Dėl išmokėtų sumų grąžinimo

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A –232– 227 / 2013

Vitalija Ragauskienė Teisminio proceso Nr.2-14-3-00014-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

24.1; 73.2.5.5; 121.14; 121.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

2013 m. kovo 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,

kolegijos teisėjų: Laimutės Sankauskaitės ir Zinos Mickevičiūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-171-786/2012 pagal ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui A. V. dėl išmokėtų sumų grąžinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovas 2012-01-09 (reg.Nr.C-18) kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. V., gim. (duomenys neskelbtini), 1 072,88 Lt išmokėtą sumą, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-09-12 Anykščių r. Šlavėnų km. įvyko eismo įvykis, kurio metu A. V., vairuodamas motorolerį YIYANG, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas motociklas SUZUKI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sužalotas D. V.. Atsakovo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale. Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas. Vadovaujantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, AAS „Gjensidige Baltic“Lietuvos filialas išmokėjo VSDFB Panevėžio skyriui 1072,88 Lt dydžio draudimo išmoką dėl nukentėjusiojo D. V. laikino nedarbingumo už laikotarpį nuo 2009-09-14 iki 2008-10-05. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą asmenį už eismo įvykio metu padarytą žalą, nes atsakovas įvykio metu neturėjo teisės vairuoti nurodytos transporto priemonės (mopoedo) ir jis iš įvykio vietos pasišalino. Atsakovas gera valia nuostolių neatlygino.

Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimu (b. l. 71-72) ieškinį atmetė dėl senaties, priteisė iš ieškovo atsakovui 800 Lt teisinės pagalbos išlaidų, o į valstybės biudžetą 40,30 Lt teismo turėtų pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad 2009-09-12 Anykščių rajone, Šlavėnų kaime įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas- mažametis A. V. vairavo motorolerį YIYANG, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), o D. V. motociklą SUZUKI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK 2009-10-20 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nustačius, jog atsakovas A. V. neturi amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Po to tyrimas buvo atnaujintas ir atliktas tyrimas. Atlikus tyrimą, Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-01-06 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustačius, jog eismo įvykis įvyko dėl abiejų eismo dalyvių kaltės. Teismas pažymėjo, jog ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, tai atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl žalos atsiradimo. Tokią išvadą suponuoja tai, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų (dokumentų, aktų), kurie patvirtintų, kad atsakovas būtų kaltas dėl D. V. sužalojimo. Ieškovas 2010-12-02 iš VSDFV Panevėžio skyriaus gavo pranešimą dėl padarytos žalos atlyginimo, o ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2012-01-03, t.y. praleidęs nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 7 d.). Atsakovo įstatyminė atstovė prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Ieškovo atstovas šio prašymo neginčijo ir neįrodinėjo teismui, jog ieškovas nepraleido termino ieškiniui į teismą paduoti. Teismas atsakovo prašymą tenkino, taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė.

Apeliaciniu skundu ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo panaikinti 2012-12-31 teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį tenkinti.

Skunde teigia, kad Anykščių rajono apylinkės prokuratūros 2012-01-06 nutarimas neturi prejudicinės galios šioje civilinėje byloje ir teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, neturėtų aklai vadovautis ikiteisminio tyrimo metu padarytomis išvadomis. Nutarime D. V. kaltė nepagrįstai siejama su dideliu motociklo greičiu, nes nėra jokių duomenų, kad jis būtų viršijęs toje vietoje leistiną greitį. Atsakovo neteisėti veiksmai ir KET reikalavimų pažeidimas sąlygojo eismo įvykio kilimą ir D. V. sužalojimą. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas pritartų išvadai, jog eismo įvykis įvyko dėl abiejų dalyvių kaltės - teismas turėtų nustatyti, kokia yra procentinė eismo įvykio dalyvių atsakomybės išraiška. Apeliantas teigia, kad teismas 2012-12-31 sprendimu netiesiogiai pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų -t.y. jei ginčo eismo įvykis įvyko dėl abiejų dalyvių kaltės ar ne dėl atsakovo kaltės, tuomet ieškovas nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką VSDFV Panevėžio skyriui ir turi teisę susigrąžinti šias išmokėtas sumas (LR CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Teismas neteisingai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Pagal LR CK 1.127 str. 4 d. jis nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino, kuris prasidėjo 2011-01-05, t.y. išmokėjus išmoką VSDFV, o į teismą, kaip nurodyta sprendime, kreipėsi 2012-01-03.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo įstatyminis atstovas prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, jog atlikus tyrimą, Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-01-06 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustačius jog eismo įvykis įvyko dėl abiejų eismo dalyvių kaltės. Apelianto teiginiai ir išvados prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu nustatytoms ir nutarime nurodytoms aplinkybėms, bei išvadai, kad eismo įvykį sąlygojo abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmai. Teismas, priimdamas sprendimą ieškinį atmesti, pagrįstai vadovavosi visais įrodymais, kurie buvo nustatyti baudžiamojoje byloje Nr. 53-2-022-11, o pagal LR CPK 182 str. 3p., nustatyti faktai jau turi prejudicinę galią civilinėje byloje. Apeliantas nepateikė jokių dokumentų ar kitų įrodymų, kurių pagrindu pirmos instancijos teismas būtų galėjęs priimti sprendimą, kuriuo būtų patenkintas ieškinys. Asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu). Jei nukentėjusiajam (draudėjui) dėl kokių nors priežasčių buvo sumokėta daugiau, negu privalėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, tai ir tokiu atveju draudikas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka gali gauti tokio dydžio žalos atlyginimą, kuris yra realus ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ir teisingai konstatavo, kad ieškovas 2010-12-02 iš VSDFV Panevėžio skyriaus gavo pranešimą dėl padarytos žalos atlyginimo, o ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2012-01-03, t.y. praleidęs nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 7d.). Pažymėjo, kad apeliantas visai nesidomėjo ir nesirūpino tinkamu bylos nagrinėjimu, nors turėjo tokią įstatymo nustatytą teisę dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime ir pateikti reikiamus rašytinius įrodymus.

