Civilinė byla Nr. 3K-3-116/2007
Procesinio sprendimo kategorijos: 128.1; 128.2; 128.13
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Aloyzo Marčiulionio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. N. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. K., Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškimo esmė
Pareiškėja E. N. 2006 m. birželio 5 d. kreipėsi su pareiškimu į teismą ir nurodė, kad 2006 m. kovo 15 d. mirė jos teta B. N., kuriai nuosavybės teise priklausė dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo bei kiemo statinių (duomenys neskelbtini). Mirusioji savo šeimos neturėjo, pareiškėja yra vienintelė jos giminaitė ir penktos eilės įstatyminė įpėdinė. Pareiškėja taip pat nurodė, kad po tetos mirties ji kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, jog gimimo liudijimuose, velionės mirties liudijime giminaičių pavardėse ir varduose yra netikslumų, dėl kurių ji negali įrodyti giminystės ryšio su palikėja: pareiškėjos gimimo liudijime jos tėvu nurodytas K. N., jo mirties liudijime – K. N., tėvo gimimą patvirtinančioje pažymoje – K. N.; tetos gimimo liudijime ji – B. N., o jos mirties liudijime – B. N. Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė ištaisyti dokumentuose esančius netikslumus, todėl šiems netikslumams ištaisyti reikia nustatyti giminystės santykių faktą teismine tvarka. Pareiškėja, remdamasi CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, prašė teismą paveldėjimo teisės liudijimui gauti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. N. (a. k. duomenys neskelbtini) mirusi 2006 m. kovo 15 d., yra jos teta (tėvo sesuo).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 16 d. sprendimu civilinę bylą pagal pareiškėjos pareiškimą dėl giminystės santykių fakto nustatymo nutraukė. Teismas nutartyje nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą šiuo klausimu praktiką giminystės santykių faktas negali būti nustatomas teismine tvarka, jeigu yra pareiškėjo gimimo akto įrašas ar gimimo liudijimas, patvirtinantis giminystės santykius. Giminystės santykių faktas teismine tvarka gali būti nustatytas tik tuo atveju, kai yra visos CPK 445 straipsnyje nustatytos sąlygos, t. y. jeigu nėra dokumentų, patvirtinančių šį faktą ir pareiškėjas negali atkurti šių dokumentų kitokia tvarka, o siekiamas nustatyti faktas gali sukelti pareiškėjui tam tikrus teisinius padarinius. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja turi dokumentus, patvirtinančius giminystės santykius, tačiau iš įrašų jos, jos tėvo gimimo liudijimuose, krikšto aktų knygose, pareiškėjos tėvo ir palikėjos mirties liudijimuose matyti, kad šiuose dokumentuose esama įrašų netikslumo. Teismas nurodė, kad įstatyme išskiriami civilinės metrikacijos dokumentų atkūrimo ir įrašų šiuose dokumentuose ištaisymo institutai, o galimybė nagrinėti šių kategorijų bylas teisme siejama su privaloma išankstine neteismine atitinkamų klausimų sprendimo tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 6 punkte nurodyta, kad kai pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, kuriuose matyti giminystės ryšiai, tačiau juose, pareiškėjo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą, o jeigu jis priimtas, – bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Jeigu civilinės metrikacijos išvada dėl įrašo ištaisymo yra neigiama, suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą CPK 514 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad dėl nurodytų motyvų byla pagal pareiškėjos pareiškimą nutraukiama, paaiškinant pareiškėjai, kad, esant neigiamai civilinės metrikacijos išvadai dėl įrašo ištaisymo, ji gali kreiptis į teismą CPK 514 straipsnyje nustatyta tvarka.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjos atskirąjį skundą ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka gali nustatyti ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Kolegijos nuomone, pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels jai teisinių padarinių, nes iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja negali paveldėti B. N. turto – šį turtą pagal B. N. 2001 m. lapkričio 8 d. testamentą paveldi V. K. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą, tik nepagrįstai nurodė, jog pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą CPK 514 straipsnyje nustatyta tvarka.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja E. N. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartį, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismai pažeidė CPK 443 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą CPK V dalyje nustatyta tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išsiaiškintos bylos aplinkybės. Ypatingosios teisenos bylose teisėjas turi būti aktyvus, taigi jis turi teisę nurodyti, kaip turi būti suformuluotas pareiškimo dalykas, kad asmuo galėtų tinkamai įgyvendinti savo teises, turi teisę pats rinkti įrodymus, patikslinti pareigą įrodinėti. Pirmosios instancijos teismas, vykdydamas nurodytos normos reikalavimus, pagal CPK 159 straipsnio 1 dalį, 160 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 punktus privalėjo pasiūlyti pareiškėjai pakeisti pareiškimo dalyką, t. y. pakeisti reikalavimą, prašant ištaisyti įrašus. Nagrinėjamu atveju to reikalauja ir viešasis interesas: akivaizdu, kad pareiškėja priversta įrodinėti giminystę (arba įrašų civilinės būklės aktuose neteisingumą) ne dėl savo kaltės, bet dėl valstybės institucijų, vykdančių valstybės joms pavestas funkcijas registruoti gimimą, mirtį, santuoką, netinkamo šių funkcijų vykdymo. Teismo sprendimas nutraukti bylą, kartu nurodant, kad pareiškėjai reikia kreiptis į teismą CPK 514–516 straipsniuose nustatytais pagrindais, t. y. nurodant užvesti dar vieną bylą ypatingosios teisenos tvarka tiems patiems asmenims, pridedant tuos pačius rašytinius įrodymus, prieštarauja CPK 7, 8 straipsniuose įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kooperacijos principams.
2. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėja neturi teisės kreiptis į teismą CPK 514 straipsnyje nustatyta tvarka, apskritai atėmė pareiškėjai galimybę kreiptis į teismą dėl civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo, taigi ir įgyvendinti teises į tetos palikimą. Šiaulių miesto apylinkės teisme pagal pareiškėjos ieškinį yra iškelta civilinė byla dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tačiau apeliacinis teismas skundžiama nutartimi užkirto pareiškėjai kelią ginti jos teises į tetos palikimą.
Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo V. K. prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels jai teisinių pasekmių: pareiškėja negali paveldėti B. N. turto pagal įstatymą, nes visą turtą B. N. testamentu paliko V. K.
2. Teismai pagrįstai nutraukė bylą pagal pareiškėjos pareiškimą dėl giminystės santykių fakto nustatymo, nes pareiškėja turi dokumentų, patvirtinančių giminystės santykius. Asmenų giminystės faktą patvirtina specialūs dokumentai – civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Jeigu suinteresuotas asmuo turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, tačiau juose nurodyti neteisingi duomenys, jis privalo kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašų ištaisymo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Pareiškėja, siekdama paveldėti po tetos (tėvo sesers) mirties likusį palikimą, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl giminystės santykių fakto nustatymo ir nurodė, kad ji negali įrodyti giminystės ryšio su palikėja, nes pareiškėjos turimuose dokumentuose giminaičių pavardėse yra klaidų: pareiškėjos gimimo liudijime jos tėvu nurodytas K. N., jo mirties liudijime – K. N., tėvo gimimą patvirtinančioje pažymoje – K. N.; tetos gimimo liudijime ji – B. N., o jos mirties liudijime – B. N. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pareiškėja turi dokumentų, patvirtinančių giminystės santykius, tačiau šiuose dokumentuose esama netaisyklingų įrašų.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniu skundu skundžiamos teismų nutartys, kuriomis byla pagal kasatorės pareiškimą dėl giminystės santykių nustatymo nutraukta kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas), teismams konstatavus, kad pareiškėja turi dokumentų, iš kurių matyti giminystės ryšiai, todėl giminystės santykių faktas negali būti nustatomas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis).
Dėl pirmojo kasacinio skundo argumento
Kasatorė kasaciniame skunde pripažįsta, kad teismai teisingai nurodė, jog giminystės santykių faktas gali būti nustatomas teismine tvarka tik tada, kai pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių jo giminystę su kitu asmeniu, ir negali jų gauti ne teismo tvarka. Tačiau kasatorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, matydamas, jog pareiškėja netinkamai suformulavo reikalavimą, privalėjo pasiūlyti pakeisti pareiškimo dalyką, t. y. pakeisti reikalavimą, prašant ištaisyti įrašus, nes ypatingosios teisenos bylose teismas turi būti aktyvus.
