Administracinė byla Nr. I3-12011-362/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02209-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1; 29.3;
(S)
55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 4 d.
Šiauliai
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arvydas Martinavičius,
sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,
dalyvaujant pareiškėjui D. S.,
atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. P.,
nedalyvaujant pareiškėjui E. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. S. ir E. S. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjai D. S. ir E. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NMA) 2025 m. sausio 24 d. ir 2025 m. sausio 27 d. sprendimus Nr. BRK-1486 ir Nr. BRK-1538 (toliau – ir Sprendimai), kuriais pareiškėjams buvo atsisakyta skirti paramą pagal intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“; 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2025 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. AG4-43/20-2025, kuriuo buvo atmesti pareiškėjų skundai; 3) įpareigoti NMA iš naujo įvertinti pareiškėjų paraiškas.
Skunde pareiškėjai nurodė, kad 2024 m. birželio mėn. jie pateikė atskiras paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. D. S. projektui suteiktas numeris 17JU-KL-24-1-05314-PR001, E. S. projektui – 17JU-KL-24-1-05328-PR001. Pareiškėjai pabrėžė, kad kiekvienas jų steigia atskirą ūkį, turi savarankišką žemės valdą, pasirinko skirtingą veiklos formą ir planuoja skirtingas investicijas. Sklypai yra notariškai padalyti, naudojimosi ribos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, o pateikti verslo planai, pareiškėjų teigimu, aiškiai atskiria jų veiklas.
Nepaisant šių aplinkybių, NMA 2025 m. sausio 24 d. ir 27 d. sprendimais nusprendė neskirti paramos, konstatuodama, kad pareiškėjai „dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti“ ir pažeidė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 125.1 punktą bei Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) nuostatas. Sprendimuose teigiama, kad projektai susiję tiek funkciškai, tiek ekonomiškai, tiek asmeniškai (dėl brolių giminystės), o paraiškų pateikimas panašiu metu ir veiklos krypties sutapimai leidžia daryti išvadą apie siekį apeiti paramos ribojimus.
Pareiškėjai šiuos sprendimus apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2025 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. AG4-43/20-2025 jų skundus atmetė, pakartodama NMA argumentus ir neįvertinusi pateiktų dokumentų bei paaiškinimų. Pareiškėjų teigimu, tokia išvada prieštarauja jų teisei būti išklausytiems, įtvirtintai Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnyje, todėl vien dėl šio pažeidimo sprendimas turėtų būti panaikintas.
Pareiškėjai pabrėžė, kad jų projektai atitinka Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslus, nustatytus Reglamente (ES) 2021/2115, nes skatina jaunimo įsitraukimą į žemės ūkį, prisideda prie kaimo gyvybingumo ir stiprina ūkinės veiklos struktūrą. Projektuose numatyta ilgalaikė veikla – riešutų auginimas ir perdirbimas, investicijos į infrastruktūrą ir komerciškai pagrįsti planai. Todėl NMA išvada, kad projektai neatitinka BŽŪP tikslų, anot pareiškėjų, yra „deklaratyvi ir nepagrįsta įrodymais“.
Pareiškėjai nurodė, kad Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 24.1 punktas, kuriuo remdamasi NMA tvirtino, jog buvo viršytas bendras paramos limitas, taikomas tik „pareiškėjui ir jo sutuoktiniui“. Kadangi pareiškėjai yra broliai, o ne sutuoktiniai, šis ribojimas jiems netaikytinas. Pažymėjo, kad nei vienas iš pareiškėjų paramos pagal šią priemonę anksčiau negavo, todėl negali būti konstatuojamas bendros sumos viršijimas. Pareiškėjų teigimu, NMA tokiu aiškinimu išplėtė teisės normą analogijos būdu, pažeisdama teisėtumo ir teisės aiškinimo ribas.
Pareiškėjai nesutiko ir su NMA konstatavimu, kad paraiškų pateikimo data (2024 m. birželio 19 ir 20 d.) yra dirbtinumo požymis. Jų teigimu, teisės aktuose nėra draudimo šeimos nariams teikti paraiškas tuo pačiu kvietimu, o vienos dienos skirtumas savaime nėra įrodymas, kad buvo siekta apeiti paramos sąlygas.
Skunde taip pat ginčijami NMA teiginiai dėl geografinio, ekonominio, funkcinio ir asmeninio ryšio tarp projektų. Pareiškėjai nurodė, kad žemės sklypai yra notariškai padalyti 2024 m. rugsėjo 27 d. aktu, kiekvienam priskirta atskira dalis, nėra bendro teritorijų naudojimo ar infrastruktūros. Paaiškino, kad ekonominio ryšio nėra, nes investicijos, tiekėjai, verslo planai ir finansavimas visiškai atskiri, o funkcinis ryšys neįmanomas, nes vieno projekto įgyvendinimas nepriklauso nuo kito. Asmeninio ryšio, t. y. brolių giminystės, faktas pats savaime neturi jokios teisinės reikšmės paramos tinkamumui, nes nei BŽŪP reglamentai, nei nacionaliniai teisės aktai nedraudžia broliams savarankiškai steigti ūkius.
