Dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI3-8166-505/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00333-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.15; 51.5; 55.1.1; 57.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 4 d.

Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Medvedevienės, Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui K. J.,

atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovėms K. D., R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas, atsakovas) Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento 2025 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. AS-3 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – Sprendimas).

Pareiškėja skunde nurodė, o jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas 2024 m. lapkričio 5 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA-4839 (toliau – Patikrinimo aktas), o pareiškėja dėl jo 2024 m. gruodžio 4 d. pateikė pastabas. Pareiškėjos atstovo įsitikinimu, atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, neatsižvelgė į objektyviai nustatytas reikšmingas šiuo atveju faktines aplinkybes, taip pat nepasisakė ir neanalizavo visų reikšmingų pareiškėjos pastabų dėl Patikrinimo akto. Pažymėjo, kad ekonominė sankcija buvo apskaičiuota nepagrįstai, neįvertinus visų Patikrinimo akto 1-os lentelės duomenų, todėl turėjo būti atliktas jos perskaičiavimas. Vis dėlto atsakovas tokio perskaičiavimo neatliko ir nepateikė argumentų, kodėl to nepadarė. Mano, kad, priimant Sprendimą dėl ekonominės sankcijos taikymo, Patikrinimo akto 1-oje lentelėje pateikti duomenys turi būti vertinami sistemiškai. Pastebėjo, jog atsakovas, remdamasis jam taikytinu reglamentavimu, turėjo teisę ne tik patvirtinti Patikrinimo aktą, bet ir jį pakeisti ar apskritai netvirtinti. To nepadarius, buvo pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai. Teigė, kad atsakovas visiškai neatsižvelgė į tokias esmines aplinkybes, kad pareiškėjos išgaunami ištekliai nėra iš karto realizuojami. Taip pat nebuvo vertinama kaip lengvinanti aplinkybė tai, kad išgaunant daugiau išteklių nei jų realizuojama, karjere susidaro papildomos išteklių sankaupos. Pabrėžė, kad toks išskirtinai formalus atsakovo požiūris lėmė nepagrįsto Sprendimo priėmimą ir neproporcingos sankcijos taikymą. Nurodė, kad Sprendime nebuvo tinkamai motyvuota, kokios priežastys galėjo lemti tai, kad pritaikytas ekonominės sankcijos koeficiento dydis yra didesnis nei minimalus. Pareiškėjos atstovo įsitikinimu, atsakovas neįvertino aplinkybių dėl pareiškėjos sąžiningumo visų atsakovo nurodymų vykdymo patikrinimo metu, tikslintų deklaracijų ir kitų svarbių aplinkybių, todėl parinktas ekonominės sankcijos dydis nagrinėjamu atveju neturėjo viršyti minimalaus nustatyto dydžio. Mano, kad remiantis faktine situacija negalėjo pareiškėjai būti taikoma apskaičiuota 18 695 Eur ekonominė sankcija, kadangi pažeidimai buvo nedelsiant pašalinti, deklaracijos sutikslintos ir papildomai susidarę mokesčiai sumokėti į valstybės biudžetą. Pareiškėjos atstovo nuomone, jei būtų įvertinta, kad ekonominė sankcija pareiškėjai turi būti taikoma, tuomet turi būti taikomas minimalus ekonominės sankcijos koeficiento dydis (2) ir ekonominės sankcijos skaičiavimai atliekami įvertinant visus Patikrinimo akto 1-oje lentelėje nurodytus duomenis. Mano, kad skundžiamas Sprendimas nėra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikintinas. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime nurodė ir jo atstovės teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. birželio 20 d. buvo pradėtas pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčio už valstybinius gamtos išteklius 2021–2023 m. mokestinių laikotarpių apskaičiavimo ir deklaravimo patikrinimas. Jo metu nustatyta, kad, markšeiderinių matavimų duomenimis, pareiškėja nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. (duomenys neskelbtini) IV telkinyje išgavo 67 536 m3 smėlio išteklių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. III ketv. ir 2021 m. IV ketv. apskaitė ir deklaravo 55 822 m3 kito smėlio, žvyro išteklių. Vertinant 2021 m. III ketv. ir 2021 m. IV ketv. mokestinius laikotarpius, nustatytas nedeklaruotas 11 714 m3 išgautas smėlio išteklių kiekis, taip pat, markšeiderinių matavimų duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. birželio 20 d. iki 2022 m. gruodžio 14 d. (duomenys neskelbtini) IV telkinyje išgavo 24 146 m3 smėlio, žvyro išteklių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. III ketv. ir 2022 m. IV ketv. apskaitė ir deklaravo 23 700 m3 kito smėlio, žvyro išteklių. Vertinant 2022 m. III ketv. ir 2022 m. IV ketv. mokestinius laikotarpius, nustatytas nedeklaruotas 446 m3 išgautas smėlio, žvyro išteklių kiekis. Teigė, kad pareiškėja dėl Aplinkos apsaugos departamento atlikto patikrinimo pateikė pastabas, kurios atsakovo buvo vertintos, tačiau į jas neatsižvelgta ir už išgautą ir nedeklaruotą valstybinių gamtos išteklių (smėlio) kiekį pareiškėjai skirta 18 695 Eur ekonominė sankcija. Pažymėjo, jog pareiškėja pripažįsta, kad 2021 m. IV ketvirtį ir 2022 m. IV ketv. deklaravo mažesnius nei išgavo gamtos išteklių kiekius: 2021 m. IV ketv. nedeklaravo 11 714 m3, o 2022 m. IV ketv. nedeklaravo 446 m3 kito smėlio ir žvyro. Tačiau nurodo, kad 2023 m. III ir IV ketvirtį (II pusmetį) ji deklaravo didesnius nei išgavo kito smėlio ir žvyro kiekius – 4 248 m3, todėl, pareiškėjos įsitikinimu, ekonominės sankcijos dydis turėjo būti apskaičiuotas įvertinant visus Patikrinimo akto 1-oje lentelėje pateiktus duomenis, o konkrečiai, ir duomenis už 2023 m. II pusmetį. Atsakovo atstovių paaiškinimu, kiekvieno ketvirčio duomenys turi būti paremti apskaita, o ne mokesčių mokėtojo pamąstymais ar pagalvojimais, kokius kiekius deklaruoti viename ketvirtyje, o kokius kiekius jau kitame. Atkreipė dėmesį į tai, kad deklaruojant išgautų išteklių kiekius neatsižvelgiama į tai, kad ištekliai dar nėra realizuoti. Svarbu tai, kad ištekliai yra išimti iš aplinkos.

Atsakovo atstovių nuomone, Aplinkos apsaugos departamentas patikrinimo metu ir priimdamas Sprendimą veikė tinkamai, atsižvelgdamas į pareiškėjos pastabas, tris atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pritaikė vieną iš mažesnių ekonominės sankcijos didinimo koeficientą (3). Pabrėžė, kad pareiškėjos bendradarbiavimą ir deklaracijų tikslinimą atsakovas laikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Akcentavo, kad joks kitas teisės aktas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams nesuteikia teisės ar galimybės taikyti kitokį koeficientą nei numatytas aktualiame teisiniame reglamentavime, taip pat šio koeficiento ar ekonominės sankcijos mažinti, didinti ar visai netaikyti. Atsakovo atstovių vertinimu, skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Aplinkos apsaugos departamento 2025 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. AS-3 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pagrįstumas ir teisėtumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotą 2019 m. gruodžio 20 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) naudoti žemės gelmių išteklius Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) IV telkinyje, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuoja karjerą.

Iš į bylą pateikto Aplinkos apsaugos departamento 2024 m. birželio 20 d. pranešimo apie mokestinį patikrinimą Nr. AD5-13666 matyti, kad Aplinkos apsaugos departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad išgaunami valstybiniai gamtos ištekliai yra mokesčio objektas, o šiuos išteklius išgaunantys asmenys – mokesčio mokėtojai, 2024 m. birželio 20 d. pradėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčio už valstybinius gamtos išteklius 2021–2023 m. mokestinių laikotarpių apskaičiavimo ir deklaravimo patikrinimą.

Bylos duomenys, t. y. Aplinkos apsaugos departamento 2024 m. lapkričio 5 d. patikrinimo aktas Nr. PA-4839, patvirtina, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad:

- UAB „(duomenys neskelbtini)“, markšeiderinių matavimų duomenimis, nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. (duomenys neskelbtini) IV telkinyje išgavo 67 536 m3 smėlio išteklių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. III ketv. ir 2021 m. IV ketv. apskaitė ir deklaravo 55 822 m3 kito smėlio, žvyro išteklių. Vertinant 2021 m. III ketv. ir 2021 m. IV ketv. mokestinius laikotarpius, nustatytas nedeklaruotas 11 714 m3 išgautas smėlio išteklių kiekis;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“, markšeiderinių matavimų duomenimis, nuo 2022 m. birželio 20 d. iki 2022 m. gruodžio 14 d. (duomenys neskelbtini) IV telkinyje išgavo 24 146 m3 smėlio, žvyro išteklių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. III ketv. ir 2022 m. IV ketv. apskaitė ir deklaravo 23 700 m3 kito smėlio, žvyro išteklių. Vertinant 2022 m. III ketv. ir 2022 m. IV ketv. mokestinius laikotarpius, nustatytas nedeklaruotas 446 m3 išgautas smėlio, žvyro išteklių kiekis.

Iš bylos duomenų, t. y. 2024 m. gruodžio 4 d. rašto „Dėl 2024-11-05 patikrinimo akto Nr. PA-4839“, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasinaudodama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnio 1 dalyje suteikta teise pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto, Aplinkos apsaugos departamentui pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto, kuriose nurodė, jog ekonominė sankcija jai apskaičiuota nepagrįstai, neįvertinus visų Patikrinimo akto 1-os lentelės duomenų, todėl būtina atlikti ekonominės sankcijos perskaičiavimą. Taip pat nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išgaunami ištekliai nėra iš karto realizuojami. Nors buvo nustatytas taikytinos ekonominės sankcijos koeficiento dydis – 3, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo jokio faktinio ar teisinio pagrindo nustatyti didesnį nei minimalų ekonominės sankcijos koeficiento dydį, kuris yra lygus – 2. Atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslino deklaracijas už 2021 m. IV ketv., 2022 m. IV ketv., 2023 m. II ketv. ir 2023 m. II pusmetį bei papildomai į valstybės biudžetą sumokėjo 3 578 Eur mokesčių sumą, todėl jai neturi būti taikomos papildomos ekonominio pobūdžio sankcijos. Taip pat pastabose nurodyta, kad nėra aiškūs motyvai ir argumentai dėl ekonominės sankcijos koeficiento dydžio nustatymo, kadangi pažeidimai buvo nedelsiant pašalinti, deklaracijos sutikslintos, susidarę mokesčiai sumokėti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomone, Patikrinimo aktas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) numatytus objektyvumo ir gero administravimo principus, taip pat individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus.

2024 m. lapkričio 5 d. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ekonominės sankcijos koeficiento dydžio nustatymo komisijos posėdžio protokolo Nr. ESP-11 duomenimis nustatyta, kad posėdyje buvo svarstyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominės sankcijos koeficiento dydžio nustatymas už nedeklaruotą išgautą valstybinių gamtos išteklių (kitas smėlis, žvyras) kiekį iš Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) IV telkinio už 2021 m. IV ketv. ir 2022 m. IV ketv. ir visiems keturiems komisijos posėdyje balsavusiems komisijos nariams pritarus, įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už nedeklaruotą išgautą valstybinių gamtos išteklių (kitas smėlis, žvyras) kiekį iš Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) IV telkinio už 2021 m. IV ketv. ir 2022 m. IV ketv. buvo nustatytas ekonominės sankcijos koeficiento dydis 3.

Bylos duomenys patvirtina, kad po Komisijos apsvarstymo Aplinkos apsaugos departamentas 2025 m. sausio 3 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. AS-3 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo už išgautą ir nedeklaruotą valstybinių gamtos išteklių (smėlio) kiekį UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino 18 695 Eur ekonominę sankciją.

Pareiškėja nesutikimą su skundžiamu Sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad parinktas ekonominės sankcijos dydis neturėjo viršyti minimalaus ekonominės sankcijos koeficiento dydžio, kuris yra lygus – 2, t. y. atsakovas neįvertino pareiškėjos sąžiningumo, tai, kad patikrinimo metu visi atsakovo nurodymai buvo vykdomi, tikslinamos deklaracijos ir t. t.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (toliau – Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas), Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2023 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. AD1-670 patvirtintas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ekonominės sankcijos koeficiento dydžio nustatymo komisijos darbo tvarkos aprašas (toliau – Darbo tvarkos aprašas) bei Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2023 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. AD1-650 patvirtintas Mokesčio už aplinkos teršimą ir mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo kontrolės tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas nustato valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką (1 straipsnis). Šio įstatymo tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (2 straipsnis).

