Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

(S) Civilinė byla Nr. 3K-3-115/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

93.2.3; 93.2.14; 123.6; 128.1; 128.19

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Egidijaus Baranausko (pranešėjas) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų J. K. ir T. U. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo; suinteresuoti asmenys – T. U., J. K., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarė V. P.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo (CK 5.57 straipsnis).

2008 m lapkričio 25 d. pareiškėjas I. T. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą sesers H. T. palikimui priimti (terminas baigėsi 2003 m. birželio 1 d.). Jis ketina paveldėti sesers turtines teises – atkurti nuosavybės teises į žemę. Jis teigia, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes dėl teisinių žinių stokos nežinojo, kad palikimui priimti yra toks trumpas terminas. Be to, po palikėjos mirties jis sunkiai sirgo, gydėsi ligoninėse, todėl negalėjo laiku kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, taip pat nebuvo kam padėti jam atlikti šį veiksmą.

Suinteresuoti asmenys T. U. ir J. K. teigia, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nesukels pareiškėjui jokių teisinių padarinių, nes po H. T. mirties neliko jokio paveldimo turto ir turtinių teisių. H. T. neketino atkurti nuosavybės teisių į žemę, šios teisės ji atsisakė brolio M. T., su kuriuo gyveno iki mirties ir buvo jo prižiūrima, naudai. Prašymus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo pateikė tik suinteresuotas asmuo T. U. ir M. T., po kurio mirties jo turtines teises paveldėjo suinteresuotas asmuo J. K.. Prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškėjas pateikė praėjus daugiau kaip penkeriems metams po palikėjos mirties, nenurodydamas jokių objektyvių termino praleidimo priežasčių, taip pat žinodamas, kad nėra jokio H. T. palikimo, taigi pareiškimas neturi būti tenkinamas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškimą patenkino: atnaujino I. T. terminą H. T. palikimui priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo I. T. ir suinteresuoto asmens T. U. sesuo H. T. iki mirties gyveno kartu su broliu M. T. (abu buvo nevedę) namų valdoje Vilniaus rajone, duomenys neskelbtini. Po H. T. mirties jos broliai I. T., M. T. ir sesuo T. U. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Testamentų registre nėra duomenų apie jos sudarytus testamentus ir palikimo priėmimo faktus. H. T. vertingo turto neturėjo, po jos mirties jos namų apyvokos daiktus paveldėjo brolis M. T. Po jo mirties jo turtą pagal testamentą paveldėjo jo sesers T. U. duktė J. K. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad yra sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į B. T. valdytą žemę. Dokumentuose nurodyta, kad H. T. priklauso 1,34 ha B. T. valdytos žemės; pateiktas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šią žemę. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, siekia paveldėti žemę, į kurią nuosavybės teisės atkuriamos H. T. Suinteresuoti asmenys teigia, kad nei pareiškėjui, nei H. T. negali būti atkurtos nuosavybės teisės į žemę, nes šios teisės jie nesiekė įgyvendinti. Teismas sprendė, kad suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo neturi reikšmės nagrinėjant pareiškėjo prašymą, nes nuosavybės teisių atkūrimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Bylose dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo teismas nenagrinėja ir nenustato palikėjo turto kiekio, jo sudėties ir dalių. Byloje nustatyta, kad H. T. testamento nepaliko ir Testamentų registre nėra įregistruotų jos palikimo priėmimo faktų. Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų nesutarimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo nėra kliūtis pareiškėjui įstatymo nustatyta tvarka prašyti teismo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Taip pat yra visiškai nereikšmingos aplinkybės apie M. T. palikimo priėmimą bei aplinkybės, kas iš H. T. artimųjų giminaičių labiausiai ja rūpinosi iki jos mirties. Pagal CK 5.57 straipsnį terminas palikimui priimti atnaujinamas, jeigu pripažįstama, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas sprendė, kad pareiškėjas dėl ligų, silpnos sveikatos, senyvo amžiaus, teisinių žinių stokos ir sąžiningo suklydimo dėl palikimo nepriėmimo per įstatymo nustatytą terminą padarinių nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Teismas konstatavo, kad palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pripažintinos svarbiomis, todėl pareiškėjui atnaujintinas praleistas terminas sesers palikimui priimti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų T. U. ir J. K. atskirąjį skundą, 2009 m. spalio 1 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį iš esmės paliko nepakeistą, tik patikslino nutarties rezoliucinę dalį, ir ją išdėstė taip: pratęsti I. T. terminą H. T. palikimui priimti trims mėnesiams nuo teismo nutarties įsitesėjimo dienos. Teisėjų kolegija sutiko su teismo išvada, kad pareiškėjas dėl svarbių priežasčių praleido terminą palikimui priimti, todėl šis pratęstinas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad iš byloje pateiktų medicininių pažymų matyti, jog pareiškėjas serga sunkiomis lėtinėmis ligomis, todėl tikėtina, kad palikimo priėmimo laikotarpiu jo sveikata buvo silpna, ir tai pripažintina svarbia termino praleidimo priežastimi. Pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka neatsisakė jam tenkančios sesers palikimo dalies, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti buvus jo ir suinteresuotų asmenų susitarimą, kad jis palikimo atsisakė. Suinteresuoti asmenys neinicijavo, kad pareiškėjas notariškai atsisakytų palikimo dalies, todėl prisiėmė riziką dėl įrodinėjimo ir teisinių padarinių. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Nagrinėjamu atveju tikėtina, kad pareiškėja sąžiningai klydo, jog artimiausi giminės prieštaraus, kad jis paveldėtų dalį sesers turto ir jos turtinių teisių su kitais įpėdiniais. Atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus labiau tikėtina, kad pareiškėjas savo teisių neįgyvendino dėl silpnos sveikatos, o ne sąmoningai atsisakydamas jam tenkančios palikimo dalies. Įstatyme nustatyta, kad praleistas terminas palikimui priimti yra ne atnaujinamas, o pratęsiamas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis patikslinama, nurodant, kad terminas palikimui priimti pratęsiamas trims mėnesiams nuo teismo nutarties įsitesėjimo dienos. Teisėjų kolegija atmetė kaip teisiškai nereikšmingus suinteresuotų asmenų argumentus dėl H. T. palikimo neegzistavimo, nes byloje nesprendžiamas klausimas, kiek turto ir ar pagrįstai gali paveldėti pareiškėjas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuoti asmenys J. K. ir T. U. prašo teismų nutartis panaikinti ir pareiškėjo I. T. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti. Kasatorių nuomone, teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, pažeidė proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos paveldėjimo bylose, dėl to neteisingai išsprendė bylą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai pažeidė CK ir CPK įtvirtintus protingumo, teisingumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti savo teise principus. Pareiškėjas nepagrįstai piktnaudžiauja savo teise ir prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, kuris neegzistuoja, nes po palikėjos mirties neliko jokio paveldimo turto ir turtinių teisių. Pareiškimo patenkinimas nesukels pareiškėjui jokių teisinių padarinių, todėl teismai turėjo atsisakyti tenkinti pareiškimą.

2. Teismai netinkamai taikė CK 5.57, 5.61, 2.132, straipsnius, pažeidė CPK 337 straipsnį.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl pralesto termino palikimui priimti atnaujinimo praėjus daugiau kaip penkeriems metams po palikėjos mirties ir nenurodydamas jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių jam priimti palikimą nustatytu terminu. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad palikimo priėmimo terminu jis būtų buvęs neveiksnus ar sunkus ligonis ir kad tai sutrukdė jam pareikšti savo valią dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad asmens susirgimai, lėtinės ligos, bloga turtinė padėtis nelaikytini termino praleidimo svarbiomis priežastimis, nes savo teises asmuo gali įgyvendinti ir per atstovą. Apeliacinės instancijos teismas peržengė savo kompetencijos ribas, nutartyje nepagrįstai nurodydamas, kad pareiškėjas tikėjosi, jog giminės neprieštaraus tam, kad, praėjus daugiau kaip penkeriems metams po palikėjos mirties, jis pretenduos į palikimą. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta, jomis pareiškėjas nesirėmė pareiškime. CK 5.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įpėdinis nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė šią teisės normą, nurodydamas, kad kasatorės privalėjo inicijuoti, jog pareiškėjas notariškai atsisakytų jam tenkančios palikimo dalies.

