Civilinė byla Nr. eB2-504-440/2018
Teisminio proceso numeris Nr. 2-58-3-00152-2017-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.2.;
3.2.4.4.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.11.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.4.3.1.; 3.4.3.5.2.; 3.4.3.11. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. kovo 12 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios individualios įmonės „Tavalas“ bankroto administratorės V. L. ieškinį atsakovui A. R. dėl IĮ „Tavalas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, ir
nustatė:
2018-01-08 teisme gautas bankrutuojančios individualios įmonės (toliau –IĮ) „Tavalas“ bankroto administratorės V. L. ieškinys dėl IĮ „Tavalas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Bankroto administratorė nurodo, kad pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu yra vadovaujančio įmonei asmens sudaryti sandoriai nulėmę įmonės nemokumą, pažeidę kreditorių interesus.
Bankroto administratorės teigimu, iš turimų administratorei parduotų įmonės apskaitos dokumentų nustatyta, jog tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Asadoma“ ir IĮ „Tavalas“ buvo sudaryta subrangos sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pakloti rangovo pateiktas granito trinkeles/plokštes ir atlikti kitus papildomus darbus statybos objekte „Žagarės miesto aikštės rekonstrukcija“. IĮ „Tavalas“ darbus atliko ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) - 5 003,37 Eur sumai, tačiau UAB „Asadoma“ pagal IĮ „Tavalas“ išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą neatsiskaitė, ir liko skolinga 5 003,37 Eur sumą.
IĮ „Tavalas“ dėl skolos iš UAB „Asadoma“ priteisimo kreipėsi į teismą, išnagrinėjus bylą Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu civ. b. e2-9194-841/2017 padarė išvadą, kad UAB „Asadoma“ su IĮ „Tavalas“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) yra atsiskaičiusi. Tokią išvadą teismas padarė nustatęs, jog 2014-07-14, 2014-07-23, 2014-07-30 pagal pinigų priėmimo kvitus atsakovė atliko dalinius mokėjimus, o pinigus gavo ir pasirašė individualios įmonės savininkas A. R., kuris žodinio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog ant visų pinigų priėmimo kvitų yra jo parašai. Teismas nustatė, kad UAB „Asadoma“ į bylą pateikti kasos išlaidų orderiai bei kasos knygos kopija patvirtina, kad 2014-07-14, 2014-07-23, 2014-07-30 UAB „Asadoma“ finansiniuose dokumentuose užfiksuota tų pačių sumų išėmimas, sutampa kasos išlaidų orderiuose bei pinigų priėmimo kvituose nurodytos pinigų sumos, kasos išlaidų orderiuose nurodyta, kad pinigai išduodami sumokėti už paslaugas IĮ „Tavalas“, nurodytas PVM sąskaitos faktūros numeris taip pat sutampa. Bankroto administratorės teigimu, bendrovės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos. Vadovo netinkamas veikimas organizuojant IĮ „Tavalas“ buhalterinę apskaitą buvo sistemiškas ir tyčinis.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti, atsakovui buvo nustatytas papildomas terminas atsiliepimui pateikti, tačiau atsiliepimo negauta. Apie posėdžio datą atsakovui pranešta įteikus procesinius dokumentus 2018-02-24. Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnio nuostatomis procesiniai dokumentai atsakovui A. R. įteikti viešo paskelbimo būdu, apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantys asmenys informuoti paskelbiant teismo pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis), prašymų papildyti bylos medžiagą ar atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Teismas, gavęs kreditoriaus (kreditorių) arba administratoriaus prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, apie gautą prašymą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos praneša kitiems įmonės kreditoriams ir pranešime nurodo, kad kreditoriai per teismo nustatytą, ne trumpesnį kaip 14 ir ne ilgesnį kaip 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, terminą turi teisę pateikti jiems žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalis). Byloje papildomų duomenų negauta.
