Dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dubingių žirgynas“

Civilinė byla Nr. e2A-62-589/2024

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00433-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.18.3; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės ir Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dubingių žirgynas“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4849-335/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valtoda“ ieškinį dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dubingių žirgynas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Valtoda“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės UAB „Dubingių žirgynas“ (toliau – ir atsakovė) 65 254,76 Eur skolos už PVC langų ir aliumininio profilių konstrukcijų pateikimą bei sumontavimą, 952,72 Eur delspinigių, 11 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. lapkričio 18 d. su atsakove sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2022/11/18-001 (toliau – ir sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo pateikti atsakovei PVC langų ir aliumininio profilių konstrukcijas bei jas sumontuoti, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Tačiau atsakovė savo įsipareigojimų pilnai neįvykdė ir liko skolinga pagal dvi sąskaitas faktūras Nr. VAL 000002038 ir Nr. VAL 000002043 bei atliktų darbų ir gaminių priėmimo – perdavimo aktus Nr. 1 ir Nr. 2 – 65 254,76 Eur sumą. Ieškovė ragino atsakovę atsiskaityti, tačiau į tai atsakovė nereagavo ir skolos nesumokėjo iki šiol.

3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2023 m. gegužės 11 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino, iš atsakovės ieškovei priteisė 65 254,76 Eur skolą, 952,72 Eur delspinigių, 11 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (66 207,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 664 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovė pateikė teismui prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose prašė preliminarų sprendimą pakeisti ir sumažinti priteistą sumą. Nurodė, kad šalių sudaryta sutartis turi kelių rūšių (pirkimo – pardavimo ir rangos) sutarčių elementų, todėl jai taikomos dviejų rūšių sutartis reglamentuojančios teisės normos. Ieškinio 4 ir 5 punktuose teigiama, kad pirmoji langų partija buvo pristatyta ir sumontuota 2023 m. sausio 17 d. ir šią aplinkybę patvirtina 2023 m. vasario 1 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. VAL000002038 bei 2023 m. sausio 25 d. surašytas atliktų darbų ir gaminių priėmimo – perdavimo aktas, o šiuos dokumentus ieškovės teikimu, atsakovės įgalioti asmenys pasirašė. Tačiau šie dokumentai atsakovės įgalioto asmens esą nėra pasirašyti ir teismui nebuvo pagrindo šį aktą pripažinti leistinu rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu ieškovės atvežtų sutartyje numatytų dalies gaminių sumontavimą ir iš to kylančią atsakovės pareigą sumokėti atliktų darbų kainą. Teigė, kad teismas netyrė ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, o rėmėsi jos pateikta netikra faktine aplinkybe. Sutarties 2.1. ir 2.2 punktuose yra numatytas kainos sumokėjimas etapais, o galutinis mokėjimas – tik sumontavus gaminius. Tai, kad gaminiai nesumontuoti patvirtina ne tik akto Nr. 1 nepasirašymas, bet ir prie prieštaravimų pridedamos nuotraukos, įrodančios, kad ieškovės įsipareigojimas sumontuoti gaminius nėra pilnai įvykdytas. Todėl ieškovės reikalavimai nėra pilnai pagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu paliko nepakeistą Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. gegužės 11 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-4118-335/2023, kuriuo iš atsakovės UAB „Dubingių žirgynas“ ieškovei UAB „Valtoda“ priteista 65 254,76 Eur skola, 952,72 Eur delspinigių, 11 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (66 207,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 664 Eur bylinėjimosi išlaidos. Taip pat iš atsakovės ieškovei priteisė 2 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 13,23 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. lapkričio 18 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2022/11/18-001, kuria ieškovė atsakovei įsipareigojo pateikti ir sumontuoti PVC langus ir aliuminio profilių konstrukcijas MB70 Aluprof, įstiklintus gaminius, adresu (duomenys neskelbtini), pagal prieduose suderintą specifikaciją, kiekius ir kainas, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už pateiktas prekes sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Sutartyje nurodyta, kad bendra prekių kaina su montavimo darbais yra 146 924,43 Eur su PVM (sutarties 1.1, 1.2, 1.3 punktai). Sutarties 2.1 ir 2.2 punktais šalys susitarė, kad atsakovė per 2 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos sumokės ieškovei 25 000 Eur išankstinį mokėjimą ir prieš pristatant langų ir aliuminio konstrukcijų gaminius – 70 000 Eur likusią avanso dalį, o atlikus montavimo darbus, ieškovė įsipareigojo išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, kurią atsakovė įsipareigojo apmokėti per 3 dienas. Ieškovė pilnai neapmokėjo dviejų PVM sąskaitų faktūrų Nr. VAL 000002038 ir Nr. VAL 000002043, kurių likusi neapmokėta suma – 65 254,76 Eur (ieškovė PVM nuo šios sumos neskaičiavo). Šalys pasirašė 2023 m. gegužės 17 d. atliktų darbų ir gaminių priėmimo perdavimo aktą Nr. 2, kurio suma 120 906,91 Eur. Su ieškiniu ieškovė pateikė atliktų darbų ir gaminių priėmimo perdavimo aktą Nr. 1 – 24 601,34 Eur sumai, kuris buvo nepasirašytas ir atsakovė argumentavo, kad ieškovė pilnai darbų neatliko. Tačiau ieškovė 2023 m. liepos 17 d. pateikė pastarąjį dokumentą su atsakovės antspaudu ir direktoriaus ranka rašytu vardu ir pavarde. Šio akto atsakovė nebeginčijo.

