Dėl išlaikymo mokėjimo buvusiai sutuoktinei nutraukimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 149 - 252 - 2013

Ingrida Kirsnytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05941-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

75.9; 78.2.1; 121.14; 121.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

2013 m. kovo 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Valiulienės, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Jonaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7000-902-2012 pagal ieškovo V. U. ieškinį atsakovei E. U., institucijai, teikiančiai išvadą, – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo mokėjimo buvusiai sutuoktinei nutraukimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

ieškovas prašė nutraukti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05Ni00NTIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-96-452/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-96-452/2012">2-96-452/2012</a> priteisto iš jo išlaikymo atsakovei E. U. mokėjimą nuo ieškinio pateikimo dienos bei sumažinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1526-837/2011 iš jo priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai K. U. nuo 600 Lt per mėnesį iki 300 Lt periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-16 sprendimu dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atsakovei iš jo buvo priteistas 300 Lt per mėnesį išlaikymas nuo 2011-07-04 neterminuotai. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-13 sprendimu iš jo taip pat buvo priteistas 600 Lt per mėnesį išlaikymas nepilnametei dukrai K., gim. (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo jis išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, kur pradėjo gyventi su dabartine savo gyvenimo drauge D. M.. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus K. U.. 2011 m. vasario mėnesį jis prarado nuolatinį darbą, nes dėl nuolatinių vykimų į Lietuvą į teisminius procesus darbdavys jo atsisakė. Nuo tada iki šiol gyvena tik iš atsitiktinių darbų, iš kurių per mėnesį uždirba tik nuo 500 iki 800 svarų. Pastaraisiais mėnesiais jam ypač sunku tapo susirasti geriau apmokamus darbus, nes visur nori kvalifikuotų ir gerai kalbą mokančių darbuotojų. Kvalifikacijai įgyti reikia nemažai lėšų, kurių jis neturi. Jam pragyventi iš dalies padeda jo gyvenimo draugė D. M., kuri šiuo metu iki 2013 m. vasario mėn. yra motinystės atostogose. Be to, dar gauna vaiko paprastąją pašalpą apie 90 svarų per mėnesį, kas sudaro 20,30 svaro per savaitę, ir kitą vaiko pašalpą – 80 svarų per mėnesį, iš viso 170 svarų per mėnesį vaiko pašalpų. Šiuo metu jo draugė gauna motinystės pašalpą – 500 svarų per mėnesį, kuri palaipsniui iki 2013 m. vasario mėnesio mažės. Dar nuomoja vieną namo kambarį kitam asmeniui, nes patiems išlaikyti namą yra per sunku, už nuomą gauna po 350 svarų per mėnesį. Per mėnesį vaiko būtiniems poreikiams išleidžia 190 svarų: sauskelnėms - 50 svarų, pieneliui - 60 svarų, rūbeliams - 50 svarų, higienos priemonėms - 30 svarų, kitos jų būtinos išlaidos sudaro 1 580 svarų per mėnesį: maistui - 400 svarų, būsto nuomai - 950 svarų kas mėnesį, komunaliniams mokesčiams už dujas ir elektrą - 80 svarų per mėnesį, savivaldybės mokestis sudaro 99 svarų per mėnesį, higienos priemonėms išleidžia 50 svarų per mėnesį. Tokiu būdu, per mėnesį jo šeimai pragyventi reikia bent 1 770 svarų, o šiuo metu visos šeimos pajamos sudaro tik 1 520 – 1 820 svarų per mėnesį. Be to, dėl pablogėjusios turtinės padėties nuo 2012 m. gegužės mėnesio nutraukė kasmėnesinius mokėjimus po 120 Lt bei gyvybės ir sveikatos draudimo sutartį su bendrove „Compensa“, nebemoka kredito „Swedbank“, AB pagal 2007-07-19 kredito sutartį Nr. 07-074650-FA su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-07-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6163-400/2012, patenkinęs kreditoriaus reikalavimus, nusprendė priverstinai išieškoti iš jo ir E. U. 102 211,74 eurų skolą, žyminį mokestį, sutartines palūkanas pagal kredito sutarčių sąlygas, 5 proc. procesines palūkanas nuo negrąžintos skolos, taip pat nusprendė priverstinai iš varžytinių parduoti hipotekos lakštu įkeistą turtą – žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., priklausantį jam ir E. U.. Jokio kito nekilnojamojo turto, išskyrus minėtą sklypą su namu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., jis neturi, taip pat neturi jokių transporto priemonių. Dėl labai pablogėjusios materialinės padėties, jis neišgali mokėti priteistų išlaikymo sumų, todėl dukrai K. U. kas mėnesį moka po 300 - 400 Lt išlaikymo, o sutuoktinei mokėti išlaikymo visiškai neišgali. Nors iš jo priteisto išlaikymo atsakovė negauna, tačiau ji nesiėmė jokių veiksmų, siekdama priteistą išlaikymą išsiieškoti. Tai rodo, jog atsakovė pragyvena ir už savo asmenines pajamas, o jo išlaikymas jai nėra būtinas. Atsakovė yra iš dalies darbinga, todėl ji gali susirasti darbą ir dirbti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė paaiškino, kad šiuo metu ieškovo pajamos žymiai sumažėjusios, per metus jos sudaro 9 557 svarus (apie 38 000 Lt), kai 2010-2011 metų laikotarpiu deklaravo 16 000 svarų pajamų (per metus). Tuo tarpu minimalaus pragyvenimo pajamos Didžiojoje Britanijoje yra 13 000 svarų per metus vienam asmeniui. (duomenys neskelbtini) gimus sūnui, pusantro mėnesio ieškovas nedirbo, nes po gimdymo D. M. sveikata buvo prasta, turėjo prižiūrėti ją ir kūdikį. Nuo gegužės iki spalio mėnesio jis uždirbo 2 500 svarų (10 000 Lt). D. M. apmokamų motinystės atostogų išėjo 39 savaitėms, pirmas šešias savaites išmokama 90 procentų darbo užmokesčio pašalpa, o likusias 33 savaites mokama pastovi pašalpa – 128 svarai. Taip pat gauna vaiko pašalpą – 90 svarų. Lietuvoje dar gavo vienkartinę pašalpą už vaiką – 1 430 Lt. D. M. taip pat gauna 229 svarus už savo 17-os metų sūnų. Taip pat yra pateikę prašymą kitai vaiko pašalpai gauti. Kadangi gaunamos pajamos yra stipriai sumažėjusios, todėl savivaldybė 2012 m. jiems yra sumažinusi savivaldybės mokestį – nuo 126 svarų (505 Lt) iki 99 svarų (400 Lt). Dar yra pateikę dokumentus būsto išlaikymo pašalpai gauti. Už vieno namo kambarį už nuomą per mėnesį gauna 350 svarų, todėl iš viso jo šeimos gaunamos mėnesio pajamos yra 1 980 svarų. Tuo tarpu mėnesio išlaidos taip pat sudaro apie 1 980 svarų. Be to, sūnui K. U. nustatytos keturios hemangiomos, kurias vėliau reiks šalinti. Sūnų apžiūrai ketina vežti į Birmingamą, dėl kelionės į kitą miestą patirs papildomų išlaidų. Dalis procedūrų bus mokamos, dalis nemokamos. Kiek kainuos vaikui operacija, nežino, tokių duomenų neturi.