Baudžiamoji byla Nr. 2K-274/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.25.4.6; 2.1.7.7.
(S)
2010 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Klimavičiaus, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. kasacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje. Iš E. D. priteista V. P. 59 136,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų, R. B. – 59 136,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo E. D. apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,
n u s t a t ė :
E. D. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 29 d., 0.26 val. Palangoje, kelyje Klaipėda-Liepoja, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį „Rover 414“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė įvykio metu galiojusių kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 172 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nes nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, nesuvaldė transporto priemonės, dėl to E. D. vairuojamas automobilis prarado stabilumą, nuslydo į dešinę pakelę, apsivertė, atsitrenkė į pakelės medį. Dėl eismo įvykio metu patirtų daugybinių sužalojimų mirė automobilio „Rover 414“ keleiviai K. B. ir R. P..
Nuteistasis E. D. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorius teigia, kad teismų sprendimai neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo bei esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi tik prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina ištirti įrodymai, neišsiaiškino visų aplinkybių, susijusių su pareikštais kaltinimais, nepašalino byloje esančių įrodymų prieštaravimų, suvaržė procesines E. D. teises ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina nuteistojo kaltės ir to, kad būtent jis vairavo automobilį eismo įvykio metu: liudytojai matė jį vairuojant automobilį daugiau nei valandą prieš įvykį, o Teismo ekspertizės ir Kriminalistinių tyrimų centro specialistų išvados dėl surastų jo drabužių mikropluoštų bei DNR negali būti kaltumo įrodymais, nes jo motinai priklausantį automobilį jis vairavo ir anksčiau. Teismai nesiėmė visų galimybių išsamiai, objektyviai, visapusiškai ištirti įvykio aplinkybes ir nustatyti kaltą asmenį, nepašalino abejonių dėl asmens, vairavusio automobilį eismo įvykio metu, o apeliacinės instancijos teisme atlikta kompleksinė ekspertizė nedavė jokių rezultatų, nes nebuvo pateiktas ištirti automobilis, dėl kurio teismas nutartyje nepagrįstai pasisakė, kad jis buvo „sąmoningai ar ne sunaikintas ar paslėptas“. Kasatorius taip pat teigia, kad skiriant bausmę buvo netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos, nes nebuvo atsižvelgta į nusikalstamos veikos neatsargų pobūdį, į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, yra jauno amžiaus, eismo įvykio, nuo kurio praėjo daugiau nei pusketvirtų metų, metu buvo sunkiai sužalotas ir neatsimena įvykio aplinkybių, gailisi dėl eismo įvykio bei žuvusių žmonių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad, E. D. paskyrus realų laisvės atėmimą, nebus užtikrinti nukentėjusiųjų interesai dėl žalos atlyginimo, o nuteistasis praras socialinius ryšius ir darbinius įgūdžius. Teismų sprendimai dėl civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsti ir neteisėti, priimti neteisingai taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 109 straipsnio, 113 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies, nuostatas, neatsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes (E. D. neturi jokio turto nei darbo, eismo įvykio metu buvo sužalotas), nukrypstant nuo teismų praktikos analogiškose bylose. Kasatoriaus manymu, teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, turėjo atsižvelgti ir į bendrus ekonominius faktorius. Priteista atlyginti neturtinės žalos suma yra nepagrįstai didelė ir turi būti mažinama.
