Dėl sutarties sąlygų panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-106/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1; 42.4 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Zigmo Levickio (kolegijos primininkas) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Ž. ieškinį atsakovei R. J. dėl baudos, palūkanų priteisimo bei pagal atsakovės R. J. priešieškinį ieškovui E. Ž. dėl sutarties sąlygų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 81 200 Lt baudos, 5 proc. procesinių palūkanų. Atsakovė pareiškė priešieškinį ir prašė panaikinti šalių 2006 m. gruodžio 5 d. preliminariosios sutarties 4 punkto dalį, kurioje nustatyta pirkėjo teisė reikalauti iš pardavėjo 40 proc. kainos baudą. Byloje teismai nustatė, kad šalys 2006 m. gruodžio 5 d. sudarė preliminariąją sutartį, kuria įsipareigojo iki 2007 m. gegužės 15 d. sudaryti 19,005 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovui sklypą, įgytą atkūrus jai nuosavybės teises, už 203 000 Lt. Sutarties pasirašymo metu ieškovas sumokėjo 20 000 Lt. Preliminariąją sutartį parengė ir, įrašęs šalių anketinius duomenis, pateikė pasirašyti atsakovei ieškovas. Preliminariosios sutarties 4 punkte įrašyta, kad, pardavėjui iki nustatyto termino nesudarius pagrindinės sutarties, pirkėjas įgyja teisę reikalauti, kad pardavėjas grąžintų sumokėtus pinigus (20 000 Lt) ir sumokėtų 40 proc. visos kainos dydžio baudą. Pagrindinės sutarties sudarymas kelis kartus atidėtas, bet galiausiai atsakovė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovė niekada nesivertė nekilnojamojo turto pardavimu. Ieškovas nuolat užsiima nekilnojamojo turto verslu. Pagal 2007 m. balandžio 30 d. paskolos sutartį UAB „Baltic Realty Investments“ paskolino ieškovui 170 800 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 16 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį ir patenkino atsakovės priešieškinį: panaikino šalių 2006 m. gruodžio 5 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties 4 punkto dalį, kurioje nustatyta pirkėjo teisė reikalauti iš pardavėjo 40 proc. kainos dydžio baudos; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad dėl pagrindinio sandorio nesudarymo yra abiejų šalių kaltės, nes ieškovas tam tinkamai nepasirengė, neįrodė, kad turėjo pakankamai lėšų tokiam sandoriui sudaryti, nes pagal ieškovo ir UAB „Baltic Realty Investments“ 2007 m. balandžio 30 d. paskolos sutartį 170 800 Lt paskola išmokėta ne ieškovui, bet kitam asmeniui. Be to, ieškovui dar trūko 12 200 Lt iki visos kainos sumokėjimo. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovei neturi būti taikomos preliminariosios sutarties 4 punkte nustatytos sankcijos. Teismas pripažino negaliojančia nurodytą sutarties sąlygą dėl netesybų, nes dėl jos nebuvo derėtasi, ji akivaizdžiai prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams, ieškovas jos tinkamai neatskleidė atsakovei, ją pateikė iš anksto smulkiu šriftu įrašytą kartu su ieškovo parengta tipine sutartimi, todėl atsakovė negalėjo padaryti įtakos sąlygos esmei ir numatyti, kad bauda bus vienašalė ir tokio masto (CK 6.186 straipsnio 1, 3 dalys). Teismas taip pat sprendė, kad nurodyta sąlyga dėl baudos yra neteisėta, nes ja nustatyta esminė šalių nelygybė: sankcija nustatyta tik vienai šaliai (atsakovei), kitai šaliai (ieškovui) nenustatyta jokių sankcijų; ieškovas ranka neįrašė sąlygos apie baudą, užpildė tik anketinius šalių duomenis (CK 6.228 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas nenustatė pagrindo tokiai šalių nelygybei pagrįsti, atsižvelgė į atsakovės sveikatos būklę, į tai, kad ji nesivertė nekilnojamojo turto prekyba ir šioje srityje yra nepatyrusi, įvertino šalių ikisutartinius