Baudžiamoji byla Nr. 2K-191/ 2008
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.3.1.
2008 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Bieliūno, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
sekretoriaujant R. Miškelevičiūtei,
dalyvaujant prokurorei J. Urbelienei,
gynėjui advokatui I. Borveinui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo Česlovo Žukausko kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. K. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų 20 parų ir 6 MGL (750 Lt) dydžio bauda.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir J. B., tačiau dėl jo baudžiamoji byla kasacine tvarka neapskųsta.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, kuria nuteistojo A. K., jo gynėjo ir nuteistojo J. B. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
A. K. nuteistas už tai, kad bendrais veiksmais su J. B. tyčia nužudė J. M.: 2006 m. liepos 16 d., apie 24 val., A. K. ir J. B., būdami apsvaigę nuo alkoholio, G. M. gyvenamajame name, esančiame duomenys neskelbtini, J. B. išstūmus dėl asmeninių paskatų J. M. iš gyvenamojo namo į kiemą ir jam bandant sugrįžti iš namo kiemo į kambarį, J. B. tyčia sudavė jam vieną smūgį lazda į nugarą. Po to, veikdami bendrininkų grupe, namo kieme A. K. su J. B. ėmė mušti rankomis bei spardyti kojomis J. M., abu sudavė ne mažiau dešimties smūgių jam į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į galvą bei į kaklą. Nukentėjusiajam sugrįžus į G. M. gyvenamojo namo kambarį, J. B. vėl tyčia sudavė J. M. ne mažiau penkių smūgių ranka į kaklą. Tokiu būdu A. K. ir J. B. bendrais veiksmais ne mažiau kaip septyniais smūgiais į galvą bei kaklo sritį padarė J. M. mirtį sukėlusius sužalojimus: stiprų galvos ir kaklo sumušimą, daugybines kraujosruvas odoje ir poodyje veido minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvas galvos ir sprando minkštuosiuose audiniuose, masyvią kraujosruvą sprando dešinės pusės raumenyse, stuburo kaklinės dalies VI slankstelio katerinės ataugos lūžimą, kraujosruvas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kaktinių, smilkininių bei momeninių skilčių srityje, storasluoksnę kraujosruvą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais pailgųjų smegenų ir smegenų tilto srityje, kraujosruvą po nugaros kaklinės dalies dangalais, galvos smegenų ir smegenų kamieno bei nugaros smegenų kaklinės dalies pabrinkimą, kraujosruvas odoje ir poodyje kairiame žaste, krūtinės kairėje pusėje ir nugaros abiejose pusėse, dėl to J. M. mirė.
Nuteistojo A. K. gynėjas Č. Žukauskas kasaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 6 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį ir baudžiamąją bylą A. K. nutraukti. Skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas A. K. apeliacinį skundą, išdėstė motyvus ir argumentus, su kuriais nuteistasis nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog A. K. skunde išdėstė skirtingas nei nustatytos nuosprendyje aplinkybes, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ne visos su nusikaltimo padarymu susijusios aplinkybės buvo nustatytos. Tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek teismai apsiribojo bendrosiomis nuostatomis ir prielaidomis, nebuvo konkretizuota kiekvieno iš nuteistųjų veika, neatriboti jų konkretūs veiksmai. Teismo medicinos instituto specialisto išvadoje išskirtos dvi kategorijos sužalojimų – vieni jų sietini su J. M. mirtimi, o kiti, nukentėjusiajam esant gyvam, būtų kvalifikuoti kaip nežymūs. Pastarieji išvis nebuvo nagrinėjami, nebuvo nustatytos aplinkybės, kurioms esant jie buvo padaryti. Nutartyje ypatingas dėmesys skirtas liudytojos N. K. parodymams, nors kaskart apklausiama ši liudytoja davė skirtingus parodymus ir jie turėjo būti vertinami kritiškai. Šio konflikto su tragiškomis pasekmėmis iniciatorė buvo pati N. K., ji pati prašė J. B., kad šis išvytų J. M. iš G. M. namo, nesuprantami ir nelogiški jos veiksmai buvo pamačius, kad J. M. miręs. Nutartyje nurodyta, kad pagal liudytojų parodymus A. K. dalyvavo mušant J. M., tačiau liudytojų parodymuose užfiksuota kitaip – liudytoja R. G. nurodė mačiusi, kad mušasi trys vyrai, tačiau ji nenurodė, kad mušėsi būtent A. K. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, jog tarp A. K. veiksmų ir J. M. mirties nėra priežastinio ryšio. Nutartyje teismas nurodė, kad A. K. J. M. sudavė keletą smūgių į galvos sritį, tačiau tai parodė vienintelė liudytoja N. K. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis savarankiškai grįžo į G. M. butą ir toliau kurį laiką konfliktavo su J. B., o „aprimo“ tik šiam sudavus penkis smūgius į sprando sritį. Taip yra nurodęs pats nuteistasis J. B. Pažymėtina, kad būtent smūgiai į šią kūno dalį tiesiogiai sietini su J. M. mirtimi, todėl aišku, nuo kokio smūgių skaičiaus ir į kurią kūno dalį mirė J. M. Atsižvelgiant į tai, kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo klaidų, o taip pat neįsigilino į bylos aplinkybes. Kasatorius įsitikinęs, kad šiuo konkrečiu atveju negalima taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 8 punkto nuostatų dėl sužalojimų visumos principo taikymo. Gynėjas mano, kad ne nuteistojo A. K. veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su J. M. mirtimi, be to, klaidinga nuostata, jog laikas, praėjęs nuo sužalojimų padarymo iki mirties, neturi reikšmės. Akivaizdu, kad savarankiškai grįžęs į namą, J. M. dar kurį laiką konfliktavo su kitu nuteistuoju, tuo tarpu šiam sudavus smūgius į gyvybiškai svarbias kūno dalis, nukentėjusysis iškart mirė. Net įrodžius, kad A. K. dalyvavo padarant nusikaltimą, A. K. netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ir bausmė paskirta pažeidžiant bausmių skyrimo taisyklių nuostatas, nes lyginant su kitam nuteistajam paskirta bausme, A. K. paskirta bausmė akivaizdžiai per griežta, nes jo veiksmai buvo antraeiliai.
Skundas atmestinas.
Dėl nenagrinėtinų skundo argumentų
Nenagrinėjami kasacinio skundo teiginiai apie tai, kokie įrodymai patvirtina, kiek buvo suduota smūgių J. M., kas iš nuteistųjų ir kuriuo metu sudavė smūgius, taip pat nenagrinėjama teismo medicinos specialisto išvados dėl J. M. mirties priežasties apimtis, tyrimo metu specialisto išnagrinėti klausimai, jų turinys, nes šios aplinkybės yra bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nagrinėjimo dalykas. Šių klausimų nagrinėjimas priskirtas ne kasacinės, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Nuteistasis A. K., pasinaudodamas baudžiamojo proceso įstatymo suteiktomis teisėmis ir gynėjo pagalba, turėjo visas procesines galimybes teikti prašymus, užduoti klausimus, teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant ir nagrinėjant, tačiau nei jis, nei jo gynėjas nepareiškė prieštaravimų ar prašymų papildyti teismo medicinos specialisto išvadą, nepateikė įrodymų, kurie pateiktų kitokius duomenis nei kaltinimo surinkti įrodymai ar sudarytų pagrindą abejoti kaltinimo surinktų įrodymų patikimumu. Kasacinės instancijos teismas savo kompetencijos ribose nagrinėja skundo argumentus, kurie susiję su baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymų pritaikymu. Todėl skundo argumentai dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo, įrodymų pakankamumo, sudarančio pagrindą pripažinti A. K. kaltu, kasacine tvarka nenagrinėjami.
Dėl bylos aplinkybių išnagrinėjimo, įrodymų patikimumo ir priežastinio ryšio tarp A. K. veiksmų ir J. M. mirties
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nuosprendis paremtas teismo posėdžio metu išnagrinėtais įrodymais, atitinkančiais baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Skunde nepateikta argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti įrodymų, kuriais grindžiama A. K. kaltė, patikimumu.
