Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI1-13830-809/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03126-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.6; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2025 m. gegužės 14 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos nutarimą Nr. NN-352 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjas G. V. buvo perkeltas iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo į Vilniaus kalėjimą ir grąžinti G. V. į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą tęsti bausmės atlikimą.

Nurodo, kad pareiškėjas buvo perkeltas du kartus: iš Marijampolės kalėjimo į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą ir vėliau į Vilniaus kalėjimą. Pirmasis perkėlimas buvo grindžiamas siekiu apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, tačiau antrasis perkėlimas į Vilniaus kalėjimą, siekiant palengvinti nuteistojo resocializaciją, padidinti asmens sveikatos priežiūros ar kitų socialinių paslaugų prieinamumą, kelia klausimų dėl šio sprendimo pagrįstumo ir proporcingumo.

Nurodo, kad Nutarime nurodytas pagrindas (siekti palengvinti resocializaciją, padidinti paslaugų prieinamumą) neatitinka faktinės situacijos, pareiškėjo perkėlimas prieštarauja šiam tikslui. Pravieniškių 2-ąjame kalėjime pareiškėjas turėjo galimybę dirbti, kas prisidėjo prie resocializacijos ir civilinių ieškinių dengimo. Perkeltas į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, pareiškėjas greitai adaptavosi, pasiprašė darbo ir sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą. 2025-05-12 jam buvo suteiktas darbas AB „Kauno baldai“, o 2025-05-16 dėl nežinomų aplinkybių, nors Nutarime nurodoma „siekiant palengvinti nuteistojo resocializaciją“, pareiškėją perkėlus į Vilniaus kalėjimą, buvo nutraukti darbo santykiai, prarasta darbo vieta ir pragyvenimo šaltinis. Tokiu būdu pareiškėjui buvo apribota galimybė siekti perkėlimo į lengvąją grupę, o būtent, yra pertraukiamas darbo laikas ir naujai skaičiuojamas minimalus 3 mėnesių darbo terminas (BVK 36 str. 1 d. 2 p.), kas vėliau įtakoja ir sunkina pareiškėjo, kaip nuteistojo padėtį atlikti bausmę atvirojo tipo bausmės atlikimo vietoje. Pažymi, kad nuteistojo gyvenamoji vieta ir jo artimųjų gyvenamoji vieta yra Kauno mieste ir Kauno rajone (pareiškėjo motina gyvena Urniežių k., Babtų seniūnijoje), todėl jo iškėlimas į Vilniaus kalėjimą atitolina pareiškėją nuo šeimos narių, kadangi artimieji neturės tokių galimybių lankyti pareiškėją Vilniaus kalėjime.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodo, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2025 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-346 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. V-760 „Dėl nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, jų perkėlimo į specializuotus būrius ir taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo būtinų procedūrų tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, jų perkėlimo į specializuotus būrius ir taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo būtinų procedūrų tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punktas nustato, kad nuteistieji iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą perkeliami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 23 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus motyvuotu nutarimu. Aprašo 4 punktas numato, kad nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo iš vieno kalėjimo į kitą projektus rengia kalėjimo, kuris inicijavo nuteistojo perkėlimo procesą, atsakingas darbuotojas arba, esant Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus tiesioginiam nurodymui, kitas Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos padalinio atsakingas darbuotojas, o Aprašo 5 punktas nustato, kad nutarimo projekte nurodomas nuteistojo perkėlimo teisinis pagrindas, išsamiai išdėstomi perkėlimo motyvai, nurodoma nutarimo apskundimo tvarka. Prie nutarimo projekto gali būti pridedami perkėlimo pagrindą (motyvus) pagrindžiantys dokumentai: 1) nuteistąjį charakterizuojantys dokumentai, perkėlimo pagrindą pagrindžianti medžiaga (tarnybinis pranešimas, gydytojų išvada, siūlymas, nuteistojo prašymas ir kt.); 2) perkėlimo į kitą užsienio valstybę pagrindą patvirtinantys dokumentai, jei nuteistasis iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą perkeliamas vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti laisvės atėmimo bausmės procedūras; 3) tais atvejais, kai galimybę pridėti perkėlimą pagrindžiančius dokumentus riboja įslaptintų dokumentų administravimą reglamentuojantys teisės aktai, nutarimo projekte nurodomi perkėlimo motyvai ir neskelbtino dokumento data bei numeris.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinta bendroji taisyklė, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą yra įstatymų leidėjo numatyta išimtis iš šios bendrosios taisyklės. Šiuo reguliavimu siekiama užtikrinti nepertraukiamą nuteistojo pataisos procesą. Tokie pareiškėjo teiginiai ne tik yra visiškai nepagrįsti, bet ir klaidinantys, neatitinkantys įstatymo nuostatų. BVK nėra įtvirtintos tokios bendrosios taisyklės, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme perkėlimas iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą yra visiškai standartinė ir eilinė laisvės atėmimo bausmės atlikimo procedūra, numatyta įstatyme esant jame nurodytoms aplinkybėms (BVK 31 str.), o ne išimtis iš bendrosios taisyklės (neegzistuojančios), kaip teigia pareiškėjas.

Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2025 m. gegužės 14 d. nutarime Nr. NN-352 „Dėl nuteistojo G. V. perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą“ yra išsamiai nurodytas nuteistojo perkėlimo teisinis pagrindas, nurodyti perkėlimo motyvai, aiškiai nurodyta nutarimo apskundimo tvarka. Prie nutarimo pridėti perkėlimo pagrindą (motyvus) pagrindžiantys dokumentai: perkėlimo pagrindą pagrindžiantis Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2025-05-12 tarnybinis pranešimas Nr. SV-23-15346 „Dėl nuteistojo G. V. perkėlimo į kitą kalėjimą“; nuteistojo G. V. charakteristika; pažyma dėl nuteistojo G. V. nuobaudų ir paskatinimų.

Nurodo, kad nuteistųjų galimybės būti perkeltiems iš paprastosios grupės į lengvąją grupę priklauso ne tik nuo darbinės veiklos vykdymo nepertraukiamai ne mažiau kaip tris paskutinius bausmės atlikimo mėnesius, bet ir visų kitų įstatyme nustatytų sąlygų atitikimo. Antra, pareiškėją Kalėjimų tarnybos direktoriaus 2025 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. NN-257 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ perkėlus iš Marijampolės kalėjimo į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, o Pravieniškių 2-ajame kalėjime pareiškėjui darbą AB „Kauno baldai“ suteikus 2025-05-12, darbinės veiklos vykdymo nepertraukiamo ne mažiau kaip trijų paskutinių bausmės atlikimo mėnesių laikotarpis jau buvo nutrūkęs. Trečia, kadangi Pravieniškių 2-ajame kalėjime pareiškėjui darbą AB „Kauno baldai“ suteikus 2025-05-12, o jį iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo perkėlus į Vilniaus kalėjimą tęsti bausmės atlikimą Kalėjimų tarnybos direktoriaus 2025 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. NN-352, keletos dienų darbinės veiklos vykdymo laikotarpis pareiškėjui vėl užsiėmus darbine veikla ne mažiau kaip trijų paskutinių bausmės atlikimo mėnesių jos vykdymo skaičiavimo laikotarpiui jokios esminės reikšmės neturi.

Pažymi, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų vykdomos darbinės veiklos pajamos nėra jų pragyvenimo šaltinis, nes laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji yra išlaikomi valstybės.

Nurodo, kad iki perkėlimo į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą pareiškėjas bausmę atliko Marijampolės kalėjime. Iki perkėlimo į Vilniaus kalėjimą pareiškėjas Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliko trumpiau negu vieną mėnesį. Duomenų apie tai, kad atlikdamas bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime pareiškėjas buvo dažniau ar aplamai lankomas artimųjų nėra pateikta. O galimybės šeimos nariams ir artimiesiems lankyti pareiškėją tiek Marijampolės, tiek Vilniaus kalėjime jų gyvenamajai vietai esant Kauno mieste ir Kauno rajone yra praktiškai vienodos.

konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. NN-352, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo į Vilniaus kalėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo jį grąžinti į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą tęsti bausmės atlikimą.

Pareiškėjo teigimu, jo perkėlimas į Vilniaus kalėjimą, siekiant palengvinti nuteistojo resocializaciją, padidinti asmens sveikatos priežiūros ar kitų socialinių paslaugų prieinamumą, yra pagrįstas ir neproporcingas. Pareiškėjas šiuos skundo argumentus grindžia tuo, kad Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinta bendroji taisyklė, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą yra įstatymų leidėjo numatyta išimtis iš šios bendrosios taisyklės. Šiuo reguliavimu iš esmės turi būti siekiama užtikrinti nepertraukiamą nuteistojo pataisos procesą.