7. Teismas taip pat nustatė, kad liudytojas J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis yra UAB „Valtoda“ akcininkas. A. P. kreipėsi į ieškovę dėl langų, suderino sąlygas ir, gavę avansus, pradėjo gamybą. Iki tol su juo teko bendrauti gal prieš 10 metų. Pretenzijų iš jo nebuvo, jis padėkojo už darbus, bet dėl apmokėjimo nieko neaiškino ir „dingo“, nebeatsiliepė skambinant, tada ir buvo kreiptasi į teismą. Buvo sutarta langus sumontuoti per du etapus, bet kelis langus sutarta sumontuoti vėliau. Visa, kas buvo įskilę, pakeista, tik neįdėta. Gaminių ir montavimo darbų kainos buvo atskirtos. Atsakovė pateikė 2023 m. rugpjūčio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuota, kad statomo pastato dalyje, kurioje sumontuoti langai, vienas langas be stiklo paketo, dvejose nišose nesumontuoti langai / vitrinos, kieme sandėliuojami langai.

8. Teismas sprendė, kad tiek ieškovės atstovo, tiek paminėto liudytojo, kuris yra ieškovės įmonės akcininkas ir vadybininkas, dalyvavęs sudarant sutartį, ir kuris tarėsi dėl sutarties sąlygų, atsiskaitymo, paaiškinimais vienareikšmiškai nustatyta, kad visi langai atsakovei buvo pagaminti ir pristatyti, tačiau būtent jos vadovo prašymu ieškovė ir nesumontavo trijų langų, bet ir nereikalavo atsakovės atsiskaitymo už tai. Atsakovė PVM sąskaitų faktūrų sumos neginčijo ir be to, nepateikė teismui jokių duomenų, kad būtų pareikalavusi sumontuoti tuos likusius langus, kas reiškia, jog minėtas susitarimas dėl jų nemontavimo buvo. Teismas sutiko su ieškove, kad atsakovė taip argumentuoja turėdama siekį išvengti apmokėjimo už atliktus darbus. Pats atsakovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad ginčas kilęs ne dėl darbų kokybės, o dėl neįstatytų minėtų langų, už kuriuos ieškovė ir neprašė apmokėti. Teismas darė išvadą, jog byloje nustačius, kad atsakovė už darbus neatsiskaitė su ieškove, pastarosios reikalavimas priteisti 65 254,76 Eur skolos už PVC langų ir aliumininio profilių konstrukcijų pateikimą bei sumontavimą yra pagrįstas ir tenkintinas.

