Dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarimo T. P. administracinio teisės pažeidimo byloje

Proceso Nr. 4-11-3-00012-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1; 47.5.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 28 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarimo T. P. a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,

N U S T A T Ė :

T. P. administracinėn atsakomybėn buvo traukiama už tai, kad 2012-09-03 apie 23.00 val., dirbdama pardavėja kavinėje – parduotuvėje „ (duomenys neskelbtini) “, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pardavė pil. O. C. 4-turis litrus alaus ir 5 litrų talpos plastikinį indą su vandeniu „Gaivusis vanduo, į kurį buvo perpiltas alus ir šį indą su alumi neperspėjusi, kad alkoholinius gėrimus galima vartoti tik vietoje, leido išsinešti į lauką.

Visagino miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 6 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą T. P. atžvilgiu nutraukė, konstatavęs, kad nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 164 str. 3 d., sudėties.

Institucija apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir patraukti T. P. administracinėn atsakomybėn. Nurodo, kad teismas priimdamas spendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neįvertino visų bylos aplinkybių. Mano, kad administracinei atsakomybei pagal ATPK 164 str. 3 d. atsirasti pakanka to, kad alkoholiniai gėrimai nebuvo suvartoti vietoje, nors ir buvo išpilstyti į vienkartinę tarą. Pažymi, kad O. C. savo paaiškinime nenurodė, kad pardavėja žodžiu jį perspėjo apie tai, kad alkoholį privaloma vartoti vietoje ir draudžiama jį išsinešti bei nenurodė, kad pardavėja atkreipė jo dėmesį į skelbimus, kuriuose buvo nurodyta tokia informacija. Apie tai, taip pat nebuvo įspėtas ir E. G.. Pasak Institucijos, T. P. turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad pirkėjas nusipirkęs alų, pirko 5 l talpos vandens indą ir maišelį, t.y. pardavėja turėjo šiuos veiksmus traktuoti kaip siekį išsinešti alų ir imtis efektyvių priemonių, kad alkoholis nebūtų išneštas. Tačiau byloje nustatytas faktas, jog O. C. išsinešė alų iš prekybos vietos, patvirtina tai, kad T. P. nesiėmė jokių veiksmų tam, kad būtų užtikrintas įstatyme numatytas imperatyvas alkoholį vartoti vietoje. Institucijos nuomone, nors O. C. nurodo, kad pardavėja nematė kaip jis alų supylė į kitą tarą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog parduotuvės salė yra labai maža, mažai tikėtina, kad dvi parduotuvės darbuotojos nepastebėjo, kaip pirkėjas pilsto alų iš stiklinių į kitą indą.

T. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Institucijos skundo netenkinti ir palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarimą.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ATPK 30211 str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 164 str. 3 d. numatyta atsakomybė už prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytą kitų prekybos alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų) taisyklių pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė. Pažeidimo padarymo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymas) 18 str. 3 d. 13 p. redakcijoje nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Šioje įstatymo normoje imperatyviai nurodoma, kad alkoholiniai gėrimai nuo 22 iki 8 valandos gali būti parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, tai yra turi būti tenkinamos abi sąlygos. Konstatuojant ir vertinant faktines aplinkybes pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė konkrečių ir nedviprasmiškų priemonių, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. nustatytas reikalavimas nuo 22 val. iki 8 val. parduoti alkoholinius gėrimus tik vartoti vietoje būtų realiai įvykdytas, o taip pat kokybiškai nedetalizavo įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos, parduoti alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje, vykdymo.