santykius, t. y. kad iki preliminariosios sutarties sudarymo šalių santykiai buvo pašaliniai. Teismas konstatavo, kad ieškovo vienašališkai nustatyta sąlyga dėl netesybų prieštarauja gerai moralei, nes jos yra ne kompensuojamojo, bet baudinio pobūdžio, o baudinės netesybos pagal CK 6.71–6.75 straipsnius draudžiamos (CK 1.81 straipsnis). Teismas padarė išvadą, kad nuolat, savarankiškai ir atlygintinai nekilnojamojo turto verslu užsiimantis ieškovas ginčo sutartimi su jokiu savo verslu, prekybine veikla ar profesija nesusijusiu tikslu veikiančiai atsakovei įsipareigojo teikti nekilnojamojo turto pirkimo paslaugą, ir sudaryta sutartis patenka į Europos Bendrijų Tarybos Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais taikymo sferą, t. y. nagrinėjamu atveju sudaryta vartojimo sutartis, pagal kurią vartotoja, silpnesnioji šalis, yra atsakovė (Direktyvos 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio b, c punktai). Taigi teismas sprendė, kad ginčijama sutarties sąlyga dėl netesybų yra nesąžininga, nes dėl jos nesiderėta ir joje įtvirtina esminė šalių nelygybė (Direktyvos 3 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai, 3 dalis, Priedo e punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovo apeliacinį skundą, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: atmetė priešieškinį bei iš dalies patenkino ieškinį: priteisė ieškovui iš atsakovės 40 600 baudos, 5 proc. procesinių palūkanų; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą negu pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ieškovas turėjo pakankamai pinigų sklypo kainai sumokėti, nes ieškovas pateikė jo ir UAB „Baltic Reality Investments“ 2007 m. balandžio 30 d. paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas pasiskolino 170 800 Lt. Kauno apygardos teismas, skirtingai negu pirmosios instancijos teismas, pripažino, kad atsakovė buvo gerai susipažinusi su preliminariąja sutartimi ir joje nustatyta bauda už pagrindinės sutarties nesudarymą, nes su notarų kontoros darbuotojais diskutavo dėl baudos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės, nes ji atsisakė tai padaryti. Teismas konstatavo, kad preliminariosios sutarties sąlyga dėl baudos sukūrė esminę šalių nelygybę, nes atsakovei nustatyta didelė bauda, o ieškovui nenustatyta jokių sankcijų, todėl baudos dydį sumažino pusiau, t. y. iki 40 600 Lt.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Dėl nevienodos kasacinio teismo praktikos aiškinant CK 6.288 straipsnį. Kasacinio teismo praktika dėl esminės šalių nelygybės (CK 6.288 straipsnio) taikymo netesybų atveju yra nevienoda. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Ž. M. v. UAB „Eika“, bylos Nr. 3K-3-511/2006, išaiškinta, kad, pasibaigus sutarčiai, teismas turi spręsti sutarties sąlygos, nustatančios netesybas, pagrįstumo klausimą ir šią sąlygą vertinti pagal CK 6.228 straipsnį, sukūrė ji esminę šalių nelygybę ar ne. Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Švaresta“ v. Vilkaviškio rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-413/2006, konstatuota priešingai, t. y. kad, pasibaigus sutarčiai, teismas negali sutarties sąlygos dėl netesybų vertinti pagal CK 6.228 straipsnį, bet netesybų mažinimo klausimą privalo spręsti pagal CK 6.73 straipsnio taisykles. Kasatorius palaiko šią kasacinio teismo poziciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008, pateiktas trečias išaiškinimas, kad CK 6.228 straipsnis kartu su 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį, bet kasatorius jį laiko nepagrįstu, nes, teismui pakeitus sutartį CK 6.228 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo sutarties sudarymo momento, nebereikėtų taikyti CK 6.73, 6.258 straipsnių.

