Dėl draudimo išmokos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-152/2007

Procesinio sprendimo kategorija 73.2.5.5 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Egidijaus Laužiko,

sekretoriaujant Nijolei Radevič,

dalyvaujant: ieškovo UAB „Fortūnos žiedas“ atstovams direktoriui I. K. ir advokatui Pauliui Vaicekauskui, atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ atstovei advokatei Eglei Balnienei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Fortūnos žiedas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Fortūnos žiedas“ ieškinį atsakovui UADB „ERGO Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas, remdamasis CK 6.37, 6.210, 6.987 straipsniais, prašė priteisti iš atsakovo 10 350 Lt draudimo išmoką, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 310,50 Lt žyminio mokesčio ir 1800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Jis nurodė, kad 2005 m. gegužės 9 d. su atsakovu sudarė transporto priemonių kasko (su vagyste) draudimo sutartį; sutarties sąlygos detalizuotos draudimo liudijime Nr. 710-850-500533 ir Transporto priemonių draudimo taisyklėse (ERGO Lietuva, TPDT-2004) Nr. 030 (toliau – ir Taisyklės). 2005 m. liepos 13 d. ieškovas apdraustą automobilį „Ford Transit“ (duomenys neskelbtini) išnuomojo V. J., tačiau, pasibaigus nuomos terminui, šis jo negrąžino, t. y. pasisavino. Paaiškėjo, kad nurodytas asmuo pateikė ieškovui suklastotus Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir vairuotojo pažymėjimą; dėl sukčiavimo fakto pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kadangi automobilis buvo apdraustas, tai ieškovas prašė atsakovo išmokėti draudimo išmoką, tačiau šis atsisakė, motyvuodamas, kad įvykis nedraudiminis, nes pagal Taisyklių 3.2.1.5 punktą transporto priemonės kasko (su vagyste) draudimas neapima žalos dėl transporto priemonės pasisavinimo, įvykdyto paties draudėjo ar jo įgalioto asmens, ar kitų asmenų, kurie su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia buvo įgiję teisę naudotis apdrausta transporto priemone.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2006 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovui 1925 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad šalys 2005 m. gegužės 9 d. sudarė draudimo sutartį, kurios sudėtinės dalys yra: draudimo liudijimas Nr. 710-850-500533, apdraustų transporto priemonių sąrašas ir Transporto priemonių draudimo taisyklės (ERGO Lietuva, TPDP–2004) Nr. 030. Ieškovas 2005 m. liepos 13 d. išnuomojo apdraustą automobilį „Ford Transit“ (duomenys neskelbtini) V. J., tačiau vėliau paaiškėjo, kad šis asmuo nuomos sutarčiai sudaryti ieškovui pateikė suklastotus asmens dokumentus, pasibaigus nuomos terminui, automobilio negrąžino. Dėl įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal nusikaltimo, nustatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas), požymius. Pagal Taisyklių 3.2.1.5 punktą transporto priemonės kasko (su vagyste) draudimas neapima žalos dėl transporto priemonės pasisavinimo, įvykdyto paties draudėjo ar jo įgalioto asmens ar kitų asmenų, kurie su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia buvo įgiję teisę naudotis apdrausta transporto priemone. Teismo vertinimu, ieškovas savo valia sudarė automobilio nuomos sutartį ir perdavė jį, taip pat dokumentus, raktelius ir signalizacijos pultelį automobilį pasisavinusiam asmeniui, todėl argumentus, kad automobilis buvo pasisavintas be jo savininko valios, teismas pripažino nepagrįstais. Teismas padarė išvadą, kad įvykis neatitinka Taisyklių 2.1.1.9 punkte nustatyto vagystės ar plėšimo apibūdinimo, todėl nelaikytinas