Byloje esanti Visagino savivaldybės Licencija Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (b. l. 27-29), išduota UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina, jog kavinei – parduotuvei „(duomenys neskelbtini)“, esančiai (duomenys neskelbtini), suteikta teisė prekiauti alkoholiniais gėrimais, kurie skirti ne tik išsinešimui, bet ir vartoti vietoje. Byloje nustatyta, kad O. C., kuris buvo kartu su draugais, užsisakiusiam du dviejų litrų alaus butelius, alus buvo išpilstytas į 8 vienkartines stiklines, gamyklinės pakuotės nebuvo atiduotos. Tai patvirtino ir pats alkoholio pirkėjas, savo rašytiniame paaiškinime nurodydamas, jog alus jam buvo supiltas į 8 vienkartines stiklines (b.l. 19). Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad pirkėjui alus buvo parduotas atidarytoje pakuotėje bei vartoti vietoje, todėl vien tai, jog O. C. savavališkai alų susipylė į kitą tarą pardavėjai nematant, nesuteikia pagrindo teigti, jog T. P. pažeidė aukščiau aptartas teisės normas. Atkreiptinas dėmesys, jog O. C. su draugais kavinėje – parduotuvėje buvo pakankamai netrumpą laikotarpį, todėl turėjo objektyvią galimybę susipilti alų nematant pardavėjai, atsižvelgiant į tai, jog patalpoje buvo pašalinių asmenų, kurie buvo aptarnaujami. Byloje pateikta filmuota medžiaga patvirtina, kad kavinėje – parduotuvėje pastebimose vietose, t.y. prie kasos langelio, prie staliukų, yra iškabinti skelbimai su informacija apie tai, kad nuo 22.00 iki 8.00 val. alkoholiniai gėrimai parduodami vartojimui tik vietoje, juos išsinešti griežtai draudžiama (b.l.69, 58). Šią aplinkybę patvirtino ir apylinkės teisme apklaustas liudytojas R. M. (b.l. 92). Pažymėtina, jog O. C. ir E. G. paaiškinimuose nėra nurodyta ar pardavėja juos perspėjo ar ne apie tai, jog alkoholinius gėrimus galima vartoti tik vietoje, jų negalima išsineši. Todėl šių aplinkybių neužfiksavimas, priimant minėtų asmenų paaiškinimus, nesudaro pagrindo atmesti, kaip nepagrįstą T. P. nurodytą aplinkybę, jog prieš parduodant alų pirkėjas buvo įspėtas, kad alaus negalima išsinešti, alkoholis turi būti vartojamas vietoje. Juolab, kad šį T. P. teiginį patvirtina G. D., kuri įspėta pagal ATPK 1872 str. už melagingų parodymų davimą, savo paaiškinime nurodė, jog jaunuoliai buvo perspėti, kad alkoholį turi vartoti tik vietoje (b.l. 33). Tas faktas, jog O. C. alų į talpą perpylė slėpdamasis, patvirtina, jog jam buvo žinomas ir suprantamas reikalavimas alkoholį vartoti vietoje. Taigi, visos šios aplinkybės, priešingai Institucijos teiginiams, patvirtina, kad T. P. laikėsi Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų licencijoje nustatytu laiku parduoti alų tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog T. P. iš pirktų prekių (alus, 5 l talpos vandens butelis, maišelis) pobūdžio turėjo suprasti, jog bus siekama alų išsinešti ir imtis efektyvių priemonių, kad alus nebūtų išneštas, teismo išvadų nepaneigia, kadangi pardavėja įvykdžiusi imperatyvų reikalavimą parduoti alkoholį atidarytoje pakuotėje ir tik vartojimui vietoje, nėra įpareigojama neparduoti tam tikrų prekių ar kitaip varžyti pirkėjo interesus papildomai įsigyjant nealkoholinį gėrimą ar maišelį. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįsta apylinkės teismo išvadą, kad T. P. neturėjo galimybės pirkėją sulaikyti ir priversti nusipirktą alkoholinį gėrimą vartoti vietoje, ir kad dėl to, jog O. C. nepakluso įstatymo reikalavimui bei T. P. nurodymui alkoholį vartoti vietoje, T. P. kaltės nėra, todėl jos veiksmuose nėra ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 164 str. 3 d., sudėties.

Nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties administracinio teisės pažeidimo bylos teisena ATPK 250 str. 1 d. 1 p. pagrindu T. P. atžvilgiu nutraukta pagrįstai. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

N U T A R I A :

Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Sigitas Bagdonavičius