9. Teismas nustatė, kad sutartimi (6.1 punktas) šalys susitarė ir dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo netesybomis – atsakovė įsipareigojo mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos. Kadangi atsakovė neįvykdė savo sutartinių prievolių, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo taip pat tenkintinas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistini 952,72 Eur dydžio delspinigiai, kurie paskaičiuoti už 73 praleistas sumokėti dienas. Atsižvelgęs į Europos centrinio banko internetiniame tinklalapyje skelbiamus oficialius duomenis, kad šiuo metu galioja fiksuotoji 3 procentų palūkanų norma, teismas sprendė, jog iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 11 procentų (8 procentų + 3 procentų) dydžio palūkanos nuo priteistos sumos (66 207,48 Eur), tik nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškinį patenkinęs, teismas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas paliko neatlygintas, tuo tarpu iš atsakovės ieškovei ir valstybei priteisė visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atsakovė UAB „Dubingių žirgynas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Valtoda“ ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas. Pažymi, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės nesvarstė prieštaravimuose nurodytų aplinkybių, kurių esminė – kad ginčui spręsti turėtų būti taikomos ne tik pirkimo – pardavimo, bet ir rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, kadangi šalių sudaryta sutartis yra mišri, t. y. turinti kelių rūšių sutarčių elementų. Teismas skundžiamame sprendime rėmėsi tik bendrosiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis prievolių vykdymą, ir visiškai nepasisakė dėl rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo ginčui išspręsti. Teismas, netaikydamas teisės normų, kurias privalėjo taikyti, neteisingai išsprendė bylą.

12. Mano, kad vadovaujantis CK 6.687 straipsnio nuostatomis ir aiškinant sutarties 2.1 ir 2.2 punktų sąlygas sistemiškai, darytina išvada, jog prievolė atsiskaityti pagal sutartį atsakovei kyla tik ją galutinai įvykdžius – sumontavus visus nupirktus gaminius. Todėl įvertinus, kad vienas mokėjimo etapas iš sutartyje numatytų dviejų buvo atliktas, tai antras mokėjimas turėjo būti atliktas tik galutinai įvykdžius sutartį – sumontavus visus sutartyje numatytus gaminius. Tokį sutarties aiškinimą patvirtina sutarties 2.2. punkte numatyta sąlyga apie vienos PVM sąskaitos faktūros išrašymą po montavimo darbų. PVM sąskaita faktūra savaime nesukelia pareigos mokėti – tai yra buhalterinės apskaitos dokumentas.

13. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai sutiko su ieškovės paaiškinimu, kad nupirkti gaminiai buvo sumontuoti nepilnai dėl atsakovės prašymo. Bet kokie šalių sudarytos sutarties pakeitimai privalėjo būti sudaryti rašytine forma, todėl jų nesant negalima teigti apie šalių sudarytus sutarties pakeitimus.

14. Tvirtina ir tai, kad nagrinėjant bylą buvo pažeista jos teisė į nešališką teismą. Tokią išvadą patvirtina tai, kad teismas iš esmės nesvarstė atsakovės prieštaravimuose nurodytų argumentų, priimdamas galutinį sprendimą, rėmėsi tik ieškovės nurodytais argumentais. Teismo daroma išvada, kad atsakovė kreipėsi į teismą, siekdama skolos mokėjimą pavėlinti, taip pat paneigia atsakovės konstitucinę teisę į pažeistų teisių teisminę gynybą.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Valtoda“ prašo atsakovės UAB „Dubingių žirgynas“ apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Nurodo, kad su atsakovės apeliacinio skundo motyvais nesutinka. Mano, kad teismas teisingai nustatė visas įvykių aplinkybes, įvertino ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, o savo vidiniu įsitikinimu priėmė teisingą ir sąžiningą sprendimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės UAB „Dubingių žirgynas“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

18. Apeliacijos dalyką pagal apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo, kuriuo paliktas nepakeistas teismo preliminarus sprendimas tenkinti ieškinį dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

19. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Valtoda“ ir atsakovė UAB „Dubingių žirgynas“ 2022 m. lapkričio 18 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2022/11/18-001, kuria ieškovė atsakovei įsipareigojo pateikti ir sumontuoti PVC langus ir aliuminio profilių konstrukcijas MB70 Aluprof, įstiklintus gaminius, adresu (duomenys neskelbtini), pagal prieduose suderintą specifikaciją, kiekius ir kainas, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už pateiktas prekes sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Sutartyje nurodyta, kad bendra prekių kaina su montavimo darbais yra 146 924,43 Eur su PVM (sutarties 1.1, 1.2, 1.3 punktai). Ieškovė pareiškė ieškinį dokumentinio proceso tvarka atsakovei dėl 65 254,76 Eur skolos už PVC langų ir aliumininio profilių konstrukcijų pateikimą bei sumontavimą, 952,72 Eur delspinigių, 11 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų bei patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinio pagrindu ieškovė nurodė tai, kad atsakovė savo įsipareigojimų pagal sutartį pilnai neįvykdė ir liko skolinga 65 254,76 Eur sumą pagal dvi išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. VAL 000002038 ir Nr. VAL 000002043 bei atliktų darbų ir gaminių priėmimo – perdavimo aktus Nr. 1 ir Nr. 2.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, atsižvelgęs į tai kad, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove, 2023 m. gegužės 11 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4118-335/2023 ieškinį patenkino ir iš atsakovės ieškovei priteisė 65 254,76 Eur skolą, 952,72 Eur delspinigių, 11 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (66 207,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 664 Eur bylinėjimosi išlaidas.

