Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo atsakovui S. A.

Civilinė byla Nr. e2S-135-589/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04646-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1, 3.1.18.2.13; 3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9875-400/2023 (e2-242-400/2024) pagal ieškovės R. B. (buv. A.) ieškinį dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo atsakovui S. A., trečiasis asmuo – akcinė bendrovė,,Citadele“ bankas.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. B. (toliau – ir ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui S. A. (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašoma padalinti santuokoje įgytą turtą: 1) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 119/947 dalių žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą yra 3 355,12 Eur, bei automobilį SKODA OCTAVIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500 Eur, iš viso jai priteisti turto už 3 855,12 Eur; 2) atsakovui priteisti iš ieškovės 1 928 Eur kompensaciją už jai atitekusią didesnę bendro turto natūra dalį; 3) banko įstaigose 2020 m. rugsėjo 15 d., t. y. santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dieną, buvusias pinigines lėšas padalinti tarp šalių lygiomis dalimis ir priteisti iš ieškovės atsakovui 2 954,85 Eur kompensaciją; 4) priteisti iš ieškovės atsakovui 15 000 Eur kompensaciją už šalių panaudotas bendras ir atsakovo asmenines lėšas gerinant ieškovės asmeninę nuosavybę; 5) priteisti iš atsakovo visas turėtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsiliepime į ieškinį atsakovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti pinigines lėšas, esančias visose ieškovės finansų įstaigose; uždrausti ieškovei naudotis seifo turiniu; įpareigoti ieškovę atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti: duoti atsakovui raktus tiek nuo gyvenamo pastato, tiek nuo pagalbinių pastatų, kitų inžinerinių statinių ir įpareigoti ieškovę nesudaryti kliūčių jais naudotis. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsakovo S. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4. Teismas

5. Pažymėjo, kad civilinė byla buvo iškelta ieškovės iniciatyva, šiuo metu byloje reiškiami reikalavimai dėl santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalijimo. Nors atsakovas prašė pripažinti gyvenamojo namo dalį su priklausiniais dėl atliktų esminių pagerinimų santuokos metu bei žemės sklypo dalį, esančius (duomenys neskelbtini), sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti ją natūra lygiomis, tačiau byloje nebuvo keliamas klausimas dėl naudojimosi pastatais tvarkos nustatymo. Santuoka tarp šalių buvo nutraukta, sprendimas toje dalyje yra įsiteisėjęs, todėl sprendžiant klausimą dėl santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalinimo, ieškovė, kuri byloje reiškia reikalavimą dėl kompensacijos už jos asmeninio turto pagerinimą sumokėjimo, negali būti įpareigojama duoti atsakovui raktus nuo ginčo statinių ir nesudaryti kliūčių jais naudotis.

6. Akcentavo, kad atsakovo prašymas areštuoti pinigines lėšas, esančias visose ieškovės sąskaitose ir draudimas naudotis seifo turiniu, taip pat negali būti patenkintas, kadangi nėra aišku, kaip toks įpareigojamas padarys įtaką teismo sprendimo įgyvendinimui. Ieškovė reiškia reikalavimą padalyti banko įstaigose bylos iškėlimo dieną (2020 m. rugsėjo 15 d.) buvusias lėšas lygiomis dalimis, taip pat priteisti iš jos tiek kompensaciją už jai atitekusią didesnę bendro turto natūra dalį, tiek už šalių panaudotas bendras ir atsakovo asmenines lėšas gerinant ieškovės asmeninę nuosavybę. Tinkamam šalių turto balanso sudarymui teismas tenkino atsakovo prašymus dėl banko sąskaitų išrašų, duomenų apie seifo nuomos sutarties sudarymą išreikalavimo, taip pat patikslino šalių įrodinėjimo tvarką, įpareigodamas pateikti papildomus rašytinius įrodymus ir pan. Taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemonės šiuo metu nėra būtinybės.

7. Apibendrinęs nurodytus argumentus sprendė, jog vertinti, kad atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštais byloje reikalavimais ir atitinkamai jų netaikymas galėtų reikšti būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą arba jo įvykdymas taptų neįmanomas, nėra jokio pagrindo.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu atsakovas S. A. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priimti atskirąją nutartį, kurioje nurodyti, kad yra pagrindas inicijuoti neeilinį teisėjos Rimos Šimbelytės veiklos vertinimą ir nusiųsti ją Panevėžio apygardos teismo pirmininkui.

9. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, ji visiškai neatitinka faktinių aplinkybių. Mano, kad aplinkybę, jog ieškovė slepia turimą turtą ir pinigines lėšas ar seife esančias vertybes, siekia užvaldyti šeimos turtą, patvirtina objektyvūs bylos duomenys. Todėl teismas privalėjo sustabdyti šį procesą, t. y. užkirsti kelia ieškovei manipuliuoti sąskaitomis, išsigryninti pinigus ir juos paslėpti, areštuoti sąskaitas, kad turėtų realią galimybę sudaryti dalintino turto balansą.

10. Pažymi, kad ieškovė pakeitė šeimos gyvenamųjų patalpų durų spynas, todėl atsakovas neturi galimybės naudotis šeimos gyvenamąja patalpa, net pateikti teismui kai kurių dokumentų bei pasiimti asmeninių daiktų, turi papildomų išlaidų. Ieškovė neturi jokios teisės jo neįleisti į šias patalpas bei neleisti atsakovui jose deklaruoti savo gyvenamosios vietos. Atsakovo prioritetas – atgauti gyvenamąjį būstą.