draudiminiu; ieškovas buvo tinkamai supažindintas su Taisyklėmis, todėl draudimo sutarties sąlygos dėl draudiminių ir nedraudiminių įvykių jam buvo atskleistos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2006 m. gegužės 30 d. nutartimi Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. vasario 28 d. sprendimą paliko nepakeistą, apeliacinį skundą atmetė. Kolegija laikė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė bylos aplinkybes, taip pat tinkamai taikė materialinės teisės normas. Kolegija pripažino nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad automobilį neteisėtai užvaldžiusio asmens veiksmai atitinka Taisyklių 2.1.1.9 punkte nustatytą draudiminio įvykio – plėšimo – apibūdinimą. Kolegija laikė, kad Taisyklėse pateikiamos plėšimo sampratos būtinas elementas yra fizinio, moralinio ar kitokio smurto panaudojimas; toks jo apibūdinimas, kolegijos vertinimu, atitinka BK 180 straipsnio 1 dalies (plėšimas) dispoziciją. Sisteminis Taisyklių 2.1.1.9, 3.2.1.5, 3.2.1.6 punktų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad draudikas neprisiima draudimo rizikos, kai draudėjo elgesys sudaro sąlygas draudiminiam įvykiui atsirasti. Kolegija pripažino nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad dėl apgaulės ieškovui buvo atimta galimybė priešintis; kolegija motyvavo, kad automobilio nuomos sutartis sudaryta legaliai, ieškovo valia buvo nukreipta sandoriui sudaryti, apgaulė (suklastotų dokumentų ieškovui pateikimas) nėra smurto prieš jį panaudojimas. Be to, kolegija argumentavo, kad ieškovas, būdamas apdairus, sutarties sudarymo metu turėjo galimybę imtis papildomų priemonių automobilį pasisavinusiojo asmenybei nustatyti. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad automobilio pasisavinimas sukčiavimo būdu atitinka Taisyklių 3.2.1.5 punkte nustatytą sąlygą, kai žala transporto priemonių kasko draudimo sutartimi neatlyginama, kolegija laikė teisinga; be to, nurodė, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas kitaip (plečiamai) aiškinti draudimo sutarties sąlygas, tarp jų ir draudimo apsaugos apimtį, negu ji nustatyta sutartyje ir detalizuota Taisyklėse.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles. Teismas, aiškindamas plėšimo, kaip draudiminio įvykio, sampratą, nepagrįstai rėmėsi BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta plėšimo sąvoka, todėl susiaurino Taisyklių nuostatas, apibūdinančias plėšimą; nepagrįstai laikė, kad pagal Taisyklėse nustatytą reglamentavimą plėšimas visais atvejais yra susijęs su smurto panaudojimu. Taisyklių 2.1.1.9 punkte nustatyta, kad plėšimas yra svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Kadangi galimybės priešintis kitokie atėmimo būdai nėra individualizuoti, tai draudiminio įvykio požymiai turi būti nustatomi, aiškinant juos bendriausia prasme. Tokia taisyklė suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Algava“ prieš AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-268/2004. Šiuo atveju pažymėtina, kad baudžiamojoje teisėje pripažįstama, jog kitoks atėmimas galimybės priešintis, nustatytas BK 180 straipsnyje, yra tada, kai nukentėjusio asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja apgaulę ar prievartą, paprastai nesusijusius su sveikatos sutrikdymu ar fizinio skausmo sukėlimu (Teismų praktika 23, p. 319). Kolegija taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje M. D. prieš UAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-1445/2002, suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, kad, kilus abejonių dėl draudimo sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

