Dėl žemės sklypo plano pripažinimo teisingu, teisės įregistruoti žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą ir planą be ieškovo sutikimo, įpareigojimo nugriauti tvorą

Civilinė byla Nr. 3K-3-103/2009

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.5; 121.19.2; 121.21; 123.3 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Egidijaus Baranausko ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. V. ieškinį atsakovėms D. M., O. D. M. dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir atsakovės D. M. priešieškinį ieškovui T. V. dėl žemės sklypo plano pripažinimo teisingu, teisės įregistruoti žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktą ir planą be ieškovo sutikimo, įpareigojimo nugriauti tvorą; tretieji asmenys: Vilniaus apskrities viršininko administracija, sodininkų bendrija,,Statyba“, VĮ Registrų centras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo trijų sodo sklypų savininkų ginčas dėl jų sklypų tarpusavio ribų.

Ieškovas prašė teismo nustatyti jo valdomo nuosavybės teise žemės sklypo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijos,,Statyba“ teritorijoje, ribas, patvirtinant kadastrinius (tiksliuosius) matavimus, atliktus 2007 m. sausio 16 d. UAB,,Geoksis“.

Ieškovas nurodė, kad, siekdamas patikslinti ir nustatyti jam priklausančio sklypo, kuris šiaurės vakaruose ribojasi su atsakovės D. M., o pietryčiuose – su atsakovės O. D. M. žemės sklypais, ribas, 2007 m. sausio 16 d. užsakė tiksliuosius kadastrinius matavimus, kuriuos atliko UAB,,Geoksis“. Atsakovė O. D. M. iš pradžių pasirašė šio sklypo paženklinimo-parodymo aktą, o atsakovė D. M. atsisakė pasirašyti, nenurodydama motyvų. Anot ieškovo, su O. D. M. jie susitarė patraukti sklypus jungiančią ribą, ieškovo sklypas suformuotas ir kadastriniai matavimai atlikti pagal teritorijos detalųjį planą, šie matavimai patvirtina būtent tokį žemės sklypo plotą, koks buvo įregistruotas sklypo inventorinėje byloje. Ieškovo teigimu, atsakovių atsisakymas pasirašyti nurodytą aktą ir dėl suderinimo pareikštos pretenzijos pažeidžia jo teises laisvai disponuoti jam priklausančiu sklypu, tikslinti jo kadastrinius duomenis.

Atsakovė D. M. priešieškiniu prašė pripažinti teisingu jos žemės sklypo planą, sudarytą 2007 m. gegužės 14 d. UAB,,Geodeziniai ir topografiniai darbai“, kuriame jai priklausantis žemės sklypas Nr. 70 ribojasi su ieškovo sklypu Nr. 71 ir kuriame šių sklypų riba pažymėta skaičiumi 3 (koordinatė X – 6064894.85, koordinatė Y – 587060.92) bei skaičiumi 4 (koordinatė X –6064879.48, koordinatė Y – 587042.48); pripažinti neteisėtu ieškovo atsisakymą pasirašyti šio žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą; pripažinti jai teisę derinti nurodytus aktą ir planą be ieškovo sutikimo; įpareigoti ieškovą nugriauti atsakovės sklypo dalyje įrengtą betoninę atraminę sienelę.

Atsakovė nurodė, kad 2006 m. rudenį ieškovas savavališkai užėmė dalį jai priklausančio žemės sklypo Nr. 71 ir be jos sutikimo pradėjo statyti gelžbetoninę tvorą. Atsakovė pareiškė ieškovui pretenziją, šis nereagavo, todėl ji kreipėsi į sodininkų bendrijos „Statyba“ pirmininką, taip pat Žemėtvarkos skyrių, kurio specialistai patvirtino, kad ieškovas užėmęs dalį atsakovės žemės sklypo, ir įpareigojo savavališkai užimtą sklypo dalį atlaisvinti; nei į bendrijos, nei į Žemėtvarkos skyriaus nurodymus ieškovas nereagavo. Kilus ginčui, atsakovė kreipėsi dėl tikslių geodezinių matavimų bei žemės sklypo ribų patikslinimo; UAB,,Geodeziniai ir topografiniai darbai“ surašė žemės sklypo Nr. 70 ribų paženklinimo–parodymo aktą. Gretimų žemės sklypų Nr. 69 ir Nr. 78 savininkai bei sodininkų bendrijos „Statyba“ pirmininkas pasirašė nurodytą aktą, tačiau ieškovas (žemės sklypo Nr. 71 savininkas) atsisakė pasirašyti, nors Vilniaus apskrities viršininko administracija nustatė, kad atsakovės žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentuose, sodininkų bendrijos „Statyba“ generaliniame plane nurodytas ribas.