Prašymas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau –ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsnio nuostatomis, teisme iškėlus įmonei bankroto bylą, kreditoriai ir paskirtas bankroto administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930 1 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad ĮBĮ 20 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, ir esant bent vienam iš jų teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-597/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-597/2013">3K-3-597/2013</a>).
Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokia tapusios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-597/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-597/2013">3K-3-597/2013</a>) tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.
LITEKO duomenimis Šiaulių apygardos teismo nutartimi 2017 m. balandžio 20 d. IĮ „Tavalas“, juridinio asmens kodas 300544909, buveinės adresas Šiaulių r. sav., Lieporių k., Mažosios Lietuvos g. 49 iškelta bankroto byla. Dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) nurodydama, kad 2017 m. kovo 1 d. duomenimis atsakovė buvo skolinga 10 721,41 Eur sumą. Ieškovės pateikti duomenys patvirtino, kad 2013 m. lapkričio 28 atsakovės skola buvo 680,61 Eur, 2014 m. spalio 31 d. – 4 101,14 Eur, 2015 m. rugpjūčio 6 d. – 790,89 Eur, 2017 m. kovo 1 d. – 10 721,41 Eur, taigi įsiskolinimas vis didėjo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešai skelbiamais duomenimis IĮ „Tavalas“ buvo skolinga 923,01 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovė IĮ „Tavalas“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2006 m. kovo 6 d., tačiau finansinės atskaitomybės dokumentai registrui niekada nebuvo teikiami. VĮ Registrų centras duomenimis atsakovė nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis įmonės vardu nėra registruotų transporto priemonių. Iškėlus bankroto bylą bankrutuojančios IĮ „Tavalas“ administratore paskirta V. L.. (civilinė byla Nr. eB2-265-440/2018).
2017 m. birželio 29 d. teismo nutartimi patvirtinta bendra kreditorinių reikalavimų suma- 24 469,16 Eur. Vėliau kreditoriniai reikalavimai tikslinti. 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi patvirtintas patikslintas antros eilės kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 1 995,44 Eur kreditorinis reikalavimas. Išbrauktas iš bankrutuojančios IĮ „Tavalas“ trečios eilės kreditorių sąrašo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ su 5 954,87 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu. Patvirtintas bankrutuojančios IĮ „Tavalas“ trečios eilės kreditorės Lindorff OY 5 954,87 Eur kreditorinis reikalavimas. 2017 m. spalio 9 d. nutartimi išbraukti iš bankrutavusios IĮ „Tavalas“ kreditorių sąrašo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su 15 864,64 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu. Patvirtinti bankrutavusios IĮ „Tavalas“ antros eilės kreditorės VĮ Turto banko 15 864,64 Eur kreditorinis reikalavimas. 2018 m. vasario 28 d. nutartimi išbrauktas iš bankrutavusios IĮ „Tavalas“ kreditorių sąrašo Lindorff OY su 5 954,87 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas. Patvirtintas bankrutavusios IĮ „Tavalas“ trečios eilės kreditorės UAB „Intrum Lietuva“ 5 954,87 Eur kreditorinis reikalavimas.
Bankroto administratorė V. L. prašymą pripažinti IĮ „Tavalas“ bankrotą tyčiniu motyvuoja tuo, kad atsakovas A. R. būdamas IĮ „Tavalas“ savininku ir vadovu sudarinėjo sandorius, kuriais buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, daroma žala įmonei. Jos vertinimu įmonės vadovas netinkamai vykdė savo pareigas, bendrovėje dingo įmonės turtas, kuris galimai buvo iššvaistytas, pasisavintas ar kitaip perleistas tretiesiems asmenims. Bendrovės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos. Vadovo netinkamas veikimas organizuojant IĮ „Tavalas“ buhalterinę apskaitą buvo sistemiškas ir tyčinis.