3. Teismai pažeidė CPK 176-203 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismai nepagrįstai pareiškėjo paaiškinimams ir pateiktiems įrodymams suteikė svaresnę įrodomąją reikšmę, negu byloje esančiam įrodymų visetui. Teismų išvados apie pareiškėjo tariamą negalėjimą dėl sveikatos įgyvendinti teisę į palikimo priėmimą paremtos vien prielaidomis ir nepagrįstais išvedžiojimais. Teismai nepagrįstai netyrė ir nevertino kasatorių paaiškinimų ir liudytojų parodymų apie tai, kad pareiškėjas, palikimo atsiradimo metu būdamas veiksnus, įstatymo nustatytu laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo ne dėl sveikatos ar kitų priežasčių, o dėl to, kad iš viso neketino priimti sesers palikimo dalies, nes laikėsi giminių susitarimo, jog nei jis, nei palikėja nepretenduos atkurti nuosavybės teises į žemę, o šią teisę įgyvendins tik brolis M. T. Teismai nepagrįstai neišreikalavo įrodymų apie tai, kad žemėtvarkos institucija panaikino pareiškėjo ir H. T. vardu parengtus dokumentų projektus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o vienintelės turinčios teisę atkurti nuosavybės teises į žemę yra kasatorės.

4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, nesant pareiškėjo prašymo, savo iniciatyva patikslino jo pareiškimą, kartu ir pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodydamas, kad praleistas terminas palikimui priimti turi būti ne atnaujintas, o pratęstas. Tokie teismo veiksmai rodo, kad teismas buvo šališkas, susitapatino su pareiškėju, kurio pareiga pateikti tinkamai surašytą pareiškimą, o esant pareiškimo trūkumams, įstatymo nustatyta tvarka juos pašalinti.

Atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Pareigą konkrečioje byloje patikrinti, ar skundžiamas sprendimas (nutartis) nepažeidžia viešojo intereso, kasacinis teismas turi ex officio. Gindamas viešąjį interesą, kasacinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali patikrinti apskųstus procesinius sprendimus ir kasaciniame skunde nenurodytais, tačiau turinčiais tiesioginę reikšmę procesinių sprendimų teisėtumui, motyvais. Viešojo intereso, kaip sąlygos kasaciniam teismui peržengti kasacinio skundo ribas, sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. Lietuvos ir Italijos UAB „Lavestina“, bylos Nr. 3K-3-486/2006; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autrona“ su UAB „If draudimas“, bylos Nr. 3K-3-455/2006; kt.). Civilinis procesas yra skirtas asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesams ginti, tinkamai taikant įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus ir juos vykdant. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso teisės normų, reglamentuojančių ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtoje byloje priimto teismo procesinio sprendimo apskundimą bei teismo posėdžių apeliacinėje instancijoje formą, pažeidimas vertintinas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris reiškia asmens teisės į tinkamą teismo procesą, taigi ir viešojo intereso, pažeidimą. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija, išeidama už kasacinio skundo ribų, pasisako minėtais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais, nenurodytais kasaciniame skunde.

Dėl procesinio sprendimo apskundimo ir skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme proceso

Pareiškėjas I. T. kreipėsi į teismą dėl CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti pratęsimo CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas terminą palikimui priimti atnaujino, o apeliacinės instancijos teismas nutartį patikslino nurodydamas, kad terminas palikimui priimti pratęsiamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio bylose teisinės reikšmės neturi, kokias sąvokas – termino „pratęsimo“ ar „atnaujinimo“, procesiniuose dokumentuose vartoja bylos dalyviai ir teismai. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje reglamentuota situacija, kai pratęsiamas jau pasibaigęs terminas veiksmams palikimui priimti atlikti. Taigi, šioje materialiosios teisės normoje vartojama termino „pratęsimo“ sąvoka pagal savo prasmę atitinka įstatymų nustatyto termino atnaujinimą reglamentuojančiame CPK XXXVIII skyriuje vartojamą termino „atnaujinimo“ sąvoką ir pareiškimas dėl praleisto termino palikimui priimti nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka.