Atsakovė O. D. M. nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad ieškovo siūlomame plane nurodytas platesnis žemės sklypas, negu jam priklauso, jo sklypas Nr. 71 ir atsakovės sklypas Nr. 72 persidengia 0,44 m, užimdamas atsakovės sklypo dalį. Atsakovės teigimu, ji atsisakė savo parašo ieškovo pateiktame žemės sklypo ribų parodymo–paženklinimo akte, nes suprato, kad yra apgauta.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2009 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino: pripažino planą, sudarytą 2007 m. gegužės 14 d. UAB,,Geodeziniai ir topografiniai darbai“, kuriame D. M. sklypas Nr. 70 ribojasi su ieškovo T. V. sklypu Nr. 71, ir kuriame šių sklypų riba pažymėta skaičiumi 3 (koordinatė X – 6064894.85, koordinatė Y – 587060.92) bei skaičiumi 4 (koordinatė X – 6064879.48, koordinatė Y – 587042.48), teisingu; pripažino ieškovo atsisakymą pasirašyti 2007 m. balandžio 15 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą neteisėtu ir atsakovės D. M. teisę derinti šį aktą bei planą be ieškovo sutikimo; įpareigojo ieškovą nugriauti betoninę atraminę sienelę. Teismas nustatė, kad ieškovas nuosavybės teise dovanojimo sutarties pagrindu valdo 571 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 71, atsakovė O. D. M. – 567 kv. m žemės sklypą Nr. 72, atsakovė D. M. – 588 kv. m žemės sklypą Nr. 70 Vilniuje, sodininkų bendrijoje,,Statyba“. Ieškovo teiginį, kad jis ir atsakovė O. D. M. susitarė dėl žemės sklypų ribų, teismas atmetė kaip neįrodytą. Teismas pažymėjo, kad ši atsakovė atšaukė savo parašą ieškovo pateiktame 2007 m. sausio 16 d. jo žemės sklypo ribų parodymo–paženklinimo akte; toks parašo atšaukimas nedraudžiamas, tai nėra aktas, kurio negaliojimui, priešingai negu mano ieškovas, taikytini sandorių negaliojimo pagrindai. Teismas konstatavo, kad ieškovo pateiktas planas ir akte nurodytos ribos neteisingi, neatitinka pirminių žemės sklypų formavimo schemų, generalinio plano ribų, ieškovas yra savavališkai nukrypęs nuo faktinio naudojimo ribų, jis neįrodė, jog padarė tai teisėtai, turėdamas kaimynų sutikimą, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Teismas taip pat nurodė, kad kai galutinai nesuderinti matavimai ir nepatikslintos sklypų ribos, ieškovas negalėjo statyti tvoros ant ribos, kuri jam nepatvirtinta. Teismas konstatavo, kad, pastatęs tvorą, ieškovas pažeidė atsakovės D. M. interesus, todėl atsakovės reikalavimą dėl betoninės atraminės sienelės nugriovimo tenkintinas. Teismas sprendė, kad atsakovės pateiktas planas atitinka pirminius teritorijų planavimo dokumentus, generaliniame plane nurodytus duomenis, kraštinių matmenis, neprieštarauja faktiškai naudojamoms žemės sklypų riboms, atitinka nuosavybės teise turimą plotą, todėl pripažintinas teisingu, ieškovo atsisakymas pasirašyti atsakovės pateiktą paženklinimo–parodymo aktą – nepagrįstu ir neteisėtu, pažeidžiančiu atsakovės teises. Dėl to teismas leido atsakovei derinti sklypo ribas pagal pateiktą planą be ieškovo sutikimo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovo kaimynas A. D. K. savo žemės sklypo Nr. 79 ribas yra suderinęs su ieškovu ir kadastrinius matavimus įregistravęs nustatyta tvarka; kadastriniai matavimai įregistruoti ir D. M. kaimyninio žemės sklypo Nr. 69; atsakovės D. M. žemės sklypas įregistruotas jos vienos vardu; šioje byloje nėra atsakovės O. D. M. ginčo dėl ribų su žemės sklypų Nr. 73, 79a savininkais, ši atsakovė nėra pareiškusi savarankiško reikalavimo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad dėl nurodytų priežasčių kitų asmenų įtraukimas į bylą nebūtinas, teismas nieko nesprendė dėl kitų asmenų teisių ir pareigų, todėl nėra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad iš ieškovo ir atsakovių žemės sklypų schemų matyti, jog pagal pirminius dokumentus ieškovo žemės sklypo Nr. 71 plotas buvo 571 kv. m, kraštinių ilgiai: 23,20 m x 24 m x 24,40 m x 24 m; atsakovės D. M. žemės sklypo Nr. 70 plotas – 588 kv. m, kraštinių ilgiai: 24 m x 25 m x 24 m x 24 m; atsakovės O. D. M. žemės sklypo Nr. 72 plotas – 567 kv. m, kraštinių ilgiai: 26,3 m x 21,6 m x 28 m x 21,2 m. Nurodyti sklypų plotai ir matmenys faktiškai atitiko sodininkų bendrijos „Statyba“ generalinį planą, tokio dydžio žemės sklypai buvo išpirkti bei įregistruoti pagal preliminariuosius matavimus. Iš ieškovo pateikto 2007 m. sausio 30 d. UAB „Geoksis“ sudaryto plano matyti, kad ieškovo žemės sklypo kraštinė prie kelio didesnė net 1,87 m ir yra ne 23,20, bet 25,07 m, nors nėra jokio rašytinio susitarimo su atsakovėmis. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikti planai rodo, kad ieškovas savo žemės sklypą prasiplatino atsakovių sąskaita; tai patvirtina ir sodininkų bendrijos bei apskrities viršininko administracijos pateikti dokumentai. Dėl šios priežasties atsakovė D. M. atsisakė derinti ieškovo žemės sklypo ribas, o atsakovė O. D. M. atšaukė savo parašą ieškovo pateiktame žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte. Teisėjų kolegija atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovė negalėjo atšaukti savo parašo, bet turėjo jį ginčyti teismo tvarka vienu iš sandorių negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog kitos ieškovo žemės sklypo kraštinės yra sumažėjusios, tačiau tai lėmė ieškovo su kaimynu A. D. K. suderintos žemės sklypo ribos, kurios yra įregistruotos; A. D. K. įregistruotas žemės sklypas pasislinkęs į ieškovo pusę, tai aiškiai matyti iš UAB „Geoksis“ sudaryto suvestinio plano, tačiau ši aplinkybė ir nustatytas faktas nėra pagrindas ieškovui pasididinti savo sklypą iki reikiamo dydžio vienos ar abiejų atsakovių sąskaita. Kartu teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovės D. M. pateiktas 2007 m. gegužės 14 d. UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ parengtas žemės sklypo planas iš esmės yra teisingas, atitinka pirminius teritorijų planavimo ir sklypų suteikimo dokumentus, sodininkų bendrijos „Statyba“ generaliniame plane nurodytus kraštinių matmenis, taip pat susiklosčiusią naudojimosi žemės sklypais tvarką. Atsakovės D. M. kaimynas kairėje yra įregistravęs savo žemės sklypo Nr. 69 kadastrinius matavimus, tačiau byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, jog jis iš esmės nukrypo nuo generalinio plano ir savo žemės sklypo ribas perkėlė į atsakovės žemės sklypo dalį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas pripažino, jog savo sklypą paslinko neva susitaręs su atsakove, tačiau byloje nėra tokio susitarimo. Be to, byloje nustatyta, kad ieškovo pateiktame kadastrinių matavimų plane viena žemės sklypo kraštinė akivaizdžiai ilgesnė, palyginus su nurodyta generaliniame plane ir pirminėje schemoje, pagal kurią sklypas buvo išpirktas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį dėl žemės sklypo ribų pagal ieškovo pateiktą planą nustatymo ir patenkino priešieškinį, nes atsakovės pateiktas planas iš esmės teisingas, jo patvirtinimas negali pažeisti ieškovo teisių. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas yra pasistatęs atraminę betoninę sieną, kuri faktiškai yra D. M. žemės sklype. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punktą atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo tvora (gyvatvore) galima tik esant rašytiniam susitarimui su kaimynu. Dėl to, kad tokio susitarimo nėra, teisėjų kolegija konstatavo, jog visa betoninė siena, esanti atsakovės D. M. žemės sklypo pusėje, turi būti nugriauta, nes be suderinimo ji gali būti statoma savo žemės sklype ne arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos šiaurinėje pusėje (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 27 d. įsakymas Nr. D1-42, Statybos reglamento STR 1.101.07:2002 28 punktas).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismai, tenkindami atsakovės priešieškinį, nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad į bylos nagrinėjimą neįtraukti visi asmenys, su kurių žemės sklypais ribojasi kasatoriaus ir atsakovės D. M. žemės sklypai, taip pat neįtrauktas šios atsakovės sutuoktinis. Nustatęs pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliutų negaliojimo pagrindą, apeliacinės instancijos teismas turėjo perduoti bylą nagrinėti iš naujo, o to nepadaręs, esmingai pažeidė CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Teismų sprendimas ir nutartis, kuriais atsakovės D. M. pateiktas žemės sklypo Nr. 70 planas pripažintas teisingu, pažeidžia ne tik kasatoriaus, bet ir greta esančių žemės savininkų, tarp jų ir tų, kurių žemės sklypų ribos įregistruotos, teises ir teisėtus interesus, programuoja jų tarpusavio ginčus. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kasatoriaus kaimynas A. D. K. savo žemės sklypo Nr. 79 ribas yra suderinęs su kasatoriumi ir kadastrinius matavimus įregistravęs įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas nesprendė dėl jo teisių ir pareigų. Kita vertus, teismas konstatavo, kad A. D. K. įregistruotas žemės sklypas yra pasislinkęs į kasatoriaus pusę, tai aiškiai matyti iš UAB „Geoksis“ sudaryto suvestinio plano, tačiau ši aplinkybė ir nustatytas faktas nėra pagrindas kasatoriui pasididinti savo žemės sklypą iki reikiamo dydžio vienos ar abiejų atsakovių sąskaita. Tokie teismo motyvai leidžia daryti išvadą, kad A. D. K. žemės sklypas yra pasislinkęs į kasatoriaus pusę, taip pat nukrypta nuo sodininkų bendrijos generalinio plano, be to, kad kasatorius turi formuoti savo žemės sklypą A. D. K., o ne atsakovių žemės sklypų sąskaita. Nors teismas akivaizdžiai pasisakė dėl ydingai suformuoto A. D. K. žemės sklypo, šis asmuo nėra bylos dalyvis ir negalėjo bei negali pasisakyti dėl teismų pateiktos situacijos interpretacijos. Be to, bylos duomenys (Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. vasario 20 d. raštas dėl sklypų Nr. 70 Nr. 79 suderinamumo, 2007 m. balandžio 28 d. sodininkų bendrijos „Statyba“ atliktų matavimų aktas) patvirtina, kad teismai patvirtino, jog D. M. žemės sklypo ribos nesiderina su esamomis įregistruotomis A. D. K. žemės sklypo Nr. 79 ribomis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įrašai nekilnojamojo turto registre yra prima facie įrodymai, o įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas tik pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. S. Š., bylos Nr. 3K-3-469/2008).