Pareiškėjai rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika (byla C-434/12), kurioje pažymėta, kad „dirbtinai sukurtos sąlygos“ gali būti konstatuotos tik įrodžius tiek objektyvų, tiek subjektyvų elementą. Subjektyvus elementas – sąmoningas siekis apeiti taisykles – turi būti įrodytas objektyviais duomenimis, o ne vien prielaidomis apie giminystę ar panašią veiklą. Pareiškėjų teigimu, NMA nepateikė jokių įrodymų apie jų tariamą veiksmų koordinavimą, o vien faktas, kad jie yra broliai, neatitinka ESTT išaiškinimo.
Pareiškėjai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, pavyzdžiui, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjIyNi02NjIvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2226-662/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2226-662/2023">eA-2226-662/2023</a>, kurioje konstatuota, kad vien aplinkybių visumos, keliančios įtarimus, nepakanka, jei institucija nepagrindžia pažeidimo detaliai pagal nustatytus kriterijus. Taip pat LVAT praktika (bylos Nr. A-422-520/2020; eA-438-502/2020), kurioje pabrėžiama, kad dirbtinumo nustatymui būtini konkretūs duomenys, o ne spėjimai.
Pažymėjo, kad NMA Sprendimuose konstatuotas „dirbtinų sąlygų sukūrimas“ turi ypač neigiamas pasekmes jų reputacijai ir teisiniam saugumui. Pagal ES reglamentus, tokia išvada reiškia informacijos perdavimą teisėsaugai dėl galimos apgaulės, nors, kaip nurodyta ESTT sprendime byloje C-434/12, tokiai išvadai būtina įrodyti subjektyvų ketinimą. Anot pareiškėjų, jų atžvilgiu tai padaryta be jokio faktiškai pagrįsto įrodymo.
Pareiškėjų teigimu, ginčijami sprendimai yra nepagrįsti, pažeidžia proporcingumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių ir gero administravimo principus bei prieštarauja tiek nacionalinei, tiek Europos Sąjungos teisei.
Pareiškėjai 2025 m. gegužės 19 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai pažymėjo, kad NMA ir LAGK sprendimai buvo grindžiami abstrakčiomis prielaidomis, o ne konkrečiais faktais. Pagal LVAT praktiką (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1740-525/2016), kiekvienas sprendimas turi būti paremtas detaliai motyvuotais duomenimis, o vien deklaratyvūs teiginiai nėra pakankamas pagrindas tam tikroms faktinėms aplinkybėms konstatuoti. NMA Sprendime trūko individualaus pareiškėjų situacijos įvertinimo – buvo naudotas šabloniškas vertinimas, pažeidžiantis teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus.
Pažymėjo, kad pareiškėjų projektai buvo aiškiai atriboti tiek teisiškai (sklypai padalinti notariškai), tiek planuojama veikla (skirtingi infrastruktūros objektai, skirtingi verslo planai). Tai rodo, kad kiekvienas iš jų veiklą vykdo savarankiškai, nėra finansinių ryšių ar bendros priklausomybės. NMA klaidingai darė prielaidą, jog siekiama viršyti 100 000 Eur ribą, nors faktiškai tokios grėsmės nėra – kiekvienas iš jų prašė atskiros paramos pagal nustatytą ribą. Šiuo aspektu jie citavo LVAT praktiką (2018 m. birželio 13 d. nutartis byloje Nr. A-4937-624/2018), kur pabrėžta, kad sprendimas dėl paramos neskyrimo turi būti grindžiamas išsamiai ištirtomis aplinkybėmis ir pagrįstas įrodymais.
Pareiškėjai akcentavo, kad NMA nepateikė jokių objektyvių duomenų, įrodančių jų sąmoningą veiksmų derinimą, koordinuotą veikimą ar ketinimą apeiti paramos taisykles. Vien tai, kad pareiškėjai yra broliai, nėra pakankamas pagrindas neskirti paramos.
Nurodė, kad žemės sklypas buvo padalytas 2024 m. rugsėjo 27 d. notaro patvirtintu aktu, todėl kiekvienas pareiškėjas turi atskirą įregistruotą žemės dalį. Vien faktinė aplinkybė, kad sklypai ribojasi, dar nereiškia ekonominio ar funkcinio bendrumo.