11. Akcentuoja, kad jeigu teismas iš ieškovės priteistų kompensaciją atsakovui, vargu, ar atsakovas atgautų tuos teismo sprendimu priteistus pinigus, teismui netaikius jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.

12. Taip pat mano, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjančios teisėjos veiklos vertinimui, todėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 299 straipsnio pagrindu prašo priimti atskirąją nutartį.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo S. A. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo S. A. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

15. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė nenustatęs svarių motyvų ir įrodymų apie būtinybę taikyti atsakovo nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir atskirąjį skundą argumentuoja tvirtindamas, kad ši išvada yra neteisėta ir nepagrįsta bei visiškai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atsakovo įsitikinimu, aplinkybę, kad ieškovė R. B. slepia turimą turtą ir pinigines lėšas ar seife esančias vertybes, siekia užvaldyti šeimos turtą, patvirtina objektyvūs bylos duomenys, pirmosios instancijos teismas turėjo areštuoti sąskaitas, kad turėtų realią galimybę sudaryti dalintino turto balansą, o atsakovas – nukreipti į jį išieškojimą tuo atveju, jeigu ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos atsakovui priteisimo būtų tenkintas. Atsakovas taip pat tvirtina, kad ieškovė pakeitė šeimos gyvenamųjų patalpų durų spynas, todėl atsakovas neturi galimybės naudotis šeimos gyvenamąja patalpa, net pateikti teismui kai kurių dokumentų bei pasiimti asmeninių daiktų, turi papildomų išlaidų, nors ieškovė neturi jokios teisės jo neįleisti į šias patalpas ar jose deklaruoti savo gyvenamosios vietos.

16. Pasisakant dėl atskirojo skundo argumentų, visų pirma, pažymėtina, jog teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1721-798/2017). CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes, identifikavus, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiškus atitinkamą reikalavimą ar reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-486-467/2023). Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neatlieka išsamaus ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-719-180/2015).

17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirojo skundo argumentus, preliminariai įvertinęs bylos duomenis ir skundžiamos nutarties motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nėra. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti pinigines lėšas, esančias visose ieškovės sąskaitose, uždrausti ieškovei naudotis seifo turiniu, įpareigoti ieškovę duoti atsakovui raktus nuo gyvenamo pastato ir pagalbinių pastatų, kitų inžinerinių statinių, įpareigoti ieškovę nesudaryti kliūčių jais naudotis – negali būti patenkinti.

18. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos šalies turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui ar turto sukaupimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas. Šio instituto paskirtis kita – išsaugoti šalies turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju šalies nesąžiningumą visuomet privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris ir prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019).

19. Nagrinėjamoje byloje atsakovas į bylą nepateikė pakankamai duomenų, leidžiančių paneigti ieškovės sąžiningumo prezumpciją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste (CPK 185 straipsnis). Paprastai santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlia nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu arba nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.67 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kaip minėta, piniginių lėšų areštas nėra skirtas piniginių lėšų sukaupimui, dalintino turto balanso nustatymui, jo masės identifikavimui ar turto sukaupimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas. Pats atsakovas atskirajame skunde nurodo, jog pagal ieškovės byloje pateiktus duomenis individualaus seifo nuomos sutartis pasibaigė 2020 m. spalio 14 d. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – piniginių lėšų, esančių visose ieškovės sąskaitose, areštas ir uždraudimas ieškovei naudotis seifo turiniu – nėra susijusios su byloje pareikštais reikalavimais ir negali būti taikomos teismo sprendimo įgyvendinimo užtikrinimui.

20. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad atsakovas jokių reikalavimų ieškovei dėl įpareigojimo atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus byloje nėra pareiškęs, dėl ko taip pat darytina išvada, kad prašymu taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti ieškovę duoti atsakovui raktus tiek nuo gyvenamo pastato, tiek nuo pagalbinių pastatų, kitų inžinerinių statinių ir įpareigoti ieškovę nesudaryti kliūčių jais naudotis – atsakovas nesiekia užsitikrinti teismo sprendimo įvykdymo, su kuo įstatymas sieja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, taikė proceso teisės normas, dėl ko pagrįstai atsisakė taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Dėl nurodyto skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl atsakovo prašymo priimti atskirąją nutartį

23. Atsakovo manymu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjančios teisėjos veiklos vertinimui, todėl CPK 299 straipsnio pagrindu prašoma priimti atskirąją nutartį.

24. Pagal CPK 332 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas CPK 299 straipsnio numatytais atvejais ir tvarka gali priimti atskirąją nutartį. Atskiroji nutartis gali būti priimama, jei teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas (CPK 299 straipsnis). Pagal šią teisės normą, teismo atskirosios nutarties priėmimo pagrindas yra teismo nagrinėjant bylą nustatyti asmenų padaryti įstatymų ar kitų teisės normų pažeidimai, taip pat teismo nustatyti galimi įstatymo pažeidimai, jei šie pažeidimai reikštų viešojo intereso pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2021, 40 punktas).

25. Nagrinėjamu atveju nagrinėdamas atsakovo atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo atskirajame skunde atsakovo nurodomo ar viešojo intereso pažeidimo. Nesutikdamas su atitinkamais pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, atsakovas turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrindo atskirosios nutarties priėmimui šioje byloje nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė