Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pripažinimo negaliojančiais

Civilinė byla Nr. 3K-3-122/2007

Procesinio sprendimo kategorija 94.2.1(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 4 d. nutarties ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. J., J. P., G. J. M. ieškinį atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Panevėžio apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims V. A. K., VĮ Registrų centro Panevėžio filialui, dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai R. J., J. P., G. J. M. prašė teismo pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr.63014-397 ir šio sprendimo pagrindu įgyto nekilnojamojo turto nuosavybės teisių registraciją V. A. K. vardu. Ieškovai nurodė, kad 1991 m. gruodžio 30 d. pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko L. J. 0,0840 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau jos nebuvo atkurtos. Kreipusis į Panevėžio apskrities viršininko administraciją, paaiškėjo, kad į šį žemės sklypą Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 63014-397, pažeidžiant ieškovų teises, atkurtos nuosavybės teisės V. A. K.. Dėl to šis ginčijamas sprendimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu ir panaikintas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. liepos 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir išaiškino ieškovams jų teisę kreiptis į Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 4 d. nutartį.

Teismai nustatė, kad viešojo administravimo subjektų veikla nuosavybės teisių atkūrimo srityje yra viešojo administravimo sritis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Dėl to ieškovų reikalavimas panaikinti Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr.63014-397 turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Ieškovų reikalavimas panaikinti ginčo sklypo teisinę registraciją trečiojo asmens vardu yra susijęs su reikalavimu panaikinti Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 63014-397, nes ji naikintina tuo atveju, jei bus nuspręsta panaikinti ginčijamą viešojo administravimo subjekto aktą (Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimas Nr. 316). Taigi reikalavimas panaikinti žemės sklypo teisinę registraciją trečiojo asmens vardu nesiejamas su civilinio teisinio ginčo išsprendimu, todėl kilęs ginčas turi būti sprendžiamas ne bendrosios kompetencijos teisme. Ieškovai turi teisę skųsti ginčijamą sprendimą Panevėžio apygardos administraciniam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas R. J. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Nagrinėjamos bylos atveju nustatant rūšinį teismingumą yra svarbus CK 1.1 straipsnis, kuriame nustatyta, kad civiliniai teisiniai santykiai visų pirma yra turtiniai santykiai, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei <...> bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Remiantis Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarimu valstybei priklausantis turtas yra atribojamas nuo turto, kuris priklausė privatiems asmenims, buvo neteisėtai nusavintas ir turi būti sugrąžintas savininkams ar jų teisių perėmėjams. Šis turtas nėra valstybės nuosavybė, o tik faktiškai valdomas turtas. Valstybė ir jos institucijos negali laisvai disponuoti šiuo turtu, kol nuosavybės teisės neatkurtos savininkams. Vadinasi, kitokie nei nuosavybės grąžinimas valdžios institucijų veiksmai su nusavintu ir laikinai valdomu turtu negali būti siejami su valstybės funkcija ir laikomi administracinių teisinių santykių sritimi. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad V. A. K. ginčijamu teisės aktu neatlygintinai suteikta žemė taip pat yra nuosavybės grąžinimo funkcijos vykdymas, nepagrįstas, nes teismas netyrė šių veiksmų teisėtumo ir iš jų kylančių turtinių teisinių santykių. Teismo atsisakymas nagrinėti ginčą, kai yra žinoma, kad pagal administracinės teisenos taisykles šis ginčas nespręstinas ir kad pagal Administracinės teisenos įstatymą yra nustatytas vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminas, pažeidžia ieškovo konstitucines teises ir viešąjį interesą. Ieškovo nuomone, šiuo atveju taikytina CPK 22 straipsnio l dalis, pagal kurią teismams nagrinėti šio Kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių <...> ir kitų privatinių teisinių santykių. Šis ginčas susijęs ne su administraciniais (visuomeniniais) santykiais, o su ieškovų ir trečiojo asmens turtiniais santykiais, ir kilo dėl neteisėtos administracinio subjekto veiklos. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje T. S. v. J. N., bylos Nr. 3K-7-274/2005, išaiškinta, kad miesto valdybos potvarkis, kurio pagrindu įsigyjama nuosavybės teisė, yra sandoris. Ieškovo nuomone, valdybos potvarkis ir apskrities viršininko sprendimas yra skirtingi sandoriai. Valdybos potvarkis yra vienašalis sandoris, prilyginamas leidimui, t. y. nustatoma, kad įgaliotas spręsti viešojo administravimo subjektas leidžia įgaliotam vykdyti viešojo administravimo subjektui leidime nustatytomis sąlygomis įstatymų nustatyta tvarka sudaryti dvišalę sutartį. Apskrities viršininko sprendimo priėmimo atveju vykdomas žemės suteikimo neatlygintinai sandoris. Ginčo atveju žemė yra grąžintina savininkams ir nėra laisva valstybinė žemė, o apskrities viršininkas, neturėdamas teisės disponuoti šia žeme, suteikė ją neatlygintinai trečiajam asmeniui. Tokie sandoriai ir administraciniai aktai (veiksmai) yra niekiniai ir negalioja nuo sudarymo (CK 1.80, 1.81 straipsniai).