Skunde išdėstytos abejonės dėl liudytojos N. K. parodymų, teigiant, jog ji, kiekvieną kartą duodama parodymus, nurodė skirtingas įvykio aplinkybes, pati buvo konflikto iniciatorė. Teismai išsamiai išnagrinėjo N. K. parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio bylos tyrimo teisėjui, nes baudžiamojo proceso numatytomis priemonėmis pristatyti ją į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje nepavyko, A. K. sutiko, jog posėdis būtų tęsiamas nedalyvaujant šiai liudytojai. Todėl teisėjų kolegija pagrįstai vadovavosi BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir perskaitė N. K. bei kitų neatvykusiųjų liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui. N. K. parodymai yra nuoseklūs, juos ji patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, jie atitinka ir kaltinamojo J. B. parodymus, kurie, priešingai nei A. K. parodymai, buvo nuoseklūs ikiteisminio bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, bei liudytojų R. G. ir V. G. parodymus dėl įvykio aplinkybių ir A. K. dalyvavimo padarant nusikaltimą. Nepagrįstai kasaciniame skunde teigiama, jog N. K. buvo konflikto iniciatorė. Ji tik pareiškė nepasitenkinimą J. M., tačiau nekurstė ir kitaip neskatino kaltinamųjų jį mušti.
Pagrindinis kasacinio skundo argumentas yra priežastinio ryšio tarp A. K. veiksmų suduodant smūgius ir atsiradusių padarinių – J. M. mirties klausimas. Teismai pagrįstai rėmėsi teismo medicinos specialisto išvada, kad J. M. mirė nuo stipraus kaklo srities ir galvos sumušimo, liudytojų parodymais, jog A. K. ir J. B. rankomis ir kojomis mušė J. M. į įvairias kūno vietas. Nepagrįstai kasaciniame skunde teigiama, jog J. M. mirė nuo J. B. suduotų smūgių šiam sugrįžus į butą, nes specialisto išvadoje nurodyta, jog mažai tikėtina, kad sužalojimai sprando srityje ir kaklinio VI stuburo slankstelio keterinės ataugos lūžimas galėjo būti padaryti suduodant 5-6 smūgius į kaklo sritį. Tai, kad J. M. po nuteistųjų A. K. ir J. B. padarytų sužalojimų lauke pats sugrįžo į butą, nėra reikšminga vertinant sužalojimų sunkumą, nes medicininėje ir teismų praktikoje yra žinomi atvejai, kai asmenys, kuriems padarytas galvos smegenų sužalojimas, būdavo sąmoningi ir sugebėdavo atlikti fizinius veiksmus ilgą laiką. Pažymėtina tai, kad mirties priežastimi buvo bendras stiprus galvos ir kaklo srities sumušimas, išskirti kiekvieną sužalojimą ar atskirus kiekvieno iš kaltininkų smūgius, jų poveikį nukentėjusiajam šiuo konkrečiu atveju nėra praktinės galimybės. Baudžiamasis įstatymas ir teismų praktika tokius atvejus, kai nukentėjusysis miršta nuo padarytų kūno sužalojimų visumos arba kai padaryti keli kūno sužalojimai, kurių kiekvienas galėjo būti mirties priežastimi, vertina kaip bendrą kaltę asmenų, kurie padarė šiuos sužalojimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinamieji, suduodami daugelį smūgių į galvą, sprando sritį, suvokė jų pavojingumą nukentėjusiojo gyvybei, todėl numatė ir mirtinų pasekmių galimybę, nors jų ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti.
Kasacinio skundo teiginys dėl A. K. paskirtos bausmės griežtumo, lyginant su J. B. paskirta bausme, yra nepagrįstas. Teismas J. B. paskyrė vieneriais metais švelnesnę bausmę, nes pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, savo parodymais padėjo nustatyti veikos aplinkybes ir nusikaltime dalyvavusius asmenis. A. K. bausmė paskirta laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgiant į tai, kad nustatytos tik jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nusikaltimą nuteistasis padarė neišnykus teistumams už ankstesnius nusikaltimus ir neatlikus bausmės už paskutinį padarytą nusikaltimą. Jam bausmė paskirta sankcijos už padarytą nusikaltimą ribose, todėl įstatymo taikymo aspektu paskirta teisingai. Apeliacine tvarka byla išnagrinėta laikantis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo A. K. gynėjo advokato Česlovo Žukausko kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Egidijus Bieliūnas
Jonas Prapiestis
Alvydas Pikelis
