G. J. pagal BK 290 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-119/2008

Procesinio sprendimo kategorijos

1.1.8.1.1. (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

sekretoriaujant R. Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui D. Stankevičiui,

gynėjui advokatui I. Brazlauskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį 20 MGL (2500 Lt) bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikotarpis nuo 2006 m. gegužės 26 d. iki 2006 m. gegužės 27 d., kurį G. J. buvo sulaikytas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 140 straipsnio taisykles, ir nustatyta bausmė 18 MGL (2250 Lt) bauda.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 8 d. nutartis, kuria nuteistojo G. J. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį kasacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį kasacinį skundą atmesti,

n u s t a t ė :

G. J. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 26 d., apie 10.20 val., Kaune, Jonavos gatvės- Šiaurės prospekto sankryžoje, įžeidė jo vairuojamą automobilį „Mazda 626” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sustabdžiusį savo pareigas einantį Kauno m. VPK VP kelių patrulių rinktinės 3-iojo būrio vyresnįjį patrulį J. K., išvadindamas jį „mentu”, „gaidžiu”, „žąsinu” ir kitais necenzūriniais žodžiais, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, Kaune, Jonavos gatvėje, prie automagistralės Vilnius-Klaipėda tilto, įžeidė jo vairuojamą automobilį sustabdžiusius savo pareigas einančius Kauno m. VPK VP kelių patrulių rinktinės 3-iojo būrio vyresnįjį patrulį J. K. ir 1-ojo būrio vyresnįjį patrulį E. Č., išvadindamas juos „banditais”, „mentais”, „gaidžiais” ir kitais necenzūriniais žodžiais.

Kasaciniu skundu nuteistasis G. J. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Kasatorius nurodo, kad teismas paskirdamas jam bausmę neatsižvelgė į kai kurias reikšmingas bylos aplinkybes, todėl paskyrė per griežtą bausmę ir taip pažeidė BK 54 straipsnio normas. G. J. nurodo, kad nuo veikos padarymo dienos praėjo daugiau nei vieneri metai ir per tą laiką nenustatyta, kad jis būtų padaręs kokius nors naujus teisės pažeidimus, be to, jis turi šeimą, augina mažametį sūnų, žmona niekur nedirba, jis yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo ir iš savo atlyginimo negali sumokėti paskirtos baudos, todėl mano, kad jam paskirta bausmė turėtų būti sušvelninta.

Paduotame kasaciniame skunde kasatorius taip pat teigia, kad jis necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnų neįžeidinėjo, tvirtina, kad buvo melagingai apkaltintas nusikalstamos veikos padarymu, nes tarp jo ir policijos pareigūno J. K. įvyko konfliktas dėl pastarojo netinkamai vykdomų pareigūno funkcijų.

Nuteistojo G. J. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BPK 376 straipsnio taikymo

BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis), ar nagrinėdami bylą nepadarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Iš to darytina išvada, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustato. Paduotame kasaciniame skunde yra teiginių, kuriais nesutinkama su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pateiktu įrodymų vertinimu, taip pat neigiamos teismų išvados apie nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kolegijos nuomone, šie kasacinio skundo motyvai paliktini nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų. Be to, dauguma tokio pobūdžio kasacinio skundo motyvų jau buvo pateikti apeliaciniame skunde ir buvo tinkamai išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Dėl BK 54 straipsnio taikymo

Iš BK 290 straipsnio sankcijos matyti, kad teismas už kasatoriaus įvykdytą nusikalstamą veiką gali paskirti vieną iš šių bausmių: baudą, areštą, ir net laisvės atėmimą iki dvejų metų. Atsižvelgę į bausmės tikslus ir įvertinę BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismai G. J. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrė pačią švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad už nesunkų nusikaltimą, t. y. nusikalstamą veiką, kurią padarė G. J., gali būti paskirta iki 100 MGL dydžio bauda, tačiau teismai kasatoriui paskyrė tik 20 MGL dydžio baudą, t. y. žymiai mažesnę nei baudos bausmės už padarytą nusikalstamą veiką vidurkis. BK 61 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą skiriant bausmę atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir motyvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį skaičiuojant nuo bausmės vidurkio. G. J. yra teigiamai charakterizuojamas darbe, tačiau praeityje yra ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl teismai paskyrę kasatoriui bausmę, artimą baudos bausmės vidurkiui, nebūtų pažeidę baudžiamojo įstatymo, tačiau skyrė kasatoriui žymiai švelnesnę bausmę. Kasatoriaus nurodomos aplinkybės, kad jis turi šeimą ir augina mažametį sūnų, nesuteikia pagrindo dar švelninti jam bausmę, nes G. J. paskirta bausmės rūšis yra nesusijusi su laisvės atėmimu ir dėl to jo vertingi socialiniai ryšiai nebus pažeisti. Nors G. J. teigia, kad jo žmona nedirba, jis yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo ir iš savo atlyginimo negalės sumokėti paskirtos baudos, tačiau kasatorius nepateikė jokių duomenų apie gaunamą atlyginimą ar turimą turtą, todėl ir ši aplinkybė nesuteikia pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės. Kasatorius tvirtina, kad per metus nuo nusikalstamos veikos padarymo nepadarė naujų teisės pažeidimų, o tai rodo, kad kaltininkas yra linkęs daugiau nenusikalsti ir nedaryti naujų teisės pažeidimų, tačiau šie kaltininko asmenybę apibūdinantys duomenys turi būti vertinami kaip visuma kartu su kitais jo asmenybę apibūdinančiais duomenimis – teigiama charakteristika darbe, aplinkybe, kad jis anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Įvertinus šiuos duomenis kaip visumą ir atsižvelgus į teismų G. J. paskirtą palyginti švelnią bausmę, nėra pagrindo pripažinti, kad kaltininkui paskirta bausmė yra aiškiai per griežta.

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasaciniame skunde nurodytų motyvų ribose skundžiami nuosprendis ir nutartis yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos keisti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo G. J. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Benediktas Stakauskas

Rimantas Baumilas