Baudžiamoji byla Nr. 2K–196/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.3.2.2.
1.2.3.2.8.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Gintaro Godos ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorei J. Zieniūtei,
nuteistųjų gynėjams advokatams I. Brazlauskui ir V. Savickienei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. U. ir A. B. kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 25 d. nuosprendžio.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nuosprendžiu G. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus laisvės atėmimu devyneriems metams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2006 m. gegužės 20 d. įvykdyto turto pagrobimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2006 m. birželio 7 d. įvykdyto turto pagrobimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2006 m. gegužės 20 d. įvykdyto turto pagrobimo) bei 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2006 m. birželio 7 d. įvykdyto turto pagrobimo) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė G. U. paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė G. U. paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų. Į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2005 m. gruodžio 30 d. iki 2006 m. sausio 1 d., nuo 2006 m. birželio 30 d. iki liepos 1 d., taip pat suėmimo laikas nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. birželio 11 d.
Šiuo nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams dešimčiai mėnesių, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. Į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2006 m. birželio 30 d. iki liepos 1 d. ir suėmimo laikas nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. birželio 11 d.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseinių skyriui iš G. U., A. B. ir E. G. solidariai priteista 329,16 Lt žalai atlyginti, o G. U. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, iki jo pilnametystės padarytą žalą išieškant iš jo motinos D. R. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos iš G. U., A. B. ir E. G. solidariai priteista 46 Lt žalai atlyginti, o G. U. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų nurodytai žalai atlyginti, iki jo pilnametystės padarytą žalą išieškant iš jo motinos D. R. Taip pat Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos iš G. U. ir A. B. solidariai priteista 7144,50 Lt žalai atlyginti, o G. U. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų nurodytai žalai atlyginti, iki jo pilnametystės padarytą žalą išieškant iš jo motinos D. R. Č. K. iš G. U. priteista 2879 Lt turtinei žalai atlyginti, o G. U. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų nurodytai žalai atlyginti, iki jo pilnametystės padarytą žalą išieškant iš jo motinos D. R. Č. K. atsisakymas nuo civilinio ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo priimtas ir nagrinėjimas dėl šios ieškinio dalies nutrauktas.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti E. G. ir D. T., tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 25 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nuosprendis pakeistas – A. B. veiksmai iš BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė A. B. nustatyta laisvės atėmimas trylikai metų šešiems mėnesiams.
Nukentėjusiajai Č. K. iš G. U. priteistas 2879 Lt turtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 2607 Lt ir ši suma nukentėjusiajai priteista solidariai iš G. U. ir A. B., o G. U. iki pilnametystės neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, išieškant ją iš jo motinos D. R. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus G. U. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 14 d., 3.30–5.30 val. laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku, apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – Raseiniuose, (duomenys neskelbtini) aikštėje, be jokio pagrindo tyčia sudavė dėl senatvės bejėgiškos būklės J. V. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), ranka du smūgius ir koja du smūgius į galvą, koja tris smūgius į kairįjį šoną ir šešis smūgius į kūno vietas, esančias tarp juosmens ir galvos, taip padarė jam kairės plaštakos sumušimą su I, II, III delnakaulių bei I, III, IV naginių pirštakaulių lūžimais, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat kaktos kairės pusės sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu su poodine kraujosruva, pereinančia į antakį, akies vokų išorinę dalį bei skruostą, muštinę žaizdą apatiniame lūpos vidiniame paviršiuje, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, kairiajame ir dešiniajame smilkiniuose; nuo šių smūgių, išsiliejus kraujui ir susikaupus smegenų skysčiui po kietuoju galvos smegenų dangalu, kilo komplikacijos, pasireiškusios galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, dešiniojo plaučio uždegimu, ir J. V. P. 2006 m. gegužės 23 d., 21.10 val. mirė. Šiais veiksmais G. U. tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės J. V. P.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį A. B. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 14 d., 3.30–5.30 val. laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku, apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – Raseiniuose, (duomenys neskelbtini) aikštėje, be jokio pagrindo tyčia sudavė dėl senatvės bejėgiškos būklės J. V. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), koja po vieną smūgį į krūtinę bei juosmenį, šešis smūgius į kūno vietas, esančias tarp juosmens ir galvos, taip nežymiai jį sužalojo, t. y. šiais veiksmais A. B. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Taip pat pagal BK 180 straipsnio 1 dalį G. U. ir A. B. nuteisti už, kad, veikdami bendrininkų grupe kartu su E. G., padarė V. K. turto plėšimą, t. y. 2006 m. birželio 26 d., apie 0.30 val., Raseiniuose, (duomenys neskelbtini) aikštėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, siekdami pagrobti svetimą turtą, tyčia panaudojo prieš V. K. fizinį smurtą: G. U. sudavė stikliniu buteliu į galvą, taip pat rankomis ir kojomis apie septynis smūgius į galvą, krūtinę, juosmenį, apie du kartus jį pastūmė, A. B. koja sudavė vieną smūgį į šoną, E. G. pastūmė nukentėjusįjį ir bandė jam įspirti, taip jie kartu padarė V. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, o G. U. reikalavo iš V. K. pinigų – 10 Lt, apieškojo jo rūbus ir iš striukės kišenės pagrobė 100 Lt vertės V. K. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“.