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje e2-9194-841/2017 ieškovės bankrutuojančios IĮ „Tavalas” ieškinys dėl 5003,37 Eur skolos buvo atmestas. Konstatuota, jog atsakovas A. R., būdamas IĮ „Tavalas” vadovas ir savininkas, ir turėdamas pareigą atsakingai vykdyti visą įmonės veiklą, kartu būdamas atsakingas už teisingą įmonės finansinių dokumentų tvarkymą, šių pareigų neivykdė, t. y. neįnešė grynųjų pinigų, kurie buvo gauti iš UAB „Asadoma“ už atliktas paslaugas, į IĮ „Tavalas“ kasą. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Asadoma“ su IĮ „Tavalas“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) yra atsiskaičiusi. Tokią išvadą teismas padarė nustatęs, jog 2014-07-14, 2014-07-23, 2014-07-30 pagal pinigų priėmimo kvitus atsakovė atliko dalinius mokėjimus, o pinigus gavo ir pasirašė individualios įmonės savininkas A. R., kuris žodinio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog ant visų pinigų priėmimo kvitų yra jo parašai. Nustatytos aplinkybės patvirtino, kad A. R. būdamas įmonės sąvininku ir vadovu grynuosius pinigus pasisavino. Bankroto administratoriaus vertinimu A. R. sudarytu sandoriu siekė ne įmonei naudos o asmeninės naudos sau, taip tyčia didindamas įmonės nemokumą ir privesdamas prie įmonės nemokumo. Bankroto administratorės vertinimu įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, neįnešė į kasą pinigų, neperdavė kasoje buvusių pinigų. Bankroto administratorė nustatė, kad už laikotarpį nuo 2017-04-01 iki 2017-04-30 įmonės kasoje turėjo būti 22752,65 Eur, tačiau šie pinigai nebuvo perduoti. Be to administratorė nurodė, kad įmonės vadovas atsižvelgiant į perduotus dokumentus neperdavė ilgalaikio konkretaus turto. Dėl šių bei kitų nurodytų aplinkybių nėra galimybės atsiskaityti su kreditoriais.
Pabrėžtina, kad įmonės valdymo organai turi pareigą tinkamai organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMTctMzgxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-217-381/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-217-381/2015">2-217-381/2015</a>). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas). Teismo vertinimu byloje nustatytos aplinkybes patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes.
Pažymėtina, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas įvertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-547/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-547/2013">3K-3-547/2013</a>, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTItMjE5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-192-219/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-192-219/2016">3K-3-192-219/2016</a>).
Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo priteisimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, įvertina faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą – turi būti vertinama aplinkybių visuma. Įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto.
Tyčinio bankroto pripažinimas paprastai reiškia, kad jei nebūtų atlikti veiksmai, privedę prie tyčinio bankroto, tai įmonė apskritai nebūtų bankrutavusi. Nesant tyčinio bankroto, įmonė būtų moki, todėl su kreditoriais būtų atsiskaityta. Įmonės vadovas yra pagrindo spręsti savo veiksmais pažeidė visų kreditorių teises tokiu būdu, jog jo veiksmai nulėmė įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Įvertinus byloje esančius duomenis, nustatytas faktines aplinkybes, ĮBĮ nuostatas, yra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą tyčinį bankrotą kvalifikuojantį kriterijų. Iš esmės teismo vertinimu bankrutuojančios individualios įmonės „Tavalas“ bankroto administratorės V. L. ieškinys dėl IĮ „Tavalas“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagrįstas ir tenkintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, teismas
n u t a r i a :
Pripažinti bankrutuojančios IĮ „Tavalas“ (j. a. k. 300544909) bankrotą tyčiniu.
Įpareigoti bankrutuojančios IĮ „Tavalas“ bankroto administratorę ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai bus perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti IĮ „Tavalas“ sandorius, sudarytus per 5 (penkerių) metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims, bankroto administratorę įpareigoti su priimta teismo nutartimi supažindinti kreditorius.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai ne vėliau kaip kitą darbo dieną jos kopiją pateikti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taip pat Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos dėl apie nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu paskelbimo interneto svetainėje.
Teisėja Vilija Valantienė
