Kasacinio skundo Nr. DOK-150/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16162-2023-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. sausio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Sigitos Jokimaitės, rašytinio proceso tvarka spręsdama Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Arūno Žukausko kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 15 d. nutarties D. Š. ir A. B. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. Žukauskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 198 straipsnio 1 dalį, nesivadovavo tinkama teismų praktika ir nepagrįstai paliko galioti pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį D. Š. Šis teismas išsamiai netyrė ir neįvertimo byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir padarė nepagrįstą išvadą, kad D. Š. veiksmuose nėra inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių.
Kasacinio skundo Nr. DOK-150/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16162-2023-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. sausio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Sigitos Jokimaitės, rašytinio proceso tvarka spręsdama Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Arūno Žukausko kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 15 d. nutarties D. Š. ir A. B. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. Žukauskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 198 straipsnio 1 dalį, nesivadovavo tinkama teismų praktika ir nepagrįstai paliko galioti pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį D. Š. Šis teismas išsamiai netyrė ir neįvertimo byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir padarė nepagrįstą išvadą, kad D. Š. veiksmuose nėra inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių.
Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas klaidingai išaiškino trečiojo asmens turinį ir padarė nepagrįstą išvadą, kad A. Š. nėra tretysis asmuo, nes yra D. Š. sutuoktinis, todėl D. Š. galėjo jam teisėtai perduoti savo personalizuotus neviešus elektroninius duomenis. 2023 m. kovo 4 d. UAB „Verse Payments Lithuania“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. Š. elektroninių paslaugų teikimo sutartimi nustatyta, kad šią sutartį sudarė du asmenys, t. y. juridinis asmuo – UAB „Verse Payments Lithuania“ banko atstovas ir fizinis asmuo – D. Š. Taigi kiti sutartyje neįvardyti juridiniai ar fiziniai asmenys šių asmenų atžvilgiu yra tretieji asmenys, tarp jų ir A. Š. Todėl D. Š., perduodama sutuoktiniui neviešus elektroninius duomenis, pažeidė Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 41 punkto ir 34 straipsnio 2 dalies nuostatas bei 2023 m. kovo 4 d. sutarties tarp UAB „Verse Payments Lithuania“ ir D. Š. elektroninių paslaugų teikimo sutarties 9.2.1 punktą. D. Š. veiksmai yra neteisėti dar ir dėl to, kad ji perdavė neviešus duomenis sutuoktiniui, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę, žinodama, kad šis neturi teisės įkalinimo įstaigoje turėti ir naudotis judriojo ryšio telefonu. A. Š. nurodymu D. Š. pakeitė savo banko sutartyje nurodytą judriojo ryšio telefono abonento numerį į A. Š., naudojamą įkalinimo įstaigoje, kad jis galėtų visiškai disponuoti banko sąskaita be jos žinios ir sutikimo. Be to, D. Š. perdavus A. Š. neskelbtinus mokėjimo duomenis, įskaitant ir personalizuotus, šie buvo panaudoti legalizuojant nusikalstamu būdu (sukčiaujant) gautus pinigus.
Taip pat kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad D. Š. veiksmai – banko išduotų prisijungimo duomenų, leidžiančių banko sistemai identifikuoti asmenį, perdavimas sutuoktiniui savo noru gali atitikti BK 215 straipsnio 1 dalies sudėtį, todėl elektroninės mokėjimo priemonės duomenys negali būti BK 198 straipsnio dalykas. Kasatoriaus įsitikinimu, priešingai negu nurodė šios instancijos teismas, BK 198 straipsnio 1 dalies dalykas yra nevieši elektroniniai duomenys, t. y. ID – banko suteiktas vartotojo identifikavimo kodas, kurį sudaro skaitmenų rinkinys, naudojamas vietoje vardo, pavardės, asmens kodo, ir PIN1 bei PIN2 prisijungimo kodai, kurie yra perduodami tyčia pažeidžiant teisės aktus, draudimus ir susitarimus. Tuo tarpu atsakomybė pagal BK 215 straipsnį kyla už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą finansinėms operacijoms inicijuoti, bet bylos tyrimo metu tai nenustatyta.
Kasatoriaus teigimu, D. Š. veiksmų negalima vertinti ir kaip mažareikšmių (BK 37 straipsnis), nes ji savo neviešus personalizuotus elektroninius duomenis perdavė sutuoktiniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę už sukčiavimus, neįvertindama kylančių grėsmių dėl galimybės panaudoti šiuos duomenis sukčiaujant, nes jos sutuoktinis ne kartą yra teistas už analogiškas nusikalstamas veikas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.
Nors kasatorius kasaciniame skunde dėsto baudžiamojo įstatymo, Mokėjimų įstatymo normų bei sutarties atitinkamo punkto turinį, nurodo apylinkės teismo praktiką, kuria, jo nuomone, turi būti vadovaujamasi teisiškai vertinant byloje nustatytas aplinkybes, šie skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, joje prokuroro apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl netinkamo BK 198 straipsnio 1 dalies taikymo yra išnagrinėti ir pateiktos motyvuotos teismo išvados. Kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad apeliacinės instancijos teismas būtų padaręs teisės taikymo klaidą.
Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad toks skundo argumentavimas, nesutinkant su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, nepagrindžia kasatoriaus pozicijos, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ar kad byloje buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, sukliudžiusių apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Arūno Žukausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Danutė Jočienė
Sigita Jokimaitė