Asmenų giminystės faktą patvirtina specialūs dokumentai – civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai: asmenų gimimo liudijimai, taip pat jų tėvų gimimo, santuokos liudijimai ir pan. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių giminystės santykių fakto nustatymą, aiškinimo ir taikymo praktiką giminystės santykių faktas teismine tvarka gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo neturi dokumentų, patvirtinančių jo giminystę su kitu asmeniu, ir negali šių dokumentų gauti kitokia tvarka, o siekiamas nustatyti faktas gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių. Kai pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, iš kurių matyti giminystės santykiai, tačiau šiuose dokumentuose, jo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, teismas negali nustatinėti giminystės santykių fakto – šiuo atveju asmuo turi kreiptis dėl civilinės būklės aktų netikslumų ištaisymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje V. B. v. O. B. Z., bylos Nr. 3K-3-87/1999; 2002 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje I. D. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-663/2002; 2002 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje R. D. J. v. O. R. ir kt., Nr.3K-3-1228/2002, kt.). Taigi, jeigu suinteresuoto asmens turimuose civilinės būklės aktus patvirtinančiuose dokumentuose yra klaidų (netikslumų), dėl kurių giminystės santykiai nėra akivaizdūs, asmuo turi kreiptis dėl tokių klaidų (netikslumų) ištaisymo. Pažymėtina, kad civilinės būklės aktų registravimą, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą reglamentuojančios teisės normos (CPK XXXII skyrius (514–516 straipsniai) nustato privalomą šio klausimo išankstinio sprendimo ne teisme tvarką (CPK 514 straipsnio 2 dalis). Civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo funkcijas vykdo civilinės metrikacijos įstaigos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių nustatyta tvarka (CK 3.280. 3.281 straipsniai, 3.313 straipsnio 1 dalis), todėl suinteresuotas asmuo pirmiausia su atitinkamu prašymu turi kreiptis į šias įstaigas. Tik civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius įregistruoti, atkurti, pakeisti, papildyti, ištaisyti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į jo gyvenamosios vietos apylinkės teismą, pateikdamas CPK 514 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį pareiškimą ir pridėdamas prie jo įrodymus, kad kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas (gauta išvada, kad asmens prašymas negali būti tenkinamas, arba per teisės aktų nustatytus terminus civilinės metrikacijos įstaiga neatsakė į pareiškėjo prašymą) (CPK 514 straipsnis).
Pagal CPK 514 straipsnio 4 dalį kreiptis į teismą šios kategorijos bylose gali dvi grupės asmenų: pirma, asmenys, kuriems padarytą civilinės būklės akto įrašą buvo atsisakyta atkurti, pakeisti, papildyti, ištaisyti ar anuliuoti; antra, asmenys, prašantys atkurti, pakeisti, papildyti, ištaisyti ar anuliuoti kitiems asmenims padarytus civilinės būklės aktų įrašus, t. y. bet kurie asmenys, kurių teisėms, pareigoms ar įstatymo saugomiems interesams gali turėti įtakos tam tikro civilinės būklės akto įregistravimas ar įrašo atkūrimas, pakeitimas, papildymas, ištaisymas ar anuliavimas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, nustatę, jog pareiškėja turi dokumentų, iš kurių galima spręsti apie giminystės ryšius, pagrįstai nurodė, kad tokiu atveju giminystės santykių faktas negali būti nustatomas teismo tvarka (CPK 445 straipsnis). Kai yra dokumentų, patvirtinančių asmens prašomą nustatyti juridinį faktą, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis jau priimtas, – nutraukti civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Dėl to nagrinėjamu atveju teismai pagrįstai nusprendė, kad byla pagal kasatorės pareiškimą dėl giminystės santykių nustatymo nenagrinėtina teisme, ir šią bylą nutraukė pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą.
Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėja, turėdama civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, rodančius giminystės santykius, tačiau kuriuose yra netikslumų, turi kreiptis dėl civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo CPK 514 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad ypatingosios teisenos, kurios tikslas – patikrinti ir apsaugoti neginčijamas privataus asmens teises, kartu garantuojant ir viešojo intereso apsaugą, bylose teismui tenka aktyvus vaidmuo. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išsiaiškintos bylos aplinkybės. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad šios teisenos bylose galioja tardomojo proceso principas, pagal kurį teismas konkrečiu atveju ex officio privalo imtis priemonių materialiajai tiesai nustatyti, t. y. patikrinti visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, neapsiribodamas vien proceso dalyvių pateikta medžiaga. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad aktyvus teismo vaidmuo civiliniame procese gali būti įgyvendinamas tiek, kiek leidžiama įstatymo. Teismo aktyvumas ypatingosios teisenos bylose gali reikštis tik atitinkamų procesinių priemonių panaudojimu, nesikišant į teisminio nagrinėjimo dalyką. Teismas negali nustatyti arba pakeisti teisminio nagrinėjimo dalyko, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (pvz., CPK 377, 405, 414 straipsniai). Teismas, siekdamas patikslinti pareiškėjo reikalavimus, gali pateikti jam klausimus, pareikalauti, kad jis pateiktų papildomų įrodymų, skirtingai negu ginčo teisenoje, gali nurodyti, kokius konkrečiai įrodymus būtina pateikti, apklausti liudytojus, skirti savo iniciatyva ekspertizę ir pan. Tačiau ir ypatingosios teisenos bylose teismas negali tapti pareiškėjo atstovu, advokatu ir suformuluoti už jį pareiškimo dalyką ar pagrindą.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nurodė pareiškėjai kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašų civilinės būklės aktuose ištaisymo (b. l. 67). Pažymėtina, kad pareiškėja šios bylos nagrinėjimo metu turėjo advokatą, t. y. naudojosi ir kvalifikuota teisine pagalba (b. l. 18, 67, 77–79, 84, 108). Taigi pareiškėja, pirmosios instancijos teismo suorientuota kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašų nurodytuose dokumentuose ištaisymo ir gavusi neigiamą šios įstaigos atsakymą (b. l. 71–72), turėdama kvalifikuotą teisinę pagalbą, galėjo pakeisti pareiškimo dalyką ir prašyti teismą ištaisyti įrašus (CPK 514 straipsnis). Minėta, kad teismo aktyvus vaidmuo ypatingosios teisenos bylų procese nesuteikia teismui teisės ir juolab nereiškia jo pareigos suformuluoti už pareiškėją pareiškimo dalyką arba pakeisti netinkamą pareiškimo dalyką tinkamu. Dėl to nagrinėjamu atveju teismas negalėjo pakeisti už pareiškėją materialiojo teisinio reikalavimo, t. y. pareiškimo dalyko, nes tai išimtinė pareiškėjos teisė. Be to, pareiškėja naudojosi advokato teisine pagalba, taigi būtent jos atstovas, o ne teismas, turėjo padėti jai tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą.
Dėl kasatorės argumentų, kad teismas pažeidė proceso koncentruotumo, ekonomiškumo, kooperavimosi principus (CPK 7, 8 straipsniai), teisėjų kolegija pažymi, kad šie principai jokiu būdu nereiškia, jog byla turi būti išnagrinėta greitai bet kokiu būdu, nesilaikant įstatymo nustatytų reikalavimų, o nagrinėjamu atveju – teismui pačiam už pareiškėją suformuluojant pareiškimo dalyką.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą dėl giminystės santykių fakto nustatymo, nurodė pareiškėjai apie galimybę kreiptis dėl įrašų civilinės būklės aktuose ištaisymo (CPK 294 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo taisyklių.
Dėl antrojo kasacinio skundo argumento
Teisėjų kolegija sutinka su kasatorės argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas nesukels jai teisinių pasekmių, nes ji negali paveldėti tetos turto pagal įstatymą dėl to, kad šis turtas yra paliktas testamentu kitam asmeniui, be to, dėl šios priežasties pareiškėja neturi ir teisės kreiptis dėl civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo CPK 514 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai teismas iš esmės nenagrinėja pareikšto reikalavimo, nurodydamas, jog toks klausimas turi būti sprendžiamas užvedant kitokio pobūdžio bylą, teismo pasisakymas ir dėl jo nespręsto reikalavimo esmės reiškia teismo veikimą ultra vires, t. y. peržengiant jam toje byloje suteiktus įgaliojimus. Be to, nagrinėjamu atveju byloje yra duomenų, kad šios bylos pareiškėja yra pareiškusi ieškinį kitoje civilinėje byloje dėl testamento nuginčijimo, taigi nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas negalėjo spręsti dėl pareiškėjos teisės realiai paveldėti turtą, į kurio paveldėjimą pretenduodama ji siekia įrodyti giminystę su palikėja.
Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija, palikdama galioti iš esmės teisėtą apeliacinės instancijos nutartį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis nutraukti bylą pagal pareiškėjos pareiškimą dėl giminystės santykių fakto nustatymo, šalina iš nutarties motyvuojamosios dalies apeliacinio teismo motyvus dėl pareiškėjos teisės paveldėti nurodytą palikimą ir jos teisės kreiptis dėl civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo, nes šie teismo argumentai yra nepagrįsti, be to, išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 14 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą. Pašalinti iš šios nutarties motyvuojamosios dalies motyvus dėl pareiškėjos teisės paveldėti nurodytą palikimą ir jos teisės kreiptis dėl civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Dangutė Ambrasienė
Aloyzas Marčiulionis