Dėl CK 6.228 straipsnio pažeidimo. Kauno apygardos teismas pažeidė CK 6.228 straipsnį, nes pripažino šalių nelygybės faktą, bet jo neanalizavo pagal CK 6.228 straipsnio sąlygas, nepasisakė dėl teismo teisių, reaguojant į šalių lygybės pažeidimą. Teismo argumentai neaiškūs ir formalūs. Iš jų neaišku, kodėl teismas nusprendė mažinti sutartyje nustatytas netesybas pusiau. Teismas nemotyvavo, kodėl toks netesybų mažinimas atitinka sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus.

3. Dėl CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Kauno apygardos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo, nes, nustatydamas perpus mažinamų netesybų dydį, nepagrindė, kodėl sumažinta netesybų suma yra protinga. Kasatorė nurodo, kad kasacinis teismas turi išaiškinti, jog, esant ginčui dėl netesybų apimties, preziumuojama, kad netesybos yra baudinės, o kreditorius nuostolių nepatyrė, kol neįrodyta priešingai.

4. Dėl CPK 331 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tinkamai motyvuoti procesinį sprendimą, nes priėmė naują sprendimą pagal ieškinio reikalavimus, bet neišnagrinėjo priešieškinio reikalavimų (Lietuos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje J. L. v. R. V., bylos Nr. 3K-3-401/2005; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. V. T., bylos Nr. 3K-3-461/2007; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje R. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-206/2009).

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo teismų sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Dėl CK 6.228 straipsnio nepažeidimo. Ieškovo nuomone, sutarties sąlygų pakeitimas teismo sprendimu yra principo „pacta sunt servanda“ išimtis, todėl sutarties sąlygas galima keisti tik išimtiniais atvejais, nes priešingu atveju tai prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams (CK 1.2, 6.156 straipsniai).

Dėl CK 6.228 straipsnio nepažeidimo. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino CK 6.228 straipsnį. Kasaciniame skunde nurodytas straipsnis aiškinamas nesistemiškai su kitomis CK nuostatomis. Ieškovo teigimu, sutarties šalis gali kreiptis į teismą ir reikalauti pakeisti sutarties sąlygas CK 6.228 straipsnio pagrindu tik po to, kai pasinaudoja CK 6.223 straipsnyje nustatyta sutarties pakeitimo tvarka, t. y. prieš tai turi kreiptis į kitą sutarties šalį ir tik po mėnesio, negavusi atsakymo, įgyja teisę kreiptis į teismą.

Dėl CK 6.228 straipsnio nepažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos laikymosi). Ieškovas sutinka su kasacinio teismo praktika, kad CK 6.228 straipsnyje nustatyta sutarties sąlygų pakeitimo galimybe sutarties šalis gali pasinaudoti tik sutarties galiojimo metu. Nagrinėjamu atveju šalių sutartis nutraukta, todėl atsakovė neturi teisės reikalauti sutarties sąlygos dėl netesybų pakeitimo. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad kasatorė preliminariosios sutarties sąlygą dėl netesybų pradėjo ginčyti tik ieškovui pareiškus ieškinį teisme, šios sąlygos neginčijo galiojant sutarčiai.

4. Dėl CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nepažeidimo. Atsiliepime tvirtinama, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.37, 6.258 straipsnius, nes motyvavo, kodėl mažina priteisiamų netesybų dydį. Taip pat ieškovas mano, kad kasatorė neteisingai aiškina nurodytas teisės normas, nes savo aiškinimu paneigia sutarties šalių teisę susitarti dėl netesybų dydžio.

5. Dėl CPK 331 straipsnio nepažeidimo. Atsiliepime nesutinkama su kasatoriaus argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnį. Ieškovo nuomone, teismas tinkamai motyvavo nutartį, o kasaciniame skunde remiamasi faktinėmis aplinkybėmis, kurios byloje nenustatytos: kad ieškovas yra verslininkas.