2. Teismas pažeidė procesinės teisės normas dėl įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis). Draudimo įstatymo (2003 m. rugsėjo 18 d. įstatymo Nr. IX–1737 redakcija, Žin., 2003, Nr. 94–4246) 82 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta pareiga draudikui įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančios teisę ją mažinti. Nurodyto įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje nustatyta draudiko teisės atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką atsiradimo sąlyga – draudėjo padarytas draudimo sutarties sąlygų pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepagrįstai argumentavo, kad ieškovas turėjo galimybę imtis papildomų priemonių automobilį išsinuomojusio asmens tapatybei nustatyti, nes su tuo susijusios aplinkybės byloje nebuvo įrodinėjamos. Bylą nagrinėję teismai netyrė, ar draudėjas padarė draudimo sutarties sąlygų pažeidimą, kuris pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalį būtų pagrindas draudikui atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje V. A. prieš UAB DK „Lindra“, bylos Nr. 3K-3-250/2004, suformuluotos taisyklės dėl įrodinėjimo pareigos, nutartyje rėmėsi byloje neištirtomis ir neįrodytomis aplinkybės.

Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus ir nurodo, kad šalys draudimo sutartimi susitarė, jog transporto priemonė apdraudžiama nuo vagystės ir plėšimo, ieškovas buvo supažindintas su Transporto priemonių draudimo taisyklėmis (ERGO Lietuva, TPDT-2004) Nr. 030, kuriose pateikiamos vagystės ir plėšimo sąvokos. Tai, kad ieškovas perdavė automobilį ir jo dokumentus, raktelius ir signalizacijos pultelį, patvirtina, jog automobilis nebuvo pavogtas ar įgytas plėšimo būdu, bet jį pasisavino asmuo, įgijęs teisę juo naudotis automobilio savininkui žinant ir jo valia. Tokiu atveju pagal Taisyklių 3.2.1.5 punktą žala neatlyginama, įvykis laikytinas nedraudiminiu. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl draudiminio įvykio – plėšimo – sampratos aiškinimo plečiamai, kartu neatsižvelgiama į tai, kad pagal Taisyklių 3.2.1.5 punktą turto pasisavinimas yra nedraudiminis įvykis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikti teisės išaiškinimai yra privalomi teismams tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurią išnagrinėjęs Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Ieškovo nurodytų bylų, kuriose pateikti teisės išaiškinimai, faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių nagrinėjamoje byloje. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus; ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis remiantis įvykis galėtų būti pripažintas draudiminiu ar paneigtų draudiko nustatytus atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindus; tokia procesinės teisės normos dėl įrodinėjimo pareigos šios kategorijos bylose aiškinimo taisyklė yra suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje J. V. prieš UADB „Baltikums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-549/2001.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

2005 m. gegužės 9 d. draudimo sutartimi buvo apdraustas ieškovo automobilis „Ford Transit“ (duomenys neskelbtini) sausumos transporto priemonių kasko (su vagyste) draudimu. Ieškovo verslas yra automobilių nuoma. 2005 m. liepos 13 d. ieškovas išnuomojo apdraustą automobilį asmeniui, kuris, pasibaigus nuomos terminui, automobilio negrąžino. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad apdraustam automobiliui išsinuomoti asmuo pateikė suklastotus pasą ir vairuotojo pažymėjimą, paskelbta šio asmens paieška. Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, draudimo sutarties šalių ginčas kilo dėl nurodyto atsitikimo pripažinimo draudiminiu įvykiu.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendime ir (ar) nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje kasacijos dalykas yra UADB,,ERGO Lietuva” 2004 m. birželio 16 d. patvirtintų Transporto priemonių draudimo taisyklių nuostatų, apibrėžiančių, kurie atsitikimai laikomi draudiminiais įvykiais, aiškinimas ir taikymas.

Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Draudimo sutarties šalys paprastai nesideri dėl sutarties sąlygų, draudimo sutartis sudaroma pagal draudiko parengtas standartines draudimo rūšies taisykles prisijungimo būdu (CK 6.160 straipsnio 2 dalis, 6.185 straipsnio 1 dalis). Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudiminiai įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudiminiais. Vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Jeigu sutarties sąlygos vis dėlto suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis).

Taisyklių 2.1.1.9 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai draudėjas ir draudikas atskirai susitaria, transporto priemonė apdraudžiama ir nuo vagystės, ir nuo plėšimo; šiose Taisyklėse vagystės sąvoka reiškia svetimo turto pagrobimą; plėšimas yra svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Bylą nagrinėję teismai laikė, kad nurodytų draudiminių įvykių apibrėžtis yra pakankamai aiški ir sutiko su draudiko aiškinimu, jog apdrausto turto praradimas dėl trečiųjų asmenų apgaulės (sukčiavimo) nėra draudiminis įvykis, nustatytas Taisyklių 2.1.1.9 punkte.

