Dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2375-1137/2023 pagal

Civilinė byla Nr. e2A-172-940/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00726-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3;

(S)

3.3.1.14; 3.3.1.18.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno,

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Ž. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2375-1137/2023 pagal

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, teismo posėdžio metu, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, patikslinęs savo reikalavimus, prašė pripažinti Ž. M. neveiksniu šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: (1) sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); (2) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; (3) įsivaikinimas.

2. Nurodė, kad Panevėžio apygardos prokuratūroje 2023 m. sausio 17 d. gautas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus prašymas Nr. Sr-139(25.1.9Mr) kreiptis į teismą dėl Ž. M. pripažinimo neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ir globos nustatymo. Ž. M. nustatyti socialinės rizikos veiksniai: piktnaudžiavimas alkoholiu, motyvacijos dalyvauti darbo rinkoje nebuvimas. Jis buityje susitvarko savarankiškai, bendrauti atsisako.

3. Pažymėjo, kad iš surinktų duomenų apie Ž. M. sveikatos būklę matyti, kad Ž. M. Psichikos sveikatos centre lankėsi vieną kartą 2022 m. kovo 1 d. dėl profilaktinio patikrinimo, ištyrimas vairuotojo pažymėjimui gauti; vieną kartą gydytas VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje nuo 2022 m. rugpjūčio 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d., diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Ž. M. 2023 m. sausio 8 d. į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę pristatytas greitosios medicinos pagalbos, lydint policijos pareigūnams. Nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Ž. M. buvo gydytas PL psichiatrijos skyriuje su (duomenys neskelbtini) diagnoze.

4. Nurodė, kad 2023 m. sausio 3 d. Panevėžio socialinių paslaugų centro išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. NI-1 yra nurodoma, jog Ž. M. geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje. Išvadoje pažymima, kad Ž. M. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: (1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; (2) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); (3) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); (4) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); (5) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); (6) sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); (7) šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti); (8) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; (9) darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius); (10) teisė dalyvauti rinkimuose (teisė rinkti ir būti išrinktam); (11) kitose asmeninių neturtinių santykių srityse (gebėjimas pasirūpinti advokatu).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro pareiškimą atmetė. Pasiūlė Ž. M. sudaryti su asmeniu, kuriuo jis pasitiki, sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 468 straipsnio 2 dalis).

6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, kuriose Ž. M. konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti sveikatos priežiūros srityje ir asmens gebėjime būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus ir negali įsivaikinti, taip pat įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus dėl Ž. M. gebėjimo pasirūpinti tiek savimi, tiek ir šeimos nariais, išvadą teikiančios institucijos teiktus paaiškinimus, išklausęs Ž. M., kuris atsakė į teisėjo užduodamus klausimus nors ir stipriai nukrypdamas nuo užduodamo klausimo esmės ir gausiai kalbėdamas apie nesusijusius dalykus, pademonstravo savo visiškai aiškų susigaudymą laike ir aplinkoje, paaiškino kaip supranta paskolos santykius, ką daryti norint kreiptis į gydytoją dėl traumos, norint pasikviesti pagalbą, supranta paskolos santykius, įvardino prezidentą, pademonstravo savo domėjimąsi politika, paaiškino globos (rūpybos) esmę, bei patikino, kad įsivaikinti neplanuoja, sprendė, jog šiuo metu dėl Ž. M. diagnozuoto psichikos sutrikimo ((duomenys neskelbtini)) tokios kraštutinės priemonės kaip jo veiksnumo ribojimas jam savarankiškai priimti sprendimus dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis nebūtų pateisinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Ž. M. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

8. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, kadangi išvadą teikiančios institucijos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus atstovė 2023 m. gruodžio 5 d. vykusiame teismo posėdyje paaiškinimus teikė neprisiekusi.

9. Apelianto teigimu, buvo pažeistos jo teisės į sąžiningą ir nešališką teismo procesą.

10. Apeliantas prašo kompensuoti jam vertimo išlaidas ir priteisti jam tiesioginę bei netiesioginę žalą dėl kitų proceso dalyvių tyčinių nusikalstamų veiksmų prieš jį.

11. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens Ž. M. apeliacinį skundą pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras prašo Ž. M. apeliacinį skundą atmesti ir 2023 m. gruodžio 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimą palikti nepakeistą.

12. Nurodo, kad Ž. M. apeliacinis skundas nepagrįstas įrodymais, vien tik prielaidomis ir interpretacijomis, dauguma teiginių apeliaciniame skunde nelogiški, užgaulūs. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių argumentų, dėl ko prašoma naikinti pirmos instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjo teigimu, 2023 m. gruodžio 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

14. Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 3 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas). Teismas, nagrinėjantis bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 3 dalis, 8 dalis).

15. Apeliacijos dalykas – 2023 m. gruodžio 14 d. pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro pareiškimas dėl fizinio asmens (apelianto) pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse atmestas bei pasiūlyta Ž. M. (apeliantui) sudaryti su asmeniu, kuriuo jis pasitiki, sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas nesutinka su priimtu sprendimu ir prašo jį panaikinti teismo (ne)šališkumo, procesinių teisės normų, reglamentuojančių priesaikos davimą, pažeidimo ir žalos jam (ne)priteisimo aspektais.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

16. Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės motyvuodamas poreikiu atskleisti bylos faktines aplinkybes ir esmę.

17. Pagal bendrąją CPK 321 straipsnio 1 dalyje nurodytą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis (jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija nėra bylos išnagrinėjimas iš naujo. Apeliacijos tikslas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Nagrinėjamu atveju, apeliantas nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kurios suponuotų būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas, pareiškėjas, kiti suinteresuoti asmenys ir išvadą teikiančios institucijos atstovė buvo išklausyti tiesiogiai bei turėjo galimybę duoti teismui paaiškinimus žodžiu, užduoti klausimus ir teikti rašytinius paaiškinimus. Apeliantas nenurodė, kokias aplinkybes būtų galima papildomai išsiaiškinti, jei byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą ir jame išdėstytus argumentus, atsiliepimo į jį argumentus, byloje surinktų įrodymų visetą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis apelianto bei byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis).

Dėl naujų rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo ir bylos nagrinėjimo ribų

20. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

21. Pagrindinis įrodinėjimo procesas, t. y. įrodymų rinkimas, jų teikimas į bylą bei jų vertinimas, vyksta būtent pirmosios instancijos teisme. Naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų savo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, ar nepadarė kitų įrodinėjimo taisyklių klaidų.

22. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

23. Apeliacinės instancijos teismui 2024 m. vasario 22 d. apeliantas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Pateiktais rašytiniais paaiškinimais ir prie jų pridėtu mokėjimo kvitu, apeliantas iš esmės siekia papildyti savo apeliacinį skundą naujomis aplinkybėmis ir argumentais, kurie nėra susiję su nagrinėjama byla, todėl rašytiniai paaiškinimai ir kartu su jais pateiktas mokėjimo kvitas į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami CPK 323 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija taip pat nevertina ir nenagrinėja apeliacinio skundo dalies dėl apelianto prašomos priteisti tiesioginės bei netiesioginės žalos dėl kitų proceso dalyvių veiksmų prieš jį, kadangi nurodyti argumentai nesudaro apeliacijos dalyko ir teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jų pasisakyti (CPK 312 straipsnis).

Dėl teismo (ne)šališkumo ir teisės į teisingą teismą

24. Teisė į teisminę gynybą yra asmens teisė, kuri apima teisę į teisingą teismo procesą. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga.

25. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos jo teisės į teisingą, sąžiningą ir nešališką teismą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais.

26. Nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina, ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., EŽTT 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimo byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020 27 punktas; 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022 34–37 punktai).