6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Europos Bendrijų Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais, nes, ieškovo nuomone, nurodyta direktyva taikytina tik tada, jeigu ieškovas būtų nekilnojamojo turto pardavėjas, bet ne pirkėjas. Taip pat šis teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje taikė vartojimo sutartis reglamentuojančias teisės normas, nes bylos šalys sudarė preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, kuri nelaikytina vartojimo sutartimi.

konstatuoja:

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl esminės šalių nelygybės preliminariosios sutarties atveju

CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos ar sąlygų, jeigu tai nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole, ir tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį. Praktikoje tai turėtų būti tokia nelygi šaliai padėtis, jog protingas ir apdairus žmogus tokiomis sąlygomis sutarties niekada nesudarytų. Tai turėtų būti esminė sutarties sąlyga. Esant esminei šalių teisių ir pareigų neatitikčiai, būtų nesąžininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį, tokiu atveju šalis, kuri būtų nukentėjusioji, turi teisę pareikšti kitai šaliai, kad atsisako vykdyti tokią sutartį ar tam tikros jos sąlygos, tokios sutarties ar jos sąlygos galima atsisakyti vienašališkai, nesikreipiant į teismą. CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia teisę nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: pirma, ji gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; antra, ji gali reikalauti pakeisti sutartį. Pavyzdžiui nukentėjusi šalis kuri pardavė vertingą daiktą iš kitos šalies už nepagrįstai mažą kainą, gali prašyti pakeisti kainą, kuri atitiktų rinkos vertę.

Šioje byloje kasatorius priešieškiniu prašė panaikinti šalių 2006 m. gruodžio 5 d. preliminariosios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 4 punkto dalį, kurioje nustatyta pirkėjo teisė reikalauti iš pardavėjo 40 proc. kainos baudą, o tai būtų 81 200 Lt.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks sutartyje įtvirtintas susitarimas dėl netesybų negali būti laikomas esmine sutarties sąlyga dėl netesybų teisinės prigimties: netesybos laikomos prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu (CK 6.71, 6.73 straipsniai) arba pagrindu taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.258 straipsnis). Dėl to negalima sutikti su kasatoriaus argumentu, kad teismas turi spręsti sutarties sąlygos, nustatančios netesybas, pagrįstumo klausimą ir šią vertinti pagal CK 6.228 straipsnį, sukūrė tokia sutartis esminę šalių nelygybę ar nesukūrė, yra ar nėra tarpusavio prievolių neatitiktis, nes byloje nagrinėjamu atveju pagal nustatytas faktines aplinkybes, kai preliminarioji sutartis dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties buvo nesudaryta dėl atsakovės kaltės, turi būti taikoma civilinė atsakomybė.

Teisėjų kolegija nesiremia kasaciniame skunde nurodyta teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Ž. M. v. UAB „Eika“, bylos Nr. 3K-3-511/2006; 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Švaresta“ v. Vilkaviškio rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-413/2006, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Kaduva“ v. UAB,,Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008), nes iš esmės skiriasi nurodytų bylų faktinės aplinkybės ir ieškinio teisinis pagrindas: šiose bylose buvo sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas, o nagrinėjamoje byloje CK 6.228 straipsnio pagrindu ginčijama preliminariosios sutarties sąlyga dėl netesybų, kaip sukurianti esminę šalių nelygybę. Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 6.228 straipsnis negali būti taikomas, siekiant panaikinti ar pakeisti sutarties sąlygą, nustatančią netesybas ir jų dydį. Dėl to atsakovės priešieškinis dėl preliminariosios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 4 punkto dalies, kurioje nustatyta pirkėjo teisė reikalauti iš pardavėjo 40 proc. kainos baudą, panaikinimo CK 6.228 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu kaip nustatančią esminę šalių nelygybę turėjo būti atmestas ir nagrinėjamas reikalavimas dėl netesybų bei kartu sprendžiamas jų dydžio klausimas.

