Baudžiamoji byla Nr. 2K-202/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1.1.; 1.2.3.2.9.; 2.1.2.11.; 2.1.6.2.;
2.1.7.4.; 2.3.6.4.5.1.; 2.4.2.; 2.4.5.2.1.;
2.4.7.; 2.6.4.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Antano Klimavičiaus, pranešėjo Benedikto Stakausko,
sekretoriaujant Ingai Žukovaitei,
dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,
gynėjui advokatui Dariui Cikanavičiui,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. J. (N. J.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo N. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu iki gyvos galvos, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal 22 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir N. J. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 5 dalimi, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, ir N. J. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos. Šią bausmę N. J. paskirta atlikti kalėjime. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, N. J. pripažintas pavojingu recidyvistu.
Iš nuteistųjų N. J. ir A. L. solidariai priteista atlyginti žalą nukentėjusiesiems: R. R. – 43 158,21 Lt padarytai turtinei žalai ir 300 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; R. V. – 4893 Lt padarytai turtinei žalai ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; J. K. – 100 000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti; akcinei bendrovei Nr. 3 („duomenys neskelbtini“) – 93 800 Lt ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2007 m. lapkričio 28 d. patirtiems nuostoliams atlyginti.
Iš N. J. priteista valstybei 464,50 Lt teismo išlaidoms padengti.
Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendis, kuriuo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalis dėl N. J. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį pakeista: apeliacinio teismo teisėjų kolegijai nustačius, kad šio nusikaltimo vykdytojas – N. J. – pašalinta iš kaltinimo ir nuosprendžio – dėl didelės vertės svetimo turto sunaikinimo – nuteistojo N. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. L., tačiau dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio nuteistojo N. J. kasacinį skundą atmesti, nuteistojo N. J. gynėjo, prašiusio nuteistojo skundą patenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
N. J. nuteistas už tai, kad, veikdamas su A. L. bendrininkų grupe, dėl savanaudiškų paskatų, nužudė kitą žmogų, neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ir neteisėtai pasikėsino ją panaudoti. Be to, N. J. nuteistas už tai, kad sunaikino didelės vertės svetimą turtą. Nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis: 2007 m. lapkričio 20 d., apie 00.13 val., degalinėje („duomenys neskelbtini“), esančioje (duomenys neskelbtini), N. J. pasiūlius plėšimo būdu užvaldyti A. R. priklausantį turtą, A. L. su šiuo pasiūlymu sutiko. Susitaręs su A. L., N. J. pasiūlė A. R. nuvykti į (duomenys neskelbtini) r., kur, kaip jis teigė, turėjo supažindinti A. R. su savo pažįstamomis merginomis. N. J., A. L. ir nukentėjusysis, kuris vairavo automobilį („Volvo (duomenys neskelbtini)“) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), atvyko į N. J. nurodytą vietą (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., apie 1 val., tikslus laikas nenustatytas, kur nukentėjusiojo automobilis įklimpo. N. J., tuo pasinaudodamas, turėdamas tikslą užvaldyti nukentėjusiojo turtą, užmetęs diržą ant kaklo už automobilio vairo sėdinčiam nukentėjusiajam, pradėjo jį smaugti. Po to N. J. ištraukė apsvaigusį A. R. iš automobilio. Kai A. R. atsipeikėjo ir bandė pabėgti nuo jį užpuolusių N. J. ir A. L., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A. L. pasivijo nukentėjusįjį, susigrūmė su juo, atėmė iš jo turimą peilį bei dūrė nukentėjusiajam į nugarą, taip padarė sunkų kūno sužalojimą (turėtų būti sunkų sveikatos sutrikdymą). Po to N. J. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą, taip atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, pareikalavo atiduoti vertingus daiktus – mokėjimo korteles ir pinigus. Nukentėjusiajam perdavus reikalaujamus daiktus ir pasakius mokėjimo kortelės kodą, N. J. su A. L. užvaldė A. R. priklausančius daiktus: („(duomenys neskelbtini) banko“) mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Lt vertės baltojo metalo grandinėlę, 229 Lt vertės laikrodį „Swatch“ bei 1000 Lt. N. J. ir A. L., užvaldę nukentėjusiajam priklausantį turtą, vykdydami bendrą susitarimą, nužudė A. R.: po to, kai A. L. peiliu sunkiai sužalojo nukentėjusįjį, N. J. sužalotą ir negalintį pasipriešinti A. R. pargriovė ant žemės ir, A. L. stebint, užvaldęs pagrobtas vertybes, rankomis smaugė nukentėjusįjį, kol šis mirė nuo mechaninės asfiksijos.
Po to 2007 m. lapkričio 21 d. 1.53 val. N. J. ir A. L., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą užvaldyti A. R. priklausančius pinigus, pasinaudodami pagrobta nukentėjusiojo („(duomenys neskelbtini) banko“) mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), pasikėsino užvaldyti A. R. sąskaitoje esančius pinigus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nežinojo tikrojo mokėjimo kortelės kodo.
Be to, iki 2007 m. lapkričio 22 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, N. J. turėdamas tikslą nuslėpti A. R. nužudymą ir vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą – sudeginti A. R. priklausantį automobilį („Volvo (duomenys neskelbtini)“) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), paliktą nusikaltimo vietoje (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., – kurį padėjo įgyvendinti A. L., siekdamas užtikrinti N. J. alibi, jeigu jis būtų sulaikytas policijos pareigūnų, ir pavaizduoti, tarsi pastarasis kaip taksi vairuotojas važiavo pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., tris kartus paskambino N. J. į mobilųjį telefoną. N. J., vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, 2007 m. lapkričio 22 d., apie 1 val., atvyko į (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., su savimi turėtu benzinu apipylė automobilį („Volvo (duomenys neskelbtini)“) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 91 389,10 Lt, ir šį padegė, taip sunaikino didelės vertės svetimą turtą.
