L. M. pagal BK 180 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-542/2012

Teisminio proceso Nr. 1-81-1-00272-2003-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Albino Sirvydžio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. kasacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžio.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu L. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta Radviliškio rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirtosios bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams dviem mėnesiams. Bausmės pradžią nustatyta laikyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžiu Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 nuosprendis pakeistas.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams aštuoniems mėnesiams subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Sirvydžio pranešimą,

n u s t a t ė:

L. M. nuteistas už tai, kad jis 2002 m. spalio 15 d., apie 20 val., Radviliškio rajone, Šeduvoje, Laisvės aikštėje, prie namo Nr. 5, bendrininkų grupe su R. A. ir E. B., kurie už šį nusikaltimą 2003 m. gegužės 26 d. nuteisti Radviliškio rajono apylinkės teismo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo prieš nukentėjusįjį L. A. fizinį smurtą – R. A. sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį ranka į veidą, taip padarydamas muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje - nežymų sveikatos sutrikdymą, E. B. reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų, L. M. laikė nukentėjusįjį už rankos, taip bendrais suderintais veiksmais atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis ir pagrobė svetimą, L. A., turtą – pinigus 90 Lt, padarydamas nukentėjusiajam L. A. 90 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo L. M. apeliacinį skundą, kuriuo jis prašė bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos (2011 m. rugpjūčio 31 d.) ir įskaityti į paskirtos bausmės laiką trylika mėnesių, praleistų nelaisvėje užsienio valstybėse, pagal Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų prašymus tenkino iš dalies.

Kasaciniu skundu nuteistasis L. M. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nuosprendį, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, įskaityti į bausmės laiką trylika mėnesių, išbūtų sulaikytam užsienio valstybėse, subendrinti bausmes vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo Lietuvoje dienos, t. y. nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs faktines bylos aplinkybes, dėl kurių buvo sulaikytas užsienio valstybėse, nepagrįstai neįskaitė jose išbūto sulaikymo laiko, kuris buvo vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo institucijų prašymus, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Tarptautinius teisės aktus. Nuteistasis pažymi, kad nepagrįstai teismas atmetė jo, taip pat jo gynėjo ir prokurorės prašymus bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos, t. y. 2011 m. rugpjūčio 31 d. Nurodoma, kad pagal BK 63 straipsnio 9 dalį į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, pažymint, kad sulaikytas buvo 2011 m. rugpjūčio 31 d. už nusikaltimą, už kurį jau buvo nuteistas 2002 m. birželio 17 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo. Kasatorius pažymi, kad buvo teisiamas už 2002 m. spalio 15 d. padarytą nusikalstamą veiką, todėl jam turėjo būti taikytos BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punkto, 9 dalies nuostatos. Atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau nurodyta, L. M. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių reikalavimus ir tai įrodo klaidinantis bei neišsamus apeliacinės instancijos teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžio turinys.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras atsiliepime į nuteistojo L. M. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroro nuomone, kasacinio skundo argumentai ir prašymai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendis, kuriuo buvo pakeistas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo (BK 64 straipsnio taikymo), yra teisėtas ir pagrįstas.

L. M. kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas ir teismo procesas nutrauktinas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasaciniame skunde turi būti nurodyti ne tik nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai, bet ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys jų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismas priimtus bei įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, nustatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Vadinasi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl faktinių aplinkybių nustatymo bei byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Pažymėtina, kad L. M. nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą (BPK 320 straipsnio 3 dalis) pagal nuteistojo skundą, savo nutartyje nurodė išsamius ir aiškius motyvus dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. Tuo tarpu iš naujo vertinti bylos duomenis, susijusius su kasaciniame skunde keliamais klausimais, nustatyti faktines aplinkybes nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 362 straipsnio 3 dalį klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio Kodekso 361 straipsnį, taip pat klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog kasatoriaus skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų, keliamų kasacinio skundo turiniui, todėl jis paliktinas nenagrinėtas, o teismo procesas šioje byloje nutrauktinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo L. M. kasacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.

Teisėjai Gintaras Goda

Armanas Abramavičius

Albinas Sirvydis