas fizinis skausmas, padaryta veika papildomai pagal BK 138, 139 ar 140 straipsnius nekvalifikuojama, tačiau teismas, spręsdamas žalos dydžio klausimą, šios nuostatos nepaisė ir vadovavosi aplinkybe, jog J. T. veiksmais O. M. buvo padarytas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Be to, Lietuvos apeliacinis teismas tinkamai neišnagrinėjo J. T. apeliacinio skundo, nes nepasisakė dėl kai kurių jame nurodytų motyvų, apsiribodamas konstatavimu, kad Vilniaus apygardos teismas tinkamai ištyrė bylą.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir apeliacinio skundo išnagrinėjimo

Nagrinėjamoje byloje nustatytų ir J. T. inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių pagrindinis šaltinis yra nukentėjusiosios O. M. 2009 m. sausio 30 d. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (T. 1, b. l. 13-15), pati apklausa užfiksuota ne tik protokole, bet ir vaizdo ir garso įrašuose. Visi kiti įrodymų šaltiniai (liudytoja L. R., teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių aktai) iš esmės taip pat remiasi nukentėjusiosios O. M. duotais parodymais. Pagal nukentėjusiosios parodymus nustatytas ir laikas, kada prasidėjo sistemingi žaginimai (2004 m. vasara), pagal kurį J. T. inkriminuota sunkiausia šio nusikaltimo norma – mažamečio asmens išžaginimas. Tačiau pažymėtina, kad šie parodymai duoti 2009 m. sausio 5 d., t. y. praėjus daugiau kaip ketveriems metams nuo J. T. inkriminuotų sistemingų išžaginimų pradžios. Pažymėtina ir tai, kad, remiantis nukentėjusiosios parodymais, J. T. buvo inkriminuota labai ilgai trukusi lytinė prievarta, vykusi tiesiog name, kuriame gyveno nukentėjusiosios šeima. Kita vertus, byloje apklausti visą tą laiką kartu su nukentėjusiąja gyvenę motina D. M., vyresnioji sesuo V. M., jaunesnysis brolis T. M. tvirtino apie naudotą prievartą prieš ją nieko nežinoję. Nieko apie tai nežinojęs ir nukentėjusiosios draugas E. R.. Esant tokiai situacijai, nukentėjusiosios parodymų patikimumo, jų atitikties kitiems surinktiems įrodymams nustatymas turi ypatingą reikšmę užtikrinant vieną esminių baudžiamojo proceso tikslų – kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

