Dėl pažeistų teisių gynimo, administracinių aktų panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir teisinės registracijos panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-92/2010 (S)

Procesinio sprendimo kategorija

30.5

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. G. Č. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. P., G. P., P. P. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, K. G. Č. dėl pažeistų teisių gynimo, administracinių aktų panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir teisinės registracijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliamas žemės sklypų ribų nustatymo ir faktiškai naudojamo žemės sklypo pardavimo namų valdai klausimas. Gyvenamas namas (duomenys neskelbtini) ir prie jo esantis 2984 kv. m žemės sklypas iki jo municipalizavimo ir žemės sklypo nacionalizavimo priklausė trečiojo asmens L. V. G. ir I. M. V. tėvams – Z. ir E. G.; šiuo metu šiame name butai bei rūsio patalpos priklauso keliems savininkams: ieškovams ir tretiesiems asmenims V. G. ir I. M. V. Ieškovai, kaip namo savininkai, kreipėsi dėl žemės sklypo išsipirkimo ir 1994 m. gegužės 5 d. patvirtino notarinį susitarimą dėl perkamo žemės sklypo dalių nustatymo. Ieškovai teigė, kad 1996 m. jiems paaiškėjo apie žemės sklypo valdos sumažinimą, t. y. apie tai, kad greta esantis atsakovei K. G. Č. priklausantis žemės sklypas buvo padidintas jų sklypo sąskaita. Ieškovų nuomone, teisėtai suformuota ir suteikta atsakovei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) valda yra tik 590 kv. m; nuo 1978 m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) valda buvo 2101 kv. m, o nuo 1995 m. valdos žemės sklypas jau nurodomas 2040 kv. m, t. y. atsakovės sklypas padidintas 61 kv. m ieškovų sklypo sąskaita. Kauno apskrities viršininko valdytojo administracijos teigimu, atsakovės sklypas buvo padidintas esant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojų sutikimui ir šių sklypų riba pakeista ją ištiesinant, tačiau ieškovai teigė, kad planą dėl sklypų ribų pakeitimo pasirašė pretendentas atkurti nuosavybės teises į žemę V. G. Ieškovų nuomone, šio asmens sutikimas yra niekinis, nes sutikimo metu galiojo 1993 m. spalio 5 d. priimtas potvarkis, kuriuo nuspręsta neatkurti jam nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini); be to, ant sutikimo esantis parašas yra ne šio asmens. Ieškovai taip pat nurodė, kad 1995 m. gruodžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta neteisėto Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymo parduoti atsakovei 680 kv. m žemės sklypą pagrindu bei neteisėtai suformavus atsakovės žemės sklypą, nes ji faktiškai nevaldė 61 kv. m žemės sklypo, priklausančios (duomenys neskelbtini) valdai, dalies.

Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Kauno apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 1917 dalį dėl leidimo atsakovei K. G. Č. išsipirkti 61 kv. m žemės sklypo, neteisėtai paimto iš valdos (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 1995 m. gruodžio 19 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl 61 kv. m (duomenys neskelbtini) išsipirkimo; taikyti restituciją – grąžinti K. G. Č. 10,38 Lt, o valstybei - 61 kv. m valstybinės žemės; atkurti ieškovų pažeistas teises, atkuriant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotą iki 2101 kv. m; įpareigoti atsakovę atlaisvinti jos užimtą (duomenys neskelbtini) valdai priklausantį 61 kv. m žemės, kartu nukeliant pastatytą tvorą; panaikinti teisinę registraciją dėl 61 kv. m žemės sklypo, įregistruoto (duomenys neskelbtini), atsakovės K. G. Č. vardu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Kauno miesto vykdomasis komitetas 1978 m. liepos 12 d. sprendimu suformavo 590 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 122 kv. m paimdamas iš šalia esančios namų valdos (duomenys neskelbtini) ir ją sumažindamas iki 2101 kv. m. Teismas pagal byloje esantį valdų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribų pakeitimo planą, parengtą 1993 m. liepos 15 d., sprendė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo padidintas iki 651 kv. m, ištiesinant sklypo ribą su besiribojančiu sklypu ir dėl to padidinant žemės sklypą 61 kv. m. Nurodytas planas 1993 m. lapkričio 9 d. buvo suderintas su įmone,,Panemunės butų ūkis“, Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro inspektoriumi, namų valdos (duomenys neskelbtini) savininku bei pretendentu atkurti nuosavybės teises į namų valdą (duomenys neskelbtini) V. G., atstovaujamu R. M., kuris pasirašė ant suderinto plano. Po šio sklypų ribų pakeitimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas sumažėjo iki 2040 kv. m. Teismas pažymėjo, kad ginčo žemės sklypo ribų nustatymo metu 1993 m. lapkričio mėnesį galiojo Kauno miesto valdybos 1993 m. spalio 5 d. potvarkis, kuriuo buvo nuspręsta neatkurti trečiajam asmeniui L. V. G. nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (teismų spendimais šis potvarkis nebuvo pakeistas), tačiau 1993 m. liepos 15 d. sudarant, o 1993 m. lapkričio 9 d. derinant žemės valdų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribų pakeitimo planą, daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) priklausė valstybei; jame esančius butus S. P., G. J. M., A. N., K. Š., D. P. pagal Butų privatizavimo įstatymą įsigijo vėliau. Teismas vadovavosi Žemės ūkio ministerijos 1993 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 174 patvirtintos Privatizuojamų žemės sklypų matavimo darbų metodikos (toliau – Metodika) 6.1 punktu ir laikė, kad namų valdų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribų pakeitimo planas 1993 m. lapkričio 9 d. turėjo būti suderintas ir su faktiniais žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojais, kurie vėliau įsigijo šioje namų valdoje esančius butus. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad nė vienas iš ieškovų 1993 m. lapkričio mėn. nebuvo šio žemės sklypo ar jame esančio gyvenamojo namo butų savininkais ir tik vėliau įsigijo butus iš kitų savininkų, ir padarė išvadą, jog su ieškovais derinimas negalėjo būti atliktas. Teismas pažymėjo, kad, pagal metodikos reikalavimus žemės sklypams priklausant valstybinei nuosavybei ir vykstant nuosavybės teisių atkūrimo procesui, sklypų ribos pagrįstai buvo suderintos su įmone „Panemunės butų ūkis“, Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotoju individualiai statybai R. K., Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Panemunės rajono inspektoriumi A. K. Teismas taip pat nurodė, kad, rengiant 1993 m. liepos 15 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės ribų pakeitimo planą, taisyklinga šių žemės sklypų riba buvo nustatyta atsižvelgiant į racionalų žemės naudojimo principą ir į byloje esančiais įrodymais patvirtintą faktą, jog ginčijama 61 kv. m žemės sklypo dalimi faktiškai naudojosi gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojai. Teismas atmetė ieškovų argumentus dėl Žemės kodekso 16, 45-48 straipsnių pažeidimų, nes 1993 m. liepos 15 d. parengtu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės ribų pakeitimo planu buvo nustatomos valstybinės žemės sklypų ribos, o ne paimama žemė valstybės ar visuomenės reikalams. Teismas, vertindamas žemės sklypų ribų pakeitimo planą teisėtumo ir pagrįstumo prasme, atsižvelgė į tuo metu galiojusio Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalį, pagal kurią Kauno mieste privačių namų valdoms negalėjo būti parduodami didesni kaip 0,2 ha faktiško valdos dydžio sklypai ir laikė, kad žemės sklypo ribų nustatymas, mažinant (duomenys neskelbtini) žemės sklypą nuo 0,2101 ha iki 0,2040 ha, atitiko šio įstatymo nuostatas, pažymėdamas, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini) su pakeistomis ribomis nesiekė net pusės maksimaliai leistino parduoti žemės sklypo dydžio ribos. Teismas nurodė, kad Kauno miesto 1-ojo notarų biure 1994 m. gegužės 5 d. ieškovai patvirtino susitarimą pirkti bendrai naudojamą 2040 kv. m žemės sklypą tam tikromis dalimis, todėl ieškovų teisėti lūkesčiai galėjo susiformuoti tik dėl tokio dydžio žemės sklypo pirkimo. Teismas laikė, kad ginčijamų žemės sklypų ribų nustatymas atitinka ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus. Atmetęs ieškinio reikalavimą panaikinti Kauno apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymo dalį kaip išvestinį teismas atmetė ir reikalavimą pripažinti