Pabrėžė, kad kiekvienas pareiškėjas turi atskirą verslo planą, skirtingas investicijas ir infrastruktūrą. Nebuvo nei bendrų sąnaudų, nei išteklių pasidalinimo, todėl vieno projekto įgyvendinimas nepriklauso nuo kito. Panašios veiklos kryptys pačios savaime nėra draudžiamos ir neatspindi tarpusavio ekonominės priklausomybės. LVAT byloje Nr. eAS-522-585/2022 konstatuota, kad vien šeimos ryšys negali būti laikomas neteisėtu ekonominiu ryšiu.
NMA konstatuotas „asmeninis ryšys“ (giminystė) pats savaime nėra draudžiamas. Pareiškėjai pabrėžė, kad teisės aktai nenumato jokio draudimo broliams teikti paraiškas tuo pačiu kvietimu. Vien šeiminiai ryšiai negali būti laikomi dirbtinumo požymiu, nebent būtų įrodyti papildomi faktiniai ekonominio ar funkcinio bendrumo elementai, kurių šiuo atveju nėra.
Pabrėžė, kad NMA abstrakčiai nurodė „galimai teiktą pagalbą“ ir „galimai bendrą infrastruktūros naudojimą“, bet nepateikė jokių faktinių įrodymų. Pareiškėjų vertinimu, tokie teiginiai neatitinka nei objektyvaus įrodymų standarto, nei teismų praktikos, pagal kurią vien prielaidomis grįsti argumentai negali būti laikomi pakankamu pagrindu riboti teisę gauti paramą. Pareiškėjai nesutiko su NMA išvada, kad jie „dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą“, nes jokie faktiniai duomenys tokios išvados nepagrindžia.
Teismo posėdyje pareiškėjas D. S. palaikė skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad ginčijami sprendimai buvo priimti vadovaujantis Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano įgyvendinimo taisyklėmis, Administravimo taisyklėmis bei Metodika, nes pareiškėjų pateikti projektai neatitiko bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslų. D. S. paraiška Nr. 17JU-KL-24-1-05314-PR001 (projektas „Riešutų auginimas“) ir E. S. paraiška Nr. 17JU-KL-24-1-05328-PR001 (projektas „Riešutų auginimas“) buvo pateiktos tuo pačiu kvietimu, siekiant gauti paramą pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Šiais veiksmais buvo apeinami paramos taisyklėse nustatyti ribojimai dėl didžiausios paramos sumos vienam pareiškėjui ar susijusių asmenų grupei.
Pažymėjo, kad tiek NMA Sprendimuose, tiek LAGK 2025 m. balandžio 3 d. sprendime Nr. AG4-43/20-25 pagrįstai konstatuota: „abu projektai neskatina konkurencingumo, pareiškėjai paraiškas pateikė tuo pačiu metu ir savo veiksmais siekė gauti naudos, apeinant Įgyvendinimo taisyklėse numatytus apribojimus“. Atsižvelgiant į tai, NMA vertinimu, objektyvus elementas buvo nustatytas.
NMA išsamiai įvertino pareiškėjų projektus ir nurodė, kad nustatyti visi pagrindiniai rizikos kriterijai:
Geografinis ryšys. Abu projektai planuoti tame pačiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) Šis sklypas nuosavybės teise priklauso D. S. ir S. S., kuri savo dalį panaudos sutartimi Nr. 1 (2024 m. gegužės 30 d.) perdavė E. S.. Patikros metu nustatyta, kad sklypas fiziškai nebuvo padalintas, jokių aiškių ribų tarp pareiškėjų žemės sklypų nebuvo
Ekonominis ryšys. Abiejų pareiškėjų planuojamos veiklos ir investicijos sutapo – tiek sodininkystė (riešutų auginimas), tiek gyvulininkystė (alpakų laikymas). NMA akcentavo, kad „skirtinguose projektuose planuojamos vykdyti tos pačios veiklos, abiejų planuojamos įsigyti investicijos vienos kitas papildo“.
Asmeninis / teisinis ryšys. Pareiškėjai yra broliai, o žemės nuomos ir panaudos santykiai grindžiami jų motinos S. S. dalyvavimu, todėl giminystės ryšiai vertintini kaip esminis rizikos kriterijus.
Funkcinis ryšys. NMA pažymėjo, kad pareiškėjų projektai faktiškai nesavarankiški. Abu pradėjo ūkininkauti tuo pačiu metu, tame pačiame sklype, planavo tas pačias veiklas. D. S. paramos lėšomis numatė įrengti infrastruktūrą (gręžinį, nuotekų valymo įrenginius, ūkinį pastatą), kuria naudosis ir E. S.. Pastarasis planavo pirkti paslaugas (vandens, gliaudymo, šienavimo), faktiškai priklausydamas nuo brolio įsigytos įrangos bei infrastruktūros. Patikros metu konstatuota, kad visą informaciją NMA darbuotojams teikė tik D. S., o E. S. aktyviai nedalyvavo.