Atsiliepimu į nuteistojo E. D. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras pažymi, kad kasaciniame skunde atkartoti apeliacinio skundo motyvai ir nepateikta jokių naujų argumentų, kodėl kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad būtent E. D. vairavo automobilį eismo įvykio metu, o kasatoriaus keliamos versijos, jog automobilį galėjo vairuoti R. P. arba K. B., nepatvirtina jokie bylos duomenys. Kasatoriaus prašymas priimti naują išteisinamąjį nuosprendį kasacinėje instancijoje prieštarauja BPK nuostatoms. Byla išnagrinėta išsamiai ir nešališkai, teismų sprendimai pagrįsti, teisingi bei argumentuoti, E. D. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra aiškiai per griežta.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasatoriaus nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo ir kitų įstatymų pažeidimo
Esminis kasatoriaus prieštaravimas skundžiamiems teismų sprendimams yra tai, kad pažeisdami BPK reikalavimus teismai neteisingai vertino įrodymus ir išsprendė fakto klausimą, t. y. vadovaudamiesi prielaidomis ir spėjimais nustatė, kad būtent kasatorius, apsvaigęs nuo alkoholio, 2006 m. gegužės 29 d. 0.26 val. vairavo automobilį „Rover 414“ ir, pažeidęs KET reikalavimus, padarė eismo įvykį, dėl kurio žuvo du žmonės: K. B. ir R. P.. Į tokius skundo argumentus atsakytina, kad pagal kasacinio teismo praktiką šiame teisme įrodymų, kuriais remiantis padaromos išvados dėl bylos faktinių aplinkybių, vertinimo klausimas analizuojamas tik teisės taikymo aspektu, t. y. sprendžiama, ar teismams darant išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai. Tačiau tokiu atveju būtina ne vien išvardyti atskirus BPK straipsnius, tačiau skunde nurodyti, kokios konkrečios BPK esančiose teisės normose esančios įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos, kodėl jos buvo pažeistos, ir motyvuoti, kad žemesnių instancijų teismų padaryti pažeidimai yra esminiai. Tačiau kasaciniame skunde tokiu aspektu teismų sprendimai neapskųsti. Kasatorius bendrai nurodydamas, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, iš esmės atkartoja apeliacinio skundo teiginius, kuriais remdamasis skundė apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą. Į tokius skundo argumentus kolegija atsako, kad kasatoriaus nuomonė apie tai, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, nes juos turėjo vertinti kitaip, pati savaime nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas. Pagal apeliacinio skundo motyvus pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms patikrinęs apeliacinės instancijos teismas pateikė argumentus, atsakančius į kasaciniame skunde pakartotinai keliamus tuos pačius klausimus. Šis teismas remdamasis ne tik liudytojo M. T. parodymais, kad automobilio „Rover“ vairuotojas E. D. ir jo keleiviai prieš įvykį girtavo, neblaivūs važinėjo E. D. vairuojamu automobiliu, o šiam liudytojui su jais išsiskyrus likus keliolikai minučių iki eismo įvykio, automobilį ir toliau vairavo būtent kasatorius, tačiau nurodęs ir kitų įrodymų visumą – nukentėjusiojo V. P. parodymus, specialisto išvadą apie K. B. ir R. P. drabužių pluoštų radimo automobilyje aplinkybes, specialisto išvadą, kad ant automobilio pavarų perjungimo svirties rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa tik su E. D. genotipu - paneigė nuteistojo apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad eismo įvykio, sukėlusio dviejų žmonių žūtį, metu automobilį „Rover 414“, kuris priklausė kasatoriaus motinai, vairavo ne E. D., o kitas asmuo. Tiek kaltinančių, tiek teisinančių nuteistąjį aplinkybių įrodinėjimo procesas nagrinėjamoje byloje vyko nepažeidžiant BPK numatytų kaltinamojo teisių bei tinkamai išnaudojant būtinas įrodinėjimo priemones, vertinant visus surinktus bylos duomenis atskirai ir kaip visumą. Tai, kad praėjus trim su puse metų nuo eismo įvykio dėl automobilio dingimo nepavyko padaryti apeliacinės instancijos teismo paskirtos kompleksinės eismo įvykio teismo medicinos ekspertizės, nepaneigia teismų nustatytų įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių dėl automobilio vairavimo fakto. Taigi kolegija daro išvadą, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 281 straipsnio 6 dalis – nuteistojo E. D. padarytai nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai, todėl nėra pagrindo žemesnės instancijos teismų sprendimus naikinti ir bylą nutraukti.