negaliojančia 1995 m. gruodžio 19 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Teismas nurodė, kad pripažinus, jog atsakovė K. G. Č. teisėtai įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nėra teisinio pagrindo tenkinti ir kitus ieškinio reikalavimus. Teismas sprendė, kad ieškinys paduotas nepraleidus ieškinio senaties termino. Be to, atsižvelgdamas į ilgą civilinės bylos nagrinėjimą (bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas dėl kitos, su šia byla susijusios, Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-145-584/2007 nagrinėjimo), teismas pažymėjo, kad ieškinio senaties termino taikymas šioje civilinėje byloje neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 27 d. sprendimu tenkino ieškovų apeliacinį skundą, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikino ir ieškinį tenkino. Kolegija nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo teisiniams santykiams taikė administracinių aktų (veiksmų) - namų valdų ribų pakeitimo plano, Kauno apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymo bei valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 1995 m. gruodžio 19 d. sutarties sudarymo momentu galiojusias teisės normas (Žemės kodekso, Žemės reformos įstatymo, Vietos savivaldos pagrindų įstatymo, Vyriausybės 1992 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 267, 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987, Žemės ūkio ministerijos 1993 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 174 nuostatas). Kolegija pripažino, kad byloje nustatytas faktas, jog Kauno miesto vykdomojo komiteto 1978 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. 309 (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas 590 kv. m žemės sklypas, 122 kv. m paimant iš gretimos namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), taip šią valdą sumažinant iki 2101 kv. m. Kolegija nurodė, kad namų valdų ribų pakeitimo planu žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo padidintas iki 651 kv. m; dėl žemės sklypų ribų pakeitimo joks administracinis aktas nebuvo priimtas, šio plano užsakovai ir iniciatoriai neaiškūs, ribų pakeitimas nederintas su (duomenys neskelbtini) namų valdos naudotojais (ieškovais); L. G. nurodytu laikotarpiu nebuvo nei šios namų valdos savininkas ar naudotojas. Aptardama nurodytus faktus, kolegija padarė išvadą, kad 1993 m. liepos 15 d. parengtas žemės sklypų ribų pakeitimo planas ir faktinis namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės naudojimas nustatytas pažeidžiant imperatyviasias teisės aktų nuostatas, todėl pripažino jį niekiniu. Kolegija nurodė, kad išvada, jog tokiu būdu buvo ištiesinta sklypų riba ir tai atitiko teisingumo ir protingumo kriterijus, nepagrįsta įstatymu. Konstatavusi, kad 1993 m. liepos 15 d. žemės sklypų ribų pakeitimo planas buvo niekinis, kolegija laikė, jog atsakovo 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymas, kuriuo leista pirkti atsakovei 680 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini), yra neteisėtas, nes techninės apskaitos byloje tokio dydžio nebuvo pažymėtas, o parengtas žemės sklypo ribų planas nebuvo derintas su gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) namo savininkais ir žemės naudotojais. Pirmosios instancijos teismo argumentus, kad ieškovai yra išreiškę savo valią dėl 2040 kv. m žemės sklypo išsipirkimo ir tai patvirtina jų teisėtus lūkesčius į toko dydžio sklypą, kolegija pripažino nepagrįstais, nes ieškovai iki šiol nėra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai ir jų ieškinys dėl aktų panaikinimo ir pažeistų teisių gynimo nurodytus argumentus paneigia. Pripažinusi Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymo dalį neteisėta, kaip šio administracinio akto padarinį panaikino ir 1995 m. gruodžio 19 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl 61 kv. m žemės sklypo bei teisinę registraciją, o atsakovę įpareigojo pašalinti ieškovų teisių pažeidimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė K. G. Č. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 27 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1) apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes teismo išvada nepagrįsta byloje esančių įrodymų vertinimu. Kasatorė nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog pagal 1996 m. liepos mėn. atliktus geodezinius matavimus namų valdos (duomenys neskelbtini) plotas yra 2069 kv. m, t. y. didesnis nei nurodo ieškovai, taip pat areštas uždėtas minėto dydžio sklypui. Dėl to teismas nepagrįstai nurodė, kad žemės sklypo plotas yra 2040 kv. m. Kasatorė taip pat teigia, kad teismas netyrė priežasčių, kodėl nuo 1978 m. iki 1996 m. liepos mėnesio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas sumažėjo nuo 2101 kv. m iki 2069 kv. m, todėl negalėjo daryti išvados, jog kasatorės žemės sklypas padidėjo šio sklypo sąskaita. Teismas teisiškai nepagrįstai vertino ribų tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pakeitimo plano paskirtį. Kasatorė nurodo, kad šiuo planu buvo patikslinti kadastro duomenys pagal namų valdos suformavimo planą ir pagal faktinį naudojimą esanti sklypų riba, kuri atitinka Kauno miesto vykdomojo komiteto 1978 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. 309 suformuotą tarp sklypų ribą pagal pridėtą raudonųjų linijų planą (pagal šį planą pietinė (duomenys neskelbtini) žemės sklypo riba su (duomenys neskelbtini) namų valda yra tiesi linija); namų valdos žemės sklypo privatizavimas buvo vykdomas pagal techninės apskaitos bylos duomenis ir naudojamo sklypo geodezinius matavimus, pagal kuriuos tikslus sklypo plotas yra 680 kv. m;

2) apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, susijusias su namų valdų pirkimu. Kasatorė teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė ginčijamų teisinių santykių metu galiojusių Žemės kodekso, Žemės reformos įstatymo nuostatų, pagal kurias privačių namų valdoms Kaune parduodami faktiško valdos dydžio sklypai, ne didesni kaip 0,2 ha (kasatorei buvo parduotas 680 kv. m sklypas). Teismas vadovavosi Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 4 punkto, Žemės reformos 9 straipsnio 4 punkto nuostatomis, tačiau netinkami jas aiškino ir taikė. Teismas neįvertino to fakto, kad nėra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, todėl pagal Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 4 punkto 3 pastraipą, kai nėra detaliųjų planų, privačių namų valdų žemės sklypai parduodami pagal mero (valdybos) parengtą ir suderintą su miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba žemės sklypo brėžinį. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) faktiškai valdytas plotas buvo nustatytas parengtu brėžiniu, atitinkančiu teisės normų reikalavimus ir techninės apskaitos bylos duomenis;

3) apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė imperatyviąsias teisės normas ir nepagrįstai pripažino, kad 1993 m. liepos 15 d. žemės sklypų ribų keitimo planas yra niekinis ir kad šio plano pagrindu buvo sudaryta žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Kauno apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymas dėl leidimo kasatorei pirkti 680 kv. m žemės sklypą buvo priimtas, o 1995 m. gruodžio 19 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ne 1993 m. liepos 15 d. žemės sklypų ribų pakeitimo planu, o 1995 m. gegužės mėn. parengtu planu;

4) apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra netikslus ir neįvykdomas. Teismas, panaikindamas dalį 1995 m. gruodžio 19 d. žemės pirkimo-pardavimo sutarties ir taikydamas restituciją, nenurodė, kokia dalis naikintina, nes 1995 m. planas yra vientisas, jokia 61 kv. m dalis nėra atskirai suprojektuota. Negalimas įvykdyti ir teismo nurodymas atlaisvinti 61 kv. m žemės, nes nenustatyta, kokiu atstumu turi būti perkelta tvora, juolab neatsižvelgta į tą aplinkybę, kad 1986 m. pastatyta tvora yra ant betoninio pamato, prie tvoros 0,70 m atstumu yra pastatytas nekilnojamasis statinys – rūsys.

Kauno apskrities viršininko administracija pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo ir prašo atsakovės K. G. Č. kasacinį skundą tenkinti.