Kasaciniu skundu nuteistasis N. J. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad teismų procesiniai sprendimai ydingi dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (neteisingai kvalifikuoti veiksmai pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir neveikimas; bausmė neproporcinga teisės pažeidimui) bei esminių BPK normų pažeidimų (pažeistos BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalys; neišnagrinėti nuteistojo N. J. parodymai kaip vieninga versija; atsižvelgta į melagingus A. L. parodymus, kurie vertinti pasirinktinai – nuosprendžio 15 p.; nepagrįstai atmesti prašymai dėl papildomų ekspertizių ir tyrimo eksperimentų atlikimo; neiškviesti gynybos liudytojai D. S. (D. S.), V. T. (V. T.); neteisingai įvertintos ir aiškinamos ekspertų J. Rybalkos (J. Rybalko), D. Vitkaus išvados). Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad A. L. 2008 m. birželio 25 d. teisiamojo posėdžio metu ne tik patvirtino, bet ir nurodė priežastį, kodėl N. J. ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo. Todėl A. L. parodymai, patvirtinantys apkalbėjimo faktą, turėjo būti pagrindas baudžiamojo persekiojimo N. J. nutraukimui. Todėl N. J. mano, kad apeliacinis teismas, parodydamas korporacinį solidarumą, o Klaipėdos apygardos teismas, nematydamas prieštaravimų A. L. parodymuose ir byloje esančių faktų iškraipymo, savo subjektyvią nuomonę pateikė kaip faktus. N. J. teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir iškraipydamas prasmę vertino jo išvardytus faktus: 1) degalinės („duomenys neskelbtini“) vaizdo stebėjimo kamerų įrašą; 2) teismo medicinos eksperto D. Vitkaus išvadas; 3) eksperto J. Rybalkos išvadas; 4) fotolenteles; 5) nusikaltimo vietos schemas; 6) specialistų išvadas dėl dirvožemio; 7) liudytojo Ž. Z. parodymus; 8) liudytojo A. P. (A. P.) parodymus; 9) A. L. patikrinimo detektoriumi rezultatus; 10) 2007 m. lapkričio 12 d. 00.35 val. ir 00.52 val. telefoninių pokalbių išklotinę; 11) gaisro vietos nuotrauką; 12) važiavimo nuo degalinės („duomenys neskelbtini“) iki nusikaltimo vietos laiką; 13) A. L. skolą bankui 12 000 Lt kaip nusikaltimo motyvą; 14) A. L. automobilio kompiuterio parodymus. Be to, kasatorius akcentuoja apeliacinio teismo subjektyvų bei nepagrįstą objektyviomis aplinkybėmis ir bylos medžiaga faktų išaiškinimą, tai: 1) teismo nuoroda į apžiūros protokolą (T. 1, b. l. 93–95), degalinės („duomenys neskelbtini“) vaizdo stebėjimo kamerų įrašas pagrindžia kasatoriaus tvirtinimą dėl teismo šališkumo ir faktų iškraipymo, nes neužfiksuotas N. J. ir A. L. bendravimo faktas; 2) teismo medicinos eksperto D. Vitkaus pateiktos teismui vienareikšmiškos išvados dėl mirties priežasties – pasmaugimo diržu, pakeistos teisiamųjų posėdžių metu į kitą – prielaidinę – mirties priežastį – pasmaugimą rankomis be papildomų tyrimų; 3) prieštaringai apeliacinio teismo įvertinta eksperto J. Rybalkos vienareikšmiška išvada dėl mirties priežasties – pasmaugimo diržu, kuri buvo pateikta kaip įrodanti kitą mirties priežastį – pasmaugimą rankomis; 4) eksperto J. Rybalkos išvados apie stranguliacinių vagų kryptis ir išsidėstymą patvirtinamos byloje esančiomis fotolentelėmis ir tai atitinka pasmaugimo būdą, atliktą diržu, bei prieštarauja A. L. parodymams dėl pasmaugimo būdo atlikto mašinoje, taip pat patvirtina eksperto D. Vitkaus suklydimą dėl kūno padėties įstrižumo fotolentelėje ir stranguliacinių vagų horizontalaus atrodymo. N. J. neigia dalyvavęs grumtynėse su A. R. ir nurodo, kad teismai nekritiškai vertino A. L. parodymus, kurie patvirtino grumtynių tarp A. L. ir A. R. faktą, taip pat galimą gerklų kremzlių lūžį; 5) iš įvykio vietos schemos matyti, kad melioracijos griovio šlaito plotis – 4 metrai, jis buvo apaugęs krūmais, dėl to paslydus nukristi į griovį neįmanoma; 6) pagal specialistų išvadas, dirvožemis, rastas N. J. mašinoje yra bendro grupinio priklausomumo su dirvožemiu iš įvykio vietos (T. 2, b. l. 89–91), tačiau tokio apibūdinimo ribų nenustatyta. Be to, dirvožemyje nebuvo rastos degimui būdingos medžiagos. Taigi, anot kasatoriaus, nėra priežastinio ryšio tarp gaisro ir dirvožemio iš jo mašinos; 7) Ž. Z. parodė, kad 2007 m. lapkričio 18 d. A. L. susitarė su juo, kad jis pakeis šį darbe 2007 m. lapkričio 19 d. (T. 3, b. l. 115). Tokiu būdu, A. L. žinojo, kad A. R. atvažiuoja į (duomenys neskelbtini) miestą ne anksčiau kaip 2007 m. lapkričio 18 d. Pasak kasatoriaus, iš to išplaukia, kad A. L. galėjo „pasiruošti“ jo atvykimui – apsirūpinti peiliu ir sugalvoti apiplėšimo planą. N. J. teigia, kad byloje nėra lapkričio mėnesio telefoninių pokalbių išklotinės, išskyrus jo telefoną. Jis atkreipia dėmesį į liudytojui Ž. Z. padarytą psichologinį spaudimą, nes jo parodymai apie kasatoriaus „prasuktą“ reikalą, pinigus, pokštus byloje atsirado tik po aštuonių oficialių apklausų; 8) pagal liudytojo A. P. parodymus, A. R. peilio geležtė buvo apie 10 cm (T. 2, b. l. 194). Pagal teismo medicinos ekspertizę (T. 2, b. l. 42) žaizdos kanalas, darant prielaidą apie geležtės įėjimą į kūną visu ilgiu, – mažiausiai 17 cm. Taigi teismas nepagrįstai kritiškai pažvelgė į nuteistojo parodymus apie P. V. medžioklinį peilį; 9) kasatoriaus manymu, melo detektoriaus reakcija A. L. parodymų patikrinimo metu nėra vienareikšmiška, nes į klausimą, kas pasmaugė A. R., A. L. atsakė, kad jis (T. 2, b. l. 70); 10) Kasatorius teigia, kad (duomenys neskelbtini) miestelyje gyvena nuolatinis klientas, kuris naudojasi jo taksi paslaugomis po kelis kartus per parą. Taigi klientas A. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) gali patvirtinti N. J. taksi iškvietimo faktą 00.30 val. (T. 1, b. l. 149); 11) kasatorius nurodo nelogišką teismo prielaidą dėl automobilio deginimo prie šalia nepaslėpto A. R. kūno kaip geriausio būdo įkalčiams sunaikinti. Anot kasatoriaus, padegimo faktas ir gaisro laikas nenustatyti, o gaisro židinys nežinomas, taip pat nėra ryšio tarp N. J. kelionės darbo reikalais į (duomenys neskelbtini) miestelį ir gaisro; 12) kasatorius pažymi, kad kelionė nuo degalinės („duomenys neskelbtini“) truko beveik dvi valandas (išvykimo laikas ir laikas, kai jis skambino Ž. Z.), todėl būdamas girtas ir pavargęs užsnūdo mašinoje; 13) kasatorius atskleidžia galimą A. L. nusikaltimo motyvą – 10 461 Lt skolą bankui (T. 5, b. l. 32); 14) kasatorius atkreipia dėmesį į A. L. automobilio kompiuterio parodymus – kelionių trukmę, atstumus ir A. L. ryšį su A. R. automobilio padegimu. Nuteistasis, vadovaudamasis jo paties, A. L., eksperto D. Vitkaus parodymais, kurių teigimu, vienintelė mirties galimybė buvo pasmaugimas diržu, neigia įmanomumą pasmaugti A. R. mašinoje. Skundo autorius, aiškindamas pasmaugimo mašinoje atvejį, pažymi, kad stranguliacinės vagos turėjo būti nukreiptos truputį į apačią, tačiau to nėra nuotraukose ir šito nepamatė ekspertas J. Rybalka (T. 8, b. l. 54). Iš to matyti, kad nuteistasis A. L. apkalbėjo nuteistąjį N. J., o teismas nuteisė nepagrįstai. Kasatoriaus teigimu, apeliacinis teismas buvo nusistatęs ir neobjektyvus kvalifikuodamas jo veiką kaip nužudymą turint tikslą pasipelnyti, nors pas kasatorių nebuvo surasta A. R. priklausiusių vertingų daiktų, todėl nėra pagrindo netikėti jo parodymais. Kasatorius taip pat kritiškai vertina teismo aiškinimą, kad A. R. buvo apiplėštas, nes turėjo daug pinigų ir, kad nuteistieji žinojo, jog jis turtingas. Kasacinio skundo autorius akcentuoja, kad viena iš A. R. mirties priežasčių buvo jo antisocialus elgesys ir neatsakingumas, kurios išprovokavo A. L. jį užpulti. Be to, kasatorius nurodo ir kitas galimas nukentėjusiojo mirties priežastis: 1) A. R. savo noru ir iniciatyva atvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą ir pats susidėjo su jam mažai pažįstamu A. L.; 2) A. R. vartojo alkoholinius gėrimus ir būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę; 3) A. R. pastovus noras būti neištikimu sutuoktinei nesumažėjo po pokalbio su dukterimi ir jis atsidūrė (duomenys neskelbtini) vietovėje; 4) sprendžiant iš apiplėšimo, kuris buvo keistas ir iš tolesnės įvykių eigos tarp jo ir A. L., važiuojant pagalbos, kilo rimtas konfliktas, kas buvo jo iniciatorius nežinoma. Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinis teismas prieš priimdamas nuosprendį turėjo atsakyti į tokius klausimus: 1) koks buvo nusikaltimo motyvas? 2) ar verta buvo važiuoti 30 kilometrų ir 2 valandas važinėti po (duomenys neskelbtini) vietovę, jei važiuojant ta kryptimi buvo nemažai kitų užpuolimui tinkamų vietų, kurios buvo daug arčiau? 3) ar galėjo žmogus, 11 mėnesių dirbantis po 20 valandų per parą be išeiginių ir švenčių, išgėręs daugiau kaip 2 litrus konjako, užsnūsti mašinoje? 4) ar normali koordinacija ir gebėjimas kalbėti yra objektyvus blaivumo požymis? 5) kodėl A. L. „padėdamas atskleisti“ nusikaltimą ir nuoširdžiai prisipažindamas nuslėpė faktą, kad A. R. buvo pasmaugtas jo diržu? 6) kodėl pagal A. L. versiją diržą N. J. paėmė iš A. L., jei N. J. turėjo savąjį ir mašinoje buvo saugos diržai? 7) ar galėjo normalus žmogus šokti į melioracijos griovį paskui A. L., jei jo jėgos buvo išsekę nuo bėgimo ir nuo smaugimo? 8) ar galėjo A. R. sustoti A. L. prašymu, nežinodamas ar A. L. vienas jį persekioja? Ar nepaprasčiau buvo pasislėpti arba paskambinti policijai? 9) ar smaugimo rankomis pėdsakai nebuvo jo grumtynių su A. L. griovyje padarinys? 10) kodėl ant nukentėjusiojo rankų nėra grumtynių pėdsakų, jei iš A. L. parodymų matyti, kad A. R. priešinosi A. L. griovyje, N. J. – mašinoje ir lauke? 11) ar galėjo N. J. „iš akies“, neturėdamas specialių žinių, nustatyti A. R. sužalojimo pavojingumą? 12) kaip buvo nustatyta, kad kelią rodė N. J., jei šis nesugebėjo paaiškinti Ž. Z. jų buvimo vietos? 13) kodėl tyrimas ir teismas nenustatė bankomato gedimo priežasties? 14) kam reikėjo išmesti banko kortelę, kai žinomas PIN kodas? 15) ar įmanoma surasti kortelę, kuri buvo išmesta naktį iš automobilio, važiavusio 100 km/h greičiu? 16) ar galėjo N. J. važinėti su A. L. jo darbo mašina 1.53 val., jei porininkas perdavė jam mašiną dar 4 valandą ryto? 17) jei N. J. turėjo šaliką, kepurę, striukę „užsimaskuoti“, kam jam reikalingas A. L. ir kam važiuoti į (duomenys neskelbtini) miestą? 