Baudžiamoji byla Nr. 2K-172/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.1.; 1.1.8.5. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Jono Prapiesčio,
sekretoriaujant R. Miškelevičiūtei,
dalyvaujant prokurorui S. Bekišui,
gynėjui advokatui I. Borveinui,
nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. atstovui R. Mikulskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 3 dalį šešerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 40 MGL (5000 Lt) baudos bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – šešeri metai laisvės atėmimo ir 40 MGL (5000 Lt) bauda.
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. nuosprendžiu L. G. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 40 MGL (5000 Lt) baudos bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – septyneri metai laisvės atėmimo ir 40 MGL (5000 Lt) bauda.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti R. P., E. R. ir P. M., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo atstovo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
L. G. nuteistas už tai, kad kartu su E. R., P. M. ir dar vienu bendrininku, pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo, R. P. padedant, veikdami bendrininkų grupe, 2005 m. lapkričio 14 d., 1.17 val., Lazdijų rajono, Krosnos miestelyje, (duomenys neskelbtini), ryšiui palaikyti naudodami radijo ryšio priemones, apiplėšė G. K. ir V. K. E. R. pabeldė į nukentėjusiųjų gyvenamojo namo langą ir apsimestinai paprašė pagalbos. Nukentėjusiajam G. K. atidarius duris, E. R., L. G. ir P. M. įsibrovė į gyvenamojo namo vidų ir panaudodami fizinį smurtą, pargriovę ant grindų, sudavė smūgius G. K. ir V. K. į galvą bei kitas kūno vietas ir, grasindami nukentėjusiesiems į galvas įremtais nešaunamaisiais (dujiniais) ginklais, laikydami ginklą prie mažametės nukentėjusiųjų dukros ir grasindami šauti, lipnia juosta surišo jų rankas ir užlipdė akis. Tokiais veiksmais nuteistieji atėmė nukentėjusiesiems G. K. ir V. K. galimybę priešintis bei padarė jiems nežymų sveikatos sutrikdymą: G. K. – dėl poodinių kraujosruvų tarpuakio srityje, kaktos dešinėje pusėje, dešinės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje nugaros tarpmenčio srityje, nugaros dešinės menties projekcijoje, abiejų riešų sąnarių srityse, paviršinių odos nubrozdinimų abiejų kelių sąnarių priekiniuose paviršiuose, o V. K. – dėl poodinių kraujosruvų juosmens dešinėje, nugaros kairėje pusėje, kairės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje, abiejų riešų sąnarių nugariniuose paviršiuose, dešinio žasto viduriniame trečdalyje, kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, dešinio skruosto srityje, dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvos apatinės lūpos gleivinėje kairėje pusėje. Be to, nuteistieji L. G., R. P., E. R. ir P. M. pagrobė didelės vertės svetimą turtą: G. K. ir V. K. bendrai priklausančius pinigus – 17 500 Lt, 7000 JAV dolerių (20 653,50 Lt), 1000 eurų (3452,80 Lt), dvi pinigines, kurių bendra vertė 10 Lt, rankinę, kurios vertė 40 Lt, V. K. mobilųjį telefoną „Samsung“, kurio vertė 200 Lt, G. K. mobilųjį telefoną „Nokia“, kurio vertė 50 Lt, iš viso pagrobė turto už 41 906,30 Lt, taip pat pagrobė V. K. banko kortelę bei asmens tapatybės kortelę. R. P. padėjo padaryti nusikaltimą – su bendrininku, kuris yra pasislėpęs, stebėjo nukentėjusiųjų namų aplinką ir saugojo kitus bendrininkus.
Kasaciniu skundu nuteistasis L. G. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 17 d. nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir BK 58 straipsnio reikalavimus, t. y. skirdamas bausmę neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo ir neatsižvelgė į jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį. Kasatorius pažymi, kad nebuvo atsižvelgta ir į tai, jog jis yra II grupės invalidas, augina mažametį vaiką, neneigia ir gailisi padaręs nusikaltimą.
Nuteistojo L. G. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 58 straipsnio nuostatų taikymo
1. Kasatorius neginčija savo kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, tačiau mano, kad, pažeidžiant BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 58 straipsnio reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas jam paskyrė pernelyg griežtą laisvės atėmimo bausmę ir prašo bausmę sušvelninti.
Kasacinės instancijos teismas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 3 dalį gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.
2. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasatoriaus nuomone, jo byloje pažeisti teisingumo principo reikalavimai, nes jam paskirta pernelyg griežta bausmė.
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Skiriant bausmę turi būti siekiama visų BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų. Įstatymas nė vienam iš jų nesuteikia prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-444/2007, 2K-449/2007, 2K-748/2007). Todėl pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių neatitinkanti bausmė pažeidžia ne tik teisingumo, bet ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.