NMA padarė išvadą, kad surinktų aplinkybių visuma suponuoja sąmoningą pareiškėjų veiksmų derinimą, todėl subjektyvus elementas nustatytas pagrįstai.
NMA savo poziciją pagrindė LVAT praktika: 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjA3Ny01NzUvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2077-575/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2077-575/2023">eA-2077-575/2023</a>, kur pažymėta, kad dirbtinai sukurtas sąlygas paramai gauti galima nustatyti įvertinus rizikos kriterijus ir kitus požymius, rodančius sąmoningą veiksmų derinimą; 2023 m. birželio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtODUwLTU3NS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-850-575/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-850-575/2023">eA-850-575/2023</a>, kur konstatuota, kad funkcinis ryšys egzistuoja, kai asmenys naudojasi vieni kitų produktais ar paslaugomis; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDE1OS05NjgvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-4159-968/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-4159-968/2020">eA-4159-968/2020</a> ir 2020 m. birželio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDA5NC05NjgvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-4094-968/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-4094-968/2020">eA-4094-968/2020</a>, kuriose pažymėta, jog vertinant pažeidimus svarbi faktinių aplinkybių visuma, o ne atskiros faktinės aplinkybės.
Pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2025 m. sausio 24 d. ir 2025 m. sausio 27 d. sprendimų Nr. BRK-1486 ir Nr. BRK-1538 dėl paramos neskyrimo pareiškėjams D. S. ir E. S. ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2025 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. AG4-43/20-2025 teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjų reikalavimo įpareigoti NMA iš naujo įvertinti pareiškėjų paraiškas pagrįstumo. Pareiškėjai teigia, kad kiekvienas steigia savarankišką ūkį, todėl atsisakymas skirti paramą yra nepagrįstas. Atsakovė NMA ir LAGK ginčijamuose sprendimuose nurodo priešingai, kad pareiškėjai dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2024 m. birželio 19 ir 20 d. pateikė atskiras paraiškas pagal intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“: D. S. paraiška pateikta 2024 m. birželio 19 d., registracijos Nr. 17JU-KL-24-1-05314-PR001; E. S. paraiška – 2024 m. birželio 20 d., registracijos Nr. 17JU-KL-24-1-05328-PR001. Paraiškose prašyta NMA skirti kiekvienam pareiškėjui po 60 000 Eur dotacijos pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“.
Paraiškose nurodytos planuojamos įsigyti investicijos. Pareiškėjas E. S. ketino įsigyti: 2,5 ha lazdynų plotas, 1 400 vnt. daigų („Halės milžinai“, „Katalonijos“, „Sirena“, „Cosford“ veislių), 3 vnt. alpakų patelių; konteinerį / pastatą (modulinio tipo 4x7), elektrinę ant pastato 3 kW, tvenkinį, naują visureigį (39 930 Eur), riešutų džiovintuvą / skrudintuvą. Pareiškėjas D. S. planavo įsigyti: 2 ha lazdynų plotas, 1 280 vnt. daigų, ūkinio pastato medžiagas, 3 vnt. alpakų patelių, elektros įvedimą (200 m), elektrinę ant stogo 3 kW, gręžinį, valymo įrenginius, traktoriuką / vejapjovę, nenaują traktorių, riešutų gliaudyklę.
NMA atliko dviejų susijusių paraiškų analizę pagal Metodikos rizikos kriterijus ir ginčijamais sprendimais konstatavo, kad pareiškėjai dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti, tokiu būdu pažeidė Administravimo taisyklių 125.1 papunkčio ir Metodikos nuostatas, todėl pareiškėjams atsisakė skirti paramą. NMA savo sprendimus grindė tuo, kad abu projektai buvo pateikti beveik tuo pačiu metu, įgyvendinami tame pačiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veiklos kryptys sutampa (riešutų auginimas, alpakų laikymas), investicijos viena kitą papildo, o dalį žemės E. S. naudai perleido motina S. S.. NMA taip pat konstatavo funkcinį ryšį – D. S. planuojama infrastruktūra (gręžinys, nuotekų valymo įrenginiai, pastato medžiagos) faktiškai sudarys prielaidas E. S. veiklai.
Ginčijamus sprendimus pareiškėjai ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka apskundė LAGK, kuri 2025 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. AG4-43/20-2025 pareiškėjų skundus atmetė, sutikdama su NMA vertinimu, kad egzistuoja geografinis, ekonominis, funkcinis ir asmeninis ryšiai, sudarantys tiek objektyvų, tiek subjektyvų elementus dirbtinumui konstatuoti.