18) ar galima nuteisti už padegimą, nežinant ar tai buvo padegimas? 19) kam N. J. buvo reikalingas A. L. „tariamas alibi“, jei N. J. galėjo paskambinti savo firmos dispečeriui ir turėti alibi – įrašą žurnale? 20) nuo kada apsilankymas bare („duomenys neskelbtini“) laikomas kaltės įrodymu? 21) ar galima sakyti, kad žmogus nėra atėjęs į doros kelią, kai jis dirba 3 darbovietėse po 20 valandų per parą ir apibūdinamas labai gerai? 22) ar galėjo apeliacinis teismas nuteisti N. J. už nužudymą dėl to, kad šis nepuolė ginkluoto bandito, kuris jau buvo sužeidęs A. R.? 23) ar galima laikyti, kad bylos aplinkybių tyrimas yra visapusiškas ir objektyvus, jei neatsakyta į daug klausimų? Kasatorius mano, kad teismo argumentai, neištyrus abiejų nuteistųjų versijų atskirai ir nepatikrinus jų pateiktais argumentais ir įrodymais esančiais byloje, pagrįsti tik prielaidomis ir spėliojimais. Kasatorius sutinka, kad padarė teisės pažeidimą, nes nepranešė ir nesuteikė pagalbos nukentėjusiajam A. R. Kasatorius argumentuoja savo kaltės nebuvimą, teigdamas, kad pirmą kartą pateko į tokias netinkamas sąlygas, tapo prokuroro R. Ušinsko ir teismo išankstinio nusistatymo auka. Kasatorius teigia, kad ankstesnių teistumų patirtis, pasikeitęs gyvenimo būdas, šeiminės aplinkybės sulaikė jį nuo nusikalstamų veiksmų atlikimo. Jis abejoja teisėjos V. Miliuvienės objektyvumu ir jos šališkumą grindžia tuo, jog teisėja nuteisė jį todėl, kad N. J. iki teismo ketverius metus buvo kalėjime. Jis įtaria, kad šioje byloje teisėja taip pat šališka, nes gelbsti policijos departamento neetatinį darbuotoją – A. L. Tokią kasatoriaus išvadą apie bendradarbiavimą patvirtina byloje esantys laikraščių straipsniai ir A. L. laikymo sąlygos (duomenys neskelbtini) areštinėje viso tyrimo laikotarpiu (A. L. areštinėje išbuvo daugiau nei metus, kai maksimali laikymo trukmė – 15 parų).
Kasacinis skundas atmestinas.
Bylos kasacinio nagrinėjimo apimtis
Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde argumentuotai nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Vadinasi, nagrinėjant kasacinę bylą nauji įrodymai nerenkami, bylos faktinės aplinkybės nenustatinėjamos, įrodymai iš naujo nevertinami. Skunde nuteistasis N. J. ginčija savo kaltę, nesutinka su teismų sprendimais, nurodydamas, kad neteisingai įvertinti faktiniai duomenys, tokie kaip ekspertų išvados, liudytojų Ž. Z., A. P. parodymai, telefoninių pokalbių įrašai, degalinės („duomenys neskelbtini“) vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, nusikaltimo vietos schemos, fotolentelės ir kt.; kritiškai vertina ekspertų išvadas dėl sužalojimų padarymo mechanizmo nukentėjusiajam A. R.; teigia, kad A. R. iš savanaudiškų paskatų nužudė A. L. pagal iš anksto paruoštą planą. Kasatorius iškelia 23 menamus klausimus (pavyzdžiui, ar galėjo žmogus be išeiginių dienų dirbdamas po 20 valandų per parą ir išgėręs 2 litrus konjako užmigti automobilyje; kodėl teismas nenustatė bankomato gedimo priežasties; ar verta važiuoti 30 km ir 2 val. važinėti po (duomenys neskelbtini) vietovę, jei užpuolimui buvo nemažai kitų tinkamų vietų ir kt.), kuriuos, jo nuomone, privalėjo išspręsti teismai. Šiais ir kitais panašiais teiginiais kasatorius iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo. Pabrėžtina, kad N. J. kasacinio skundo argumentai, kuriais neigiama jo kaltė, nukentėjusiojo A. R. nužudymo aplinkybės bei teismo išvados dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, iš esmės buvo ir apeliacinio skundo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas N. J. apeliacinį skundą, nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nustatant šios bylos faktines aplinkybes, renkant, tiriant bei vertinant įrodymus, pagrindžiančius N. J. kaltę nužudžius A. R., bei sunaikinant didelės vertės turtą.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tuo tarpu kasacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje baudžiamojoje byloje, nustatant faktines bylos aplinkybes ir renkant bei vertinant įrodymus. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, minėti ir kiti panašūs kasacinio skundo argumentai, kuriais neigiamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl N. J. nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, teisėjų kolegijos paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas, yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą išnagrinėjęs teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio nuostatų ir dėl to padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, sukliudžiusių priimti teisingą sprendimą. Šiuos teiginius kasatorius argumentuoja nuorodomis į tai, kad ne visi ir neteisingai įvertinti įrodymai, neištirtos bylos aplinkybės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nepašalinti kaltinamųjų parodymų tarpusavio prieštaravimai. Kolegijos nuomone, skunde išdėstyti argumentai teisės reikalavimų požiūriu nėra pagrįsti. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, jog vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma. Iš procesinių dokumentų turinio matyti, kad bylą nagrinėjęs teismas šių taisyklių laikėsi.
Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą atsako tas, kas nužudė žmogų dėl savanaudiškų paskatų. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, neatsitiktinis, valinis kaltininko neteisėtos veikos rezultatas. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. R. mirė nuo mechaninės asfiksijos, suspaudus kaklą, smaugiant. Veiksmus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį, padarė nuteistasis N. J., veikdamas su kitu bendrininku. Nuteistojo kaltumas įrodytas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Savo išvadą dėl kaltės teismas grindė byloje surinktais įrodymais, kurių šaltiniai buvo duomenys, gauti kaltinamųjų A. L., N. J. parodymais (ta apimtimi, kiek šie parodymai atitiko kitus faktinius duomenis), nukentėjusiųjų R. V., R. R., liudytojų L. B., T. Š., A. B., Ž. Z., L. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros ir daiktų apžiūros protokolais, specialistų ir ekspertų išvadomis, AB banko („duomenys neskelbtini“) sąskaitos išrašu bei mokėjimo kortele atliktų operacijų sąrašu, telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos išklotinėmis, degalinės („duomenys neskelbtini“) vaizdo stebėjimo kamerų įrašais ir kitais duomenimis. Sugretinęs visus faktinius duomenis, teismas tinkamai atskleidė N. J. padarytą nusikalstamą veiką, nuosprendyje išsamiai išdėstė neteisėtų veiksmų apimtį, nustatė kokiu būdu buvo nužudytas A. R. Šį nuosprendį teismas, vykdydamas BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus, grindė teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais ir laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl kaltės, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus, N. J. teisinančius kaip prieštaraujančius bylos duomenų visetui, įrodymus. Taigi kaltinimas dėl nužudymo, priešingai nei tvirtina skunde kasatorius N. J., yra pagrįstas teisėtais būdais gautais ir BPK nustatytais proceso veiksmais patikrintais duomenimis.
Kolegija nepagrįstu laiko kasatoriaus argumentą, kad jo kaltė buvo įrodinėjama melagingais kaltinamojo A. L. parodymais, kurie vertinti išskirtinai nepalankia jam linkme. Kaip matyti iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio, kaltinamojo A. L. parodymams nebuvo skiriama išskirtinė reikšmė. Teismas rėmėsi tais A. L. parodymais, kuriuos patvirtino kiti bylos įrodymai bei objektyviai nustatytos aplinkybės, o tuos parodymus, kurių nepatvirtino ar paneigė kiti bylos duomenys, teismas įvertino kritiškai, kaip bandymą sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę. Pažymėtina, kad nuteistojo A. L. parodymai apie esmines nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtinti kitais objektyviais bylos duomenimis, o N. J. parodymai paneigti. Pavyzdžiui, A. L. parodymus apie tai, kad N. J., sėdėdamas ant galinės automobilio sėdynės užmetė ant kaklo diržą A. R., sėdėjusiam vairuotojo vietoje, ir taip jį smaugė, o nukentėjusiajam ištrūkus prieš jį smurtavę abu nuteistieji – A. L. dūręs peiliu į nugarą, A. J. sudavęs smūgius į galvą, vėliau rankomis pasmaugęs, patvirtina specialisto ir ekspertų išvados. Pagal stranguliacinių vagų nukentėjusiojo kakle išsidėstymą, kryptį ir poliežuvinio kaulo, gerklų kremzlių lūžius, durtinės žaizdos nugaros srityje gylį bei kryptį ekspertai D. Vitkus, J. Rybalka patvirtino A. L. nurodytą nukentėjusiojo žalojimo būdą konstatavę, kad pagal sužalojimų pobūdį iš pradžių A. R. galėjo būti smaugiamas diržu ant automobilio sėdynės, sužalotas peiliu į nugarą, o vėliau pasmaugtas rankomis. Taip pat ekspertai atmetė N. J. nurodytą nukentėjusiojo pasmaugimo būdą, kai nukentėjusysis yra atsiklaupęs, o jį smaugiantis asmuo stovi už nugaros, nes tokiu atveju stranguliacinė vaga būtų įstriža ir nukreipta aukštyn, o sprando srityje būtų likusios žymės (T. 2, b. l. 41–56; T. 7, b. l. 209–212; T. 8, b. l. 53–55). Šie įrodymai paneigia N. J. keltą versiją, kad nukentėjusįjį A. R. pasmaugė A. L., kuris A. R. neva užmetė diržą iš nugaros pusės, kai pastarasis klūpėjo.