2007 m. gegužės 14 d. UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ parengtu žemės sklypo Nr. 70 planu įteisinamas šio žemės sklypo ribų pasislinkimas nuo Mileišiškių gatvės ir žemės sklypo Nr. 69 kasatoriaus žemės sklypo Nr. 71 link; tai neatitinka generaliniame plane nurodytos ir faktiškai esančios žemės sklypų Nr. 70 ir Nr. 71 ribos. Įteisinus šiame plane nurodytas žemės sklypo Nr. 70 ribas, kasatoriaus žemės sklypo Nr. 71 ribos atitinkamai turės būti suprojektuotos ir „užneštos“ ant kitos atsakovės O. D. M. priklausančio žemės sklypo Nr. 72, be to, aptariamų žemės sklypų riba eitų per šiai atsakovei priklausantį statinį. Analogiška padėtis būtų ir dėl kitų greta esančių žemės sklypų ribų: atsakovės O. D. M. žemės sklypo Nr. 72 ribos turės būti suprojektuotos ir „užneštos“ ant žemės sklypo Nr. 73 arba Nr. 79a ir t. t. Greta esančių žemės sklypų ribų projektavimas, nesilaikant generaliniame plane nurodytų ir faktiškai naudojamų šių žemės sklypų ribų, sukels neigiamų teisinių padarinių – dalis žemės sklypų savininkų praras galimybę savo sklypų ribas suprojektuoti taip, kad žemės sklypo plotas sutaptų su jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypo plotu. Akivaizdu, kad dėl įvardytų priežasčių į bylą turėjo būti įtraukti šalia kasatoriaus ir atsakovių esančių žemės sklypų Nr. 69, 73, 78, 79, 79a, 79b savininkai, kad jie turėtų galimybę susipažinti su byloje šalių pateiktais žemės sklypų projektais, pareikšti savo prieštaravimus ir atsikirtimus, apskųsti teismų sprendimus. Aplinkybė, kad dalies išvardytų žemės sklypų kadastriniai matavimai įregistruoti, neturi reikšmės sprendžiant dėl šių žemės sklypų savininkų įtraukimo į bylą, nes ir įregistruotos žemės sklypų ribos, esant pagrindui, gali būti nuginčytos teismine tvarka.

Teismai taip pat nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje atsakovės D. M. sutuoktinio, kaip žemės sklypo Nr. 70 bendraturčio, teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad nurodytas žemės sklypas įregistruotas tik atsakovės vardu, todėl dėl jos sutuoktinio teisių ir pareigų nespręsta, yra neteisėti, nes turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įregistruotas vieno iš jų vardu (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

2. Teismai pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalies nuostatas, 176 straipsnį, 185 straipsnio 2 dalį, nes savo išvadas grindė prielaidomis, samprotavimais ir nepagrįstais atsakovių paaiškinimais, neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų, apskritai neatsakė į ieškovo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas neobjektyviai pasisakė dėl ieškovo gana išsamiai teismo posėdžio metu išdėstytos faktinės ir teisinės argumentacijos, nevisapusiškai vertino ieškovo pateiktus įrodymus. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, kuris turi būti įvertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gegužės 26 d. nutartis byloje L. T. v. UAB „Aidma“, bylos Nr. 3K-3-200/1999; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje 305-oji DNSB „Bokštas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-512/2002).

Teismai ignoravo kasatoriaus pateiktus rašytinius įrodymus, būtent – suvestinį planą; kasatoriaus pateiktus žemės sklypų planus ir juose pažymėtas sklypų ribas analizavo bei vertino pagal šių žemės sklypų plotus ir kraštinių ilgius, tačiau visiškai neatsižvelgė į šių žemės sklypų išsidėstymą (žemės sklypo vietą, nevertinant žemės sklypo kraštinių ilgio) sodininkų bendrijos „Statyba“ generaliniame plane nurodytų šių ir kitų žemės sklypų atžvilgiu bei koordinačių sistemoje. Būtent šis kasatoriaus pateiktas dokumentas patvirtina, kad atsakovės su priešieškiniu pateiktas planas neatitinka sodininkų bendrijos generalinio plano.