Dėl preliminariojoje sutartyje nustatytų netesybų dydžio mažinimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl netesybų dvejopos teisinės prigimties bei santykio tarp netesybų ir nuostolių nustatymo (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) reikšmingi ir preliminariojoje sutartyje prisiimtai prievolei sudaryti pagrindinę sutartį užtikrinimui bei civilinės atsakomybės už tokio įsipareigojimo nevykdymą taikymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje AB „Standartų spaustuvė“ v. UAB „Indiza“, bylos Nr. 3K-3-29/2005; 2006 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje K. P. v. individuali įmonė „Vidista“, bylos Nr. 3K-3-405/2006; 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2006 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje J. M. v. UAB „PVP“, bylos Nr. 3K-3-522/2006; 2007 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje N. V. v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-209/2007; 2007 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje E. A. v. B. P., bylos Nr. 3K-3-308/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

CK 6.165 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas imperatyvas atlyginti kitai šaliai nuostolius, kurie padaromi įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį nevykdymu. Tai reiškia, kad konstitucinio nuostolių atlyginimo principo turi būti laikomasi ir tokio pobūdžio ikisutartiniuose santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, kad preliminariosios sutarties šalys gali susitarti dėl netesybų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007) ir, kad įskaitymo principas, nustatytas CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, yra įtvirtintas ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančiame sutartinę atsakomybę, taikytinas ir ikisutartiniams susitarimams, kai už įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį neįvykdymą konkrečios preliminariosios sutarties šalys susitarė mokėti netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007).

Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi, sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Sutartyje nustatydamos netesybų dydį, šalys gali susitarti dėl nuostolių ir netesybų (išskyrus įstatymines netesybas) santykio bei tokiu būdu konkretizuoti sutartinės civilinės atsakomybės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo ypatumus, tačiau teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Taip pat negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutarties sąlyga dėl netesybų buvo ieškovo vienašališkai nustatyta sąlyga ir tai prieštaravo gerai moralei, nes jos yra ne kompensuojamojo, bet baudinio pobūdžio, o baudinės netesybos pagal CK 6.71–6.75 straipsnius draudžiamos (CK 1.81 straipsnis).

Tačiau netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008).

Nagrinėjamoje byloje šalys dėl netesybų susitarė baudos forma, t. y. preliminariosios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 4 punkto dalyje buvo nustatyta pirkėjo teisė reikalauti iš pardavėjo 40 proc. kainos baudą, sutarties nevykdymo atveju tai būtų 81 200 Lt. Kartu negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutarties sąlyga dėl netesybų buvo ieškovo vienašališkai nustatyta sąlyga ir tai prieštaravo gerai moralei, nes jos yra ne kompensuojamojo, bet baudinio pobūdžio, o baudinės netesybos pagal CK 6.71–6.75 straipsnius draudžiamos (CK 1.81 straipsnis), tačiau už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73., 6.258 straipsniai), o minėta, netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius ir tai negali prieštarauti gerai moralei; tai, kad dėl netesybų buvo susitarta baudos forma, nereiškia, jog buvo nustatytos baudinės netesybos.

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, kad netesybos, preliminarioje sutartyje nustatytos pardavėjui už neįvykdytą pirkimo-pardavimo sutartį, yra neprotingai didelės, nenurodė konkrečios CK normos, tačiau teismų praktikoje suformuluotais netesybų mažinimo kriterijais iš esmės vadovavosi ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad netesybos turi būti mažinamos, tačiau nepakankamai vertino kai kurias reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės pažeidimo aplinkybes, netesybų, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), ir teismas nemotyvuodamas vadovavosi tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis).