Draudimo rūšies taisyklėse įtvirtintų sąvokų aiškinimas ir su tuo susijusių šalių santykių teisinis kvalifikavimas yra teisės klausimai, kuriuos teismas, priimdamas sprendimą byloje, sprendžia nesaistomas ginčo šalių argumentų dėl to, kaip, jų vertinimu, turėtų būti kvalifikuojami atsiradę santykiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklių 2.1.1.9 punkte pateiktos gana siauros draudiminių atsitikimų – vagystės ir plėšimo – sąvokos, iš esmės atkartojus BK įtvirtintas vagystės ir plėšimo, kaip nusikalstamų veikų, apibrėžtis. Bendrąja prasme vagystė ir plėšimas yra svetimo turto pagrobimas; vienu ir kitu atvejais tai toks neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, kai asmuo netenka galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Civilinių ir baudžiamųjų įstatymų skirtinga paskirtis bei skirtingi teisinio reglamentavimo principai lemia netapačią tam tikrų teisės institutų ir sąvokų reikšmę civiliniuose ir baudžiamuosiuose santykiuose. Baudžiamojoje teisėje nusikalstamos veikos neteisėtai užvaldant (įgyjant) svetimą turtą pagal įvairius požymius kvalifikuojamos kaip atskiri nusikaltimai (vagystė, plėšimas, sukčiavimas ir kt.), tačiau civiliniuose santykiuose toks kvalifikavimas gali neturėti esminės reikšmės. Taisyklių 2.1.1.9 punkte nustatytas draudiminis atsitikimas – vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, turi būti aiškinamas, atsižvelgiant į civilinių sutartinių santykių pobūdį, kitas byloje reikšmingas teisines aplinkybes. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2003 m. kovo 6 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Olegas ir sūnūs“ prieš UAB „Lietuvos žemės ūkio banko draudimą“, bylos Nr. 3K-7-175/2003, Teismų praktika 19, p. 88, suformavo teismų praktiką, kuria teismai turi vadovautis draudiminio įvykio – vagystės – atveju, kai draudimo sutartis nenumato vagystės, kaip draudiminio atsitikimo, individualizuojančių požymių. Kasacinis teismas nurodė, kad draudiminis įvykis, vadinamas vagyste, turi būti aiškinamas tokia prasme, kaip vagystę suvokia paprastas, normalus asmuo; jam nėra svarbus turto netekimo būdas; svarbiausią reikšmę turi faktas, kad savininkas netenka turto, nežino, kur jis yra ir turi pagrindą manyti, kad jį kitas asmuo pasisavino. Turtas gali būti užvaldytas kito asmens atvirai ar slapta, jis gali būti iš teisėto valdymo neteisėtai išgautas panaudojant fizinę jėgą, prievartą, apgaulę, taip pat teisines priemones, pavyzdžiui, sutartis. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pažymėta, kad fizinio ar kitokio pobūdžio priemonių naudojimas turi reikšmės turto užvaldymo ir pavertimo savo nuosavybe teisiniam kvalifikavimui pagal baudžiamosios teisės normas, tuo tarpu tai nėra esminė aplinkybė civilinėje byloje sprendžiant klausimą dėl tokio atsitikimo pripažinimo draudiminiu įvykiu. Turto savininko požiūriu draudiminė apsauga nuo vagystės reikalinga tam, kad apdraustų transporto priemonės netekimo riziką. Ji siejama su nuosavybės teisių praradimu, kai turtą pasisavina kiti asmenys.

