Civilinė byla Nr. 2YT-7306-1186/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02492-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2
3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.5.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugpjūčio 14 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Justina Stančikienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. F. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Angelė Kvaraciejienė, GelvoraSergel, uždaroji akcinė bendrovė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas K. F. (toliau – pareiškėjas/skolininkas) pateikė skundą dėl antstolės Angelės Kvaraciejienės procesinių veiksmų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo nedelsiant pateikti motyvuotą paaiškinimą, kodėl nebuvo palikta 450,00 Eur suma, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnis; įvertinti antstolės Angelės Kvaraciejienės veiksmų teisėtumą bei sustabdyti bet kokius tolimesnius vykdymo veiksmus.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog antstolė Angelė Kvaraciejienė, nepaisydama CPK 739 straipsnio nuostatų, nurašė visas pareiškėjo sąskaitose buvusias lėšas, įskaitant ir tas, kurios buvo pervestos pareiškėjui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kaip kompensacija už pareiškėjo patirtą žalą. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog pareiškėjui nebuvo palikta 450,00 Eur suma būtiniausiems pareiškėjo poreikiams, taip pat išreiškė prašymą, jog antstolė nurodytų, kokių veiksmų ketina imtis, jog sumažintų pareiškėjui kilusią žalą.
Antstolė Angelė Kvaraciejienė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė (duomenys neskelbtini) patvarkymą atsisakyti tenkinti skundą Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė nurodė, jog prieš priimdama nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, ji patikrino, ar pareiškėjui nėra skiriamos išmokos, iš kurių negali būti vykdomas išieškojimas, taip pat neturėdama duomenų, jog į pareiškėjui priklausančias sąskaitas nėra ar nebus pervedamos lėšos, iš kurių nėra galimas išieškojimas, ji priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, taip pat nustatė 450,00 Eur neišieškomą sumą pasirinktai pareiškėjo banko sąskaitai. Patvarkyme taip pat nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) kartu su skundu pareiškėjas pateikė banko sąskaitos išrašą, tačiau jame nebuvo nurodytas nei sąskaitos numeris, nei banko sąskaitos savininkas, nesant šių duomenų nurašytos piniginės lėšos nebuvo grąžintos, o skolininkas buvo informuotas, jog turi pateikti papildomus duomenis dėl lėšų grąžinimo. Antstolė taip pat pažymėjo, jog skolininkas prašymą sustabdyti vykdomųjų bylų vykdymą grindė tuo, jog skundo padavimo metu buvo nagrinėjamas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kaip pažymėjo antstolė, toks pareiškėjo nurodytas pagrindas stabdyti vykdomųjų bylų vykdymą neatitiko nei vieno iš CPK 626 straipsnyje numatytų atvejų, todėl antstolė konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti šį pareiškėjo prašymą. Antstolė pažymi, jog vykdydama vykdymo veiksmus elgėsi teisėtai ir nepažeidė pareiškėjo teisių.
Pareiškėjas K. F. teismui taip pat pateikė atsakomuosius paaiškinimus (atsikirtimus) dėl antstolės (duomenys neskelbtini) patvarkymo, kuriuose nurodė, jog antstolė vykdė vykdymo veiksmus vykstant ginčui dėl vykdomųjų dokumentų senaties – Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTU2Mi01ODkvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-562-589/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-562-589/2025">e2S-562-589/2025</a>, pareiškėjo nuomone, antstolė neturėjo teisės vykdyti jokių vykdymo veiksmų, iki kol nebus išspręstas vykdomojo dokumento galiojimo klausimas, taip pat nurodo, jog antstolė nepagrįstai neįvertino pareiškėjo gautų lėšų kilmės bei neužtikrino, jog pareiškėjui būtų palikta minimali suma pragyvenimui. Pareiškėjas nurodo, jog neteisėti antstolės veiksmai sąlygojo emocinio streso, pažeidžiamumo kilimą pareiškėjui, dėl ko jis patyrė 300,00 Eur neturtinę žalą.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog suinteresuoto asmens nuomone, antstolė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą.
Suinteresuotas asmuo GelvoraSergel, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.
Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
k o n s t a t u o j a :
skundas netenkintinas.
Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra konstatavęs, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį saugoma teisė į teismą būtų tik iliuzinė, jei susitariančiosios valstybės nacionalinėje teisinėje sistemoje būtų leidžiama nevykdyti galutinio ir privalomo teismo sprendimo, tuo pakenkiant vienai iš šalių. Todėl bet kokio teismo sprendimo vykdymas laikytinas sudėtine 6 straipsnyje nurodyto „bylos nagrinėjimo“ dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDgtMTA3NS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-148-1075/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-148-1075/2022">3K-3-148-1075/2022</a>, 34 punktas ir jame nurodyta EŽTT praktika). Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad veiksmingas ir greitas teismo sprendimo vykdymas – neatsiejama teisės į teismą dalis, viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų. Dėl to teismo sprendimų vykdymas užtikrinamas valstybės prievartos priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NS00NjkvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-45-469/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-45-469/2016">3K-3-45-469/2016</a>, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjQwLTEwNzUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-240-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-240-1075/2020">e3K-3-240-1075/2020</a>).
Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Angelė Kvaraciejienė pareiškėjo (skolininko) atžvilgiu vykdo šias vykdomąsias bylas: vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti (duomenys neskelbtini) patvarkymu), kurioje išieškotoja yra GelvoraSergel, UAB, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti (duomenys neskelbtini) patvarkymu), kurioje išieškotoja yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti (duomenys neskelbtini) patvarkymu), kurioje išieškotoja yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, skųsdamas antstolės Angelės Kvaraciejienės veiksmus, (duomenys neskelbtini) pateikė skundą, kuriame nurodo, jog antstolė neteisėtai nurašė visas pareiškėjo sąskaitose esančias lėšas, tame tarpe ir lėšas, kurias pareiškėjas gavo iš Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos kaip žalos kompensaciją, taip pat nepaliko pareiškėjui 450,00 Eur neišieškomos sumos būtiniausiems pareiškėjo pragyvenimo poreikiams. Pateiktuose atsakomuosiuose paaiškinimuose (atsikirtimuose) papildomai nurodė, jog antstolė vykdymo veiksmus vykdė nepaisydama to, jog Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTU2Mi01ODkvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-562-589/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-562-589/2025">e2S-562-589/2025</a>, kurioje sprendžiamas vykdomojo dokumento galiojimo klausimas, taip pat nurodė, jog dėl antstolės veiksmų pareiškėjui kilo 300,00 Eur neturtinė žala.
Dėl neteisėto lėšų nurašymo ir neišieškomos sumos nustatymo
CPK 689 straipsnio 1 dalis numato, jog išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – PLAIS) CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis (CPK 689 straipsnio 2 dalis).
CPK 739 straipsnis numato lėšų, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas, baigtinį sąrašą: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) socialinio draudimo našlaičių pensija ir socialinio draudimo našlių pensija, mokamos pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai. Jeigu skolininkui išmokama didesnė negu vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, vykdant CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus išieškojimus, CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitos daromos atskirai iš kiekvieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos; 9) laisvės atėmimo vietų įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių; 10) vienišo asmens išmoka, mokama pagal Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymą. Nors CPK 739 straipsnyje įvardintos lėšos plačiąja prasme laikytinos skolininko pajamomis, tačiau dėl savo paskirties, siekiant apsaugoti skolininko interesus, negali būti priverstinio vykdymo metu atliekamų išskaitų iš skolininko pajamų pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-299-313/2019 yra išaiškinęs, kad CPK 739 straipsnyje įtvirtintų skolininkui priklausančių pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti, paskirtis – užtikrinti skolininko interesų apsaugą vykdymo procese, nustatant draudimą nukreipti išieškojimą į tas skolininko pajamas, kurių mokėjimo tikslinė paskirtis – įstatymų nustatytais atvejais kompensuoti šių išmokų gavėjo (skolininko vykdymo procese) patirtas išlaidas, negautas pajamas, pajamų sumažėjimą ar kitų svarbių interesų apsaugą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTEyNzgtMTA2MC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-1278-1060/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-1278-1060/2025">e2S-1278-1060/2025</a>).