Trečiasis asmuo L. V. G. pateikė pareiškimą apie prisidėjimą prie atsakovės K. G. Č. kasacinio skundo ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1) dėl materialiosios teisės normų, susijusių su namų valdų pirkimu. Ieškovai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padidinimo, o sklypo (duomenys neskelbtini) sumažinimo nebuvo priimtas joks administracinis teisės aktas, sklypų derinimo plano užsakovai neaiškūs, ribų keitimas nederintas su ieškovais, o trečiasis asmuo L. G. nebuvo nei namų valdos savininkas, nei jos naudotojas. Ieškovai sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad buvo pažeistos Žemės kodekso (16, 31 straipsniai, 21 straipsnio 1 dalis), Žemės ūkio ministerijos 1993 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 174 patvirtintos Metodikos 6.1 punkto nuostatos, todėl, rengiant sklypo planą, buvo būtina jį derinti su žemės naudotojais (ieškovais). Kasatorės nuomone, teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir pagrįstai pripažino, kad 1993 m. liepos 15 d. ruoštas ribų tarp valdų pakeitimo planas buvo pagrindas parduoti kasatorei papildomai 61 kv. m žemės, todėl ex officio pripažino šį sandorį niekiniu bei taikė niekinio sandorio teisinius padarinius;

2) dėl teismo sprendimo netikslumo ir neįvykdytinumo. Ieškovai nesutinka, kad teismo sprendimas neaiškus ir jo negalima įvykdyti, tačiau išsamesnių argumentų nenurodo;

3) dėl kitų kasacinio skundo argumentų. Ieškovai nesutinka su kitais kasacinio skundo argumentais, tačiau, remdamiesi apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, išsamesnių teisinių argumentų nepateikia.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl valstybinės žemės ne žemės ūkio reikmėms pardavimo tvarkos

Vienas iš Žemės reformos įstatymo tikslų yra įgyvendinti piliečių teisę į žemės nuosavybę ir naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant nusavintą žemę bei parduodant ar išnuomojant valstybinę žemę (Žemės reformos įstatymo 2 straipsnis). Šiuo įstatymu nustatyta, kad valstybinė žemė ne žemės ūkio veiklai parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 punktas); atskirai sodybai (namų valdai) paprastai parduodamas žemės plotas faktiškai yra sodybos užimamose ribose, tačiau Vilniuje, Kaune ir kitose įstatyme nurodytose vietose negali būti parduodamas didesnis negu 0,2 ha dydžio žemės sklypas (Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4, 5 punktai). Vyriausybė 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtino Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarką (toliau – Tvarka). Joje nustatyta, kad faktiškas privačių namų valdoms parduodamas žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdos techninės apskaitos bylų duomenis. Meras (valdyba) vietoje patikrina žemės sklypo ribas ir prireikus tikslina jas pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, atsižvelgdamas į tai, kad privačių namų valdoms parduodamo žemės klypo ribos turi atitikti Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 punkto nuostatas, pagal kurias, minėta, namų valdai parduodamas žemės plotas faktiškai yra sodybos užimamose ribose. Šioje Tvarkoje taip pat nustatyta, kad tuo atveju, kai patvirtintų detaliųjų planų nėra, privačių namų valdų žemės sklypai parduodami pagal mero (valdybos) parengtą ir suderintą su miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba žemės sklypo brėžinį, kuriame įvertinamas ir gretimų žemėnaudų išdėstymas bei patikrinimas ribų nustatymo tikslumas. Pagal šį brėžinį sklypų ribos pažymimos techninės apskaitos bylų planų kopijose. Faktiško valdos dydžio žemės sklypai, kurių ribos nustatytos aptarta tvarka, parduodami valdos savininkui (Tvarkos 4; 7.1.1.1 punktai). Teisėjų kolegija, apibendrindama aptartas teisės normas, konstatuoja, kad valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai pardavimą privačion nuosavybėn reglamentuojančiose teisės normose nustatyta žemės sklypų ribų tikslinimo pagal namų valdos techninės apskaitos bylų duomenis, atsižvelgiant į faktiškai užimamo žemės sklypo ribas, tvarka ir teisė namų valdų savininkams pirkti žemės sklypą tokio dydžio, kokį faktiškai užima namų valda, jeigu užimamo sklypo dydis neviršija įstatymu leidžiamo pirkti maksimalaus sklypo dydžio.