Skundžiamuose teismų sprendimuose nustatyta, kad draudėjas prarado apdraustą automobilį dėl trečiojo asmens apgaulės. Ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje paskelbta automobilį neteisėtai užvaldžiusio asmens paieška. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai Taisyklių 2.1.1.9 punktą aiškino ir taikė tik tuo atžvilgiu, ar jame aiškiai apibrėžtas draudiminis atsitikimas – plėšimas; nenustatę plėšimo fakto, ieškovo reikalavimą priteisti draudimo išmoką laikė nepagrįstu. Esant byloje nustatytam apdrausto automobilio praradimo faktui, kuris, ieškovo teigimu, pripažintinas draudiminiu atsitikimu, teismas privalėjo visapusiškai ištirti draudiminius įvykius apibrėžiantį Taisyklių 2.1.1.9 punktą ir pasisakyti dėl nurodyto atsitikimo kvalifikavimo kaip draudiminio įvykio – vagystės. Pažymėtina, kad ieškinio pareiškime yra su tuo susijusių argumentų, nurodoma į teismų praktiką. Ieškovas yra verslo subjektas, tačiau jis nesiverčia draudimo veikla, draudimo sutartį sudarė standartinėmis sąlygomis, prisijungimo būdu, todėl Taisyklių 2.1.1.9 punkte nesant vagystę, kaip draudiminį atsitikimą, išsamiau individualizuojančių požymių, šalių skirtingai suprantamos sutarties sąlygos aiškintinos draudėjo naudai. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat vadovaudamasi kasacinio teismo suformuota praktika (nurodyta kasacinio teismo civilinė byla Nr. 3K-7-175/2003 ir kt.), sprendžia, kad draudėjo pripažįstamas apdrausto automobilio praradimas, trečiajam asmeniui jį neteisėtai apgaule užvaldžius, turi būti kvalifikuojamas kaip Taisyklių 2.1.1.9 punkte nustatytą draudiminį įvykį – vagystę – atitinkantis draudiminis atsitikimas. Padarius šią išvadą dėl ginčo santykių teisinio kvalifikavimo, nėra teisiškai reikšmingi skundžiamuose sprendimuose nurodyti motyvai, kad apdrausto automobilio praradimo faktinės aplinkybės atitinka Taisyklių 3.2.1.5 punkte nustatytą nedraudiminį įvykį; be to, kasaciniame skunde nėra argumentų dėl šio Taisyklių punkto aiškinimo ir taikymo, todėl teisėjų kolegija nevertina teismo motyvų ir išvadų dėl Taisyklių 3.2.1.5 punkto taikymo pagrįstumo.

Pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenustatė fakto, jog draudėjas, išnuomodamas transporto priemonę trečiajam asmeniui, nebuvo pakankamai apdairus. Draudėjas apeliaciniame skunde ir draudikas atsiliepime į kasacinį skundą šio klausimo nekėlė. Dėl nurodytų priežasčių pripažintini nepagrįstais apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad automobilį neteisėtai užvaldžiusio trečiojo asmens dokumentai buvo šiurkščiai suklastoti ir draudėjas turėjo imtis papildomų priemonių jo asmenybei nustatyti (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalis, CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl netinkamai kvalifikavo dėl draudiminio atsitikimo – apdrausto automobilio vagystės – atsiradusius santykius ir tai lėmė nepagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimą (CPK 270, 331 straipsniai). Skundžiami sprendimas ir nutartis naikintini (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai) ir priimtinas naujas sprendimas – tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl 10 350 Lt draudimo išmokos ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2005 m. spalio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo; taip pat ieškovui priteistina 931.50 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant teismui ieškinio pareiškimą, apeliacinį bei kasacinį skundus, bei 4000 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose apmokėti (viso bylinėjimosi išlaidų – 4931.50 Lt) (CPK 88, 98, 265–270 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. vasario 28 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo UAB „Fortūnos žiedas“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Fortūnos žiedas“ (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ (duomenys neskelbtini) 10 350 (dešimt tūkstančių tris šimtus penkiasdešimt litų) Lt draudimo išmoką, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2005 m. spalio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 4931.50 (keturis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt vieną litą 50 centų) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora Staugaitienė

Virgilijus Grabinskas

Egidijus Laužikas