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Gamtos išteklių išgavimo (naudojimo) sąvoka – medžiojimas, naudingųjų iškasenų kasimas ar gamtos išteklių paėmimas iš aplinkos kitokiu būdu.

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, jog mokesčio objektas yra šie išgaunami valstybiniai gamtos ištekliai:

1) naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose;

2) vanduo ir gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede;

3) medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede.

Pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 2 dalį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį.

Pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.) 7 straipsnio 4 dalį, mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos, o 1 dalyje pasakyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis.

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., bei redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.

Pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (redakcija galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio 2 dalį už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikoma ekonominė sankcija. Ji apskaičiuojama šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento (nuo 2 iki 10). Ekonominės sankcijos koeficiento dydį, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat šiame straipsnyje nurodytomis atsakomybę lengvinančiomis ir (ar) sunkinančiomis aplinkybėmis ir taisyklėmis, nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos vadovo sudaryta komisija, kurios sudarymo tvarką nustato aplinkos ministras.

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 1 priede nustatyti mokesčio už naudingąsias iškasenas tarifai pagal išgauto smėlio / žvyro rūšį ir kiekius (m3). Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ekonominės sankcijos koeficiento dydžio nustatymo komisijos darbo tvarkos aprašas nustato mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ekonominės sankcijos koeficiento dydžio nustatymo ir komisijos darbo organizavimo tvarką. Komisijos darbo aprašo III skyrius reglamentuoja ekonominės sankcijos koeficiento dydžio nustatymą. Šio aprašo 8 punkte nustatyta, kad ekonominės sankcijos koeficiento dydžio apskaičiavimui naudojami duomenys: ekonominės sankcijos koeficiento vidurkis, kuris apskaičiuojamas minimalų ir maksimalų koeficientą sudedant ir gautą rezultatą padalijant pusiau. Ekonominės sankcijos koeficiento vidurkis yra 6 (8.1 papunktis); ekonominės sankcijos koeficiento minimali reikšmė yra 2, o maksimali reikšmė yra 10 (8.2 papunktis). Komisijos darbo aprašo 9 punkte nustatyta, kad ekonominės sankcijos koeficiento dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ekonominės sankcijos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ekonominės sankcijos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ekonominės sankcijos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Jei atlikus ekonominės sankcijos koeficiento apskaičiavimo veiksmus gaunama reikšmė yra didesnė už maksimalią reikšmę arba mažesnė už minimalią reikšmę, atitinkamai taikomas maksimalus arba minimalus ekonominės sankcijos koeficientas (10 punktas). Jei ūkio subjektą tikrinantis pareigūnas nenustato ūkio subjekto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taikomas ekonominės sankcijos koeficiento vidurkis (11 punktas). Mokesčio už aplinkos teršimą ir mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo kontrolės tvarkos aprašo 32 punkte nustatyta, kad jei nustatoma, kad buvo nuslėpta tarša ir (ar) nedeklaruotas (nuslėptas), deklaruotas mažesnis negu išgautas ir (ar) be leidimo išgautas valstybinių gamtos išteklių kiekis, mokestis ir (ar) mokestis taikant didesnį tarifą ir (ar) ekonominė sankcija apskaičiuojama teisės aktų nustatyta tvarka ir įforminamas patikrinimo akte. Aprašo 35 punkte nustatyta, kai atliekamo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokestinio patikrinimo metu nustatomi aplinkos apsaugos srities mokesčių įstatymų pažeidimai ir turi būti taikoma ekonominė sankcija, nustatyta tvarka parengta informacija, kurioje nurodomos patikrinimo metu nustatytos sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, teikiama mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ekonominės sankcijos koeficiento dydžio nustatymo komisijai. Komisijai priėmus sprendimą dėl sankcijos dydžio, patikrinimas baigiamas Aprašo nustatyta tvarka. Iš aptartų nuostatų matyti, kad ekonominė sankcija už nustatytą pažeidimą apskaičiuojama laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad 2021 m. IV ketv. ir 2022 m. IV ketv. UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo mažesnius nei išgavo gamtos išteklių kiekius, t. y. 2021 m. IV ketv. nedeklaravo 11714 m3, o 2022 m. IV ketv. nedeklaravo 446 m3 kito smėlio ir žvyro.

Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. III ketv. ir IV ketv. (II pusmetį) ji deklaravo didesnius nei išgavo kito smėlio ir žvyro kiekius, t. y. 4248 m3, todėl atsižvelgiant į Patikrinimo akto 1-os lentelės duomenis, taip pat į tai, kad duomenys buvo nustatyti įvertinus ir apibendrinus, Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracijų KIT708 už 2021–2023 m. mokestinius laikotarpius duomenis, pareiškėjos pateiktus parduotų išteklių apskaitos duomenis, Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitų (išskyrus durpių išteklius) 2-KN bei markšeiderinių matavimų ataskaitų duomenis, ekonominės sankcijos dydis turėjo būti apskaičiuotas įvertinant visus Patikrinimo akto 1-oje lentelėje pateiktus duomenis, o konkrečiai, ir duomenis už 2023 m. II pusmetį.

Kaip aukščiau minėta, pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d) 7 straipsnio 1 dalį, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis, todėl, akivaizdu, kad turi būti vertinami ne viso tikrinamo laikotarpio mokesčiai, bet kiekvieno kalendorinio ketvirčio atskirai, kadangi kiekvienas gamtos išteklis yra apmokestinamas skirtingu tarifu ir kiekvienam ketvirčiui yra taikomas vis kitas indeksavimo koeficientas, dėl to kiekvieno ketvirčio duomenys turi būti paremti apskaita. Pažymėtina, jog Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas šiuo atveju išimčių nenumato, todėl juo pareiškėjai buvo privalu vadovautis teikiant kiekvieno ketvirčio duomenis, t. y. būti pareigingai, atidžiai ir rūpestingai, taip užtikrinant tinkamą mokesčio apskaičiavimą, sumokėjimą, deklaracijų pateikimą ir neatsižvelgiant į tai, kad ištekliai dar nėra realizuoti, nors jau yra išimti iš aplinkos (Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja nesutikimą su skundžiamu Sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad parinktas ekonominės sankcijos dydis neturėjo viršyti minimalaus ekonominės sankcijos koeficiento dydžio, kuris yra lygus – 2, t. y. atsakovas neįvertino pareiškėjos sąžiningumo, tai, kad patikrinimo metu visi atsakovo nurodymai buvo vykdomi, tikslinamos deklaracijos ir kt.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Komisijai parenkant ekonominės sankcijos koeficientą, privalu vadovautis teisės aktais, o nustatytos tvarkos laikymasis užtikrina ir priimamų sprendimų teisėtumą. Pareiga vykdant administracinę procedūrą laikytis visų teisės aktų nuostatų tiesiogiai susijusi su administracinės teisės, kaip viešosios teisės, ypatumais. Nagrinėjamu atveju Komisija neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjai taikyti jos prašomą koeficiento dydį lygų – 2, nes Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, jog apskaičiuojant ekonominę sankciją šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose įtvirtintas tarifas dauginamas iš koeficiento nuo 2 iki 10.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo teisminėje praktikoje yra pateikęs išaiškinimą, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žr., pvz., 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-17-773/2007). LVAT pateiktu aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės. Be to, LVAT aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens teisių labiau, nei būtina tikslams pasiekti (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjk4LTU1Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-298-556/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-298-556/2016">eA-298-556/2016</a>).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą). Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime nurodyta, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdį ir priežastis, teismas daro išvadą, kad Aplinkos apsaugos departamentas priimdamas Sprendimą veikė jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, atsižvelgė į taikomą teisinį reglamentavimą, į tai, kad Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas nenumato galimybės taikyti mažesnį mokestį, nei numatyta bei teisminę praktiką, į pareiškėjos pateiktas rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto, į nustatytas tris atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nenustatytas sunkinančias aplinkybes, pritaikė vieną iš mažesnių Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme numatytą ekonominės sankcijos didinimo koeficientą 3, t. y. konstatuotina, jog skundžiamu Sprendimu patvirtinta 18 695 Eur ekonominė sankcija yra proporcinga padarytam pažeidimui.

VAĮ nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT, aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje bylojeNr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Atsižvelgiant į visa tai, kas nustatyta, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamame Sprendime faktinės aplinkybės buvo aptartos aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl darytina išvada, kad Aplinkos apsaugos departamento 2025 m. sausio 3 d. sprendimas Nr. AS-3 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Vadinasi, nėra teisinio pagrindo panaikinti minėtą Sprendimą.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų nepateikia atskiro vertinimo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos priteistinos tik proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, o nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl ir jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjos Daina Kukalienė

Jolanta Medvedevienė

Asta Urbonienė