3. Teismai nepagrįstai netaikė CK 4.45 straipsnio. Kasatorius kreipėsi teisminės gynybos, remdamasis būtent nurodyta nuostata, nes jo prašoma nustatyti žemės sklypo konfigūracija pagal kraštinių ilgį į atsakovės O. D. M. pusę šiek tiek skiriasi nuo nustatytos generaliniame plane dėl to, kad: pirma, ribos buvo žodžiu ir raštu suderintos su atsakove O. D. M., o kasatorius kreipėsi teisminės gynybos tik dėl to, jog sklypo ribų nesutiko derinti atsakovė D. M.; antra, kitaip konfigūravus kasatoriaus sklypą, į jį patektų atsakovės O. D. M. statinys. Kasatoriaus prašoma nustatyti žemės sklypo riba su atsakovės D. M. žemės sklypu visiškai atitinka sodininkų bendrijos generalinio plano ribą, tuo tarpu, patenkinus priešieškinį, kasatoriaus žemės sklypas pagal generaliniame plane nustatytas ribas ir kraštinių ilgius apskritai „netelpa“ į likusią erdvę sklypo riboms pažymėti ir įregistruoti, kasatoriaus pastatytos tvoros pamato dalis atsiduria atsakovės D. M. žemės sklype, nors iki skundžiamo teismų sprendimo priėmimo visas nurodytas pamatas buvo kasatoriaus sklype, jam statyti buvo gauti visi reikalingi leidimai. Teismai, vadovaudamiesi CK 4.45 straipsniu, turėjo nustatyti žemės sklypų ribas pagal dokumentus (sodininkų bendrijos bendrojo sklypų plano sprendinius), faktiškai valdomo žemės sklypo ribas (atitinkamai įvertindami kitų kaimyninių žemės sklypų ribas), kitus įrodymus (pvz., duomenis, patvirtinančius, kad atsakovės D. M. žemės sklypo ribos nesiderina su įregistruotomis A. D. K. žemės sklypo Nr. 79 ribomis).

4. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią, sprendžiant žemės sklypų savininkų ginčus, gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas sklypo plotas; nė vienas taip performuotas sklypas plotu negali skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto (CK 4.45 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje J. R. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-455/2009). Patenkinus atsakovės D. M. priešieškinį, konstatavus atsakovės O. D. M. galimybę atšaukti sudarytą susitarimą dėl žemės sklypų ribų suderinimo, gerokai sumažėjo kasatoriaus žemės sklypo plotas.

5. Kasatoriaus teisės į turimą žemės sklypą turi būti ginamos jo turimos nuosavybės teisės apimtimi. Teismai, spręsdami šalių ginčą dėl žemės sklypų naudojimo ir ribų, negalėjo tenkinti atsakovės D. M. reikalavimų kasatoriaus nuosavybės teisės sąskaita. Teismai iš esmės nesivadovavo sodininkų bendrijos generaliniu planu, teismų nuorodos į šį planą – deklaratyvios. Dėl to teismai pažeidė Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies, taip pat Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio nuostatas, pagal kurias mėgėjiško sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovė D. M. nepagrįstai siejo tariamą savo teisių pažeidimą su generaliniame plane nustatytų sodo sklypų ribų pažeidimu. Kasatorius pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius atsakovės parengto žemės sklypo nesuderinamumą su generaliniu planu. Pagal teismų patvirtintą planą atsakovės D. M. žemės sklypas nesuderinamas su sodininkų bendrijos generaliniu planu ir apima dalį kasatoriaus žemės sklypo.

6. Teismai pažeidė sandorių pripažinimą negaliojančiais reglamentuojančias teisės normas. Kasatoriaus žemės sklypo planas buvo suderintas su sodininkų bendrija, taip pat atsakove O. D. M. Kasatoriaus ir atsakovės O. D. M. susitarimas dėl žemės sklypų Nr. 71 ir Nr. 72 ribos buvo įformintas raštu, 2007 m. vasario 1 d. pasirašant kiekvienos iš šalių žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktuose. Pagal CK 1.63 straipsnio 1, 6 dalių nuostatas buvo sudarytas kasatoriaus ir atsakovės sandoris dėl žemės sklypų ribų bei naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo, kuris galėjo būti nuginčytas tik teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais. Dėl sandorių negaliojimo kasacinio teismo nurodyta, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, tačiau šis institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. Z., bylos Nr. 3K-3-745/2001). Sandorio pripažinimas negaliojančiu ar niekiniu be jokio teisinio pagrindo prieštarautų civilinių teisinių santykių stabilumui. Atsakovė O. D. M. neginčijo su kasatoriumi sudaryto susitarimo teisės aktų nustatyta tvarka, tik pareiškė, kad atšaukia savo parašą susitarime. Teismai, vertindami tokį atsakovės veiksmą kaip teisėtą, pažeidė kasatoriaus interesus.

7. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo ribas, privalo įvertinti, ar faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo tirtos pirmosios instancijos teisme, yra nustatytos nepažeidžiant įrodinėjimo taisyklių (CPK 320 straipsnis). Padaręs išvadą, kad byloje esančių įrodymų nepakanka, apeliacinės instancijos teismas turi pasiūlyti šalims pateikti naujus įrodymus arba juos išreikalauti savo iniciatyva (CPK 179, 302 straipsniai, 320 straipsnio 2 dalis). Procesinė naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui galimybės ribojimo taisyklė turi koreliuoti su civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) įgyvendinimu ir negali būti vertinama kaip proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimui skirtų procesinių priemonių siaurinimą pateisinanti definicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-534/2006; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Polygrade L. L. C., UAB „Jurstanus“ v. M. S. firma „Ugrima“, bylos Nr. 3K-3-168/2008). Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas nurodytas proceso taisykles: atmetė kasatoriaus prašymą kviesti į teismo posėdį UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ atstovus tam, kad būtų detaliai paaiškinta, kodėl atsakovės D. M. žemės sklypas suformuotas pažeidžiant sodininkų bendrijos generalinį planą; atmetė kasatoriaus prašymą apklausti Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovus P. B. ir M. K., nors pirmosios instancijos teisme apklausti šios institucijos atstovai negalėjo paaiškinti jokių bylai svarbių aplinkybių.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė O. D. M. prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto absoliutaus teismo sprendimo pagrindo yra nepagrįsti. Nei kasatorius, nei atsakovė nekėlė ginčo dėl žemės sklypų Nr. 73, 79a, 79b ribų; teismai, atmesdami ieškinio dalį, nepasisakė dėl nurodytų žemės sklypų savininkų teisių ir pareigų. Kasatoriaus argumentai, kad, patenkinus priešieškinį, jo žemės sklypas turės būti projektuojamas taip, jog persidengtų su atsakovės žemės sklypu Nr. 72 ir riba kirstų atsakovei priklausantį statinį, yra hipotetiniai, nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Be to, tai – fakto klausimas. Nurodytus kasatoriaus teiginius paneigia atsakovės pateiktas UAB „Geoksis“ parengtas 2007 m. spalio 3 d. suvestinis planas. Sodininkų bendrijos „Statyba“ žemės ploto pakaktų sklypams Nr. 70, 71, 72 išdėstyti ir ginčo nebūtų, jeigu kasatorius nesiektų nepagrįstai praplatinti 1,87 m ties Viršupio Sodų 2-ąja gatve savo žemės sklypą Nr. 71, atitraukdamas šio žemės sklypo ribą nuo gatvės.

