Baudžiamoji byla Nr. 2K–185/2008
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.4.4.2.4.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Gintaro Godos ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui A. Kuzminskui,
nuteistajam A. P.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 25 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nuosprendžio.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 25 d. nuosprendžiu A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. Ž. ir G. Ž. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies – jiems iš A. P. priteista 8387 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ieškinys patenkintas visiškai – iš A. P. priteista 2724,30 Lt už nukentėjusiosios S. S. gydymą stacionare. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. S. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies – jai iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteista 1400 Lt turtinei žalai bei 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taip pat V. Ž. ir S. S. iš A. P. priteista atitinkamai 318,03 Lt ir 197,04 Lt kelionės į teismą išlaidoms atlyginti.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nuosprendžiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 25 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš A. P. V. Ž. priteista 318,03 Lt, o S. S. – 197,04 Lt kelionės į teismą išlaidoms atlyginti, taip pat pakeista nuosprendžio dalis, kuria atmestas S. S. civilinis ieškinys A. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo, – S. S. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o jo dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį A. P. nuteistas už tai, kad 2005 m. gruodžio 21 d., apie 15.30 val., blaivus, vairuodamas V. Š. priklausančią transporto priemonę – automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. kelio Vilnius– Klaipėda 69 km, Klaipėdos kryptimi vairuodamas automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2006 m. spalio 11 d., toliau – KET) 53 punktą, nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų želdinių, 148 punktą, nurodantį, jog persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima juosta ta pačia kryptimi, 172 punktą, nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir meteorologines sąlygas, matomumą, jog kiekvienu momentu galėtų suvaldyti transporto priemonę; persirikiuodamas į antrą eismo juostą, neįsitikino, kad ji laisva, nedavė kelio antra eismo juosta Klaipėdos kryptimi važiuojančiam automobiliui „Mercedes Benz 250“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. Ž., ir šonu atsitrenkė į šį automobilį. Po kontakto automobilis „Mercedes Benz 250“ nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Eismo įvykio metu šio automobilio keleivei nukentėjusiajai S. S. buvo padaryti kaukolės skliauto ir pamato lūžiai, kairės ausies būgnelio plyšimas, potrauminio kairio veidinio nervo periferinis paralyžius, muštinės veido žaizdos, dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžis, kairės kojos sumušimas, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Skunde kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK 22 ir 242 straipsnių pažeidimus ir dėl to priėmė neteisėtą, nepagrįstą objektyviais bei neginčytinais įrodymais apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuos pažeidimus pripažino ir apeliacinis teismas, tačiau jų neištaisė, pats juos pakartojo. Priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, kasatorius mano, kad atsisakymas apklausti teisme specialistę O. L. buvo esminis jo teisių pažeidimas, nes apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi vieninteliu svarbiu, tačiau ginčytinu įrodymu – Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu specialistės O. L. nuomonė nebuvo išklausyta ir jos pateikta išvada, kuri prieštaravo minėtam Lietuvos teismo ekspertizės centro aktui, liko neįvertinta. Kartu A. P. atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismui specialistė O. L. pateikė jos kompetenciją patvirtinantį dokumentą, todėl ignoruoti jos išvadą dėl eismo įvykio kilimo priežasčių yra neteisėta. Taip pat kasatorius mano, kad nors apygardos teismas ir apklausė specialistę, tačiau prieštaravimų tarp dviejų vienodo lygio specialisto išvadų nepašalino. Be to, šiuos prieštaravimus, pasak kasatoriaus, galėjo pašalinti tik kitos sudėties ekspertų komisija, o ne teismas. Dėl to buvo būtina patenkinti gynybos prašymą ir skirti pakartotinę komisinę autotechninę teismo ekspertizę. Kita vertus, pasak nuteistojo A. P., apeliacinės instancijos teisme buvo pažeistos ir specialistės O. L. teisės, numatytos BPK 275 straipsnyje, nes jos apklausos metu į teismo posėdį nebuvo iškviesti nei specialistas V. Š., nei nukentėjusiosios. Specialistė neturėjo galimybės užduoti klausimų šiems proceso dalyviams, todėl nebuvo pašalinti ir prieštaravimai tarp dviejų specialisto išvadų. Apeliacinės instancijos teismas, nepašalinęs prieštaravimų, pažeisdamas BPK 301 straipsnį, rėmėsi ginčytina specialisto V. Š. išvada. Apibendrindamas savo argumentus, kasatorius teigia, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijų teismai iki galo neištyrė byloje esančių įrodymų.
Nuteistojo A. P. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BPK 22 straipsnio 3 dalies ir 242 straipsnio 1 dalies taikymo
BPK 22 straipsnio 3 dalyje greta kitų kaltinamojo teisių nurodyta ir jo teisė teikti įrodymus bei dalyvauti juos tiriant.