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2012-01-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka ir iš V. U. priteistas išlaikymas buvusiai sutuoktinei E. U. po 300 Lt periodinių išmokų nuo 2011-07-04 neterminuotai, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. 2011-07-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1526-837/2011 iš V. U. buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai K. U., gim. (duomenys neskelbtini), po 600 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2011-01-27 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Iš ieškovo paaiškinimų nustatė, kad jis gyvena Jungtinėje Karalystėje, kur 2011 m. vasario mėnesį prarado nuolatinį darbą, todėl šiuo metu gyvena iš atsitiktinių darbų, iš kurių per mėnesį uždirba iki 800 svarų, dėl ko jo pajamos per metus sumažėjo nuo 16 000 svarų iki 9 557 svarų (apie 38 000 Lt). Nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovui ir jo gyvenimo draugei D. M. Jungtinėje Karalystėje gimė sūnus K. U.. Šalys savo vardu Lietuvoje turi nekilnojamojo turto, tačiau joms tinkamai nevykdant skolinių įsipareigojimų bankui, buvo priimtas teismo sprendimas priverstinai šį turtą parduoti iš varžytinių. Registruotino kilnojamojo turto šalys Lietuvos Respublikoje neturi. Atsakovė yra neįgali, jos darbingumas sudaro 35 proc., jos gaunamos pajamos yra 720 Lt dydžio šalpos ir vaiko priežiūros kompensacija, 639,85 Lt netekto darbingumo pensija, alimentai – 194,46 Lt. Be to, E. U. augina lengvo neįgalumo lygį turintį sūnų D. S.. Šalių dukra K. U., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat yra neįgali, jai nustatytas mišrus raidos sutrikimas, mergaitei yra reikalingas specialus ugdymas, švietimo pagalba. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad iš esmės pats ieškovas yra kaltas dėl sumažėjusių jo pajamų, ir tokiu būdu pablogėjusios jo turtinės padėties, nes jis nededa pakankamai pastangų susirasti geriau apmokamą darbą ir tokiu būdu gauti daugiau pajamų. Kadangi ieškovas yra jaunas, darbingas, todėl jo galimybės susirasti darbą, priešingai nei atsakovės, kuri yra neįgali ir augina du nepilnamečius neįgalius vaikus, yra daug didesnės. Teismas laikė pagrįstus ieškovo paaiškinimus, kad jo išlaidos dėl sūnaus gimimo padidėjo, nes jis, kaip vaiko tėvas, taip pat turi pareigą prisidėti ir prie šio vaiko išlaikymo. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad šio vaiko motina pasibaigus motinystės atostogoms ketina grįžti į darbą, kur gaus nemažas pajamas, o ieškovas – nedirbs, dėl šios priežasties ieškovas mažesne dalimi nei jo gyvenimo draugė ir prisidės prie K. U. išlaikymo. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ir nepilnametė dukra K. U. yra neįgalios ir priskiriamos labiausiai pažeidžiamų socialinei žmonių grupei, jos gyvena Lietuvoje, todėl joms priteistą išlaikymą sumažinus nors ir nedidele dalimi, tai gana stipriai atsilieptų jų turtinei padėčiai, kartu teisėtiems jų interesams bei lūkesčiams. Juo labiau, jog byloje nesurinkta įrodymų, kad iš esmės būtų pasikeitusi (pagerėjusi) atsakovės turtinė padėtis, sveikatos būklė, darbingumas. Byloje taip pat nėra duomenų apie nepilnametės K. U. sveikatos esminį pagerėjimą, poreikių sumažėjimą.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba sprendimą pakeisti ir ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 3.192 str. 2 ir 3 dalis, t. y. į proporcingumo principą, į ieškovo nebeišsigalėjimą teikti priteisto dydžio išlaikymą buvusiai sutuoktinei ir nepilnametei dukrai teismas nekreipė jokio dėmesio, sprendime visiškai neanalizavo pateiktų rašytinių įrodymų bei paaiškinimų apie būtinųjų išlaidų dydį (kokio dydžio ieškovas privalo sumokėti komunalinius mokesčius už dujas, elektrą, savivaldybei mokestį už gatvių tvarkymą ir pan., būsto nuomos mokestį, kiek kainuoja visuomeninis transportas vykstant į darbą ir atgal, kiek moka kasmet už pajamų deklaracijos sudarymą, kurią pačiam neįmanoma susitvarkyti, kiek reikia mažamečio sūnaus K. U. išlaikymui ir pan.). Teismas net nekreipė dėmesio, kad ieškovas jau neišgali grąžinti paskolos bankui pagal 2007-07-19 kredito sutartį Nr. 07-074650-FA su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, kuri yra aptarta ištuokos byloje, dėl to yra priimtas teismo sprendimas priverstinai parduoti iš varžytinių namą (duomenys neskelbtini). Neįvertino to fakto, kad ieškovui nelieka jokių pajamų, todėl neįmanoma mokėti tokio dydžio išlaikymą dukrai K. U. (po 600 Lt kas mėnesį) ir mokėti išlaikymą sutuoktinei (po 300 Lt kas mėnesį). Negana to, kad teismas neobjektyviai, neišanalizavęs visų reikšmingų aplinkybių ir visų įrodymų, vertino ieškovo turtinę padėtį, bet dar ir sudarė savotišką planą, pagal kurį jis privalo gyventi ir dirbti. Teismas vertino kaip svarbų tik atsakovės ir nepilnametės dukros neįgalumo faktą, kaip besąlygiškai apsaugantį nuo ieškinio reikalavimų. Mano, jog teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad 35 proc. darbingumo asmuo – atsakovė yra laikoma iš dalies darbinga pagal LR Invalidų socialinės integracijos įstatymą, todėl ir ji turi pareigą ieškotis jos sveikatos būklę atitinkančio darbo. Be to, jis visada vykdo savo pareigą išlaikyti dukrą K. U., siunčia jai kiekvieną mėnesį po 300 arba 400 Lt išlaikymo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, apelianto nurodytos aplinkybės dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo nelaikytinos teisiškai pagrįstomis.

Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neva pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, sprendimo nepagrindė byloje esančiais įrodymais ar padarė išvadas, prieštaraujančias byloje esantiems įrodymams, kolegijos nuomone, yra niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pripažinus, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, pagal CK 3.61 str. 3 d. atsiranda tokios pačios teisinės pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51-3.54 str.). Tai reiškia, kad sutuoktinių teisinė padėtis laikytina lygiaverte ir tarpusavio išlaikymo klausimai sprendžiami bendra tvarka, o CK 3.72 str. 4 d. netaikoma. CK 3.72 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėja tas sutuoktinis, kuris jo prašo, tačiau esant CK 3.72 str. 2 d. sąlygoms, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė keičiasi: prašantis išlaikymo sutuoktinis neįrodinėja išlaikymo reikalingumo, pripažįstama, kad jam reikalingas išlaikymas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-233/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-233/2011">3K-3-233/2011</a>). Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 str. 5 d.). Tuo tarpu vertinant nepilnamečiui vaikui išlaikymo reikalingumą, pažymėtina, kad įstatymas numato tėvų pareigą užtikrinti ne tik pačias elementariausias asmens pragyvenimui sąlygas, bet išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Nustatydamas neįgalaus vaiko poreikius, teismas turi atsižvelgti į tai, kad neįgalus vaikas turi lygias teises su sveikais vaikais aktyviai gyventi, vystytis, įgyti išsimokslinimą, atitinkantį jo fizines, protines galias ir pageidavimus, dirbti jam tinkamą darbą, dalyvauti kūrybinėje bei visuomeninėje veikloje (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 28 str., Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3, 7-15 str.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo prašymą nutraukti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05Ni00NTIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-96-452/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-96-452/2012">2-96-452/2012</a> priteisto iš jo išlaikymo atsakovei E. U. mokėjimą bei prašymą sumažinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1526-837/2011 iš jo priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai K. U. nuo 600 Lt per mėnesį iki 300 Lt periodinių išmokų, aukščiau minėtų teisės normų nepažeidė, nuo tokios kategorijos bylose suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nenukrypo.

Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis 2011 m. vasario mėnesį prarado nuolatinį darbą, dėl ko jo pajamos per metus sumažėjo nuo 16 000 svarų iki 9 557 svarų, (duomenys neskelbtini) jam ir jo gyvenimo draugei D. M. Jungtinėje Karalystėje gimė sūnus K. U., dėl ko padidėjo išlaidos, be to, dabar apeliantas gyvena iš atsitiktinių darbų, uždirba iki 800 svarų per mėnesį, šeimos pajamos sudaro pašalpos už vaikus, draugės motinystės pašalpos, pajamos už nuomojamą kambarį. Vertindamas šias apelianto nurodytas aplinkybes, teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovas yra jauno amžiaus ir darbingas, turi dažytojo - tinkuotojo specialybę, ketina toliau gyventi ir dirbti Anglijoje, todėl turi dėti visas pastangas įgyti reikiamą kvalifikaciją, jog kitoje valstybėje galėtų konkuruoti darbo rinkoje. Apelianto nuomone, teismo sprendime nurodyti argumentai – sudarytas ieškovo ateities gyvenimo planas. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokiu nurodymu teismas tik konstatavo ieškovo galimybes, kurioms esant nėra pagrindo laikyti, jog jo turtinė padėtis ir gyvenimo sąlygos pasikeitė iš esmės. Vertinant ieškovo, kaip buvusio sutuoktinio ir nepilnametės dukros K. U. tėvo, pareigą ir galimybes teikti išlaikymą, svarbu tai, kad iš esmės dėl paties kaltės jis prarado nuolatinį darbą Jungtinėje Karalystėje (pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę sprendime detalizavo), pats ieškovas nurodė, kad ateityje jis kaip tik neketina ieškotis darbo Jungtinėje Karalystėje, nes jo draugė po motinystės atostogų ketina toliau dirbti gerai apmokamą darbą ir gauti nemažas pajamas, o jis ketina prižiūrėti sūnų, nes taip jiems (jam ir gyvenimo draugei) labiau apsimokės. Tai rodo, kad ieškovas nededa pakankamai pastangų susirasti geriau apmokamą darbą ir tokiu būdu gauti daugiau pajamų.