Neigdamas savo kaltę kasatorius N. J. nurodo, kad jis neturėjo motyvo žudyti A. R., nes tikėjosi, jog šis kaip verslininkas pasiūlys darbą statybų objekte. Šie argumentai prieštarauja bylos duomenims, taip pat N. J. parodymams teisiamajame posėdyje. Teismas teisingai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad N. J. su kitu bendrininku norėjo neteisėtai praturtėti. Nustatyta, kad prieš nusikalstamą įvykį N. J. bendraudamas su A. R. matė, jog nukentėjusysis turi didelę grynųjų pinigų sumą, atsiskaitinėja banko mokėjimo kortele, naudojasi bankomatu, neblaivus vairuoja prabangų automobilį, todėl pasinaudojo palankia situacija pasipelnyti. Pagal A. L. parodymus, N. J. pasiūlė apiplėšti A. R. Naudodamas smurtą N. J. nukentėjusiajam nuo kaklo nuplėšė grandinėlę, paėmė laikrodį, privertė atiduoti pinigus (1000 Lt), banko mokėjimo kortelę ir tik po to sužinojęs kortelės PIN kodą nukentėjusįjį nužudė. Iš nuteistųjų parodymų matyti, kad tą pačią naktį, tuoj po A. R. nužudymo, jie pasinaudojo vairuotojo Ž. Z. paslaugomis, kuris juos nuvežęs iš įvykio vietos į namus. Kaip patvirtino liudytojas Ž. Z., kaltinamasis A. L. už paslaugą sumokėjo 200 Lt, automobilyje džiovino šlapius pinigų banknotus, o N. J. gyrėsi, kad „prasuko vieną reikalą“. Nuteistojo A. L. parodymus apie tai, kad jis su N. J. disponavo A. R. priklausiusia elektronine mokėjimo kortele ir (duomenys neskelbtini) bankomate mėgino paimti pinigus, iš dalies patvirtina AB banko („duomenys neskelbtini“) pateiktas UAB Nr. 1 („duomenys neskelbtini“) sąskaitos išrašas bei mokėjimo kortele atliktų operacijų sąrašas, iš kurių matyti, kad 2007 m. lapkričio 21 d. 1.53 val. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), du kartus mėginta paimti 4000 Lt ir 200 Lt (T. 2, b. l. 92–96). Be to, A. L. nurodė, kad, nepasisekus finansinei operacijai, N. J. patarimu mokėjimo kortelę išmetęs išvykus iš (duomenys neskelbtini) miesto. Kaip matyti iš byloje esančio protokolo, elektroninė mokėjimo kortelė, išduota („(duomenys neskelbtini) banke“) A. R., atstovaujančiam UAB Nr. 1 („duomenys neskelbtini“), ikiteisminio tyrimo metu surasta pagal įtariamojo A. L. parodymus įvykio vietoje (T. 1, b. l. 139–142).
Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą nusikalstama veika kvalifikuojama, kai savanaudiškas paskatas kaltininkas turėjo iki nužudymo pradžios arba jos susiformavo kėsinimosi į kito asmens gyvybę metu. Byloje esančiais faktiniais duomenimis neginčytinai įrodyta, kad A. R. buvo nužudytas siekiant pasisavinti jo turtą, ir šis siekis iki gyvybės atėmimo įgyvendintas. Nuteistojo N. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.
Taip pat teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad N. J., padedant kitam asmeniui, siekdamas sunaikinti padaryto labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus, sudegino A. R. priklausiusį 91 389,10 Lt vertės automobilį, t. y. tyčia sunaikino didelės vertės svetimą turtą (BK 187 straipsnio 2 dalis, 190 straipsnis). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose daug dėmesio skirta nuteistojo A. L. parodymų apie šio nusikaltimo padarymo aplinkybes patikimumo patikrinimui. Jo parodymai, palyginti su nuteistojo N. J., liudytojų A. D., A. B. parodymais, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolais, specialisto išvada, telefoninių pokalbių išklotine, kitais faktiniais duomenimis, vertinti visų bylos įrodymų kontekste ir teismų pagrįstai pripažinti patikimais įrodymais, konstatuojant N. J. kaltumą, sunaikinant svetimą turtą.
Dėl bausmės individualizavimo
Skunde nurodoma, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė neproporcinga teisės pažeidimui. Toks kasatoriaus N. J. argumentas prieštarauja taikyto baudžiamojo įstatymo nuostatoms ir skundžiamų nuosprendžių turiniui. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę neperžengdamas BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Taigi bausmės rūšiai ir dydžiui tiesioginę reikšmę turi BK straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama nusikalstama veika, sankcija. Pirmosios instancijos teismas kasatoriui N. J. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę skyrė neperžengdamas BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytos sankcijos ribų, laikydamasis bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 1–4 dalys), ir, kaip reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nurodė išsamius bausmės parinkimo motyvus. Teismas, nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnis), bet nustatė dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad labai sunkų nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Individualizuodamas N. J. bausmę, teismas atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes: žiauraus nusikaltimo padarymo mechanizmą ir būdą, tikslą ir motyvus, kaltės formą ir rūšį. Nustatyta, kad prieš nužudydamas A. R. nuteistasis N. J. su kitu asmeniu sunkiai jį sužalojo, siekdamas išgauti banko kortelės kodą, mušė, nužudyto nukentėjusiojo kūną įmetė į griovį, slėpdami nusikaltimo pėdsakus sudegino nukentėjusiojo automobilį. Teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. N. J. baustas administracine tvarka, net šešis kartus teistas, taip pat ir už labai sunkaus nusikaltimo (nužudymo) padarymą. Labai sunkų nusikaltimą – tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis – padarė lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės, t. y. dar neatlikęs bausmės už kito žmogaus nužudymą. Šios aplinkybės leido teismui pagrįstai manyti, kad nuteistasis N. J. nelinkęs pasitaisyti, yra itin pavojingas visuomenei ir bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti nubaudus laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis ir atsakęs į apeliacinio skundo argumentus, motyvuotai konstatavo, kad skiriant bausmę baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai. Taip pat teismas pasisakė dėl visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių, iš jų ir apie buvusios darbovietės UAB Nr. 2 („duomenys neskelbtini“) bei (duomenys neskelbtini) bendruomenės teigiamą charakteristiką.