21. Atsakovė pateiktuose prieštaravimuose dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo prašė preliminarų sprendimą pakeisti ir sumažinti priteistą sumą, motyvuodama tuo, kad ieškovė reiškiamo reikalavimo nepagrindė leistinais rašytiniais įrodymais, kadangi ieškovės byloje pateikta 2023 m. vasario 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VAL000002038 bei 2023 m. sausio 25 d. surašytas atliktų darbų ir gaminių priėmimo – perdavimo aktas Nr. 1 atsakovės įgalioto asmens nėra pasirašyti, kas reiškia, kad gaminiai nesumontuoti, pastarąją aplinkybę patvirtina ir atsakovės prie prieštaravimų pridedamos nuotraukos, vėlesnėje proceso stadijoje atsakovės į bylą pateiktas 2023 m. rugpjūčio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Atsakovė taip pat tiek prieštaravimuose, tiek ir bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu laikėsi pozicijos, kad atsakovei atsiranda prievolė apmokėti sutartyje numatytą kainą tik po visų gaminių sumontavimo, teigė, kad ginčas kilęs ne dėl darbų kokybės.

22. Ieškovė su atsakovės prieštaravimais nesutiko, pateikė į bylą atsakovės atstovo ranka pasirašytus 2023 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAL000002038 bei 2023 m. sausio 25 d. atliktų darbų ir gaminių priėmimo – perdavimo aktą Nr. 1, taip pat savo paaiškinimais (išdėstytais tiek atsiliepime į prieštaravimus, tiek teismo posėdžiuose) ir liudytojo J. S. parodymais, kitais rašytiniais įrodymais (el. susirašinėjimu) tvirtino ir įrodinėjo, kad visi langai atsakovei buvo pagaminti ir pristatyti, tačiau atsakovės vadovo prašymu, o vėliau jam neatsiliepiant į ieškovės atstovo skambučius, liko nesumontuoti du langai pirmame aukšte ir vienas stiklo paketas, kuris buvo pristatytas į atsakovės statybvietę siekiant pakeisti montavimo metu įtrūkusį stiklo paketą. Ieškovė tvirtino, kad su atsakove buvo sutarta, jog pastarųjų darbų (už nesumontuotų langų sumontavimą) ieškovė į PVM sąskaitą faktūrą neįtrauks, o paskaičiuos tik už šių gaminių pagaminimą.

23. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prieštaravimus atmetė ir galutiniu sprendimu paliko nepakeistą preliminarų teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tiek ieškovės atstovo, tiek liudytojo, kuris yra ieškovės įmonės akcininkas ir vadybininkas, dalyvavęs sudarant sutartį, ir kuris tarėsi dėl sutarties sąlygų, atsiskaitymo, paaiškinimais vienareikšmiškai nustatyta, kad visi langai atsakovei buvo pagaminti ir pristatyti, tačiau būtent atsakovės vadovo prašymu ieškovė nesumontavo dalies langų, o ieškovė – nereikalavo atsiskaitymo už tai. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad ieškovės nurodomas susitarimas dėl dalies langų nemontavimo buvo, kadangi atsakovė PVM sąskaitų faktūrų sumos neginčijo ir nepateikė byloje jokių duomenų, patvirtinančių, jog būtų pareikalavusi sumontuoti tuos likusius langus.

24. Atsakovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo priimtu galutiniu sprendimu iš esmės motyvuoja neteisingu materialiosios teisės normų taikymu, taip pat netinkamai atliktu įrodymų vertinimu, kas, atsakovės manymu, sąlygojo nepagrįsto teismo procesinio sprendimo priėmimą.