2. Teismai nepagrįstai nepasisakė dėl ieškinyje ir atskirajame skunde nurodytų argumentų, susijusių su teismingumo nustatymu, t. y. dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje T. S. v. J. N., bylos Nr. 3K-7-274/2005, taikymo (CPK 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta AB „Statra“ v. UAB „Alstapa“, bylos Nr. 3K-51/1998, Teismų praktika 10, p. 247; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimas, Teismų praktika 7, p. 22).

3. Ieškovo nuomone, teismas galutiniu sprendimu neišsprendė visų reikalavimų (CPK 260 straipsnis). Šioje byloje buvo pareikšti reikalavimai pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr.63014-397. Teismai nutartyse nepasisakė dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu ginčijamą sprendimą, t. y. dėl pripažinimo juridinio fakto, kad minėtas sprendimas (nelaisvos žemės suteikimo neatlygintinai sandoris) yra niekinis. Pripažinus sandorį niekiniu, net jo nepanaikinus, jis jau nesukeltų teisinių pasekmių ir nepažeistų ieškovų interesų, nes negaliotų nuo sudarymo, ir galėtų būti tenkinamas trečiasis reikalavimas įpareigoti grąžinti natūra savininkų turėtą laisvą ir neužstatytą žemę.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Panevėžio apskrities viršininko administracija prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, yra viešojo administravimo sritis. Ginčijamas sprendimas - tai viešojo administravimo subjekto priimtas aktas, todėl byla dėl šio sprendimo teisėtumo teisminga administraciniam teismui.

k o n s t a t u o j a :

V. Kasacinio teismo argumentai

Ieškovų inicijuojamas ginčas yra kilęs iš teisinių santykių, susijusių su išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimu. Išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas yra nacionalizavimo padarinių pašalinimo priemonė, kurią per savo valdžios institucijas naudoja valstybė. Nors teisiniai santykiai, susiję su nacionalizacija ir denacionalizacija, yra turtiniai, tačiau ne visi turtiniai santykiai yra civiliniai. Su nacionalizacija ir denacionalizacija susijusiuose teisiniuose santykiuose valstybė dalyvauja ne kaip privatus asmuo, o kaip valdžios institucija. Jau vien ta aplinkybė, kad išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas vykdomas ne pagal CK taisykles, o pagal specialiuosius teisės aktus, taip pat tai, kad restitucija yra ribota, patvirtina, jog santykiai, susiję su nekilnojamojo turto grąžinimu, yra ne civiliniai, o administraciniai. Valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis, todėl šių santykių negalima laikyti civiliniais teisiniais santykiais.

Teismų kompetenciją nustato įstatymas. Bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetencija atribojama rūšinio teismingumo taisyklėmis, kurios yra imperatyvaus pobūdžio. Šių taisyklių privalo laikytis tiek teismai, tiek ginčo šalys. Esant imperatyviosioms rūšinio teismingumo taisyklėms, ginčo šalys neturi teisės rinktis, į kurį teismą kreiptis. Jos privalo kreiptis į tą teismą, kuriam byla yra teisminga pagal rūšinio teismingumo taisykles. Kadangi ieškovės inicijuojamas ginčas yra kilęs iš administracinių turtinių santykių, tai byla teisminga administraciniam teismui.

Pirmiau nurodytų nuostatų sprendžiant bylų rūšinio teismingumo klausimus laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. V. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-518/2001; 2002 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. V.-K. v. Alytaus apskrities viršininkas, bylos Nr. 3K-3-745/2002, ir kt.), šia linkme administracinių teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (biuletenis Administracinių teismų praktika 1, p. 279), šių nuostatų laikosi ir specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti (žr. 2004 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. A. Ž., 2006 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Č. v. Alytaus apskrities viršininko administracija).

Kasatoriaus R. J. argumentai nepripažintini pagrįstais, suteikiančiais pagrindą nukrypti nuo teismų suformuotos praktikos bylų rūšinio teismingumo klausimu, kai ginčijami administraciniai teisės aktai, sukėlę teisines pasekmes. Kasatoriaus nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. S. v. J. N., bylos Nr. 3K-7-274/2005, pateiktas teisės aiškinimas negali būti pritaikytas šioje byloje, nes nagrinėjamos ir kasatoriaus nurodomos bylos faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės. Kasatoriaus nurodomoje byloje nagrinėjimo dalykas buvo civiliniai teisiniai santykiai - to paties žemės sklypo, į kurį neteisėtai Kauno miesto valdybos 1993 m. spalio 5 d. potvarkiu buvo atkurtos nuosavybės teisės ne pretendentui, o kitam asmeniui, perleidimo kitiems asmenims sandoriai, t. y. pirkimo-pardavimo sutartys, bei atitinkamai įgijėjų sąžiningumo klausimai. Nagrinėjamoje byloje, minėta, yra atsiradę administraciniai teisiniai santykiai, kurių teisėtumas gali būti patikrintas ginčams, kylantiems iš administracinių teisinių santykių, nagrinėti nustatyta tvarka.

Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimą išsprendė tinkamai, CPK 346 straipsnyje nurodytų teismų nutarčių panaikinimą lemiančių pagrindų nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Virgilijus Grabinskas

Algis Norkūnas