A. P. pagal BK 281 str. 6 d., 281 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-312/ 2010

Procesinio sprendimo kategorija

1.1.10.1;

1.2.25.4.6 (S)

2010 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Bieliūno, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

nuteistajam A. P. ir jo gynėjui advokatui Aleksandrui Kuznecovui,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Nerijaus Marcinkevičiaus kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. P. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams; pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; pritaikius BK 68 straipsnį, A. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant trejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones; patvirtintas tarp nukentėjusiosios D. S. ir nuteistojo A. P. sudarytas susitarimas, pagal kurį A. P. per trejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlygina nukentėjusiajai D. S. 30000 (trisdešimt tūkstančių) litų neturtinę žalą.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, kuria Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. P. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti,

n u s t a t ė :

A.P. nuteistas už tai, kad 2009 m. balandžio 25 d. apie 22.27 val. kelyje Žiežmariai – Kruonis 3,241 – ame kilometre Kaišiadorių rajono ribose, vairuodamas automobilį PEUGEOT, v/n (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (0.91 prom.), jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 19, ir 133 punktų reikalavimus, t. y. kelių transporto eismo saugumo reikalavimus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Eismo įvykio metu žuvo automobilio PEUGEOT keleivis D. S., buvo sužaloti keleiviai D. Ž. ir A. Ž., kuriems buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, be to, buvo sugadintas J. P. priklausantis automobilis PEUGEOT 309, v/n (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Nerijus Marcinkevičius kasaciniu skundu prašo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį: panaikinti BK 75 straipsnio nuostatų taikymą A. P. ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalyje, padarymą jam paskirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Kasatorius šį prašymą motyvuoja tuo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas. Prokuroras skunde pažymi, kad spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Kasatoriaus nuomone, į šiuos baudžiamojo įstatymo reikalavimus tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai atsižvelgė nepakankamai ir, nesant pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, pirmosios instancijos teismas pritaikė nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė, t. y. nepanaikino nepagrįsto bausmės vykdymo atidėjimo ir taip pats netinkamai taikė šį baudžiamąjį įstatymą. Prokuroras kasaciniame skunde teigia, kad teismai neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis A.P. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, nes vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, nesudėtingoje kelio situacijoje nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, dėl to mirtinai sužalojo vieną keleivį, o kitiems keleiviams buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kasatorius skunde pažymi, kad vertindami nuteistojo asmenybę teismai turi atsižvelgti į jo elgesį tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-188/2009, Nr.2K-32/2009, Nr.2K-476/2008). Kasatorius teigia, kad teismai to nepadarė, nes neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis anksčiau buvo daug kartų trauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu, o po šios nusikalstamos veikos padarymo A.P. vėl buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, susijusį su alkoholio vartojimu. Prokuroro teigimu, visa tai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, rodo jo polinkį nepaisyti įstatymų, dėl to nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Be to, kasatorius nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką taikant bausmių vykdymo atidėjimą 2008 m. vasario 15 d. apžvalgos išvadų 8.3. punkte (Teismų praktika Nr. 28) nurodė, kad: „Nepritartina teismų praktikai, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas bylose dėl nusikaltimų, padarytų šiurkščiai, sąmoningai pažeidus draudimus, taisykles ir pan. ir sukėlusius labai sunkius padarinius, pavyzdžiui, bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnyje, kai asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų ar psichotropinių medžiagų, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūna žmonių ar būna sunkai sutrikdoma kitų asmenų sveikata.“

Kasacinis skundas tenkintinas.

BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) nusikaltimo pobūdis (tyčinis ar neatsargus) ir tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis; 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios dvi sąlygos atidėti bausmės vykdymą nuteistajam A. P. šioje byloje nustatytos tinkamai. Jis nuteistas už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą ketverių metų trukmės laisvės atėmimo bausme. A. P. pakirtos laisvės atėmimo bausmės trukmės prokuroras kasaciniame skunde neginčija (bausmės dydis buvo ginčijamas tik apeliacine tvarka, prašant paskirti nuteistajam aštuonerių metų trukmės laisvės atėmimo bausmę). Galimybę atidėti bausmės vykdymą už neatsargius nusikaltimus nuteistiems asmenims aptariama BK norma sieja su šešerių metų riba.

Tačiau kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra teisinga: ji neatitinka nei bausmės paskirtį reglamentuojančio BK 41 straipsnio turinio, nei bylos medžiagos. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Iš aptariamos normos turinio matyti, kad bausmės paskirtis yra daugialypė, todėl spręsdamas klausimą, ar ji bus tinkamai realizuota, atidėjus bausmės vykdymą, t. y. be realaus bausmės atlikimo, teismas turi būti itin atidus. Spręsdamas klausimą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi kruopščiai įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Šiuo atveju asmuo nuteistas už neatsargaus nusikaltimo padarymą. Tačiau nusikaltimas padarytas, šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisykles: A. P. automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, nesudėtingoje kelio situacijoje (tiesiame kelyje) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi. Nusikaltimas sukėlė sunkias pasekmes – vienas keleivis buvo sužalotas mirtinai, o kitiems dviem keleiviams buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Vertindami nuteistojo asmenybę teismai turi atsižvelgti į jo elgesį tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju teismai to tinkamai nepadarė, nes nebuvo atsižvelgta į tai, kad: nuteistasis anksčiau buvo teistas du kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą (nors šie teistumai išnykę, bet ir išnykusio teistumo faktas išlieka asmenybę charakterizuojančia aplinkybe); net penkis kartus jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu, o po šios nusikalstamos veikos padarymo A.P. vėl buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, susijusį su alkoholio vartojimu. Tai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, rodo jo polinkį nepaisyti įstatymų. Priimdamas sprendimą prokuroro apeliacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismas akcentavo aplinkybę, kad A. P. padaryti administraciniai teisės pažeidimai su Kelių eismo taisyklėmis nėra susiję. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad toks akcentas neatitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje ir 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų esmės. Įstatymas bausmės paskirčiai kelia reikalavimą taip paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad ateityje jie nenusikalstų, t. y. nedarytų jokių nusikaltimų, o ne tik tokių, už kuriuos jau buvo nuteisti. Todėl aplinkybė, kad po BK 281 straipsnyje, kuris reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, numatyto nusikaltimo padarymo A. P. administracine tvarka buvo nubaustas ne už Kelių eismo taisyklių, o už kitokio pobūdžio pažeidimus, jo asmenybės (kaip nelinkusios pasitaisyti) apibūdinimui reikšmės neturi.

Aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokio pagrindo nesuteikia ir pirmosios instancijos tesimo nuosprendyje nurodyti bausmės skyrimo motyvai, t. y. tai, kad: A. P. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą (tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe); jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; nuteistasis dar jauno amžiaus, dirba, charakterizuojamas teigiamai, atlygino turtinę žalą ir pasirašė susitarimą su nukentėjusiąja dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės yra reikšmingos nustatant nuteistajam skiriamos bausmės dydį, tačiau jos neatsveria aplinkybių, trukdančių padaryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Nenustačius bent vienos iš įstatymo pritaikymui būtinų sąlygų (šiuo atveju, pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo), tas įstatymas negali būti taikomas. Todėl skundžiami teismų sprendimai keistini dėl netinkamo BK 75 straipsnio nuostatų taikymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 383 straipsnis).

Vadovaudamasis BPK 382 straipsnio 6 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį pakeisti: panaikinti jų dalį, kurioje, pritaikius BK 75 straipsnį, A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams; A. P. pasiųsti atlikti jam paskirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę į atvirąją koloniją.

Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Egidijus Bieliūnas

Aldona Rakauskienė

Valerijus Čiučiulka