Dėl ginčo santykiams taikytinų materialiosios teisės normų taikymo ir sutarties aiškinimo

25. Apeliaciniame skunde atsakovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi tik bendrosiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis prievolių vykdymą, ir visiškai nepasisakė dėl rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo ginčui išspręsti, todėl neteisingai išsprendė bylą. Atsakovės įsitikinimu, vadovaujantis CK 6.687 straipsnio nuostatomis ir aiškinant šalių sudarytos sutarties 2.1 ir 2.2 punktų sąlygas sistemiškai, antras mokėjimas atsakovės turėjo būti atliktas tik ieškovei galutinai įvykdžius sutartį – sumontavus sutartyje numatytus visus gaminius. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apeliacinio skundo argumentams.

26. Iš skundžiamo teismo galutinio sprendimo turinio matyti, kad jame glausta forma išdėstytos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai, dėl kurių pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės prieštaravimus dėl ieškinio ir teismo preliminaraus sprendimo, taip pat įstatymai, šalių sudarytos sutarties sąlygos bei teisiniai argumentai, kuriais pirmosios instancijos teismas vadovavosi, darydamas išvadas (CPK 270 straipsnis). Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo galutinio sprendimo motyvuose išsamiai neišdėstė visų ginčo teisiniam santykiui taikytinų materialiosios teisės normų, pati savaime nelemia išvados, kad pirmosios instancijos teismas šių teisės normų, spręsdamas dėl ginčo esmės, netaikė.

27. CK 6.687 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys gali sutarti, jog darbai bus apmokėti etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo.

28. Kasacinio teismo gausioje praktikoje nurodoma, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į pačios sutarties turinį, jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat į šalių elgesį po sutarties sudarymo bei kitas reikšmingas aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-320). Esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016).

29. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės atsiskaityti už faktiškai pagal sutartį pagamintus, pristatytus ir sumontuotus gaminius, netinkamai taikė CK 6.687 straipsnio nuostatas ar netinkamai aiškino šalių sudarytos sutarties 2.1 ir 2.2 punktų sąlygas. Pažymėtina, jog nors sutarties 2.1 ir 2.2 punktais šalys iš tiesų susitarė, kad atsakovė per 2 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos sumokės ieškovei 25 000 Eur išankstinį mokėjimą ir prieš pristatant langų bei aliuminio konstrukcijų gaminius – 70 000 Eur likusią avanso dalį, o atlikus montavimo darbus ieškovė įsipareigojo išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, kurią atsakovė įsipareigojo apmokėti per 3 dienas, vis tik šalys elgėsi kitaip. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ieškovė atsakovei už faktiškai pagal sutartį pagamintus, pristatytus ir sumontuotus gaminius išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras – 2023 m. vasario 1 d. Nr. VAL 000002038 ir 2023 m. vasario 17 d. Nr. VAL 000002043, taip pat surašė du atliktų darbų ir gaminių priėmimo perdavimo aktus – 2023 m. vasario 1 d. Nr. 1 ir 2023 m. vasario 17 d. Nr. 2, kuriuos atsakovės įgaliotas atstovas (vadovas) be išlygų patvirtino (uždėdamas įmonės antspaudą ir ranka parašydamas savo vardą ir pavardę). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šalys savo konkliudentiniais veiksmais sutarties 2.2 punkte numatytos sąlygos apie vienos PVM sąskaitos faktūros išrašymą, atitinkamai ir dėl galutinio apmokėjimo, po visų montavimo darbų atlikimo atsisakė. Ginčo sutartyje šalys nenustatė jokių sąlygų dėl sutarties pakeitimo formos. Įstatymas nenustato statybos rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (pvz., konkliudentiniais veiksmais), kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis), todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad šalių sudarytos sutarties pakeitimai privalėjo būti sudaryti tik rašytine forma, atmestini kaip nepagrįsti.

30. Kartu pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atliktų darbų priėmimo aktas yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, jog darbai atlikti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015). Tai reiškia, kad atsakovės atstovas pirmiau nurodytu būdu be išlygų patvirtinęs atliktų darbų ir gaminių priėmimo perdavimo aktus bei apmokėjimui pateiktas PVM sąskaitas faktūras, pripažino, jog ieškovė atliko aktuose nurodytus darbus. Byloje atsakovė neįrodinėjo, kad darbai ir gaminiai pagal minėtus aktus jai nebuvo perduoti arba perduoti netinkamai (neginčijo ieškovės argumentų, kad į šiuos dokumentus nėra įtraukti montavimo darbai už nesumontuotus langus). Dėl nurodyto darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovei neatsiskaičius pilna apimtimi už faktiškai atliktus darbus ir gaminius, perduotus šalių pasirašytais darbų ir gaminių priėmimo perdavimo aktais, ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio prievolės vykdymo.