3. L. G. veika kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, kurio sankcijoje nustatyta, jog šį sunkų nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas L. G. už jo padarytą nusikaltimą skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. didesnę nei minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Šį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad: L. G. nusikalto nebe pirmą kartą, teistumas neišnykęs, jis padarė sunkų nusikaltimą, buvo aktyvus plėšimo dalyvis, pagrobtas didelės vertės turtas ir nusikaltimu padaryta žala nėra atlyginta, L. G. nedirba, apibūdinamas patenkinamai, ne kartą baustas administracine tvarka, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o sunkinančia pripažinta tai, jog nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe.
Apeliacinės instancijos teismas tokių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė, tačiau konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas kitiems nuteistiesiems žymiai trumpesnius laisvės atėmimo bausmės terminus, pažeidė proporcingumo principą, nes, atsižvelgus į jų asmenybes ir bylos aplinkybes, bausmės turėjo būti skiriamos didesnės nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Pagal įstatymą apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti kitų nuteistųjų padėties, jei to neprašoma apeliaciniame skunde. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į „padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo L. G. asmenybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarę bendrininkų grupe, į jų pobūdį ir tarpusavio santykį bei proporcingumo ir teisingumo principus“, patenkino L. G. apeliacinį skundą iš dalies, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jam paskyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalimi, kasatoriui paskyrė BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.
4. Kasatorius tvirtina, kad skiriant bausmę neatsižvelgta į tai, jog jis yra II grupės invalidas, augina mažametį vaiką.
Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 11 punktą lengvinančia aplinkybe yra tai, kad veiką padarė ribotai pakaltinamas asmuo. Nuosprendyje nurodyta, kad L. G. yra II grupės invalidas, ribotas pakaltinamumas nekonstatuotas. Įstatyme nėra nuostatų, kad neįgalumas turi būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taigi teismas turi teisę, bet ne pareigą, neįgalumą pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis). Teismas tos aplinkybės, kad L. G. plėšimą padarė būdamas II grupės invalidas, lengvinančia aplinkybe nepripažino ir tokiu sprendimu įstatymo nepažeidė.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, skiriant bausmę L. G., be kitų bylos aplinkybių buvo atsižvelgta ir į tai, kad jis gyvena faktinėje santuokoje su G. V. ir turi nepilnametę dukrą. Apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė ir nors jų nedetalizavo, tačiau nurodė, kad sumažinant laisvės atėmimo bausmės trukmę atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę.
5. Kasaciniame skunde nuteistasis neneigia padaręs nusikaltimą ir tvirtina, jog dėl to gailisi. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme L. G. neigė dalyvavęs darant plėšimą ir kaltu neprisipažino. Be to, šioje byloje nėra užfiksuota jokių duomenų apie tai, kad kasatorius būtų gailėjęsis dėl padaryto nusikaltimo. Apie kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi padarius šį nusikaltimą L. G. nurodė tik kasaciniame skunde, todėl šie kasatoriaus nurodyti argumentai yra nepagrįsti.
6. Kasatoriaus nuomone, skiriant bausmę pažeisti BK 58 straipsnio reikalavimai, jog bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį (BK 58 straipsnio 1 dalis).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. G. plėšimą įvykdė bendrininkų grupe veikdamas kartu su kitais nuteistaisiais šioje byloje. D. G. su R. P. saugojo sodybą, o E. R., P. M. ir L. G. atliko aktyvius veiksmus: jie apgaulės būdu įsiveržė į butą, sudavę smūgius nukentėjusiems G. K. ir V. K., juos surišo, paguldė ant grindų ir pareikalavo atiduoti pinigus. Byloje remiantis nuteistųjų E. R. ir P. M. bei nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, kad L. G. turėjo dujinį pistoletą, kuriuo, įrėmęs į galvą nukentėjusiesiems reikalavo pinigų, grasino šauti. Pagrobę pinigus, E. R., P. M., D. G. ir L. G. juos pasidalijo, atsižvelgdami į kiekvieno plėšiko vaidmenį. Apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė ir pripažino, kad bylos aplinkybės buvo ištirtos išsamiai ir nešališkai, o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe ir kad tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad L. G. buvo aktyvus plėšimo dalyvis, atitinka bylos aplinkybes. Vadinasi, nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK 58 straipsnio reikalavimus ir neatsižvelgė į jo kaip bendrininko dalyvavimo plėšime rūšį, formą ir vaidmenį.
7. Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino L. G. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį jo asmenybę apibūdinančius duomenis bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į BK 58 straipsnio reikalavimus ir tinkamai individualizavo bausmę. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad, skiriant L. G. šešerių metų laisvės atėmimo bausmę pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, pažeistas BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimas užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismo paskirtoji šešerių metų laisvės atėmimo bausmė L. G. savo dydžiu nėra per griežta, todėl ji neprieštarauja teisingumo principui ir šiuo atveju atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi švelninti nuteistajam L. G. paskirtą bausmę nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo L. G. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Egidijus Bieliūnas
Jonas Prapiestis