BPK 242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausyti į teismo posėdį pašauktų ekspertų ir specialistų išvadas bei paaiškinimus, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas suvaržė nuteistojo A. P. teisę teikti įrodymus bei dalyvauti juos tiriant (BPK 22 straipsnio 3 dalis), kartu pažeisdamas BPK 242 straipsnio 1 dalies reikalavimą tiesiogiai ištirti byloje esančius įrodymus – išklausyti į teismo posėdį pašauktų specialistų išvadas bei paaiškinimus. Teismas nurodė, kad teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo patenkintas A. P. gynėjo prašymas pridėti prie bylos kaip įrodymą specialistės O. L. išvadą ir apklausti ją kaip specialistę, todėl šis įrodymas turėjo būti tiesiogiai ištirtas ir nuosprendyje teismas privalėjo dėl šios išvados pasisakyti; nors minėta specialisto išvada teisme perskaityta, tačiau nuosprendyje ji nebuvo vertinama. Kartu apeliacinis teismas pripažino, kad toks nuteistojo teisių suvaržymas nelaikytinas esminiu, nes jis neturėjo lemiamos reikšmės apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui, be to, jis pašalintas apeliacinės instancijos teisme.
Kasacinė teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl nustatytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir jų įtakos sprendžiant A. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą. Kolegija laiko nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas neištaisė žemesnės instancijos teismo nustatytus BPK 22 straipsnio 3 dalies, 242 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimus. Teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad šis teismas patenkino gynybos prašymą ir nutarė atlikti byloje dalinį įrodymų tyrimą – apklausti O. L. kaip specialistę. Iš bylos duomenų matyti, kad ekspertė teisme perskaitė savo pateiktą specialisto išvadą ir buvo dėl jos apklausta, o apeliacinės instancijos teismo priimtame nuosprendyje teisme ištirta ir patikrinta specialisto išvada bei ekspertės paaiškinimai, kaip įrodymai, teisinantys A. P., buvo įvertinti bendrame bylos duomenų kontekste pateikiant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė šiuos įrodymus.
Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytus procesinius pažeidimus ir, priešingai nei teigia kasatorius, šių pažeidimų nepakartojo. Skirtingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas O. L. pateiktos specialisto išvados neignoravo, nes dėl jos patikimumo motyvuotai pasisakė. Ta aplinkybė, kad specialistė pateikė teismui jos kompetenciją patvirtinantį dokumentą, nerodo jos pateiktos išvados didesnės įrodomosios vertės. Baudžiamojo proceso įstatymas nė vienai įrodymų grupei neteikia pirmenybės, o dėl įrodymų patikimumo kiekvienu atveju, remdamasis įstatymu, sprendžia teismas.
Atmestinas kaip negrįstas ir skundo teiginys, kad tarp dviejų specialisto išvadų esančius prieštaravimus galėjo pašalinti tik pakartotinė komisinė autotechninė teismo ekspertizė, o ne teismas. Būtent teismo kompetencijai priklauso vertinti byloje esančius duomenis, pateikti dėl jų motyvuotas teisines išvadas ir tik teismas gali spręsti dėl byloje esančių specialisto išvadų patikimumo bei būtinybės rinkti naujus įrodymus. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių duomenų pakankamumą, padarė išvadą, kad skirti papildomą ar pakartotinę autotechninę ekspertizę nėra objektyvaus pagrindo.
Kolegija taip pat laiko neturinčiais pagrindo skundo teiginius, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo pažeistos apklaustos kaip specialistės O. L. teisės.
Pagal BPK 275 straipsnio 1 dalį užduoti klausimus teisme apklausiamiems kaltinamiesiems, nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir specialistams turi teisę prokuroras, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai, gynėjas, kaltinamojo atstovas pagal įstatymą ir kaltinamasis, o teismo leidimu kaltinamiesiems, nukentėjusiesiems, liudytojams klausimus gali užduoti ir ekspertas bei specialistas.
Apeliacinio nagrinėjimo teisme metu, kai buvo apklausiama specialistė O. L., nukentėjusiosios ir specialistas V. Š. nedalyvavo, todėl pateikti klausimų jiems nebuvo galima. Tačiau tai nereiškia, kad buvo pažeistos BPK nuostatos. Pati specialistė dėl to nepareiškė jokių prašymų teismui, netgi priešingai, nurodė, kad pakako duomenų išvadai padaryti, o teismas išklausė jos paaiškinimus ir dėl jų bei dėl pateiktos O. L. specialisto išvados pasisakė priimtame nuosprendyje, pašalindamas iškilusius prieštaravimus tarp dviejų specialisto išvadų.
Nuteistojo A. P. teisme išsakyti įtarinėjimai dėl teisėjų galimo šališkumo, nurodant nukentėjusiosios S. S. giminystę su Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininke, neturi pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų apie neteisėtą poveikį. Baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama Klaipėdos miesto apylinkės ar apygardos teismuose. Pats kasatorius savo išsakytų prielaidų niekaip nepagrindė.
Nenustačius teismų sprendimų panaikinimo arba pakeitimo pagrindų, nustatytų BPK 369 straipsnyje, kasacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo A. P. kasacinį skundą.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Gintaras Goda
Antanas Klimavičius