Apeliacinis skundas atmestinas(CPK 326 str. 1 d. 1p).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad 2009-09-12 Anykščių rajone, Šlavėnų k., įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo šios bylos atsakovas A. V., gimęs 1997-01-27, vairavęs motorolerį YIYANG, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį jo tėvui A. V. ir pastarojo apdraustą privalomuoju draudimu AAS „Gjensidige Baltic“ ir D. V., vairavęs motociklą SUZUKI, vals.Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo sužalotas D. V., kuriam dėl laikino nedarbingumo buvo priskaičiuota ir išmokėta 1072,88 Lt ligos pašalpa. Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, VSDFV Panevėžio skyriaus 2010-11-24 prašymo pagrindu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, 2011-01-05 atlygino žalą (b.l.14-16). Ikiteisminis tyrimas, pradėtas A. V. atžvilgiu dėl 2009-09-12 eismo įvykio per kurį buvo nesunkiai sutrikdyta D. V. sveikata, nutrauktas Anykščių rajono apylinkės prokuratūros 2012-01-06 Nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą tuo pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo (BK 281 str. 1 d) požymių, t.y. dėl to, kad A. V. eismo įvykio dieną pagal BK 13 straipsnį nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus- neturėjo šešiolika metų. Nutarime konstatuota, kad eismo įvykis įvyko dėl abiejų transporto priemonių vairuotojų kaltės – KET pažeidimų (b.l.30-31).

Ieškovas 2011-01-05 atlygino socialinio draudimo įstaigai jos išmokėtą nukentėjusiajam D. V. ligos pašalpą (b.l.16). Ieškinį pareiškė 2012-01-09 (reg.Nr.C-18), t.y. praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškovo atstovas 2012-08-28, 2012-10-04, 2012-12-20 parengiamuosiuose teismo posėdžiuose nedalyvavo, prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nepateikė, o atsakovo nepilnamečio A. V. įstatyminio atstovo A. V. atstovė paskutinio posėdžio metu (2012-12-20) prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti (b.l.70). Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė dėl praleistos ieškinio senaties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1d).

Minėta, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo A. V., kaip atsakingo už žalos padarymą asmens, sukėlusio eismo įvykį, sumokėtą VSDFV draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino, pažymėjo, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas būtų kaltas dėl D. V. sužalojimo. Analizuojant ieškovo reikalavimą, nukreiptą atsakovui A. V., teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas A. V. ieškinio padavimo teismui metu buvo 14 metų amžiaus, t.y. jis buvo ribotai veiksnus ir todėl pagal CPK 38 straipsnio 2 dalį jis byloje turi turėti atstovą(-us) /(rūpintoją(-us).

Ribotai veiksnių asmenų nuo 14 iki 18 metų amžiaus, rūpintojų padėtis procese iš esmės yra dvejopa. Viena vertus jie yra procesiniai atstovai, kuriems atitinkamus įgaliojimus suteikia įstatymas, kita vertus, tai subjektai, esantys subsidiarieji skolininkai, nes CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai nepilnametis nuo 14 iki 18 metų neturi turto ir uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo žalą atsiradus ne dėl jų kaltės. Todėl nepilnamečių asmenų rūpintojai turi būti laikomi ne tik atstovais pagal įstatymą, bet ir bendraatsakoviais. Dėl pasyviosios šalies civiliniame procese pasakyta, kad šalia nepilnamečio, kuris visada yra atsakovas, dar turi būti bendraatsakovis- rūpintojas, kartu jo atstovas pagal įstatymą.

Ieškovas, teismo reikalavimu, pateikė duomenis apie nepilnamečio atsakovo A. V. įstatyminį atstovą- tėvą A. V. (b.l.22). Pirmosios instancijos teismas įtraukė į bylą abu nepilnamečio atsakovo A. V. tėvus- įstatyminius atstovus: A. V. ir M. P.. Ieškovas byloje nepateikė duomenų ir neįrodinėjo, kad nepilnametis atsakovas A. V. turi pajamų ir uždarbį ir neprašė pakeisti atsakovo A. V. įstatyminių atstovų procesinės padėties- pripažinti juos subsidiariais bendraatsakoviais. Kadangi įstatymas teisę pasirinkti atsakovus suteikia tik ieškovui, todėl ieškovas, nepareiškęs ieškinio nepilnamečio atsakovo įstatyminiams asmenims, kaip subsidiariems bendraatsakoviams, o atsakovui dėl savo amžiaus negalint atsakyti, ieškinys taip pat negali būti patenkintas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog minėtame prokuratūros nutarime konstatuota abiejų eismo dalyvių kaltė. Ieškovas, žinodamas šią aplinkybę, į bylos nagrinėjimą neįtraukė antrojo eismo dalyvio D. V. ir tokiu būdu šioje byloje pasirinko teisę reikalauti žalos atlyginimo tik iš nepilnamečio atsakovo. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino. Todėl apelianto teiginys, jog teismas sprendimu pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Aptartais argumentais apeliacinis skundas atmestinas ir paliktinas galioti Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 1 p).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies pirmuoju punktu,

n u t a r i a :

Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Margarita Dzelzienė

Laimutė Sankauskaitė

Zina Mickevičiūtė