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) antstolė priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė iš skolininkui priklausančių sąskaitų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose, nurašyti pinigines lėšas, viso 1 139,12 Eur sumai, be kita ko nurodydama, jog skolininkas gali disponuoti lėšomis viso 450,00 Eur sumai, esančiomis sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) išrašo iš Antstolių informacinės sistemos matyti, jog vykdant antstolės nurodymą (duomenys neskelbtini) buvo nurašyta ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervesta 41,25 Eur suma. Pastebėtina, jog ši suma buvo nurašyta iš skolininkui priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pateikė antstolei skundą, kuriame nurodė, jog antstolė, nepaisydama CPK 739 straipsnio nuostatų, nurašė visas pareiškėjo sąskaitoje buvusias lėšas, taip pat neužtikrino, jog pareiškėjui būtų paliktas 450,00 Eur disponuojamų lėšų likutis būtiniesiems pareiškėjo poreikiams, prie šio skundo pareiškėjas pridėjo išrašą, kuriame matyti gautos lėšos iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pavadintos žalos atlyginimu. Antstolė, įvertinusi pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, (duomenys neskelbtini)priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą, papildomai elektroniniu paštu informuojant pareiškėją, jog kartu su skundu pateiktas dokumentas nėra laikytinas tinkamu pagrįsti gautų lėšų kilmę bei negalimumą vykdyti ieškojimą iš šių lėšų, kadangi pateiktame dokumente nėra matyti nei banko sąskaitos, į kurias pervestos lėšos, nei šios banko sąskaitos savininko, taip pat skolininkas nepateikė jokių papildomų duomenų, jog iš šių lėšų nėra galimas išieškojimas.
Pirma, pareiškėjas nurodo, jog antstolė iš visų jo sąskaitų nurašė visas jose buvusias lėšas, tačiau pastebėtina, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog iš pareiškėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nurašyta 41,25 Eur suma, antstolė nurodo, jog neturi duomenų, kad iš pareiškėjo sąskaitų būtų nurašyta didesnė suma, pareiškėjas taip pat nepateikė į bylą duomenų, jog iš jo sąskaitų būtų nurašyta didesnė lėšų suma, taigi pareiškėjo teiginys, jog antstolė nurašė visose jo sąskaitose buvusias lėšas, nėra pagrįstas.
Antra, atkreiptinas dėmesys, jog (duomenys neskelbtini) nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, antstolė nurodė, jog pareiškėjas gali disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), viso 450,00 Eur sumai, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 825 „Dėl Sumų, kurias draudžiama išieškoti iš kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančių lėšų, nustatymo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1.1 punkte bei 2024 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakyme Nr. A1-823. Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 14 punktas numato, jog išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo PLAIS pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai. Kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo, antstolis gali nustatyti piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, ir tuo atveju, kai turi duomenų, jog į sąskaitą yra ar bus pervedamos piniginės lėšos iš kurių negalimas išieškojimas. Nagrinėtinu atveju antstolė nurodo, jog patikrinus skolininko turtinę padėtį nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas į kurią nors banko sąskaitą gautų lėšas, į kurias negalėtų būti nukreiptas išieškojimas, todėl pasirinktai sąskaitai buvo nustatyta 450,00 Eur neišieškoma suma. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog (duomenys neskelbtini) nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkui išaiškinta, jog jeigu būtų nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, skolininkas turi teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo piniginių lėšų priverstinio nurašymo dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, tokiu atveju, esant pagrindui lėšos per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Tačiau, kaip nurodo antstolė, pareiškėjas su skundu pateikė tik banko sąskaitos išrašą, iš kurio nebuvo galima nustatyti nei banko sąskaitos numerio, nei banko sąskaitos savininko, todėl antstolė iš pareiškėjo pateiktų duomenų negalėdama nustatyti skolininko gautų lėšų kilmės, nurašytų lėšų pareiškėjui negrąžino bei papildomai informavo skolininką, jog jis turi pateikti papildomus dokumentus dėl lėšų grąžinimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, toks pranešimas skolininkui išsiųstas 2025 m. birželio 19 d., o skundas teisme gautas 2025 m. birželio 23 d., todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, jog antstolė pateikti papildomus dokumentus būtų reikalavusi jau po skundo perdavimo teismui. Aktualu pažymėti kasacinio teismo nuostatą, jog antstolio galimybės sužinoti skolininko turimo turto, lėšų kilmę vykdymo procese, skolininkui nebendradarbiaujant, yra ribotos. Būtent skolininkas, siekdamas kuo greitesnio vykdymo proceso pabaigos, yra (turi būti) suinteresuotas atitinkamų duomenų antstoliui atskleidimu ir dokumentų pateikimu, ypač tais atvejais, kai iš atitinkamo turto, lėšų nėra galimas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28- 378/2021). Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, jog pareiškėjas nurodo, jog jo gautos lėšos yra kompensacija už valstybės jam padarytą žalą bei bylos nagrinėjimo metu teismui pateikė papildomą banko išrašą, iš kurio matyti, kad į pareiškėjui priklausančią banko sąskaitą buvo pervesta 320,00 Eur suma iš Teisingumo ministerijos, kuriame, be kita ko, nėra nurodyta gautų lėšų paskirtis, tačiau būtina pažymėti, jog tokio pobūdžio lėšos nėra numatytos CPK 739 straipsnyje reglamentuojame baigtiniame sąraše lėšų, iš kurių negali būti vykdomas išieškojimas. Pareiškėjui kartu su skundu pateikus duomenis, iš kurių antstolė negalėjo nustatyti skolininko gautų lėšų kilmės, darytina išvada, jog antstolė neturėjo pagrindo papildomai nustatyti neišieškomos sumos kitai sąskaitai nei ta, kuriai neišieškoma suma buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi nustačius, jog nebuvo pagrindo nustatyti skolininko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) neišieškomos sumos, konstatuotina, jog nėra pagrindo pripažinti (duomenys neskelbtini)priverstinio lėšų nurašymo iš pareiškėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu ar pažeidžiančiu pareiškėjo interesus bei spręsti dėl tokių lėšų grąžinimo galimybės.
Dėl vykdymo veiksmų sustabdymo
Pareiškėjas skunde taip pat išreiškė reikalavimą, jog būtų stabdomi bet kokie tolimesni vykdymo veiksmai, iki kol teismas neišnagrinės pareiškėjo pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nepriims atitinkamo procesinio sprendimo. Pastebėtina, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėjas nepateikė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti dėl vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumo skirstomas į dvi rūšis – privalomą (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Nustačius CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnyje numatyti bylos sustabdymo pagrindai yra ne imperatyvaus pobūdžio, bet suteikiantys teisę antstoliui pačiam nuspręsti dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ar atidėjimo reikalingumo. Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTEwNzMtNzk0LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-1073-794/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-1073-794/2025">e2S-1073-794/2025</a>). CPK 626 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurias nustačius vykdomoji byla stabdytina: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus), o CPK 627 straipsnis numato atvejus, kai antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai; 8) kai griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje yra turto, priklausančio tretiesiems asmenims, turto savininkai šio turto nepasiima ir turtas neperduodamas saugoti išieškotojui arba turto saugotojui (CPK 771¹ straipsnio 3 dalis).
Pareiškėjas taip pat papildomai nurodo, jog antstolė vykdė vykdymo veiksmus nepasydama, jog tuo metu jau vyko teisminis ginčas dėl vykdomųjų dokumentų senaties – Panevėžio apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTU2Mi01ODkvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-562-589/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-562-589/2025">e2S-562-589/2025</a>. Pažymėtina, jog minėtos civilinės bylos dalykas buvo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo K. F. skundą dėl antstolės neveikimo ir senaties taikymo, kadangi nebuvo laikytasi išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, kad antstolė vykdo vykdymo veiksmus vykstant teisminiam ginčui dėl vykdomojo dokumento senaties, laikytinas nepagrįstu. Be kita ko, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nenumato išieškojimo senaties termino atvejams, kai išieškoma skola, kilusi iš civilinių teisinių santykių. Tokios nuostatos laikomasi ir aukštesnės instancijos teismų sprendimuose, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismas pažymėjo, jog atvejais kai vykdomas ne administracinės nuobaudos – baudos išieškojimas, o skolos ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimas, CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas negali būti taikomas, kadangi CPK nenustato senaties termino vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo vykdymui (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMTM3MS01MzgvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-1371-538/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-1371-538/2020">2S-1371-538/2020</a>).