Be to, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį G. U. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. T., 2006 m. gegužės 11–20 d. laikotarpiu, tiksliau nenustatytą dieną, apie 13 val., G. U. raktu atrakinus buto duris, įsibrovė į butą, esantį Raseiniuose, (duomenys neskelbtini), ir ketino pagrobti V. M. televizorių, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes bute televizoriaus nerado.
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį G. U. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. T., 2006 m. gegužės 20 d., 1–2 val. laikotarpiu, G. U. raktu atrakinus buto duris, įsibrovė į butą, esantį Raseiniuose, (duomenys neskelbtini), ir pagrobė V. M. priklausantį 300 Lt vertės stalą, po 100 Lt vertės dvi kėdes, t. y. iš viso turto už 500 Lt, bei pasikėsino pagrobti 400 Lt vertės lovą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes išsigando, kad gali pamatyti namo gyventojai.
Taip pat pagal BK 178 straipsnio 2 dalį G. U. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. T., 2006 m. birželio 7 d., 0–1 val. laikotarpiu, G. U. raktu atrakinus buto duris, įsibrovė į butą, esantį Raseiniuose, (duomenys neskelbtini), ir pagrobė V. M. priklausantį 300 Lt vertės stalą, 400 Lt vertės lovą, 300 Lt vertės televizoriaus staliuką, po 100 Lt vertės dvi kėdes, t. y. iš viso turto už 1200 Lt.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus G. U. ir A. B. nuteisti už tai, kad 2006 m. gegužės 14 d., 3.30–5.30 val. laikotarpiu, apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, be jokio pagrindo tyčia sudavė dėl senatvės bejėgiškos būklės J. V. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), šiuos smūgius: A. B. koja šešis kartus spyrė į viršutinę kūno dalį, t. y. galvą, krūtinę, juosmenį, kairę ranką, o G. U. sudavė ranka du smūgius į galvą, tris kartus koja spyrė į kairįjį šoną ir koja šešis kartus spyrė į įvairias kūno vietas, t. y. galvą, krūtinę, juosmenį, kairę ranką, taip A. B. ir G. U. rankomis bei kojomis sudavė J. V. P. smūgius į galvą, krūtinę, juosmenį, kairę ranką ir šiais bendrais veiksmais padarė jam poodinę kraujosruvą bei odos nubrozdinimą veide, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, kraujosruvas kairiojo antakio, kairiojo skruosto ir smilkinių minkštuosiuose audiniuose, poodinę kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje pusėje, sumušė kairę plaštaką ir sulaužė I, II, III delnakaulius bei I, III, IV naginius pirštikaulius. Nuo galvos sumušimų, pasireiškusių odos nubrozdinimu su poodine kraujosruva, pereinančia į antakį, muštine žaizda apatiniame lūpos vidiniame paviršiuje, kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose kairiajame ir dešiniajame smilkiniuose, išsiliejus kraujui, susikaupus skysčiui po kietuoju smegenų dangalu, kilo komplikacijos, pasireiškusios galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, dešiniojo plaučio uždegimu, ir 2006 m. gegužės 23 d., 21.10 val. J. V. P. mirė. Šiais veiksmais A. B. ir G. U. tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės J. V. P.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 25 d. nuosprendžio dalį dėl jo veiksmų perkvalifikavimo iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus ir dėl šios dalies, taip pat paskirtos bausmės bei civilinio ieškinio priteisimo Č. K. palikti galioti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nuosprendį.