Minėta, kad XXXVIII skyriaus normos (CPK 576-578 straipsniai) reglamentuoja bylų nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka. CPK 578 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo išsprendžiamas teismo nutartimi, o 2 dalyje – kad dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ypatingoji teisena – neginčo teisena. Šis ypatumas lemia ir teisinio reguliavimo ypatumus, todėl CPK 578 straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka nekilo ginčas. Tuo paaiškinama ir CPK 578 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nenustatyta, kaip turi būti skundžiamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo tenkinamas pareiškėjo pareiškimas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą. Ginčyti tokį procesinį teismo sprendimą byloje dalyvaujantys asmenys teisinį suinteresuotumą įgyja tais atvejais, kai proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalies pagrindu byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, kad nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka turi būti laikomasi civilinio proceso principų, įskaitant ir asmens teisės į tinkamą procesą principą. Tinkamas byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių įgyvendinimas inter alia užtikrinamas proceso teisės normų nustatytais procesiniais terminais bei teismo posėdžių, kurie priklausomai nuo nagrinėjamos civilinės bylos pobūdžio ir priimtų procesinių sprendimų reglamentuojami skirtingai, forma. Pirmosios instancijos teismo nutarčiai apskųsti nustatytas septynių dienų apskundimo terminas (CPK 335 straipsnis), tuo tarpu teismo sprendimui – trisdešimties ir keturiasdešimties dienų terminai. Skiriasi ir skundų dėl šių teismo procesinių sprendimų nagrinėjimo forma. Apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą dėl teismo nutarties nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu (CPK 336 straipsnis). Tuo tarpu apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, t. y. kviečiant į jį byloje dalyvaujančius asmenis, išskyrus atvejus, kai CPK numato kitaip (CPK 153 straipsnio 1 dalis). CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V skyrius ir kiti įstatymai. Taigi ypatingojoje teisenoje taikomos ir bendrosios ieškinio teisenos normos. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą. Tokį procesinį sprendimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti apeliaciniu skundu per CPK 307 straipsnyje nustatytą terminą. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, išskyrus CPK nustatytus atvejus.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį nustatydamas septynių dienų terminą jai apskųsti. Apeliacinės instancijos teismas suinteresuotų asmenų J. K. ir T. U. atskiruosius skundus išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, taip pažeisdamas CPK 153 straipsnio 1 dalį bei CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą, reiškiantį, kad šalys ir kiti proceso dalyviai paaiškinimus, parodymus duoda, taip pat savo prašymus, pageidavimus pateikia žodžiu, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo posėdžių formą, pažeidimas vertintinas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris reiškia asmens teisės į tinkamą teismo procesą, taigi ir viešojo intereso, pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės D. Šrimaitienės prašymą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą paskyrimo, bylos Nr. 3K-3-454/2009). Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui žodinio proceso tvarka (CPK 153 straipsnio 1 dalis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl palikimo priėmimo ir termino palikimui priimti

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pasisakydamas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti pratęsti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. G. M., A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. J. D., G. S., bylos Nr. 3K-3-258/2007). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U., J. P. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, I. P., A. P., bylos Nr. 3K-3-103/2007). Nagrinėjant bylą iš naujo apeliacinės instancijos teisme, CK 5.57 straipsnio 1 daliai taikyti svarbu nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar per įstatymo nustatytą terminą jis išreiškė norą priimti palikimą ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 43,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai šių išlaidų priteisimo klausimą turės išspręsti apeliacinės instancijos teismas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Egidijus Baranauskas

Pranas Žeimys