Teisėjų kolegija, atsakydama į kasaciniame skunde keliamą klausimą dėl teismų paskirtos neproporcingos teisės pažeidimui bausmės, konstatuoja, kad teismų sprendimai dėl bausmės individualizavimo priimti nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų ir paneigti jų nėra teisinio pagrindo.
Dėl teisėjo šališkumo
Kasatorius, abejodamas pirmosios instancijos teismo nešališkumu, tvirtina, kad šio teismo teisėja V. Miliuvienė buvo neobjektyvi, gelbėjo policijos informatorių A. L., o jį, t. y. N. J., nuteisė, kad iki teisiamojo posėdžio jis ilgus metus buvo kalėjime. Tai, kasatoriaus nuomone, galėjo turėti įtakos neobjektyviam nuosprendžio priėmimui. Kaip matyti iš bylos procesinių dokumentų turinio, kasatorius teismo nešališkumu suabejojo tik apeliacinės instancijos teismui priėmus jam nepalankų sprendimą. Anksčiau nušalinimų dėl šališkumo nei pirmosios instancijos teismui, nei teisėjai V. Miliuvienei nepareiškė.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai bei teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantis BPK 58 straipsnis pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas šališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Kasaciniame skunde nenurodyta nė viena iš šiame proceso įstatyme numatytų aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėję pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai ar asmeniškai teisėja V. Miliuvienė būtų buvę šališki, neobjektyvūs, suinteresuoti bylos baigtimi, ar būtų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo kasatorius, nereiškia, kad teismas ar teisėjas buvo šališki. Taigi pagal nuteistojo N. J. kasacinio skundo kontekstą nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, buvo šališkas.
Dėl specialisto ir ekspertų išvadų
Pagal BPK 84, 89, 205, 206 straipsnius objektų, iš jų žmogaus kūno ir lavono tyrimą, gali atlikti teismo medikai, specialistai, turintys specialių žinių bei įgūdžių. Specialisto išvada, kaip ir ekspertizės aktas, BPK 20 straipsnio prasme gali būti priskirta įrodymams, nustatinėjant kaltę asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo imtasi visų reikalingų procesinių priemonių, siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, be kitų bylos įrodymų, apkaltinamąjį nuosprendį grindė teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 1138/07 (03). Šis procesinis dokumentas atitinka BPK 90 straipsnio reikalavimus. Išvadą dėl nukentėjusiajam A. R. padarytų sužalojimų mechanizmo, taip pat mirties priežasties pateikė specialistas D. Vitkus, turintis specialių žinių bei įgūdžių ir įrašytas į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis procesinių taisyklių (BPK 284 straipsnio 2 dalis, 290 straipsnis), posėdyje papildomai apklausė D. Vitkų apie jo pateiktą išvadą. Proceso dalyviams, iš jų ir nuteistajam N. J., gynėjui, abejonių dėl specialisto kvalifikacijos bei šališkumo nekilo. Siekdamas patikrinti apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą ir atsakyti į nuteistojo N. J. apeliacinio skundo argumentus, kuriuose buvo iškeltos abejonės ir dėl A. R. nužudymo būdo, apeliacinės instancijos teismas paskyrė teismo medicinos trasologijos ekspertizę ir teisiamajame posėdyje išsamiai apklausė ekspertus J. Rybalką, D. Vitkų. Šie procesiniai veiksmai atlikti pagal taisykles, įtvirtintas BPK 284, 286 straipsniuose ir 324 straipsnio 6 dalyje. Ekspertai iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu pateiktą specialisto išvadą, papildydami bei paaiškindami nukentėjusiojo A. R. sužalojimo mechanizmą, nužudymo (pasmaugimo) būdą. Ekspertai, paaiškindami bylai reikšmingas aplinkybes, vienas kitą papildė, prieštaravimų tarp jų išvadų nebuvo. Medicinos specialisto ir ekspertų išvados patvirtino kaltinamojo (nuteistojo) A. L. parodymus apie naudoto fizinio smurto prieš A. R. aplinkybes. Šioje byloje, nustačius A. R. padarytų sužalojimų mechanizmą, mirties priežastį, nebuvo būtinybės atlikti dar vieną, t. y. papildomą, teismo medicinos ekspertizę, taip vilkinant procesą.
Dėl BPK 305, 331 straipsnių ir 320 straipsnio reikalavimų laikymosi
Kasatorius laiko, kad apkaltinamasis nuosprendis yra ydingas, pagrįstas prielaidomis ir abejonių keliančiomis formuluotėmis, dėl to šis procesinis dokumentas neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų, taip pat apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius skundo argumentus. Toks procesinių sprendimų vertinimas neteisingas. Apkaltinamojo nuosprendžio išvados dėl žmogaus tyčinio nužudymo, turto sunaikinimo padarytos remiantis ne spėjimais, kaip teigiama skunde, bet įvertinus įrodymų visumą, atskleidus jų tarpusavio ryšį, turinį, patikrinus nuteistojo gynybos versijas. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės, pateikti išsamūs motyvai, kuriais remiantis teismas vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė. N. J. padarytų nusikaltimų aprašymas atitinka baudžiamojo įstatymo dispozicijų turinį, atskleidžia veikų elementus ir visa tai, kas reikšminga juridiniam kvalifikavimui.
Pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimo teisėtumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą bylos faktinėms aplinkybėms išsamiai patikrino bei apsvarstė apeliacinės instancijos teismas, nepadarydamas kasaciniame skunde nurodytų pažeidimų. Apeliacinis skundas išnagrinėtas laikantis BPK normų, reguliuojančių bylų nagrinėjimą apeliaciniame teisme tvarkos (BPK 320, 324 straipsniai). Skunde minimos aplinkybės apeliacinio teismo detaliai išanalizuotos, atliktas papildomas įrodymų tyrimas, siekiant patikslinti nukentėjusiojo kūno sužalojimo mechanizmą paskirta kompleksinė teismo medicinos trasologinė ekspertizė, apklausti ekspertai D. Vitkus, J. Rybalka, taip pat nuteistieji A. L., N. J. Savo kompetenciją pagal skundo argumentus patikrinti nuosprendį, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas įgyvendino. Priimto apeliacinio nuosprendžio motyvuose faktinės nusikalstamo įvykio aplinkybės išdėstytos detaliai, jos plačiai aptartos, duotas teisinis veikų įvertinimas, dar kartą įvertinti byloje surinkti įrodymai, atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jiems nepritariama. Išnagrinėjęs ir nuosprendyje konstatavęs bylai reikšmingas aplinkybes, teismas patvirtino tai, kas nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, ištaisydamas klaidą ir iš aprašomosios dalies pašalindamas atsakomybę sunkinančią aplinkybę dėl nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje. Tai atitinka ir įstatymo nuostatas ir teismų praktiką, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės.
Dėl teisės į gynybą pažeidimo
Kasatorius nurodo, kad neturėjo galimybės visa apimtimi įgyvendinti savo teisės į gynybą nuo pareikštų kaltinimų, nes teismas nemotyvuotai atmetė gynybos prašymus atlikti tyrimo eksperimentą, apklausti gynybos liudytojus, papildomai ištirti aplinkybes dėl peilio, kuriuo buvo sužalotas A. R. Kolegijos nuomone, kasacinio skundo argumentai, kad nuteistasis N. J. negalėjo surinkti gynybai reikšmingų įrodymų, susidūrė su teisėjų pasyvumu, abejingumu, apribojusiu galimybes pasinaudoti įstatyme numatytomis teisėmis, ir panašūs teiginiai yra deklaratyvūs, nelaikytini svariais. Kasatoriui buvo užtikrinta galimybė įstatymo numatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo kaltinimų: užduoti klausimus, išsakyti nuomonę, teikti prašymus dėl įrodymų tyrimo. Teismas, svarstydamas bei vertindamas prašymus, vadovavosi kriterijumi, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Dauguma nuteistojo ir gynėjo prašymų buvo patenkinti, o motyvuotai atmesti tie, kuriais buvo reikalaujama išaiškinti jau nustatytas aplinkybes, ištirti faktus, neturinčius esminės reikšmės bylai.
Teismas motyvuotai atsisakė tenkinti N. J. prašymą skirti tyrimo eksperimentą (T. 7, b. l. 41; T. 8, b. l. 57). Pagal BPK 197 straipsnį eksperimentas gali būti daromas įvykio veiksmui atkurti, situacijai, kokia buvo nusikalstamos veikos metu, pakartoti. N. J. prašymas buvo susijęs su smurtinių veiksmų imitavimu tokiomis aplinkybėmis, kokiomis nužudytas žmogus. Todėl teismas, atmesdamas tokį prašymą teisingai pasielgė, nes negalima buvo realiai atkurti situacijos nesukeliant pavojaus dalyvaujančio asmens sveikatai. Nukentėjusiojo A. R. sužalojimo mechanizmas, nužudymo būdas išsamiai ištirti, padedant teismo medicinos specialistams. Taip pat pagrįstai buvo atmestas prašymas nustatyti, pagal kokią smaugimo jėgą galėjo išsitempti A. L. diržas. Pagal ekspertų paaiškinimus, nėra metodikos tokiam tyrimui atlikti. Be to, nebuvo žinomi šio diržo matmenys prieš nusikalstamą įvykį ir jo matavimas po tempimo neturi prasmės. Skunde minimų liudytojų D. S., V. T. apklausa nagrinėjamoje byloje nebuvo teisiškai reikšminga. Kaip nurodo kasatorius, su šiais liudytojais A. L. bendravęs įkalinimo įstaigoje ir N. J. grasinęs dėl pinigų. Tai nėra tiesiogiai susiję su nusikalstamo įvykio tyrimu. Pažymėtina ir tai, kad liudytojai G. B., A. G., A. M. negalėjo konkrečiai nurodyti peilio, kurį prieš nusikalstamą įvykį demonstravo A. R., matmenų. Liudytojas A. P., kurio parodymais disponuojama kasaciniame skunde, parodė, kad šis įrankis buvo panašus į medžioklinį peilį, jo geležtės ilgis daugiau kaip 10 cm (T. 2, b. l. 194; T. 6, b. l. 55). Šis daiktinis įrodymas nesurastas. Todėl negalima sutikti su kasatoriaus argumentais, kad teismas netyrė aplinkybių dėl A. L. panaudoto peilio. Darytina išvada, kad N. J. teisė į gynybą kasaciniame skunde keliamu aspektu nebuvo pažeista.
Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams pakeisti ar panaikinti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o skundžiami procesiniai sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 3, 5 dalys).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo N. J. (N. J.) kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Antanas Klimavičius
Benediktas Stakauskas