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės, kuri neatvyko sudaryti sutarties, sudarymas buvo atidėtas, o vėliau, pasikonsultavusi atsakovė sudaryti sutartį atsisakė, nes jai nebuvo naudinga sutartis, ieškovo sumokėtas 20 000 Lt avansas buvo grąžintas tik iškėlus šią civilinę bylą; kartu negalima sutikti su atsakovės paaiškinimais, kad ji dėl savo amžiaus bei nepatyrimo nesuprato sutartyje nustatytų netesybų esmės, o ir sutartis buvo nesudaryta ir dėl to, jog ieškovas vilkino sutarties sudarymą. Taigi už preliminariosios sutarties nevykdymą atsakovei, kaip pažeidusiai sutartį šaliai, turi būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai), tačiau, atsižvelgiant į byloje nustatytas sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį, nustatytų netesybų dydį, sprendžiamas klausimas dėl netesybų kaip aiškiai per didelių ar neprotingai didelių mažinimo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemės pirkimo-pardavimo sutarties 4 punkto dalyje nustatyta pirkėjo teisė reikalauti iš pardavėjo 40 proc. kainos baudą, įtvirtina galimybę ieškovui piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, nes tokio dydžio netesybos yra aiškiai neprotingai didelės, jau vien dėl to, kad tai sudaro 40 procentų žemės sklypo kainos, sutartyje nenustatyta ieškovo, kaip pirkėjo, atsakomybės sutarties neįvykdymo atveju; jis sumokėjo 20 000 Lt avansą padengti išlaidoms, susijusioms su preliminariosios sutarties vykdymu. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikdamas sudarytą 2007 m. sausio 10 d. jo ir UAB „Baltic Realty Ivestemens“ preliminariąją to paties žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir teigdamas, kad jis būtų pardavęs žemės sklypą jau už 280 000 Lt (t. y. uždirbęs 77 000 Lt), prieštarauja pats sau, nes, kaip buvo nustatyta šioje byloje, ieškovas siekė, kad iš karto atsakovės žemės sklypas būtų parduodamas UAB „Baltic Realty Ivestemens“, o atsakovei nesutikus, ieškovui didesnioji dalis šiai sutarčiai reikalingų pinigų buvo skolinama iš nurodytos įmonės. Taigi negalima teigti, kad ieškovas patyrė įrodinėjamus nuostolius, be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytoje sutartyje ieškovui buvo numatyta tik 15 procentų dydžio bauda nuo žemės sklypo pardavimo kainos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės pobūdį, jos vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, sutartyje nustatytų netesybų, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros bei lygiateisiškumo, netesybų dydis turi būti mažinamas iki 10 000 Lt (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Dėl to, kas išdėstyta, turi būti keičiama dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl netesybų priteisimo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 dalis) ir netesybų dydis sumažinamas iki 10 000 Lt; proporcingai sumažinamos bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Dėl proceso teisės normos pažeidimo(CPK 331 straipsnio pažeidimas)

Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tinkamai motyvuoti procesinį sprendimą, nes priėmė naują sprendimą pagal ieškinio reikalavimus, bet neišnagrinėjo priešieškinio reikalavimų. Su šiuo teiginiu iš esmės galima sutikti, nes apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, dėl ko atmetamas priešieškinis, nes laikė, kad ieškinio iš dalies tenkinimo atveju, kai priteisiamos netesybos, priešieškinis dėl sutarties sąlygų panaikinimo netenkinamas (CPK 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau toks proceso teisės normų pažeidimas negali būti laikomas esminiu pažeidimu ir gali būti pašalintas kasacinės instancijos teisme (CPK 359 straipsnio 4 dalis).