2. Kasatoriaus argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Teismai pasisakė dėl kasatoriaus pateikto suvestinio plano, lygino jį su kitais byloje esančiais planais, vertino kitus rašytinius įrodymus ir priėjo prie išvados, kad ieškovo reikalavimai nepagrįsti. Teismai, palyginę generalinį planą su kasatoriaus pateiktu suvestiniu planu, nustatė, kad privatizavimo metu kasatoriui priklausančio žemės sklypo Nr. 71 atstumas nuo sodininkų bendrijos keliuko buvo 23,20 m, tuo tarpu pagal 2007 m. sausio 16 d. kadastrinių matavimų planą ieškovas savavališkai nusistatė 25,07 m, t. y. 1,87 m didesnį atstumą. Teismai taip pat nustatė, kad, patenkinus ieškinį, žemės sklypai Nr. 71 ir Nr. 72 persidengtų 0,44 m ties Viršupio Sodų 2-ąja gatve, t. y. kasatorius užimtų dalį atsakovės sklypo. Teismai įvertino ir oficialiuosius rašytinius įrodymus (Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. liepos 25 d. raštą) bei nustatė, kad kasatorius savavališkai naudojasi 8 kv. m atsakovės žemės sklypo Nr. 72.

3. Kasacinio skundo argumentai dėl sandorius ir sandorių negaliojimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo – nepagrįsti. Pasirašydama kasatoriaus žemės sklypo ribų parodymo–paženklinimo aktą, atsakovė parašu patvirtino, kad kasatoriaus kadastrinių matavimų plane nurodytos ribos atitinka sodo generalinį planą, privatizavimo dokumentus ir jai priklausančio žemės sklypo Nr. 72 ribą. Šiuo parašu atsakovė jokiu būdu nesiekė sudaryti kasatoriaus nurodyto sandorio, kuriuo būtų nukrypta nuo generalinio plano ir sklypų riba pasislinktų į atsakovės pusę. Tokio šalių susitarimo nebuvo, kasatorius nepateikė tokį susitarimą patvirtinančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). Nurodytas žemės sklypo ribų parodymo–paženklinimo aktas nėra sandoris dėl žemės sklypo dalies perleidimo ar pan., todėl atšaukti jame savo parašą atsakovė neprivalėjo teismo tvarka.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė D. M. prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Nėra absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Atsakovės D. M. sutuoktinis neprivalėjo dalyvauti procese, nes ieškinyje jis nenurodytas atsakovu, be to, byloje nėra duomenų, kad žemės sklypas Nr. 70 yra bendroji jungtinė nuosavybė. Žemės sklypų Nr. 69, 73, 78, 79, 79a, 79b savininkai nėra ginčo dalyviai, kasatoriaus ketinimas įtraukti juos dalyvauti byloje grindžiamas ne faktais, bet prielaidomis dėl ateityje neva kilsiančių ginčų. Kasatoriaus deklaratyviai nurodyta, kad teismai sprendė dėl žemės sklypo Nr. 79 savininko A. D. K., kuris nedalyvauja byloje, teisių ir pareigų. Kasatoriaus ir nurodyto žemės sklypo savininko santykiai nesusiję su byloje sprendžiamu ginču.

2. Teismai nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Vadovaudamiesi žemės sklypų privatizavimo dokumentais, sodo generaliniu planu, teismai teisingai nustatė, kad kasatorius neteisėtai siekia įgyvendinti savo teises atsakovės žemės sklypo sąskaita.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nagrinėja šią kasacinę bylą pagal ieškovo kasaciniame skunde ir atsakovių atsiliepimuose į jį nurodytas ribas, nes nenustatyta pagrindų šias peržengti (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

Kasaciniame skunde teigiama, kad yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismai nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje bendrija „Spaudos rūmai” v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje O. L. v. E. L., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje individuali įmonė „Du broliai“ v. UAB „Baltic express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009; kt.).

Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje O. L. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-391/2009; kt.).

Nagrinėjamoje byloje kasatorius remiasi tuo, kad teismai turėjo įtraukti dalyvauti byloje visus žemės sklypų, su kuriais ribojasi atsakovių žemės sklypai, savininkus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas kasatoriaus (ieškovo), t. y. žemės sklypo Nr. 71 savininko, ir atsakovių, t. y. žemės sklypų Nr. 70 ir Nr. 72 savininkių, ginčas dėl jų tarpusavio žemės sklypų ribų. Atsakovė D. M. priešieškiniu prašė teismo pripažinti teisinga jos pateiktame plane nurodytą ribą su ieškovo (kasatoriaus) žemės sklypu, pripažinti neteisėtu jo atsisakymą pasirašyti 2007 m. balandžio 15 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą bei pripažinti teisę derinti žemės sklypo planą be ieškovo (kasatoriaus) sutikimo. Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiama dėl kasatoriaus ir atsakovių žemės sklypų ribų su kitais kaimyniniais žemės sklypais, nes nebuvo kilusio ginčo su kitų kaimyninių žemės sklypų savininkais; atsakovės D. M. kartu su priešieškiniu pateiktas jos žemės sklypo ribų parodymo–paženklinimo aktas pasirašytas kaimyninių žemės sklypų savininkų, išskyrus ieškovą (kasatorių), kuris atsisakė pasirašyti. Dėl to teismui nebuvo teisinio pagrindo įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis kasatoriaus įvardytų kaimyninių ginčo žemės sklypų savininkus. Teismas, atmesdamas ieškinį ir tenkindamas priešieškinį, nesprendė ir nepasisakė dėl nurodytų žemės sklypų savininkų teisių ir pareigų.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl nedalyvavusio byloje žemės sklypo Nr. 79 savininko A. D. K.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius neteisingai interpretuoja apeliacinės instancijos teismo motyvus. Nėra jokio pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiais, jog apskųstoje nutartyje teismas akivaizdžiai pasisakė, kad A. D. K. žemės sklypas suformuotas ydingai ir kad kasatorius turi formuoti savo žemės sklypą A. D. K. sklypo sąskaita. Tokių išvadų nėra apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Teismas nekvestionavo A. D. K. žemės sklypo suformavimo, tik nurodė, kad šio asmens žemės sklypo ribos nustatytos pagal susitarimą su ieškovu (kasatoriumi), kuris sutiko, jog kaimyno žemės sklypo ribos pasislinktų į jo sklypą. Pažymėtina, kad apie tokį susitarimą su A. D. K. kasatorius nurodė bylos nagrinėjimo metu: pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovas (kasatorius) paaiškino, kad jo sklypo ribos pagal privatizavimo planą ir po atliktų kadastrinių matavimų skiriasi ir kad A. D. K. „pasistūmė“ keliais centimetrais į jo sklypą (T. 2, b. l. 104-105). Tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovo (kasatoriaus) atsikirtimus dėl atsakovių pozicijos dėl ginčo žemės sklypų ribų, pažymėjo, jog ieškovo (kasatoriaus) žemės sklypo kraštinių ilgiai sumažėjo dėl jo susitarimo su A. D. K. dėl jų tarpusavio žemės sklypų ribų, negali būti vertinama (nereiškia), kad teismas pasisakė dėl nurodyto asmens, juolab negali būti daromos kasatoriaus pateiktos išvados.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažinta absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas bylos duomenis, susijusius su neįtrauktu į bylą asmeniu, ir darydamas faktines išvadas, nesprendė dėl jo teisių ir pareigų pasikeitimo, nepadarė tokių išvadų, kurios turėtų įtakos šio asmens teisinei padėčiai. Dėl nurodytų argumentų nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl nedalyvavusio byloje asmens, t. y. A. D. K., ir teisėjų kolegija nekonstatuoja CPK 266 straipsnio ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo.