Skunde kasatorius nurodo, kad sutinka su apeliacinio teismo išvada, jog pirmosios instancijos teismas padarė prieštaringas išvadas dėl jo suduotų smūgių J. V. P. skaičiaus, pripažįsta, kad koja šešis kartus spyrė J. V. P. į viršutinę kūno dalį. Tačiau teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog, spirdamas į viršutinę kūno dalį, jis įspyrė ir į galvą. Kasatoriaus nuomone, tokia teismo išvada tėra prielaida, kuria draudžiama grįsti nuosprendį. Byloje nėra patikimų įrodymų daryti išvadą, kad kasatorius sudavė J. V. P. bent vieną smūgį į galvą. Eksperto J. R. paaiškinimai, kuriais rėmėsi apeliacinis teismas, kad nukentėjusysis galėjo mirti nuo bet kurio vieno iš ne mažiau kaip keturių smūgių į galvos sritį, neleidžia teigti, jog kasatorius bent vieną kartą įspyrė nukentėjusiajam į galvą. Apeliacinis teismas taip pat nepagrįstai pripažino, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino nuteistojo E. G. parodymus, kuriais remdamasis šis nustatė, jog G. U. stovėjo arčiau nužudyto asmens galvos ir sudavė visus smūgius į galvą. Toliau skunde kasatorius atkreipia dėmesį į nuteistojo E. G. parodymus, kuriais jis patvirtino, kad, spardant nukentėjusįjį, G. U. stovėjo arčiau J. V. P. galvos, o kasatorius – šalia G. U., ties gulinčio asmens juosmeniu. Kasatorius manymu, esant tokiems parodymams, ikiteisminio tyrimo metu reikėjo atlikti eksperimentą (BPK 197 straipsnis), kuriuo buvo galima nustatyti, ar, kasatoriui stovint minėtoje padėtyje, buvo galimybė pataikyti gulinčiam J. V. P. į galvą. A. B. kategoriškai tvirtina, kad jis neturėjo jokios galimybės pataikyti į galvą, nes tam trukdė G. U. užimta padėtis ir jis negalėjo koja pasiekti nukentėjusiojo galvos. Tuo tarpu apeliacinio teismo išvada, kad G. U. užimta pozicija arčiau nukentėjusiojo galvos, dar nereiškia, jog kasatorius stovėjo taip toli, kad galėjo pataikyti tik į juosmenį, krūtinę, kairę ranką, bet tik ne į galvą, paremta ne eksperimento rezultatais, o prielaida. Kasatorius manymu, byloje neįrodyta jo tyčia nužudyti nukentėjusįjį J. V. P. Kadangi nuteistasis mano, kad jis nekaltas dėl J. V. P. mirties, tai apeliacinis teismas nepagrįstai priteisė Č. K. 2607 Lt sumą solidariai iš kasatoriaus ir nuteistojo G. U.
Kasaciniu skundu nuteistasis G. U. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 25 d. nuosprendį, paskiriant jam švelnesnę bausmę.
Skunde kasatorius nurodo, kad paskirta galutinė subendrinta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Jis pažymi, kad ankščiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, nusikalto būdamas tik šešiolikos metų. Kasatorius tvirtina, kad jo nuostatos ir požiūris į gyvenimą pasikeitė, jis pasiryžęs ištaisyti padarytas klaidas bei įrodyti, jog gali būti teigiama asmenybė. Be to, G. U. nurodo, kad jo motinai be jo labai sunku, jai reikalinga pagalba, taip pat jis norėtų padėti tiems, kurie nuo jo nukentėtojo, atlyginti nuostolius ir atsiprašyti.
Nuteistųjų G. U. ir A. B. kasaciniai skundai netenkintini.
Dėl A. B. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus bei BPK 197 straipsnio
Nužudymas padarytas bendrininkaujant yra tada, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų. Nužudymo atveju, kai smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys, būtina nustatyti bendrininkų susitarimo turinį ir ribas. Susitarimas nužudyti kitą žmogų gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, ir įvykti bet kurioje šios nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Esant tokiam susitarimui, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus jie padarė, atsako pagal vieną ir tą patį BK specialiosios dalies straipsnį.