Atsakydama į skundo argumentus dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo skiriant E. D. bausmę, kolegija pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti tiek atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės vykdymo atidėjimą, nes nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis tokiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo. KET pažeidimų bylose skirdami bausmes teismai turi atsižvelgti į BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, įvertinti padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kurį lemia kilę padariniai, KET pažeidimų pobūdį, o jei veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio – į tokio apsvaigimo laipsnį, aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę, elgesį po eismo įvykio, į kaltininko pastangas atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą žalą. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas į šiuos reikalavimus atsižvelgė. Skirdamas E. D. ketverių metų laisvės atėmimo bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos pavojingumu, atkreipė dėmesį į skunde minimas ir kitas su kasatoriaus asmenybe susijusias aplinkybes, atsižvelgė į E. D. elgesį po nusikaltimo padarymo. Transporto priemonės su keleiviais vairavimas ne tik neturint vairuotojo pažymėjimo, bet ir stipriai apsvaigus nuo alkoholio (E. D. kraujyje rasta 2,60 promilės alkoholio), rodo padidintą šio asmens neatsakingumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Nuteistojo padaryti KET pažeidimai sukėlė eismo įvykį, kurio padariniai sunkūs, nes įvyko dviejų jaunų žmonių žūtis. Tai, kad kasatorius jo paties padaryto eismo įvykio metu buvo sužalotas, neturi jokios reikšmės bausmės skyrimui. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. D. sveikatos būklė praėjus metams po nusikaltimo padarymo netrukdė toliau girtauti ir daryti naujus administracinės teisės pažeidimus, tarp jų ir vėl vairuoti automobilį esant apsvaigusiam nuo alkoholio. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinį skundą, atsakė į visus esminius kasatoriaus prieštaravimus dėl bausmės griežtumo, nutartyje išdėstė motyvus, kodėl kasatoriui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, žemesnė negu BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nėra aiškiai per griežta ir yra teisinga. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. E. D. BK bendrosios ir specialiosios dalies normos pritaikytos tinkamai, todėl keisti paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.
Skunde nurodoma, kad teismai, nustatydami abiem nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 109 straipsnio, 113 straipsnio 2 dalies, CK 6.250 straipsnio nuostatas. Baudžiamojo proceso ir civilinio įstatymo pažeidimai siejami su tuo, kad neatsižvelgta į E. D. turtinę padėtį, ekonominio gyvenimo rodiklius ir nukrypta nuo teismų praktikos analogiškose bylose.
Nors kasaciniame skunde teigiama, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą BPK ir CK esančios teisės normos buvo pažeistos, tačiau šie pažeidimai argumentuojami aplinkybėmis, kurios teismams buvo žinomos ir vertinamos. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami klausimą dėl nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydžio, nurodė, kad rėmėsi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir atsižvelgė į kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismai vertino žalos pasekmes, žalą padariusio asmens neatsargią kaltę, jo turtinę padėtį, apsvarstė E. D. galimybę ateityje atlyginti žalą ir savo išvadas argumentavo. Be to, nustatydamas žalos dydį, pirmosios instancijos teismas papildomai vertino ir atsižvelgė į neatsargų žuvusiųjų automobilio keleivių elgesį. Nukentėjusiajam V. P. dėl sūnaus, o nukentėjusiajai D. B. dėl brolio netekties sukeltą dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis pernelyg nenutolęs nuo neturtinės žalos, priteisiamos kitose analogiškus padarinius sukėlusiose neatsargių nusikaltimų bylose. Nors kasatorius teigia, kad priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti yra per didelės, tačiau, padarius teismų praktikos pavydžių lyginamąją analizę, matyti, kad nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteistos atlygintinos neturtinės žalos sumos (po 60 000 Lt) pagal savo dydžius atitinka ar net mažesnės už sumas, kurios paprastai nustatomos panašių kategorijų bylose (kasacinės bylos Nr. 2K-55/2008, 2K-560/2008, 2K-8/2010, 2K-73/2010). Apeliacinės instancijos teismo nutartyje teisingai pastebėta, kad nė viename E. D. skunduose nurodytame kasacinės instancijos teismo jurisprudencijos pavyzdyje, kur pasisakyta dėl neturtinės žalos nustatymo, nenagrinėjamos tapačios aplinkybės, kai nuteisiamas asmuo, kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, padarė eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus.
Taigi darytina išvada, kad teismai, nagrinėjamoje byloje nustatę ir įvertinę įstatyme numatytas reikšmingas aplinkybes, nepažeidė teismų praktikoje nustatytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, argumentavo jų taikymą, įvertino padarytos žalos pasekmes, nenukrypo nuo nutartyse priteistų neturtinės žalos dydžių; tuo tarpu kasatorius savo skunde tik atkartojo apeliacinio skundo argumentus ir nenurodė jokių naujų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, kurių teismai nebūtų išnagrinėję.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo E. D. kasacinį skundą atmesti
Teisėjai Antanas Klimavičius
Viktoras Aidukas
Tomas Šeškauskas