Dėl Europos Sąjungos teisės taikymo

Pirmosios instancijos teismas šalių ginčui spręsti taikė Europos Bendrijų Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais ir laikė preliminariąją žemės pirkimo-pardavimo sutartį vartojimo sutartimi, o nustatytą netesybų sąlygą nesąžininga atsakovei kaip vartotojui. Šis argumentas nenurodomas kasaciniame skunde, bet dėl jo pasisakoma atsiliepime į kasacinį skundą. Kasacinis teismas dėl jo pasisako, nes to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapo privaloma Europos Bendrijų Tarybos Direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau - Direktyva). Pagal Europos Sąjungos teisę vartojimo sutartys nėra atskira sutarčių rūšis, sutarties dalyku gali būti bet koks objektas arba paslaugų teikimas vartotojui, su jo prekyba ar profesija nesusijusiu tikslu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jokių apribojimų nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimui vartojimo sutartimis Direktyvos taikymo sferoje, Europos Sąjungos teisė nenustato (Briuselio konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo). Vartojimo sutarties dalykas pagal Direktyvą yra nesvarbus. Direktyvos nuostatų valstybė narė gali netaikyti tiktai Direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sutarčių sąlygoms, bet ne siaurinti Direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vartojimo sutarties sąvoką. Pagal Europos sąjungos teisę valstybė narė neturi teisės apriboti Direktyvos taikymo pagal sutarties dalyką. Tačiau ginčo sutartis nepatenka į Direktyvos taikymo sferą, nes, pirma, preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis negali būti laikoma paslaugų sutartimi, antra, vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį apibrėžia CK 6.350 straipsnio 1 dalis, pagal kurią vartotojas turi būti pirkėjas, o ne pardavėjas, o šiuo atveju atsakovė buvo pardavėja, o ne pirkėja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1,2 dalys); kasacinis teismas, pakeitęs apeliacinio teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovo apeliacinį skundą, t. y. ieškinį tenkino iš dalies, atsakovės priešieškinį atmetė ir priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 1218 Lt žyminio mokesčio. Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimas keičiamas iš dalies, mažinant ieškovui priteistiną netesybų sumą 3/4, todėl atitinkamai mažinamas ieškovui iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis iki 300 Lt.

Kasatorė (atsakovė) ir ieškovas prašo priteisti kasacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi kasacinis skundas tenkintas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytą proporcingumo principą, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai.

Iš kartu su kasaciniu skundu pateiktų dokumentų matyti, kad kasatorei (atsakovei) kasacinės instancijos teisme atstovavo advokatas T. B.; byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 545755 patvirtina, kad kasatorė (atsakovė) kasaciniame teisme patyrė 1210 Lt atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą, taip pat į tai, kad kasaciniame teisme kasatorės (atsakovės) patenkintų reikalavimų dalis sudaro ¾, daro išvadą, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti kasatorės (atsakovės) prašymą ir priteisti jai iš ieškovo 900 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi kasatorė (atsakovė) paduodama skundą sumokėjo 1218 Lt žyminio mokesčio, tai jai priteistina iš ieškovo 900 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Iš kartu su atsiliepimu pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovui kasacinės instancijos teisme atstovavo advokatas D. M.; byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 535090 patvirtina, kad ieškovas kasaciniame teisme patyrė 1000 Lt atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą, taip pat į tai, kad laikytina, jog kasaciniame teisme ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 1/4, daro išvadą, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovo prašymą ir priteisti jam iš kasatorės (atsakovės) 250 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir iš dalies tenkinti, tai laikytina, kad tikslinga atlikti įskaitymą ir ieškovui priteistiną užmokestį už advokato pagalbą įskaityti į kasatorei (ieškovei) priteistinas atstovavimo išlaidas.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

Kasacinės instancijos teisme patirta 40,23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi kasacinis skundas tenkintas iš dalies (3/4), tai iš atsakovės (kasatorės) priteistina 10 Lt, iš ieškovo – 30, 23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti iš atsakovės R. J. ieškovo E. Ž. naudai 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) baudą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei 300 Lt (tris šimtus litų) žyminio mokesčio.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo E. Ž. atsakovės R. J. naudai 900 Lt (devynis šimtus litų) žyminio mokesčio už kasacinį skundą bei 650 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų, patirtų kasaciniame teisme.

Priteisti iš atsakovės R. J. 10 Lt (dešimt litų), iš ieškovo 30,23 Lt (trisdešimt litų dvidešimt tris centus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, valstybei.

Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Egidijus Laužikas

Zigmas Levickis

Algis Norkūnas