Byloje nustatyta, kad Kauno m. vykdomasis komitetas 1978 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. 309 suformavo 590 kv. m. kasatorės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), paimant šį plotą iš gretimų namų gyventojų naudojamų žemės sklypų, tarp jų iš (duomenys neskelbtini) (ieškovų). 1993 m. liepos 15 d. buvo sudarytas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribų pakeitimo planas. Pagal sudarytą planą (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypas padidėjo iki 651 kv. m, atitinkamai 61 kv. m sumažėjo namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypas. Šis planas suderintas su namų valdos (duomenys neskelbtini) tuomečiu savininku D. Č., įmone,,Panemunės butų ūkis“, Kauno m. Urbanistikos ir architektūros skyriumi, Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Panemunės rajono inspektoriumi, taip pat pretendento atkurti nuosavybės teises į namų valdą (duomenys neskelbtini) L. G., kuriam iki šio plano sudarymo buvo atsisakyta atkurti nuosavybės teises į namų valdą, atstovu. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas faktines bylos aplinkybes, taip pat nustatė, kad, 1993 m. sudarant planą, kuriuo buvo patikslinta (pakeista) žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riba, ir parduodant valstybinės žemės sklypą kasatorei, 61 kv. m žemės dalimi, kuri patikslinus žemės sklypų ribas priskirta namų valdai (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojosi šios namų valdos savininkas. Dėl to pirmiau aptartų Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 dalių ir Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu patvirtintos Tvarkos 4 ir 7.1.1.1 punktų pagrindu namų valdos (duomenys neskelbtini) savininkas turėjo teisę prašyti, kad valstybė parduotų, ir pirkti 651 kv. m žemės sklypą. Teisėjų kolegija pažymi, kad namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos, nekeičiant 1993 m. nustatytos ribos su namų valda (duomenys neskelbtini), dar kartą buvo tikslintos 1995 m. sudarant žemės sklypo planą, kuriame nurodytos namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dydis 680 kv. m. Tokio dydžio žemės sklypas ir parduotas ginčijama žemės sklypo 1995 m. gruodžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi.

Dėl gretimų žemės sklypų ribos derinimo tvarkos

Nurodytoje Tvarkoje nenustatyta sklypų ribų tarp gretimų valdų savininkų (žemės naudotojų) tikslinimo tvarka. Ribų derinimo tvarka nustatyta Vyriausybės 1992 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 267 deleguota teise Žemės ūkio ministerijos 1993 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 174 patvirtintoje Privatizuojamų žemės sklypų matavimo darbų metodikoje. Joje nustatyta, kad žemės sklypo ribos nustatomos dalyvaujant esamam ar būsimam savininkui ar naudotojui, o faktiškai naudojamų sklypų ribos – ir gretimų žemės sklypų savininkams (naudotojams), kurie parašais tvirtina parengtą sklypo planą. Tai reiškia, kad gretimų sklypų savininkai (naudotojai) dalyvauja nustatant (tikslinant) sklypų ribas tam, jog nekiltų jų interesų konflikto ir nebūtų pažeisti kurio nors iš žemės naudotojų teisėti interesai.