Dėl kasacinio skundo teiginių, kad teismų sprendimas ir nutartis, kuriais pripažintas teisingu atsakovės D. M. pateiktas jos žemės sklypo Nr. 70 planas, pažeidžia ne tik kasatoriaus, bet ir kitų kaimyninių žemės sklypų, tarp jų ir tų, kurių ribos įregistruotos, savininkų teises ir teisėtus interesus, teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyti kasatoriaus argumentai grindžiami prielaidomis ir teisiškai nepagrįstais kasatoriaus teiginiais, jog, nustatant jo ir atsakovių žemės sklypų tarpusavio ribas, tektų koreguoti kitų kaimyninių žemės sklypų ribas. Kartu pažymėtina tai, kad jeigu dėl susitarimo su A. D. K. sutrumpėjo (sumažėjo) kasatoriaus žemės sklypas, tai nereiškia, jog tokį sumažėjimą kasatorius turi teisę kompensuoti, prašydamas perkelti jo sklypo ribas į atsakovių žemės sklypų pusę, t. y. atsakovių žemės sklypų sąskaita, reikalauti, kad atitinkamai būtų perkeltos atsakovių ir jų kaimyninių žemės sklypų ribos.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismai nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje atsakovės D. M. sutuoktinio, kaip žemės sklypo Nr. 70 bendraturčio, teisių ir pareigų.

Teisėjų kolegija sutinka su dalimi kasatoriaus argumentų, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis vien tuo, jog viešajame registre atsakovės D. M. žemės sklypas įregistruotas tik jos vienos vardu, neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad šis žemės sklypas, įgytas santuokos metu, nėra bendroji jungtinė atsakovės ir jos sutuoktinio nuosavybė. Tiek pagal galiojusiame SŠK, tiek galiojančiame CK įtvirtintą įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai. Pagal nurodytą teisės normą tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš nurodytų įrašų: arba turtas turi būti įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu, arba, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti pažymėta, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatas turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Kartu pažymėtina tai, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje A. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-551/2006; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje D. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-584/2008; kt). Bylos duomenimis, atsakovės D. M. žemės sklypas įgytas 1994 m., teisinė šio sklypo registracija atsakovės vardu atlikta 1994 m. rugsėjo 7 d., t. y. iki CK įsigaliojimo. Dėl to ta aplinkybė, kad nurodytas žemės sklypas viešajame registre įregistruotas tik vienos atsakovės vardu, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jos šis sklypas, nors įgytas santuokos metu, yra jos asmeninė nuosavybė. Kita vertus, pagal byloje atsakovės D. M. pareikštus ir teismų patenkintus priešieškinio reikalavimus, nėra pagrindo pripažinti, kad teismų priimtas sprendimas pažeidžia atsakovės sutuoktinio teisėtus interesus, keičia jo teisinį statusą. Dėl to kasatoriaus argumentai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti CPK 266 straipsnio pažeidimą ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje jokiu teisiškai reikšmingu aspektu nepasisakyta dėl kaimyninių žemės sklypų savininkų, taip pat atsakovės sutuoktinio veiksmų, šių asmenų teisių ir pareigų. Šioje byloje esanti procesinė situacija pagal faktinę padėtį negali reikšti kasatoriaus nurodomo proceso teisės normų pažeidimo. Kasatorius savaip interpretuoja apeliacinės instancijos teismo motyvus, dėl kurių atmestas jo pateiktas žemės sklypo ribų planas. Dėl nurodytų motyvų kasacinio skundo argumentai dėl CPK 266 straipsnio, 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

Dėl įrodymų vertinimo

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalies nuostatas, 176 straipsnį, 185 straipsnio 2 dalį, nes savo išvadas grindė prielaidomis, nepagrįstais atsakovių paaiškinimais, neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų, apskritai neatsakė į ieškovo argumentus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš apskųstų teismų sprendimo ir nutarties turinio matyti, jog teismai tyrė bei vertino tiek ieškovo (kasatoriaus), tiek atsakovių pateiktus rašytinius įrodymus dėl jų žemės sklypų ribų. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad ieškovo pateiktuose jo žemės sklypo plane ir ribų parodymo-paženklinimo akte nurodytos žemės sklypo ribos neatitinka pirminių žemės sklypų formavimo schemų, generalinio plano, taip pat kad ieškovas savavališkai, neturėdamas kaimynų sutikimo, pakeitė faktinio naudojimosi žemės sklypu ribas. Dėl atsakovės pateikto jos žemės sklypo plano teismas sprendė, kad jis atitinka tiek pirminius teritorijų planavimo dokumentus, generaliniame plane nurodytus kraštinių matmenis, tiek faktinio naudojimosi žemės sklypais ribas, neviršija nuosavybės teise priklausančio ploto. Apeliacinės instancijos teismas tyrė ir lygino ieškovo (kasatoriaus) bei atsakovių žemės sklypų schemas, pirminių žemės sklypų dokumentų, generalinio plano duomenis ir priėjo prie išvados, kad ieškovas prasiplatino savo žemės sklypą atsakovių sklypų sąskaita. Teismas pažymėjo, kad nurodytą išvadą patvirtina ir sodininkų bendrijos bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos darbuotojų dokumentai, surašyti tiriant atsakovių skundus iki civilinės bylos iškėlimo (T. 1, b. l. 17, 21, 22, 66; T. 2, b. l. 31).

Kasatorius teigia, kad teismai ignoravo jo pateiktą suvestinį planą, tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais buvo vertintas ir kasatoriaus įvardytas suvestinis planas (T. 1, b. l. 23). Apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai patvirtina, kad šis teismas taip pat vertino kasatoriaus nurodytą suvestinį planą ir priėjo prie išvados, jog jis nepaneigia pirmosios instancijos teismo argumentų bei išvadų, kad ieškinio reikalavimai dėl žemės sklypo ribų nepagrįsti, o priešieškinio – pagrįsti. Kasatorius, tvirtindamas, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl jo ir atsakovės D. M. žemės sklypų ribų, nepagrįstai analizavo tik šių sklypų plotus ir kraštinių ilgius, tačiau neatsižvelgė į šių sklypų išsidėstymą, pateikia savo nuomonę, kaip teismas turėjo vertinti suvestinį planą, tačiau nenurodo, kokių teisės normų reikalavimus pažeidė teismas, tirdamas nurodytus bylos duomenis. Teigdamas, kad suvestinis planas patvirtina, jog atsakovės su priešieškiniu pateiktas planas neatitinka sodininkų bendrijos generalinio plano, kasatorius kelia fakto klausimus, kurie, minėta, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas ir nenustatinėjami iš naujo kasaciniame teisme – kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vienodai nustatė šalių ginčo faktines aplinkybes ir konstatavo, jog atsakovės parengtas žemės sklypo Nr. 70 planas atitinka pirminius teritorijų planavimo ir žemės sklypų suteikimo dokumentus, sodininkų bendrijos „Statyba“ generaliniame plane nurodytus kraštinių ilgius bei susiklosčiusią naudojimosi žemės sklypais tvarką.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismai nevertino Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. vasario 20 d. rašto dėl sklypų Nr. 70 Nr. 79 suderinamumo, 2007 m. balandžio 28 d. sodininkų bendrijos „Statyba“ atliktų matavimų akto, kuriuose nurodyta, jog D. M. žemės sklypo ribos nesiderina su įregistruotomis A. D. K. žemės sklypo Nr. 79 ribomis, ir dėl to pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią įrašai nekilnojamojo turto registre yra prima facie įrodymai, o įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas tik pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. S. Š., bylos Nr. 3K-3-469/2008).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl atsakovės D. M. ir A. D. K. žemės sklypų ribų, įregistruotos viešajame registre A. D. K. žemės sklypo ribos nebuvo ginčijamos. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl prima facie įrodymų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl kasaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo daryti išvadą, jog šalių ginčą dėl jų žemės sklypų ribų sprendę teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl CK 4.45 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo

Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai privalėjo taikyti CK 4.45 straipsnio nuostatas ir sklypų ribas nustatyti pagal sodininkų bendrijos bendrojo sklypų plano sprendinius, faktiškai valdomo sklypo ribas, taip pat atsižvelgti į kaimyninių sklypų ribas, kitus duomenis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šioje teisės normoje nustatyta, pagal kokius kriterijus teismas turi spręsti tokį šalių ginčą: atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas, kitus įrodymus.

Nagrinėjamu atveju teismai, spręsdami bylos šalių ginčą dėl jų sklypų ribų, nustatė, kokio dydžio žemės sklypus yra įgijusios nuosavybės teise kiekviena iš ginčo šalių, rėmėsi sodininkų bendrijos generaliniu planu, pirminiais ginčo žemės sklypų formavimo dokumentais, atsižvelgė į faktinio naudojimosi žemės sklypais ribas. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovas (kasatorius) pripažino, jog dėl to, kad po susitarimo su A. D. K. sutrumpėjo jo sklypo kraštinė, jis kompensavo tai prailgindamas savo sklypo ilgį; ieškovas pripažino, kad jo sklypo kraštinė, kuri ribojasi su atsakovės O. D. M. sklypu, yra prailgėjusi 1,87 m, pasislenkant į šios atsakovės pusę (T. 2, b. l. 104-105). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. birželio 22 d. patikrinimo akte nustatyta, kad žemės sklypo Nr. 71 savininkas T. V. pagal atliktus kadastrinius matavimus ir nesulaukęs jų patvirtinimo, pažymėjo naują skiriamąją sklypų Nr. 72 (savininkė O. D. M.) ir Nr. 71 (savininkas T. V.) ribą ir pagal šią ribą naudojasi 8 kv. m ploto O. D. M. sklypo dalimi; ši riba neatitinka 1992 m. rugsėjo 27 d. privatizavimo schemoje nurodytos ribos (T. 2, b. l. 31). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. liepos 25 d. rašte nurodyta, kad Žemėtvarkos skyriaus specialistai, vadovaudamiesi teisės aktais, reglamentuojančiais žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atliko patikrinimą ir nustatė, jog sodo sklypo Nr. 71 savininkas T. V. savavališkai naudojasi 8 kv. m O. D. M. priklausančio nuosavybės teise sodo sklypo Nr. 72; dėl to T. V. įpareigotas iki 2007 m. rugsėjo 15 d. atlaisvinti savavališkai užimtą sklypo dalį (T. 1, b. l. 65). Teismai, ištyrę byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad ieškovo pateiktas planas, kuriame pakeista jo ir atsakovės O. D. M. žemės sklypų riba, neatitinka generalinio plano, pirminių dokumentų, faktinio naudojimo, pažeistų šios atsakovės teises, nes sumažėtų jos nuosavybės teise turimas plotas.

Dėl atsakovės D. M. pažymėtina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. gegužės 18 d. patikrinimo akte nurodyta, jog žemės sklypo Nr. 71 savininkas T. V. pagal atliktus kadastrinius matavimus, nesulaukęs jų patvirtinimo, pažymėjo naują skiriamąją sklypų Nr. 70 ir Nr. 71 ribą, pastatė betoninę tvorą (sienelę); ši riba neatitinka 1992 m. gegužės 22 d. privatizavimo schemoje nurodytos ribos vietos ir ilgio, t. y. sklypo Nr. 70, kurio savininkė D. M., riba prie Viršupio Sodų 2-osios gatvės yra sumažinta apie 0,65 m (T. 2, b. l. 64). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. liepos 25 d. rašte T. V. įpareigotas iki 2007 m. rugsėjo 1 d. atlaisvinti savavališkai užimtą gretimo sklypo Nr. 70, kurį nuosavybės teise valdo D. M., dalį (T. 1, b. l. 74). Teismai, išanalizavę byloje surinktus duomenis, priėjo prie išvados, kad atsakovės D. M. pateiktame žemės sklypo plane nurodytos ribos atitinka pirminius sklypo formavimo dokumentus, sodininkų bendrijos generalinį planą, faktinį naudojimą, taip pat nuosavybės teise turimą žemės plotą.

Dėl kasatoriaus argumentų, kad jo teisės į sodo žemės sklypą turi būti ginamos turimos nuosavybės teisės apimtimi, teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta kasatoriaus teisė nekvestionuojama nei atsakovių, nei skundžiamais teismų procesiniais sprendimais. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai patenkino atsakovės D. M. priešieškinį kasatoriaus nuosavybės teisės sąskaita, tačiau, minėta, jog byloje nustatyta, kad pagal atsakovės pateiktą planą jos žemės sklypas yra tokio dydžio, koks priklauso jai nuosavybės teise, ribos atitinka pirminius sklypo dokumentus, sodininkų bendrijos generalinį planą. Taigi dėl teismų sprendimo patenkinti priešieškinį atsakovė negavo nieko kasatoriaus sąskaita. Teismai atmetė kasatoriaus reikalavimus dėl žemės sklypo ribų pagal jo parengtą planą nustatymo dėl to, kad šis suformuotas nesilaikant pirminių sklypo dokumentų, generalinio plano, riba pakeista be atsakovių sutikimo. Ieškinio reikalavimų atmetimas dėl nurodytų priežasčių nereiškia kasatoriaus teisės į turimo nuosavybės teise dydžio žemės sklypą pažeidimo. Kasatorius turi suformuoti žemės sklypą teisės aktų nustatyta tvarka ir nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėl žemės sklypų ribų nustatymo yra išaiškinta, kad, tobulėjant žemės matavimo prietaisams, dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Z. P. v. Č. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010; kt.).