Apeliaciniame skunde nuteistojo J. T. gynėjas ginčijo nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo teisėjui 2009 m. sausio 30 d. duotų parodymų įrodomąją reikšmę, pabrėždamas, kad šių parodymų vaizdo ir garso įrašas neatitinka apklausos protokolo turinio ir kad nukentėjusioji pati savarankiškai jokių parodymų nedavė, o protokolas surašytas pagal psichologės užduotus menamus klausimus. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas šį apeliacinio skundo teiginį, nutarė dar kartą išklausyti ir peržiūrėti apklausos įrašus, tačiau netrukus peržiūrą nutraukė pripažindamas, kad nukentėjusiąją apklausti buvo sudėtinga – ji kalba mažai ir tyliai, į klausimus atsakinėja trumpai (T. 3, b. l. 39). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodoma, kad šios aplinkybės nekelia abejonių dėl gautų duomenų patikimumo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nesugebėjo pašalinti apeliaciniame skunde keliamų abejonių dėl nukentėjusiosios parodymų ir apklausos protokole užfiksuotos informacijos atitikties. Šioms abejonėms pašalinti galėtų būti padaryta tiksli nukentėjusiosios apklausos stenograma, iš kurios būtų aišku, kas ir ką kalbėjo per apklausą. Pažymėtina, kad byloje esantis 2009 m. sausio 30 d. vykusio nukentėjusiosios apklausos vaizdo ir garso įrašas iš tikrųjų yra prastos kokybės, nukentėjusiosios žodžiai silpnai girdimi, todėl apklausos stenogramos nebuvimas apsunkina galimybes patikrinti gynybos pateikiamus argumentus dėl apklausos protokole netinkamai užfiksuotų parodymų turinio.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, gynyba prašė apklausti liudytojus, kurie galėtų parodyti, kad nukentėjusioji nuolat turėdavo lytinių santykių su vyrais, tačiau šie prašymai atmesti. Apeliaciniame skunde buvo ginčijamas tokio teismo sprendimo pagrįstumas. Apklausti minėtus gynybos liudytojus buvo prašoma ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas atsisakė tai padaryti, motyvuodamas, kad aplinkybės, kurias jie galėtų paliudyti, nesusijusios su byloje nagrinėjamais nusikaltimais. Tais pačiais motyvais buvo atsisakyta tikrinti ir gynėjo pateiktus duomenis apie tai, kad nukentėjusioji buvo padavusi skundus į Druskininkų ir Varėnos policijos komisariatus dėl patirtos seksualinės prievartos iš kitų asmenų, bet skundus atsiėmusi (T. 3, b. l. 17-18). Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėti gynybos pateikti duomenys, jei pasitvirtintų, neabejotinai turėtų svarbios reikšmės vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumą, taip pat ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę. Atsižvelgiant į kaltinamajam gresiančios atsakomybės sunkumą, šių gynybos pateiktų duomenų tikrinimas atitiktų sąžiningo proceso standartus bei užtikrintų teisės į gynybą įgyvendinimą. Todėl darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, atsisakęs šiuos duomenis tikrinti, neišnagrinėjo svarbių apeliacinio skundo argumentų, kaip to reikalauja BPK normos (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas savo išvadas dėl nustatytų faktinių aplinkybių įrodytumo, rėmėsi pirmosios J. T. apklausos metu duotais parodymais, kai šis prisipažino turėjęs lytinių santykių su nukentėjusiąja (T. 1, b. l. 104-105). Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad BPK įtvirtintų įrodymų leistinumo ir jų vertinimo principai suponuoja tai, kad asmenų parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis), tačiau jie neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTU0LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-554/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-554/2006">2K-554/2006</a>). Rėmimasis tokiais parodymais nekelia abejonių tik tuo atveju, kai jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA2LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-206/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-206/2008">2K-206/2008</a>, 2K-274/2008, 2K-7-198/2008). Nagrinėjamoje byloje pirmieji J. T. parodymai buvo duoti nedalyvaujant gynėjui (T. 1, b. l. 104-105). Vėliau J. T., apklaustas dalyvaujant gynėjui, šių parodymų atsisakė, teigė save apkalbėjęs dėl patirto smurto, kategoriškai neigė turėjęs lytinių santykių su nukentėjusiąja (T. 1, b. l. 118). Be to, matomas ryšis tarp J. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinio ir jam parinktų kardomųjų priemonių. Po pirmosios apklausos J. T. paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1, b. l. 110-111), o vėliau atsisakius anksčiau duotų parodymų, J. T. tuoj pat buvo sulaikytas, jam pareikšti sunkesni įtarimai ir tą pačią dieną jis buvo suimtas (T. 1, b. l. 121-136). Visos šios aplinkybės verčia abejoti J. T. pirmosios apklausos rezultatų įrodomąja reikšme. Abejonių kelią ir tai, kad šiais per pirmąją apklausą duotais J. T. parodymais remiamasi teismo psichiatrinės ir psichologinės ekspertizės aktuose (T. 1, b. l. 69-72; 82-86).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 20 straipsnio 4 ir 5 dalies reikalavimus. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas, byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje kartu su J. T. nuteistas ir nukentėjusiosios tėvas J. M., tačiau dėl jam priimto apkaltinamojo nuosprendžio apeliacinio ir kasacinio skundų nepaduota. Tačiau, nagrinėdama bylą kasacine tvarka, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad įrodymai, kuriais remiantis J. M. pripažintas kaltu dėl nukentėjusiosios privertimo lytiškai santykiauti su J. T., byloje išanalizuoti nepakankamai išsamiai, pavyzdžiui, visiškai neaišku, remiantis kokiais įrodymais J. M. nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą savo gyvenamajame name 2009 m. sausio 3 d., tarp 9 ir 10 val., nes, pagal nukentėjusiosios parodymus namuose tuo metu tėvo iš viso nebuvo, ji namuose buvo viena, kai atėjo J. T. ir ją išžagino (T. 1, b. l. 14). Bylą nagrinėjant iš naujo apeliacine tvarka, J. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumo klausimai taip pat turi susilaukti tinkamo dėmesio.

Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, susidaro situacija, kad pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, taigi negali būti vykdomos ir nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti nuteistiesiems paskirtos kardomosios priemonės: J. T. – suėmimas, J. M. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. J. M. iš pataisos namų paleistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti J. T. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, J. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

J. M. iš pataisos namų paleisti.

Teisėjai Jonas Prapiestis

Armanas Abramavičius

Olegas Fedosiukas