Nustatyta, kad Nutarimo priėmimo teisinis pagrindas – BVK 31 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“, 16 punktas, Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, jų perkėlimo į specializuotus būrius ir taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo būtinų procedūrų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2025 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-346, 3, 4, 5 punktai, 2025 m. gegužės 12 d. Tarnybinį pranešimas Nr. SV-23-15346. Kaip pagrindas taip pat nurodytas siekis palengvinti nuteistojo resocializaciją, padidinti asmens sveikatos priežiūros ar kitų socialinių paslaugų prieinamumą.

BVK 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji gali būti perkeliami iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, jeigu to reikia, šiais atvejais: 1) kai yra švelninamos arba griežtinamos nuteistajam taikomos bausmės atlikimo sąlygos; 2) siekiant apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 3) siekiant palengvinti nuteistojo resocializaciją; 4) siekiant pašalinti nuteistojo saugumui kylančias grėsmes; 5) vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti laisvės atėmimo bausmės procedūras arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais. Aprašo 3 punkte numatyta, kad nuteistieji iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą perkeliami BVK 23 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais Tarnybos direktoriaus motyvuotu nutarimu (Aprašo 1 priedas). Nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo iš vieno kalėjimo į kitą projektus rengia kalėjimo, kuris inicijavo nuteistojo perkėlimo procesą, atsakingas darbuotojas arba esant Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus tiesioginiam nurodymui, Tarnybos padalinio atsakingas darbuotojas (Aprašo 4 punktas). Nutarimo projekte nurodomas nuteistojo perkėlimo teisinis pagrindas, išsamiai išdėstomi perkėlimo motyvai, nurodoma nutarimo apskundimo tvarka. Prie nutarimo projekto gali būti pridedami perkėlimo pagrindą (motyvus) pagrindžiantys dokumentai (Aprašo 5 punktas): nuteistąjį charakterizuojantys dokumentai, perkėlimo pagrindą pagrindžianti medžiaga (tarnybinis pranešimas, gydytojų išvada, siūlymas, nuteistojo prašymas ir kt.) (5.1 papunktis); <…>. Taip pat Aprašo 6 punkte numatyta, kad nutarimo projektas kartu su dokumentais, pagrindžiančiais perkėlimo pagrįstumą, pateikiami derinti (vizuoti) perkeliančiojo ir priimančiojo kalėjimų viršininkams, Lietuvos kalėjimų tarnybos Saugumo koordinavimo ir kontrolės viršininkui, Resocializacijos koordinavimo skyriaus viršininkui, Sveikatos priežiūros koordinavimo skyriaus vedėjui ir Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininkui bei Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus pavaduotojui. Nutarimo projekto derinimas (vizavimas) vykdomas Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos (DBSIS) priemonėmis.

Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas, nes jis pažeidžia pareiškėjo ir pareiškėjo šeimos interesus, be to, jame nurodytas pagrindas – siekiant palengvinti nuteistojo resocializaciją, padidinti asmens sveikatos priežiūros ar kitų socialinių paslaugų prieinamumą, nėra įtikinantis.

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą įstatymų leidėjo numatytas kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNDktMTQ2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-149-146/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-149-146/2015">A-149-146/2015</a>; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNTg4LTE0Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1588-146/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1588-146/2015">A-1588-146/2015</a> ir kt). Kalėjimų departamento administracinis aktas perkelti arba neperkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą turi būti motyvuotas, jame turi būti nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės lėmė išvadą, jog yra (nėra) išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Paprastai išimtinės aplinkybės, kliudančios nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, yra pateikiamos perkeliančiosios įstaigos išvadoje, kuri laikytina Kalėjimų departamento administracinio akto perkelti arba neperkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą motyvuojamąja dalimi (Žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNTg4LTE0Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1588-146/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1588-146/2015">A-1588-146/2015</a>).

Iš minėto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos matyti, kad nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą yra galimas pagal BVK 31 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius turėjo diskrecijos teisę priimti Nutarimą dėl nuteistojo perkėlimo į konkretų kalėjimą (pataisos įstaigą). Tačiau, kaip numatyta Aprašo 6 punkte, nuteistojo perkėlimui iš vienos pataisos įstaigos į kitą, siekiant palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, prie Nutarimo projekto pateikiami nuteistojo elgesį charakterizuojantys dokumentai.