Teisėjų kolegija, remdamasi šioje byloje teismų nustatytais faktiniais duomenimis (CPK 353 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad teismai, spręsdami šalių ginčą dėl žemės sklypų ribų, nepažeidė CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes šį ginčą išsprendė remdamiesi ginčo žemės sklypų dokumentais, atsižvelgdami į faktinio naudojimo ribas, ginčo sklypų savininkų teisėtus interesus, nepažeisdami svarbiausio principo, jog žemės sklypo ribos negali būti konfigūruojamos taip, kad dėl to pasikeistų nuosavybės teise turimos žemės plotas. Dėl išdėstytų motyvų kasacinio skundo argumentai dėl CK 4.45 straipsnio pažeidimo atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

Dėl kasatoriaus teiginių, kad teismai nukrypo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, sprendžiant ginčus dėl žemės sklypų ribų, teisėjų kolegija pažymi, jog nukrypimą nuo įvardytų kasacinio teismo išaiškinimų kasatorius grindžia faktinio pobūdžio, be to, įrodymais nepagrįstais teiginiais, kad, patenkinus atsakovės D. M. priešieškinį, konstatavus atsakovės O. D. M. galimybę atšaukti sudarytą susitarimą dėl žemės sklypų ribų suderinimo, gerokai sumažėjo kasatoriaus žemės sklypo plotas. Minėta, kad, patenkinus atsakovės D. M. priešieškinį, jai priklausantis nuosavybės teise žemės sklypas nepadidėjo, liko tokio paties dydžio, koks buvo įsigytas nuosavybėn; dėl priimto teismų sprendimo netaps didesnis ir atsakovės O. D. M. žemės sklypas. Minėta, kad kasatoriaus reikalavimai dėl žemės sklypo ribų pagal jo parengtą planą nustatymo atmesti dėl to, jog teismai nustatė, kad, juos patenkinus, sumažėtų atsakovių turimas nuosavybės teise žemės sklypo plotas. Taigi būtent šalių ginčo išsprendimas pagal kasatoriaus pateiktą žemės sklypo planą prieštarautų kasacinio teismo formuojamai praktikai, kad, sprendžiant žemės sklypų savininkų ginčus, gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas sklypo plotas; nė vienas performuotas sklypas plotu negali skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto (CK 4.45 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje J. R. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-455/2009). Dėl nurodytų motyvų kasacinio skundo argumentai dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, pripažinę, jog atsakovė O. D. M. teisėtai atšaukė savo parašą kasatoriaus žemės sklypo ribų paženklinimo akte, pažeidė sandorių pripažinimą negaliojančiais reglamentuojančias teisės normas, taip pat kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 179, 302 straipsnių 320 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes atmetė prašymą kviesti į teismo posėdį geodezinius matavimus atlikusius specialistus, Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovus, kurie būtų galėję paaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra ne bet koks, o tik esminis materialiosios ir (ar) proceso teisės normų pažeidimas, t. y. toks pažeidimas, į kurį reagavimas turėtų esminės reikšmės vienodai aiškinti ir taikyti teisę, be to, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtam sprendimui (nutarčiai) priimti. Kasacinio teismo pabrėžta, kad kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų, arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje G. D. v. A. O., L. R., J. N., bylos Nr. 3K-3-432/2006; 2009 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje D. J. v. UAB „Geoetechnikos grupė“, bylos Nr. 3K-3-305/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju kasaciniame skunde nenurodyta teisinių argumentų, kurie atskleistų, kad įvardyto CK 1.63 straipsnio nuostatų pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo sprendimui (nutarčiai) priimti, taip pat pagrįstų reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Kasaciniame skunde tik pacituotas kasacinio teismo išaiškinimas dėl sandorių negaliojimo instituto paskirties, tačiau nėra teisinių argumentų, kurie atskleistų, kad nurodytas išaiškinimas turėjo būti taikomas ir nagrinėjamos bylos aplinkybėms, kaip skundžiamus procesinius sprendimus priėmę teismai nuo šio išaiškinimo nukrypo. Kasatoriaus įvardytų proceso teisės normų pažeidimas grindžiamas abstraktaus pobūdžio teiginiais dėl apeliacinės instancijos teismo pareigų, tikrinant apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje pateikimo, tačiau neišdėstyta motyvuotų teisinių argumentų, kurie pagrįstų įvardytų proceso teisės normų pažeidimą, jų įtaką apskųstos teismo nutarties teisėtumui, reikšmę teismų praktikai. Kasaciniame skunde tik pacituoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme, tačiau visiškai neatskleista, kodėl nurodyti išaiškinimai turėjo būti taikomi ir nagrinėjamos bylos aplinkybėms ir kaip skundžiamą nutartį priėmęs teismas nuo šių išaiškinimų nukrypo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyti kasacinio skundo teiginiai nėra išdėstyti ir argumentuoti taip, kaip tai nustatyta CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose bei 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte, todėl nenagrinėtini.

Kasaciniame skunde teigiama ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nemotyvavo nutarties, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką neišsamūs motyvai reiškia civilinio proceso normų pažeidimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste. Minėta, kad pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. notarė D. M., bylos Nr. 3K-3-452/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-603/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-618/2008; kt.). Kasacinis teismas, be kita ko, remiasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, pagal kurią teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands, No. 16034/90, judgment of 19 April 1994, § 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Heile v. Finland, No. 20772/92, judgment of 19 December 1997, § 59-60; Marini v. Albania, No. 3738/02, judgment of 18 December 2007, § 105). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A ir 303 – B, p. 12, § 29, p. 29-30, § 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, § 42).

Iš apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas atsakė į teisiškai reikšmingus šalių ginčui išspręsti apeliacinio skundo argumentus, o dėl kitų nurodė, jog nepasisako, nes jie neturi reikšmės teisingai išspręsti bylą. Kai apeliacinės instancijos teismas pagrindė, kodėl atskirai neaptaria likusių apeliacinio skundo argumentų, nėra teisinio pagrindo konstatuoti kasatoriaus įvardyto civilinio proceso normų pažeidimo ir kasacinio skundo argumentai dėl neišsamių apeliacinės instancijos teismo motyvų atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

Išnagrinėjusi kasacinę bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta pagrindų panaikinti ar pakeisti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl kasaciniame skunde nurodytų argumentų (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų

Išnagrinėjus kasacinę bylą ir atmetus ieškovo kasacinį skundą, jis turi atlyginti bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 96 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Pagal atsakovės O. D. M. pateiktus dokumentus ji turėjo 1000 Lt išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyta išlaidų suma, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos apimtį, yra pagrįsta ir protinga, todėl šiai atsakovei priteistina iš ieškovo 1000 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą kasaciniame teisme (CPK 96 straipsnis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. pažymą dėl ieškovo inicijuoto kasacinio proceso patirta 98,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kitų būtinų išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Išnagrinėjus kasacinę bylą ir atmetus kasacinį skundą, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo T. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei O. D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) teisinės pagalbos kasaciniame teisme išlaidų.

Priteisti iš ieškovo T. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660) 98,85 Lt (devyniasdešimt aštuoni litai 85 ct) bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Egidijus Baranauskas

Pranas Žeimys