Baudžiamoji byla Nr. 2K-545/2012
Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00264-2010-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.1; 2.1.7.4; 2.3.4.6 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. gynėjo Osvaldo Martinkaus kasacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Iš A. J. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 1569,40 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidų.
Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, kuria nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Ranonio pranešimą,
nustatė:
A. J. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 2 d., apie 22.10 val., savo namuose, Kretingoje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu, kilus konfliktui dėl asmeninių nesutarimų, tyčia vieną kartą peiliu dūrė G. R. į dešinę pilvo pusę, vieną kartą į kairiąją krūtinės pusę, vieną kartą į krūtinkaulio apatiniąją dalį, vieną kartą į dešinįjį petį nugariniame paviršiuje, du kartus į kairės rankos dilbį ir padarė nukentėjusiajam G. R. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kasaciniu skundu nuteistojo A. J. gynėjas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde teigiama, kad buvo padaryti BPK pažeidimai, dėl to suvaržytos įstatymo garantuojamos kaltinamojo teisės, o teismui sukliudyta išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Buvo pažeista BPK 22 straipsnio 3 dalis, 48 straipsnis, nes nuteistajam ir jo gynėjui nebuvo suteikta galimybė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme užduoti klausimus nukentėjusiajam G. R.. Taip pat pažeistos BPK 20, 276, 301 straipsnių nuostatos, nes teismas nesant teisinio pagrindo (nukentėjusysis nebuvo apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo teisėjo) paskelbė nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Skunde nurodoma, kad apkaltinamąjį nuosprendį teismas grindė išimtinai kaltinamojo prisipažinimu bei iš jo išvestais įrodymais. A. J. pirminis prisipažinimas buvo išgautas jam esant girtam, o vėlesnis prisipažinimas duotas jam būnant sulaikytam ir neužtikrinus realios teisės į gynybą, tik apklausiant A. J. pas ikiteisminio tyrimo teisėją dalyvavo valstybės paskirtas gynėjas, tačiau tuo metu A. J. buvo paaiškinta, kad jis ikiteisminio tyrimo teisėjui turi tik pakartoti ankstesnius parodymus, kuriuose prisipažino sužalojęs G.R., nes tik tokiu atveju jis nebus suimtas.
Taip pat skunde nurodoma, kad buvo pažeista BPK 20 straipsnio 5 dalis, nes byla išnagrinėta nevisapusiškai ir neobjektyviai, teismas visiškai netyrė kaltinamojo versijos, kad G. R. buvo sužalotas ne bute, o lauke kitų asmenų, nors tokius duomenis teisme nurodė ir greitosios medicinos pagalbos gydytojas A. M., nebuvo pasisakyta dėl kraujo dėmių atsiradimo namo laiptinėje bei prie namo laukujų durų, dėl nukentėjusiojo striukės sugadinimo aplinkybių. Tai reikšminga, nes patvirtina A. J. paaiškinimus, kad G. R. galėjo būti sužalotas kitų asmenų lauke. Be to, nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad A. J. parodymai, kuriuose jis prisipažino sužalojęs G. R., nėra nuoseklūs, nes vienuose parodymuose jis teigia peilį nuplovęs prieš atvykstant medikams, o kituose, kad po jų išvykimo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus leistinumo ir liečiamumo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. A. J. kaltė dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo įrodyta jo paties parodymais, patvirtintais parodymų patikrinimo vietoje metu, liudytojo V. Č. parodymais, kita bylos medžiaga. Prokurorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės apklausti nukentėjusiojo, nes nepavyko įteikti jam teismo šaukimo, o jo artimieji nurodė, kad G. R. išvykęs į užsienį, tačiau nenurodė jo buvimo vietos. Be to, nukentėjusiojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu patvirtina, kad G. R. nuo pat tyrimo pradžios atsisakė nurodyti, kas jį sužalojo, todėl tai, kad nukentėjusysis nebuvo apklaustas teisme, nes nebuvo tokios galimybės, o jo parodymai buvo perskaityti bylos nagrinėjimo teisme metu, nepažeidė nuteistojo teisės į gynybą.
Atsiliepime pažymima, kad teismai išnagrinėjo nuteistojo iškeltą versiją, jog nukentėjusįjį sužalojo kiti asmenys, ir ją pagrįstai atmetė, o apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl aplinkybių, kuriomis prie namo lauko durų galėjo atsirasti nukentėjusiojo kraujo pėdsakai.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nukentėjusiojo apklausos
Kasatorius nurodo, kad nuteistajam A. J. bei jo gynėjui nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimus nukentėjusiajam G. R., taip suvaržant jo teisę į gynybą. Taip pat jis teigia, kad, perskaičius nukentėjusiojo parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, buvo pažeistos BPK 20, 276, 301 straipsnių (nenurodant dalių) nuostatos. Su tokiais teiginiais negalima sutikti.
BPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Nesant galimybės apklausti nukentėjusįjį G. R. teisme, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Toks procesinis veiksmas numatytas BPK 276 straipsnio 4 dalyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzcyLzIwMDU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-372/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-372/2005">2K-372/2005</a>, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011).
Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktą kaltinamojo teisė pačiam apklausti kaltinimo liudytojus ar turėti galimybę, kad tie liudytojai būtų apklausti, yra viena iš teisingo bylos nagrinėjimo sąlygų. Nukentėjusysis G. R. niekuomet nebuvo nurodęs jį sužalojusio asmens. Iš pradžių dvejose apklausose jis atsisakė tai padaryti, nes tam asmeniui neturi pretenzijų, o trečioje apklausoje teigė sužalojimo aplinkybių nepamenantis. Taigi pagal G. R. parodymų turinį jis nėra kaltinimo liudytojas, todėl ta aplinkybė, kad teisme nebuvo galimybių jį apklausti, negali būti vertinama kaip nuteistojo A. J. teisės į gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimas. Pats nukentėjusiojo sužalojimo faktas ir jo sunkumo laipsnis yra nustatytas medicininiais dokumentais ir specialisto išvada. Nuteistojo A. J. pripažinimą kaltu sužalojus nukentėjusįjį G. R. lėmė ne nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, o visų bylos aplinkybių vertinimas.
Dėl kaltinamojo apklausos ir BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų vykdymo
Teisiamajame posėdyje išaiškinus kaltinamajam A. J. BPK 272 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę duoti paaiškinimus, atsakyti į klausimus ar atsisakyti tai daryti, kaltinamasis pareiškė nesutinkantis duoti parodymų. Teisminio bylos nagrinėjimo metu perskaičius nukentėjusiojo parodymus ir dar kartą suteikus kaltinamajam A. J. galimybę duoti paaiškinimus, kaltinamasis pareiškė paaiškinimų neduosiantis, norintis, kad nukentėjusysis pasakytų, ar kaltinamasis jį sužalojo. Toliau kaltinamasis lakoniškai paaiškino miegojęs, kai nukentėjusysis jį pažadino. Nukentėjusysis buvo visas kruvinas, sakė kad jis, A. J., jį užpuolė. Taigi iš paties nuteistojo A. J. paaiškinimų akivaizdu, kad nukentėjusysis kaip jo sužalojimo kaltininką nurodė nuteistąjį.
Toliau teisėja perskaitė A. J. parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriais nuteistasis prisipažino sužalojęs nukentėjusįjį G. R. ir smulkiai išdėstė įvykio aplinkybes, suteikdama galimybę pasisakyti dėl perskaitytų parodymų. Minėta, kad toks kaltinamojo pirmiau duotų parodymų perskaitymas, kartu ir jų vertinimas, atitinka BPK nuostatas. A. J. neneigė davęs tokius parodymus, tik aiškino, kad jie yra neteisingi, vėliau sutiktas nukentėjusysis jam esą sakė pajuokavęs.
Kasatoriaus teiginys, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė tik kaltinamojo prisipažinimu bei iš jo išvestais įrodymais, pats savaime negali būti vertinamas kaip BPK nuostatų pažeidimas, jeigu to buvusio prisipažinimo metu nurodyti duomenys atitinka kitas bylos aplinkybes ir sudaro logišką visumą. Būtent tokio visų bylos aplinkybių vertinimo pagrindu teismai padarė išvadą dėl nuteistojo A. J. kaltumo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kasatorius teigia, esą teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes neapklausė medicinos darbuotojo liudytojo A. M., kuris atvykęs pagal iškvietimą girdėjo nuteistąjį ar nukentėjusįjį kalbant, kad nukentėjusįjį laiptinėje sužalojo kažkokie čigonai, neįvertino kraujo suradimo laiptinėje fakto, nukentėjusiojo striukės pažeidimų ir kitų bylos aplinkybių. Su tokiais argumentais negalima sutikti, nes jie prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui. Nuoroda į nuteistojo ir nukentėjusiojo paaiškinimus atvykusiam medikui apie nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes susijusi su nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymų vertinimu. Teismai išanalizavo visus nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymus, palygino juos tarpusavyje ir su kitais bylos duomenimis ir pateikė motyvuotas išvadas dėl jų įrodomosios vertės. Nukentėjusiojo striukės pažeidimai ir kraujo suradimas laiptinėje teismų įvertinti kaip nepaneigiantys nuteistojo kaltumo įrodymų, jie įsikomponuoja į teismų nustatytą įvykio situaciją. Proceso dalyviai turi teisę pateikti teismui siūlymus dėl bylos duomenų vertinimo, tačiau ta aplinkybė, kad teismai įrodymus įvertino kitaip, negu jie pageidauja, negali būti traktuojama kaip BPK nuostatų pažeidimas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo A. J. gynėjo kasacinį skundą.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Jonas Prapiestis
Vladislovas Ranonis