Apelianto teigimu, teismas sprendime nepasisakė dėl jo pateiktų įrodymų dėl komunalinių mokesčių už dujas, elektrą, savivaldybei mokesčio už gatvių tvarkymą, būsto nuomos mokestį, mokestį už visuomeninį transportą vykstant į darbą ir atgal, kiek moka kasmet už pajamų deklaracijos sudarymą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai (b. l. 18-20, 21-23, 24-25, 26-27) iš esmės nepablogina ieškovo turtinės padėties atsakovės atžvilgiu. Tuo labiau, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, ieškovas apsigyvenęs kitoje valstybėje, kur yra aukštesnis pragyvenimo lygis, kartu prisiėmė riziką tiek gauti didesnes pajamas nei Lietuvoje (geriau apmokamą darbą, didesnes pašalpas), tiek patirti didesnes išlaidas, įskaitant mokesčius. Apeliantas neteisus, kad teismas nekreipė dėmesio, jog jis jau neišgali grąžinti paskolos bankui pagal 2007-07-19 kredito sutartį Nr. 07-074650-FA, dėl to yra priimtas teismo sprendimas priverstinai parduoti iš varžytinių namą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad nustatyta, jog šalys savo vardu Lietuvoje turi nekilnojamojo turto, tačiau joms tinkamai nevykdant skolinių įsipareigojimų bankui, buvo priimtas teismo sprendimas priverstinai šį turtą parduoti iš varžytinių. Tai rodo, kad ir atsakovė neišgali mokėti įmokų bankui, dėl ko prarado nekilnojamąjį turtą. Apeliantas taip pat mano, kad atsakovė yra iš dalies darbinga, todėl dirbti galinti, tik atsakovė vengia ieškotis darbo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė yra neįgali, jai nustatytas 35 proc. darbingumas. Turint tokį nedidelį darbingumo lygį, atsakovės įsidarbinimo galimybės Lietuvoje yra itin apribotos, nustatomas ne pilnas darbo laikas, ribojamas fizinis ir protinis krūvis. Dėl minėtų aplinkybių atsakovei sunku konkuruoti darbo rinkoje ir jos įsidarbinimo galimybės yra minimalios. Juo labiau, kad ji augina du neįgalius nepilnamečius vaikus (D. S. ir K. U.), kuriems ypač reikalingas jos dėmesys ir pagalba. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad dukrai K. U. pradėjus lankyti mokyklą nepilnametei būtina papildoma pagalba pristatant ją į mokymosi įstaigą, pasiimant ją, rūpinantis popamokine veikla, papildomu lavinimu ir ugdymu, tokiu būdu, visą laiką atsakovė skiria nepilnamečių vaikų priežiūrai ir proporcingai gaunamoms pajamoms prisideda prie jų išlaikymo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad tiek atsakovei E. U., tiek šalių nepilnametei dukrai K. U. išlaikymas yra reikalingas. Apeliantas V. U. nepaneigė CK 3.72 str. 2 d. įtvirtintos prezumpcijos. Byloje nustatyta, kad ieškovės gaunamos pajamos nėra pakankamos visiškai save išlaikyti, su ja gyvenanti šalių nepilnametė dukra, reikalinga padidintos priežiūros. Šios bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ir sumažėjus ieškovo pajamoms, jos yra pakankamos pilnai aprūpinti tiek save, tiek gimusį sūnų visomis būtinomis gyvenimui reikalingomis priemonėmis. Be to, neįgalios šalių dukters priežiūra tenka tik vienai atsakovei, todėl jos indėlis yra ženkliai didesnis, nei apelianto mokamas 600 Lt išlaikymas, nes neįgalaus vaiko priežiūra reikalauja sveikatos, kantrybės, atsidavimo, pastovaus bendravimo, ko neduoda apeliantas savo dukrai.

Dėl aukščiau nurodytų argumentų, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų būti keičiamas arba naikinamas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išanalizavo šalių turtinę padėtį, nepilnametės dukros poreikius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų nekartoja, juo labiau, kad šiuo aspektu naujų apylinkės teisme neišdėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde.

Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atsakovė E. U. advokatei sumokėjo 400 Lt. Prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl jos priteistinos pilna apimtimi. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. numatyta taisykle.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 400,00 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjai Birutė Jonaitienė

Nijolė Danguolė Smetonienė

Birutė Valiulienė