Pagal teismų praktiką, jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė nors ir vienas padarytas sužalojimas, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas liudija apie tyčią nužudyti arba apie neapibrėžtą tyčią, kuri apima ir gyvybės atėmimą, tai už nužudymą atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese. Taip yra todėl, kad mirtinų smūgių skaičius yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama sprendžiant kaltės klausimus. Teismas turi įvertinti ne tik objektyviuosius kaltininkų veiksmus, bet ir veikos subjektyviuosius požymius. Išvada apie kiekvieno iš kaltinamųjų tyčią daroma įvertinus visas įvykio aplinkybes ir atskirai išanalizavus kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmus įvykio metu, o ne įvertinant tik vieno iš kaltinamųjų poelgį.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad A. B. ir G. U., veikdami kartu bendrininkų grupe, smurtavo prieš J. V. P., suduodami šiuos smūgius: pirmiausia G. U. sudavė nukentėjusiajam, sėdinčiam ant suolo, du kartus ranka į galvą ir tris kartus koja spyrė į kairįjį šoną, nuo šių smūgių J. V. P. nugriuvo nuo suoliuko ant dešiniojo šono, ir tada abu nuteistieji A. B. bei G. U. gulinčiam nukentėjusiajam koja spyrė į viršutinę kūno dalį (galvą, krūtinę, juosmenį, kairę ranką) po šešis smūgius kiekvienas.
Teismas, įvertinęs byloje esančius specialius teismo medicinos duomenis (teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), papildoma teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, kad J. V. P. mirė nuo bet kurio vieno iš mažiausiai keturių į galvą suduotų smūgių. Remiantis vienintelio šį įvykį stebėjusio dėl kitų nusikaltimų šioje byloje taip pat nuteisto E. G. nuosekliais parodymais, nustatyta, kad abu nuteistieji po to, kai nukentėjusysis J. V. P. nugriuvo nuo suoliuko, pakaitomis koja smūgiavo jam po šešis smūgius į viršutinę kūno dalį, t. y. nuo juosmens iki galvos, tačiau, kur konkrečiai pataikė A. B. ir G. U. kiekvienas atskirai, jis nematė, tik nuteistasis G. U. smūgių metu buvo arčiau nužudyto asmens galvos.
Kolegija laiko, kad A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus. Byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina jo tyčią dėl chuliganiškų paskatų nužudyti bejėgiškos būklės žmogų. Tai, kad nukentėjusiajam smūgius į galvą sudavė nuteistasis G. U., abejonių nekyla, nes du smūgius ranka į galvą jis pataikė dar tuo metu, kai nukentėjusysis sėdėjo ant suoliuko. O kai J. V. P. nugriuvo nuo suolo, į viršutinę kūno dalį spardyti jį kojomis pradėjo abu nuteistieji, tačiau, kaip pagrįstai teigia nuteistasis A. B., nėra patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kur konkrečiai tuo metu sudavė kiekvienas nuteistasis ir ar kuris nors iš jų tikrai sudavė į galvos sritį. Tik G. U. buvo arčiau nukentėjusiojo galvos, ir tikimybė, kad jis pataikė į galvą, yra didesnė. Kita vertus, nepilnametis G. U. už A. B. gerokai jaunesnis (aštuoneriais metais) ir fiziškai silpnesnis. Tačiau šie faktai ir iškilusios abejonės dar nepaneigia A. B. atsakomybės už J. V. P. nužudymą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek A. B., tiek G. U. veikė išvien, matė vienas kito veiksmus ir, pritardami vienas kitam, abu smurtavo į gyvybiškai svarbius, lengvai pažeidžiamus ir dėl jų sužalojimo galinčius sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat ir mirtį, žmogaus kūno organus. Smurtas buvo intensyvus, iš viso suduota 17 smūgių, nuteistieji viešoje vietoje be jokios priežasties žalojo visiškai nesiginantį ir negalintį pasipriešinti, (duomenys neskelbtini) gimusį, t. y. senyvo amžiaus (ir dėl senatvės bejėgiškos būklės pripažintą) asmenį, kuris priešais nuteistuosius gulėjo ant aikštės grindinio ir šie galėjo nekliudomai žaloti nukentėjusįjį. Nors, kaip patvirtino nuteistasis E. G., nukentėjusysis dejavo, A. B. ir G. U. toliau tęsė savo smurto veiksmus prieš bejėgį asmenį, nebandė vienas kito sulaikyti, o po smurto panaudojimo pasišalino iš įvykio vietos, abejingai nakties metu palikdami sužalotą asmenį.