Dėl įrodymų vertinimo tinkamumo

31. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su ieškovės paaiškinimu, jog nupirkti gaminiai buvo sumontuoti nepilnai dėl atsakovės prašymo. Taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nesvarstė atsakovės prieštaravimuose nurodytų argumentų, priimdamas galutinį sprendimą, rėmėsi tik ieškovės nurodytais argumentais, taip pažeidžiant jos teisę į nešališką teismą, o darydamas išvadą, kad atsakovė savo argumentais siekia skolos mokėjimą už atliktus darbus pavėlinti, paneigė atsakovės konstitucinę teisę į pažeistų teisių teisminę gynybą. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus.

32. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai turi būti tikslūs ir išsamūs apie bylos aplinkybes, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Nuosekliais šalių parodymais pripažįstami, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).

33. Šiuo atveju, išklausius ieškovės atstovo paaiškinimus, ieškovės liudytojo J. S. parodymus, darytina išvada, kad nėra pagrindo netikėti ieškovės atstovo ir liudytojo (prisiekusio duoti teisingus parodymus) parodymais, kad atsakovės vadovas prašė nemontuoti pirmojo aukšto dviejų langų, kad toliau pastate vykstant statybos darbams būtų galimybė per nesumontuotų langų angas patogiau į pastatą įnešti statybines medžiagas, didelių gabaritų daiktus ar statybinę techniką, kurie yra nuoseklūs ir neprieštarauja byloje esančiai medžiagai. Byloje ieškovės pateiktas el. susirašinėjimas su atsakove iš dalies patvirtina, kad atsakovė, atsakydama į ieškovės prašymus sumokėti skolą, atliktų darbų ir gaminių priėmimo perdavimo aktų neginčijo, nereikalavo sumontuoti likusius nesumontuotus langus, o žadėjo kuo greičiu su ieškove atsiskaityti. Atsakovė byloje nepateikė jokių kitų duomenų, leidžiančių padaryti priešingas išvadas.

34. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-701/2023).

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos duomenys neleidžia sutikti su atsakovės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir neobjektyvus. Bylos duomenys patvirtina, kad viso proceso metu atsakovė teigė pasitikinti teismu, nušalinimo teisėjai nereiškė. Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino objektyviai ir vadovaudamasis įstatyme bei kasacinio teismo praktikoje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Visapusiškai įvertinus bylos medžiagą, išklausius teismo posėdžių garso įrašus, nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas būtų atsisakęs priimti atsakovės teikiamus įrodymus ar nepagrįstai netenkinęs atsakovės teikiamų prašymų, o priimdamas galutinį teismo sprendimą, būtų neįvertinęs kažkokių atsakovės prieštaravimuose ar teismo posėdžių metu jos atstovo nurodytų pagrįstų argumentų. Atsakovei nepalankaus teismo sprendimo priėmimas, kitoks aplinkybių, įrodymų vertinimas savaime nereiškia teismo šališkumo. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas buvo šališkas atsakovės atžvilgiu.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

36. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčo santykiams taikytinas materialiosios ir procesinės teisės normas bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo sprendimą prielaidų nesudaro. Dėl nurodyto skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Kasacinio teismo

38. Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius kad sumokėjo 1 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nustatyta, kad ieškovei nurodytą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme teikė advokato padėjėjas. CPK 60 straipsnio 4 punktas numato, kad atstovais teisme negali būti asmenys, kuriems tokią teisę riboja įstatymai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atstovaudami asmeniui advokatų padėjėjai pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą turi visas šiame įstatyme nurodytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus. Advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Tačiau advokato padėjėjas atstovauti gali tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018 32 punktas). Į atstovavimo sampratą patenka teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016 18 punktas). Rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016 73 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023 37 punktas).

40. Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika ir remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovės atliktas apmokėjimas už advokato padėjėjo teisinės pagalbos paslaugas, parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme negali būti pripažįstamas pagal CPK 98 straipsnį atlygintinomis išlaidomis, dėl to ieškovei nepriteistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rita Dambrauskaitė

Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė

Dalia Pranckienė