Teisėjų kolegija sutinka su teismų nustatyta aplinkybe, kad 1993 m. liepos 15 d. sudaryto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane pažymėtos ribos nustatyta tvarka nebuvo suderintos su teisėtais (duomenys neskelbtini) žemės sklypo naudotojais. Bylą nagrinėję teismai šią aplinkybę vertino nevienodai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovai plano sudarymo metu nebuvo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai, planas buvo suderintas su valstybės ir savivaldybės institucijomis, ieškovams pagal patikslintas ribas liko naudotis daugiau kaip 0,2 ha, taip pat nustatytą faktinę aplinkybę, kad namų valdos (duomenys neskelbtini) savininkas 61 kv. m žemės, dėl kurios kilo ginčas, naudojasi nuo 1978 m., padarė išvadą, jog ieškovų nurodytu pagrindu tenkinti ieškinį nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas ieškinio pagrindu nurodytą aplinkybę vertino priešingai ir padarė išvadą, kad žemės sklypų ribų pakeitimas atliktas pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, nes joks administracinis aktas dėl žemės sklypų ribos pakeitimo nebuvo priimtas; riba su namo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo naudotojais nebuvo derinta, todėl 1993 m. liepos 15 d. žemės sklypų planą pripažino niekiniu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktinę aplinkybę, kad namų valdos (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 1978 m. naudojasi 61 kv. m, kurie patikslinus sklypų ribas ir pateko į (duomenys neskelbtini) sklypą, faktiškai išsprendė namų valdos (duomenys neskelbtini) ir namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės naudotojų ginčą dėl gretimų žemės sklypų ribos, t. y. nustatė, kad 1993 m. liepos 15 d. planu nustatyta gretimų sklypų riba objektyviąja prasme ieškovų teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, nes kasatorės namų valda faktiškai užėmė tokio dydžio žemės sklypą ir, nepriklausomai nuo gretimo sklypo naudotojų pozicijos, pagal Žemės reformos įstatymo normas ir Vyriausybės nutarimu patvirtintą Tvarką turėjo teisę jį pirkti. Dėl to teisėjų kolegija, svarstydama, yra ar ne pagrindas naikinti administracinį aktą – Kauno apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymą, kuriuo leista kasatorei pirkti valstybinės žemės sklypą, ir pripažinti negaliojančia jo pagrindu sudarytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl to, kad buvo nesilaikyta Metodikos nuostatų dėl gretimų žemės sklypų ribų derinimo tvarkos, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar dėl padaryto Metodikos nuostatų pažeidimo buvo pažeista Vyriausybės nustatyta valstybinės žemės pardavimo tvarka ir ieškovų teisės bei teisėti interesai. Nustačius, kad Tvarka ir ieškovų teisėti interesai buvo pažeisti, neginčytinai turėtų būti tenkinami ieškinio reikalavimai. Tačiau, kaip pirmiau minėta, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl faktinių (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypo ribų rodo, kad Tvarka ir ieškovų teisėti interesai nebuvo pažeisti. Taigi, ieškovų nurodytų pažeidimų pagrindu panaikinus dar 1995 m. priimtą administracinį aktą ir pripažinus negaliojančia jo pagrindu sudarytą sutartį, kasatorei išliktų pagrindas aptartų pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu reikalauti parduoti jai pagal 1993 m. nustatytą namų valdų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribą tokio paties dydžio, kaip ir pirkto ginčijama sutartimi, žemės sklypą. Dėl to teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškinyje nurodyti teises aktų pažeidimai nesudaro protingumo kriterijų atitinkančio ir teisiškai pagrįsto pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino valstybinės žemės ne žemės ūkio poreikiams pardavimą reglamentuojančias teisės normas, neįvertino jų ypatumų bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir dėl to nesant pakankamai teisėto pagrindo tenkino ieškinį. Teisėjų kolegija naikina apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Patenkinus atsakovės kasacinį skundą, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, atsakovės K. G. Č. naudai iš ieškovų D. P., G. P., P. P. priteistina 578 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą, bei 1000 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 98 straipsnis). Be to, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims, ir kitos būtinos išlaidos kasaciniame teisme yra 119,93 Lt. Patenkinus atsakovės kasacinį skundą, nurodytos išlaidos iš ieškovų priteistinos į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 3, 8 punktai, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimą.

Priteisti atsakovei K. G. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovų D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)), G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)), P. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 192,66 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt du litus 66 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą, bei po 333,33 Lt (tris šimtus trisdešimt tris litus 33 ct) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovų D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)), G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)), P. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą po 39,98 Lt (trisdešimt devynis litus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Antanas Simniškis

Janina Stripeikienė

Vincas Verseckas