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada jog nagrinėtinu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro nei vieno iš CPK 626 straipsnyje ar 627 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolė nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti vykdomųjų bylų vykdymą. Nepagrįstais laikyti ir pareiškėjo argumentai dėl vykdomųjų bylų nutraukimo, suėjus išieškojimo senaties terminui.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Pareiškėjas teismui pateiktuose atsakomuosiuose paaiškinimuose (atsikirtimuose) išreiškė papildomą prašymą priteisti 300,00 Eur neturtinę žalą, kurią pareiškėjas nurodo patyręs dėl neteisėtų antstolės veiksmų. Pažymėtina, jog CPK 510 straipsnio 1 dalis numato, jog CPK XXX1 skyriaus tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti, taigi įstatymų leidėjas apibrėžė konkrečias šios kategorijos bylų nagrinėjimo teisme ribas – teismas nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo atlikti veiksmus, sprendžia dėl tokių veiksmų ar neveikimo atitikties vykdymo procesą reglamentuojančioms teisės normoms. Darytina išvada, jog įstatymas nenumato galimybės teismui nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, išspręsti ir neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą. Todėl šis pareiškėjo prašymas paliekamas nenagrinėtas, o pareiškėjui išaiškintina, kad manydamas, jog yra pažeistos jo teisės bei teisėti interesai ir tokiu būdu jam sukelta neturtinė žala, pareiškėjas turi teisę bendrąja tvarka, laikydamasis įstatymų nustatytos tvarkos, kreiptis į teismą su ieškiniu dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo.
Dėl kitų pareiškėjo procesinių prašymų
Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog CPK 37 straipsnio 2 dalis numato, jog dalyvaujančiais byloje asmenimis yra ir pareiškėjai bei suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose, o CPK 442 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, jog ypatingąją teisena teismas nagrinėja ir bylas dėl antstolių ir notarų veiksmų teisėtumo. Taigi, šioje civilinėje byloje nebuvo jokio teisinio pagrindo pakeisti antstolės Angelės Kvaraciejienės procesinę padėtį iš suinteresuoto asmens į atsakovę.
Dėl esminių pareiškėjo skunde dėl antstolės veiksmų nurodytų teisinių bei faktinių aplinkybių teismas pasisakė. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje civilinėje byloje teismas vertina tik pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundu skundžiamų antstolės veiksmų teisėtumą ir kontekste tik tokių faktinių bei teisinių aplinkybių, kurios egzistavo ir buvo žinomos antstolei skundžiamų veiksmų vykdymo metu. Įstatymas asmeniui, siekiančiam apskųsti antstolio procesinius veiksmus, yra nustatęs privalomą išankstinę skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme tvarką. Ši tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai. Išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-549/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-549/2013">3K-3-549/2013</a>). Taigi kai įstatymas ginčui nagrinėti yra nustatęs privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, teisme gali būti nagrinėjamas ginčas tik toje apimtyje, kuri buvo išnagrinėta ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTExNDgtNjAxLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-1148-601/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-1148-601/2021">e2S-1148-601/2021</a>). Reikalinga pažymėti ir kasacinio teismo nuostatą, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Mi8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-52/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-52/2011">3K-3-52/2011</a>).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, dėl kitų pareiškėjo bylos nagrinėjimo metu nurodytų argumentų bei išreikštų procesinių prašymų teismas nepasisako, nes šie nepatenka į šios civilinės bylos nagrinėjimo ribas bei nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos civilinės bylos dalyku.
Atsižvelgiant į išdėstytas nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 513 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,
n u t a r i a :
netenkinti pareiškėjo K. F. skundo.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolės Angelės Kvaraciejienės kontorai vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Justina Stančikienė