Atsakovė Nutarime nurodė pagrįstą teisinį pagrindą, kuriuo rėmėsi spręsdama klausimą dėl pareiškėjo perkėlimo į kitus pataisos namus, tačiau nei sprendžiant šį klausimą Tarnyboje, nei į bylą nėra pateikta jokių duomenų (įrodymų) apie tai, kokiais konkrečiai pareiškėją charakterizuojančiais duomenimis, ar aplinkybėmis remiantis buvo priimtas Nutarimas, t. y. išvada, kad pareiškėjo perkėlimas aiškiai palengvins jo resocializaciją, ar padidins jo sveikatos priežiūros ar kitų socialinių paslaugų prieinamumą ir/ar tokie veiksniai pareiškėjui iš esmės yra reikalingi (kuo šių paslaugų prieinamumas Pravieniškių 2-ajame kalėjime yra prastesnis nei Vilniaus kalėjime). Įvertinus į bylą pateiktą medžiagą, teismas daro išvadą, kad pateiktuose dokumentuose nurodyti tik bendro pobūdžio teiginiai, o juos pagrindžiančių įrodymų nėra pateikta nei teismui, nei šį klausimą nagrinėjant Tarnyboje.

Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teismų praktikoje skiriami du tarpusavyje susiję įrodinėjimo naštos aspektai. Pirmasis apima pareigą pateikti įrodymus ir yra vadinamas pozityviuoju įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 5 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas – negatyvusis – tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS03MjctNTUyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-727-552/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-727-552/2017">A-727-552/2017</a>).

Nors atsakovė į bylą pateikė Tarnybinį pranešimą, pareiškėjo Charakteristiką, pažymą apie nebaustumą, tačiau, įvertinus skundžiamo Nutarimo turinį, iš esmės nėra aišku, kokios konkrečiai geresnės resocializacijos, sveikatos priežiūros ar kitos socialinių paslaugų sąlygos nulėmė pareiškėjo perkėlimą į kitą pataisos įstaigą. Teisėjų kolegijos vertinimu, Nutarime pateiktos teisės normos ir teiginys apie sąlygų gerinimą savaime nelemia pagrindo perkelti pareiškėją į kitą pataisos įstaigą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, be kita ko, turi teisę priimti administracinius sprendimus ir pareigą vadovautis VAĮ. VAĮ 3 straipsnyje išvardinti principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Administravimo subjekto priimtame individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas. Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvacijos reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos numatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.

Pažymėtina, kad individualaus administracinio akto motyvai gali būti išdėstyti ir kituose administracinės procedūros metu parengtuose dokumentuose, tačiau šiuo atveju Nutarime nėra nurodytos konkrečios aplinkybės (kokios resocializacijos, sveikatos priežiūros ar kitos socialinių paslaugų sąlygos) lėmusios būtinybę pareiškėją perkelti į kitą pataisos įstaigą.

Darytina išvada, kad Nutarimo motyvai apsiriboja tik teisės aktų nuostatomis, nuorodomis į kitus dokumentus, kurie niekaip byloje nėra pagrįsti, todėl niekaip neatskleidžia taikytų teisinių nuostatų esmės ir taikymo tikslingumo. Iš skundžiamo Nutarimo turinio nėra aišku, kodėl pareiškėjo bausmės atlikimas negalėjo būti užtikrinamas ir toliau Pravieniškių 2-ajame kalėjime. Tuo labiau, kad pareiškėjas, kaip matyti iš dokumentų (charakteristikos) buvo gerai adaptavęsis Pravieiškių pataisos įstaigoje, turėjo darbą, nėra duomenų, kad buvo skundęsis sveikatos priežiūros ar kitomis socialinėmis paslaugomis.

Minėta, kad Tarnybos nutarimai perkelti vertinami ne tik ginčui aktualių BVK ir Aprašo nuostatų kontekste, bet turi būti įvertintas ir Nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas atsižvelgiant į VAĮ individualiam administracinianžm aktui keliamus reikalavimus. Įvertinus byloje surinktą medžiagą, teisinį reglamentavimą, aktualią teismų praktiką, darytina išvada, kad Nutarimas neatitinka aptartų VAĮ nuostatų. Nutarimas dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą (Vilniaus kalėjimą) nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl toks administracinis aktas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje keliamų reikalavimų, todėl yra naikintinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat prašo grąžinti jį į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą tęsti bausmės atlikimą. Dėl šio reikalavimo pažymėtina, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nepriima sprendimų, kurie pagal kompetenciją priskirti atitinkamoms institucijoms, kaip šiuo atveju Tarnybai, todėl šis reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįtas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132, 133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. V. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. NN-352.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Gitana Butrimaitė

Egidija Puzinskaitė

Eglė Žulytė-Janulionienė