Byloje nustatyta ir dėl šių faktinių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra, kad abu projektai planuoti (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sklypas nuosavybės teise priklauso D. S. ir S. S.; S. S. 2024 m. gegužės 30 d. panaudos sutartimi Nr. 1 savo dalį perleido naudotis E. S.. 2024 m. rugsėjo 27 d. sklypas notariškai padalytas ir įregistruotos naudojimosi dalys, tačiau 2024 m. spalio 24 d. atliekant patikrą užfiksuotas vienas žemės sklypas, kuris fiziškai nėra padalintas, ir nesimato, kur kurio pareiškėjo sklypo ribos; E. S. gyvenamoji vieta nuo projekto įgyvendinimo vietos nutolusi per 22 km. E. S. Nekilnojamojo turto registro duomenimis panaudos teise priklauso 5,0327 ha žemės ūkio naudmenų (toliau – ŽŪN) (iš motinos S. S.), projektas bus įgyvendintas 3,29 ha žemės plote. D. S. nuosavybės teise priklauso 2,5306 ha ŽŪN; abu pareiškėjai tiesioginių išmokų nedeklaruoja.
NMA nustatė, kad abiejose paraiškose numatytos tapačios veiklos – sodininkystė (riešutų auginimas) ir gyvulininkystė (alpakų laikymas); planuojamos investicijos „viena kitą papildo“ (pvz., bendrą infrastruktūrą sudarantys elementai). Pareiškėjai yra broliai; E. S. 2024 m. gegužės 30 d. pasirašė panaudos sutartį Nr. 1 su motina S. S. dėl žemės sklypo naudojimo; NMA vertinimu, tai sudaro esminį asmeninį ryšį pagal rizikos kriterijų „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (asmeninis ryšys)“. NMA padarė išvadą, kad egzistuoja geografinis, ekonominis, funkcinis ir asmeninis ryšys, todėl nustatyti tiek objektyvus, tiek subjektyvus elementai, leidžiantys konstatuoti dirbtinai sukurtas sąlygas paramai gauti.
Pareiškėjai teigia, kad jų ūkiai savarankiški (sklypas padalytas notariškai; verslo planai, investicijos ir finansavimas atskiri; nėra bendros infrastruktūros ar funkcinių ryšių); taip pat nurodo, jog NMA neužtikrino teisės būti išklausytiems prieš priimdama neigiamus sprendimus neskirti paramos.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-210 „Dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“; Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 3D-102 „Dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano administravimo taisyklių patvirtinimo“; Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 „Dėl galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 3D-856 redakcija).
Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano įgyvendinimo taisykles, priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ yra skirta skatinti jaunimo įsitraukimą į žemės ūkio veiklą, suteikiant finansinę paramą pirmą kartą įsikuriantiems ūkininkams. Šiose taisyklėse nustatyti paramos gavėjų tinkamumo kriterijai, reikalavimai verslo planui bei ribojimai dėl didžiausios galimos paramos sumos.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjų D. S. ir E. S. pateiktos paraiškos buvo vertinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintomis Įgyvendinimo taisyklėmis. Pagal šių taisyklių 16.1 papunktį projektas laikomas tinkamu tik tuo atveju, jeigu atitinka bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Administravimo taisyklių 124.1–124.7, 124.9–124.10, 124.16, 124.19–124.21 papunkčiuose, bei nepatenka į Administravimo taisyklių 125 punkte nustatytas paramą ribojančias sąlygas.
Administravimo taisyklių 124.1 papunktyje nustatyta, kad paramos paraiškos tinkamumas vertinamas pagal duomenis, kuriuos pareiškėjas pateikia kartu su paraiška, tačiau kilus prieštaravimui tarp pateiktų dokumentų ir duomenų registruose, vadovaujamasi registrų duomenimis. Tuo tarpu 125.1 papunktyje numatyta imperatyvi nuostata – parama neteikiama, jeigu nustatoma, kad sąlygos gauti paramą buvo dirbtinai sukurtos, kaip tai apibrėžta Europos Sąjungos teisės aktuose bei Dirbtinai sukurtų sąlygų nustatymo metodikoje.
Minėtos Metodikos 6 punkte aiškiai įtvirtinta, jog, jei projektas pagal priede detalizuotus rizikos kriterijus galimai atitinka dirbtinai sukurtas sąlygas, būtina papildomai įvertinti: objektyvius elementus, t. y. ar aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nebus galima pasiekti paramos tikslų, ir subjektyvius elementus, t. y. ar sąlygos sukurtos sąmoningai, siekiant gauti pranašumą, prieštaraujantį paramos tikslams.