27. Nagrinėjamu atveju apeliantas pirmosios instancijos teisme du kartus jau buvo pareiškęs prašymą dėl bylą nagrinėjusio teisėjo nušalinimo, kurie buvo atmesti. Apeliantas nepateikė jokių įtikinamų bei objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti dėl teismo nagrinėjusio bylą šališkumo. Apeliaciniame skunde pateikiamas apelianto subjektyvus situacijos ir bylos faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime neįrodo teismo nagrinėjusio bylą šališkumo fakto, kadangi nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinę bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusio teismo priimti procesinio pobūdžio sprendimai taip pat negali būti laikomi teismo šališkumo įrodymu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019).

29. Teisėjų kolegija įvertinusi ir ištyrusi byloje surinktus įrodymus, išklausiusi pirmosios instancijos teisme vykusių teismo posėdžio garso įrašus, neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrintos jo procesinės teisės. Apeliantas buvo atstovaujamas advokato, dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė paaiškinimus žodžiu ir raštu, jam taip pat buvo suteikta galimybė užduoti klausimus kitiems byloje dalyvaujantiems asmenimis. Tai, kad pirmosios instancijos teismas šalino su bylos nagrinėjimu nesusijusius klausimus ir prašymus ar ne visus juos tenkino, nelaikytina trukdymu apeliantui įgyvendinti savo teisę būti išklausytu bei nepatvirtina teismo šališkumo.

30. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nenustatyta realių faktų dėl teisėjo subjektyvaus ar objektyvaus nešališkumo, o apelianto teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir nešališką teismą nebuvo pažeista (CPK 14 straipsnis, 21 straipsnis, 42 straipsnis, 443 straipsnio 3 dalis, 8 dalis, 466 – 468 straipsniai).

Dėl procesinės teisės normų (ne)pažeidimo

31. Apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepareikalavęs teismo posėdyje iš išvadą teikiančios institucijos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus atstovės, teikusios paaiškinimus byloje, prisiekti, pažeidė procesinės teisės normas ir taip suteikė galimybę sakyti netiesą, teisėjų kolegijos vertinimu yra nepagrįsti.

32. Pažymėtina, kad teisme neprisiekia valstybės ir savivaldybių institucijų, įstatymų numatytais atvejais teismo įtrauktų proceso dalyviais arba savarankiškai įstojusių į procesą, kad duotų išvadą byloje, atstovai, taip pat juridinių asmenų atstovai pagal pavedimą (CPK 49 straipsnio 1 – 2 dalys, 50 straipsnis, 55 straipsnis, 56 straipsnis), nes jie suinteresuoti bylos baigtimi tik procesine prasme, bet ne materialine teisine prasme, kadangi priimti procesiniai sprendimai nedaro įtakos jų materialinėms teisėms ir pareigoms.

33. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius byloje dalyvavo, kaip išvadą teikianti institucija (CPK 464 straipsnis, 49 straipsnio 3 dalis, 50 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. gegužės 3 d. įgaliojimas Nr. 18 – 836 (CPK 57 straipsnio 1 dalis), kuriuo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus Socialinių paslaugų poskyrio vyriausioji specialistė V. K. įgaliota, be kita ko, atstovauti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją visuose Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjant civilines bylas dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse.

34. Iš bylos duomenų, teismo posėdžių garso įrašų nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus atstovė V. K. dalyvavo 2023 m. gruodžio 5 d. vykusiame teismo posėdyje ir atstovavo išvadą teikiančią instituciją – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrių pagal pavedimą CPK 57 pagrindu, todėl ji, priešingai nei teigia apeliantas, prieš duodama paaiškinimus pagal galiojantį teisinį reglamentavimą neturėjo procesinės pareigos prisiekti (nutarties 32 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylos procesinės baigties

35. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų. Už teismo paskirtas ekspertizes šiose bylose apmokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (CPK 468 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių konkrečių duomenų apie apelianto faktiškai patirtas išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis), todėl apelianto prašymas kompensuoti jam vertimo išlaidas atmestinas.

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023, 74 punktas). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

37. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliaciniai skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė

Laimantas Misiūnas