Kolegijos nuomone, nustatytos aplinkybės patvirtina bendrininkų A. B. ir G. U. susitarimą, kuris šiuo atveju buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais, nužudyti J. V. P. Padarytos veikos objektyvieji požymiai leidžia daryti išvadą apie A. B. tyčią nužudyti J. V. P., t. y. tai, kad jis suprato, jog kartu su G. U., keldami pavojų J. V. P. gyvybei, smurtauja prieš šį, numatė, kad gali padaryti jam sunkius sveikatos sutrikdymus, tarp jų ir tokius, kurie gali sukelti nukentėjusiojo mirtį, ir, kaip konstatavo teismas, nors nenorėjo tokių padarinių, tačiau buvo jiems abejingas ir sąmoningai leido šiems atsirasti. Taigi A. B. suvokė, kad bendrais su G. U. smurtinio pobūdžio veiksmais dalyvavo atimant gyvybę J. V. P. Normalaus psichinio ir socialinio išsivystymo žmogus, suduodamas smūgius, juo labiau nevienkartinius, nesipriešinančiam ir esančiam bejėgiškos būklės asmeniui į gyvybiškai svarbias kūno vietas, suvokia, kad jo veiksmai pavojingi tokio žmogaus sveikatai, taip pat ir gyvybei.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje padaryta išvada, kad, nukentėjusiajam J. V. P. nugriuvus nuo suoliuko, abu nuteistieji tikrai pataikė bent po vieną smūgį koja nukentėjusiajam į galvą, abejotina, nes jokių įrodymų, patvirtinančių, kuris iš abiejų nuteistųjų, kur ir kiek smūgių konkrečiai pataikė nukentėjusiajam, nėra. Nustatyta tik, kad tai buvo viršutinė kūno dalis. Tačiau šis faktas nagrinėjamu atveju nekeičia veikos kvalifikavimo, nes bendrininkų susitarimas, išreikštas jų valią patvirtinančiais veiksmais sunkiai sužaloti asmenį, net atimant jam gyvybę, buvo. Kita vertus, pats apeliacinis teismas, aprašydamas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodė, kad A. B. ir G. U. koja kiekvienas po šešis kartus spyrė į viršutinę kūno dalį, t. y. galvą, krūtinę, juosmenį, kairę ranką, tačiau nenurodė, kuris nuteistasis, kiek smūgių pataikė į galvą.
Kolegija laiko nepagrįstus skundo teiginius, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo būtina atlikti eksperimentą. Eksperimentas nėra būtinas tyrimo veiksmas tikrinant tas aplinkybes, kurios yra gyvenimiškos, realios ir pagrįstų bei protingų abejonių nekelia. Šiuo atveju ir be eksperimento nekyla abejonių, kad du asmenys gali mirtinai sužaloti žmogų spardant jį parblokštą.
Dėl G. U. paskirtos bausmės
Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė paskirta netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.
Kasaciniu skundu nuteistasis G. U. ginčija jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydį, manydamas, kad paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, tačiau jokių baudžiamojo įstatymo pažeidimų nenurodo ir jų niekaip nemotyvuoja. Bausmės dydis pats savaime nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Tuo tarpu skunde nurodomas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (anksčiau neteistas, nepilnametis ir pan.) pirmosios instancijos teismas įvertino kitų bylos duomenų kontekste ir motyvuotai pasirinko skirtinos bausmės rūšį bei dydį.
Nuteistajam G. U. bausmės už nusikalstamas veikas paskirtos neperžengiant sankcijų už padarytus nusikaltimus ribų, vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis BK 61 straipsnyje, atsižvelgiant į bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus (BK 90, 91 straipsnis), ir įstatymo taikymo aspektu paskirtos teisingai. Be to, bausmės skyrimo teisingumą patikrino apeliacinės instancijos teismas ir BK pažeidimų nenustatė.
Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, nenustačius teismų sprendimų panaikinimo arba pakeitimo pagrindų, nustatytų BPK 369 straipsnyje, kasaciniai skundai netenkintini.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistųjų G. U. ir A. B. kasacinius skundus.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Gintaras Goda
Antanas Klimavičius