Metodikos 9 punktas nustato, kad paraiškos vertinimo metu, remiantis duomenimis, esančiais NMA ir kitose informacinėse sistemose ir (arba) dokumentuose, taip pat kita informacija, turi būti išnagrinėti projekto galimi ryšiai nustatant, ar egzistuoja šie rizikos kriterijai, numatyti Metodikos priede: projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys); projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys); susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys); projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys) (9.1–9.4 papunkčiai). Nustačius, kad sąlygos paramai gauti buvo dirbtinai sukurtos, paraiška įvertinama kaip neatitinkanti tinkamumo gauti paramą sąlygų ir reikalavimų. Agentūra apie tokias paramos paraiškas informuoja teisėsaugos institucijas (Metodikos 11 punktas).
Pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 4 straipsnį BŽŪP parama kaimo plėtrai siekiama skatinti žemės ūkio konkurencingumą, užtikrinti tvarų gamtos išteklių valdymą bei subalansuotą teritorinę kaimo plėtrą. Įgyvendinimo taisyklės nustato, kad priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ turi pritraukti jaunus ūkininkus, didinti jų ūkių pajėgumą, skatinti darbo vietų kūrimą (Įgyvendinimo taisyklių 6–8 punktai). Taip pat nustatytas maksimalus paramos dydis – 60 000 Eur dotacijos forma vienam paramos gavėjui, o bendra dotacijos ir paskolos suma – 100 000 Eur (Įgyvendinimo taisyklių 20, 24.1 punktai).
Įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad intervencinė priemonė turi atitikti BŽŪP tikslą – pritraukti jaunuosius ūkininkus ir kitus naujus ūkininkus, palaikyti jų veiklą ir palengvinti tvarią verslo plėtrą kaimo vietovėse (6 punktas); intervencinė priemonė prisideda prie nacionalinių žemės ūkio ir kaimo plėtros poreikių įgyvendinimo; padidinti jaunųjų ūkininkų ūkių ekonominį pajėgumą; didinti žemės ūkio subjektų galimybes pasinaudoti alternatyviais finansiniais ištekliais; remti jaunųjų ūkininkų įsikūrimą; gerinti jaunųjų ūkininkų žinių ir įgūdžių lygį, sudarant galimybę jiems mokytis, gauti konsultacijas (7 punktas). Siekiant Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų tikslų ir poreikių, intervencinė priemonė turi prisidėti prie šių rezultatų rodiklių: jaunųjų ūkininkų, kurie kuria ūkius naudodamiesi pagal BŽŪP teikiama parama, skaičiaus, įskaitant pasiskirstymą pagal lytį; BŽŪP projektais remiamų naujų darbo vietų kūrimas (8 punktas). Didžiausias dotacijos (vienkartinės išmokos) dydis – 60 000 Eur (šešiasdešimt tūkstančių eurų). Pareiškėjui ir sutuoktiniui (tik santuokos laikotarpiu, neatsižvelgiant į tai, koks laiko tarpas praėjo nuo paramos gavimo) bendra paramos suma pagal intervencinę priemonę ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ negali viršyti Įgyvendinimo taisyklių 20 punkte numatytos galimos išmokos sumos. Didžiausia paskolos suma vienam paskolos gavėjui negali viršyti 100 000 Eur (vieno šimto tūkstančių eurų). Bendra dotacijos ir lengvatinės paskolos suma negali viršyti 100 000 Eur (vieno šimto tūkstančių eurų) (24.1 papunktis).
Dėl objektyvaus elemento, teismo vertinimu, NMA ir LAGK pagrįstai rėmėsi tuo, kad abu projektai sutampa geografiškai ir ekonomiškai – įgyvendinami tame pačiame žemės sklype, numatytos tapačios veiklos (riešutų auginimas, gyvulininkystė), planuojamos investicijos papildo viena kitą. LVAT praktikoje (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjA3Ny01NzUvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2077-575/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2077-575/2023">eA-2077-575/2023</a>; 2023 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtODUwLTU3NS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-850-575/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-850-575/2023">eA-850-575/2023</a>) išaiškinta, kad dirbtinumo nustatymui pakanka aplinkybių visumos, atskleidžiančios, jog projektai tarpusavyje nesavarankiški. Tokiais veiksmais buvo apeiti nustatyti apribojimai dėl paramos dydžio vienam subjektui ar susijusių asmenų grupei. Todėl pagrįstai konstatuota, kad objektyvūs elementai egzistuoja, nes projektai neskatina konkurencingumo, o jų tikslas – apeiti paramos intensyvumo ribas.
Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką (byla C-434/12), subjektyvus elementas gali būti nustatytas įrodžius, kad pareiškėjai derino savo veiksmus sąmoningai, siekdami pasinaudoti neteisėtu pranašumu. Subjektyvų elementą liudija ne tik teisiniai ar giminystės ryšiai, bet ir projekto dokumentų turinys, investicijų pobūdis bei sąmoningas veiksmų sutapimas.
Byloje nustatyta, kad abu pareiškėjai planavo pradėti ūkininkauti tuo pačiu metu; projektus rengė ir įgyvendino glaudžiai susiję asmenys (pareiškėjai yra broliai, susiję giminystės ryšiais, motinos žemės panaudos sutartis (asmeninis ryšys)); projektai įgyvendinami tame pačiame sklype, kuris formaliai padalintas tik po paraiškų pateikimo (geografinis ryšys); projektuose numatyta ta pati veikla – riešutų sodinimas ir alpakų auginimas – ir investicijos papildo viena kitą (ekonominis ryšys); planuota bendrai naudoti infrastruktūra (ūkinis pastatas, komunikacijos (funkcinis ryšys). Atlikus patikras vietoje nustatyta, kad žemės sklype jokių statinių, įrengtos infrastruktūros (vandens gręžinio, nuotekų, elektros pastotės / įvado) nėra; artimiausia elektros linija nuo sklypo nutolusi apie 100 m; nesuformuotas vandens telkinys; be to, atlikus patikras vietoje ūkinių gyvūnų ar jų buvimo požymių, pašaro, šieno, stoginės lauke ar šalia jo esančioje teritorijoje nerasta; abu ūkininkai ūkinius gyvūnus, alpakas, deklaruoja nuo 2024 m. liepos 30 d. adresu: (duomenys neskelbtini) sav. Pažymėtina, kad NMA patikros metu visą informaciją teikė pareiškėjas D. S., o pareiškėjas E. S. aktyviai nedalyvavo. Byloje esantys duomenys, teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad planuota infrastruktūra (gręžinys, nuotekų valymo įrenginiai, ūkinis pastatas ir pan.) sudaro bendrai naudojamų priemonių bazę, kuri objektyviai mažina projektų savarankiškumą ir didina tarpusavio priklausomybę ir tai atitinka funkcinio nesavarankiškumo kriterijų, kai vieno projekto priemonės tenkina kito poreikius ir todėl projektai funkcionuoja kaip vienas ekonominis vienetas Metodikos prasme. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjai, nustatyta visuma požymių, leidžianti daryti išvadą, kad pareiškėjai veikė koordinuotai, sąmoningai derindami veiksmus, ir tokiu būdu NMA buvo pagrįstai nustatytas subjektyvus elementas.
Administravimo taisyklių 125.1 punktas, kuriuo vadovavosi NMA atsisakydama skirti paramą pareiškėjams, numato, kad parama neskiriama, jeigu nustatoma, kad pareiškėjas dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti. Ši nuostata reiškia, kad jei fiziniai ar juridiniai asmenys, pasitelkdami formalius teisinius ar faktinius veiksmus, bando apeiti paramos ribojimus ar reikalavimus, paramos prašymas turi būti atmestas. Be to, Administravimo taisyklių 170.15 papunktyje nurodyti bendrieji įsipareigojimai (reikalavimai) pareiškėjui, susiję su parama projektui pagal intervencines priemones įgyvendinti (taikoma, jeigu intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenustatyta kitaip): projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu dirbtinai nekurti sąlygų gauti paramą. Pažeidimą NMA gali nustatyti tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas: pažeidžia kitas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas (Administravimo taisyklių 243.12 papunktis). Šios nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais: Tarybos Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad dirbtinai sukurtos sąlygos panaikina galimybę gauti naudą; Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 60 straipsniu, draudžiančiu taikyti lengvatas, jei jos gautos dirbtinai sukūrus sąlygas; Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014 35 straipsnio 5 dalimi, numatančia, kad reikšmingais pažeidimo atvejais parama visai neskiriama. Taigi tiek nacionalinės, tiek ES teisės normos suponuoja aiškią išvadą, kad dirbtinai sukurtos sąlygos paramai gauti paneigia teisę į paramą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pareiškėjai rėmėsi sklypo padalijimu ir verslo planų atskirumu, 2024 m. spalio 24 d. faktinė patikra parodė, kad sklypas nebuvo fiziškai atskirtas, ribos nepaženklintos, veikla faktiškai bendroje teritorijoje. Todėl, teismo vertinimu, vien teisinis sklypo padalijimas negali paneigti pareiškėjų planuotos vykdyti veiklos sutapimo. Pareiškėjai nepateikė konkrečių įrodymų, kurie paneigtų investicijų papildomumą ar pridėtinę sinergiją. Vien bendro pobūdžio teiginiai („atskirai planuojamos investicijos“, „skirtingi planai“) neeliminuoja Metodikos 9.2 papunkčio rizikos kriterijaus, kai veiklos kartu yra tapačios ir vykdomos toje pačioje teritorijoje.
Pareiškėjų teigimu, Įgyvendinimo taisyklių 24.1 papunktyje įtvirtintas apribojimas yra taikomas tik sutuoktiniams. Tačiau, teismo vertinimu, paramos ribojimų negalima apeiti formaliai, dirbtinai skaidant projektus ar pasinaudojant giminystės ryšiais, todėl NMA teisingai vertino pareiškėjus kaip susijusių asmenų grupę, siekusią gauti paramą virš nustatytos ribos. Be to, NMA sprendimai nebuvo grindžiami vien tik 24.1 papunkčio apribojimu. Kaip teisingai savo atsiliepime nurodė atsakovė, vertinant pažeidimus yra remiamasi surinktų aplinkybių ir nors nustatytos aplinkybės, vertinant jas atskirai, savaime nėra neteisėtos, tačiau nustatytas aplinkybes patvirtina visuma byloje nustatytų aplinkybių, kurios turi būti vertinamos kartu, t. y. neatsiejamai viena nuo kitos (žr., pvz., LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDE1OS05NjgvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-4159-968/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-4159-968/2020">eA-4159-968/2020</a>; 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDA5NC05NjgvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-4094-968/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-4094-968/2020">eA-4094-968/2020</a>).
Pažymėtina, kad pareiškėjų nurodoma ESTT praktika (C-434/12) pati savaime NMA išvadų: NMA sprendimai nėra paremti prielaidomis vien dėl giminystės; priešingai – konstatuota ryšių visuma (vietos, veiklų, asmeninių ir funkcinių), kuri objektyviai atskleidžia projektų nesavarankiškumą, o panašus pateikimo laikas (vienos dienos paraiškų pateikimo skirtumas) ir bendri resursai sudaro pakankamą pagrindą subjektyviam elementui pagrįsti.
Pareiškėjai skunde teigia, kad NMA prieš priimdama ginčijamus sprendimus neužtikrino jų teisės būti išklausytiems, kaip tai numato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis ir ABTĮ 33 straipsnis. Vis dėlto byloje esantys duomenys patvirtina, kad NMA atliko abiejų projektų vertinimą tiek dokumentiniu, tiek faktiniu pagrindu – 2024 m. spalio 24 d. buvo atlikta patikra vietoje (patikros ataskaitos Nr. V-VL-1658173 ir Nr. V-VL-1658175), kurios metu vertintos realios projekto įgyvendinimo sąlygos. Be to, po NMA sprendimų priėmimo pareiškėjai pasinaudojo teise juos apskųsti LAGK, kur pateikė išsamius paaiškinimus. Šie paaiškinimai LAGK buvo išnagrinėti, tačiau juose nepateikta faktiniu ar teisiniu požiūriu reikšmingų duomenų, kurie paneigtų NMA nustatytų aplinkybių visumą arba sudarytų pagrindą spręsti kitaip. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjų teisė būti išklausytiems nebuvo pažeista – pareiškėjai turėjo galimybę teikti paaiškinimus tiek NMA, tiek LAGK, tačiau pagrindo priimti kitokius sprendimus byloje nenustatyta.
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) bei administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNDcwLTc1Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1470-756/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1470-756/2018">A-1470-756/2018</a>, 2019 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDMyLTUwMi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-432-502/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-432-502/2019">eA-432-502/2019</a>, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMDk5LTYwMi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2099-602/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2099-602/2021">A-2099-602/2021</a>). Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTU0OC02MjkvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1548-629/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1548-629/2020">eA-1548-629/2020</a>, 2021 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yNDIyLTYwMi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2422-602/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2422-602/2021">A-2422-602/2021</a>). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).
Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad NMA ir LAGK sprendimai yra motyvuoti, paraiškų vertinimas atliktas pagal individualią pareiškėjų situaciją; sprendimai priimti vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, objektyviai įvertinus turimus duomenis, nepažeidžiant pagrindinių procedūrų bei atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Nustatytos faktinės aplinkybės dėl giminystės ryšių, projektų identiškumo, vykdymo vietos, vienodo investicijų pobūdžio ir jų tarpusavio papildomumo patvirtina, kad buvo sąmoningai siekiama apeiti paramos apribojimus ir gauti finansinį pranašumą, prieštaraujantį BŽŪP tikslams. Kadangi ginčijami sprendimai dėl paramos neskyrimo yra teisėti ir pagrįsti, pareiškėjų išvestinis reikalavimas įpareigoti NMA iš naujo vertinti paraiškas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjų D. S. ir E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjas Arvydas Martinavičius
