V. V. pagal BK 137 str., 16 str., 369 str., 368 str., 376 str., 2 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-82/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01802-2020-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. V. gynėjos advokatės Zitos Smirnovienės kasacinio skundo dėl Utenos apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 23 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo V. V. gynėja advokatė Z. Smirnovienė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl V. V. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 1 dalį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, kaip nepadariusiam šios veikos, taip pat panaikinti šių teismų sprendimų dalis, kuriomis iš V. V. priteistos atstovavimo išlaidos J. S., gydymo išlaidos Valstybinei ligonių kasai, ir V. V. priteisti advokato atstovavimo išlaidas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad V. V. nuteistas už nusikaltimą, kurio jis nepadarė. Teismų išvados dėl jo kaltumo padarytos iš esmės pažeidus BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus įrodymų vertinimo reikalavimus. Tai lėmė netinkamą BK 2 straipsnio 3, 4 dalių, 16 straipsnio 3 dalies, 137 straipsnio 1 dalies taikymą. Nors nutartyje nurodyta, kad įrodymų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, tačiau dėl dalies įrodymų apeliacinės instancijos teismas taip ir nepasisakė.

Kasatorės teigimu, V. V. veiksmuose nėra BK 137 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių. Išvada, kad tarp V. V. neveikimo (saugaus darbo sąlygų laikinai perkeltoje operatorinėje nesudarymo) ir vaiko sužalojimo yra priežastinis ryšys, nepagrįsta, padaryta netinkamai įvertinus bylos įrodymus (operatoriaus R. P., nukentėjusio vaiko tėvo E. S. parodymus ir kt.) bei įvykio aplinkybes. Darydami išvadas dėl priežastinio ryšio buvimo, teismai nenurodė, kokie konkretūs V. V. veiksmai prieš asmenį sukėlė šiam sunkų sužalojimą. Bylos tyrimas ir nagrinėjimas buvo nukreiptas viena linkme – ar operatorius matė, kas praeina pro vartus, ir ignoruojami kiti veiksniai, faktiškai ir nulėmę įvykio priežastis. Operatorinės perkėlimas į patalpas antrame aukšte, iš kurių negalima pamatyti vartų, niekaip nesusijęs su įvykio pasekmėmis. Vartams tinkamai eksploatuoti pakako garso įrenginio (telefonspynės), o iškilus poreikiui matyti vartus, operatorius galėjo pakilti į trečią aukštą, nusileisti į pirmą aukštą arba nueiti prie vartų. Operatorius turėjo pareigą ir visas galimybes išsiaiškinti, kas ir kokiu tikslu nedarbo dieną siekia patekti į teritoriją ir neįleisti pašalinių asmenų į draudžiamą teritoriją, o jau atidarius vartus, jų neuždaryti pagal savo paskaičiuotą praėjimui skirtą laiką. Jeigu operatorius R. P. šią pareigą būtų atlikęs tinkamai, įvykis nebūtų įvykęs.

Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai sprendė, kad draudimo įleisti pašalinius asmenis į teritoriją nepaisymas šio įvykio vertinimui neturi jokios reikšmės. Įvykio priežastis buvo pašalinio asmens E. S. veiksmai, siekiant patekti į teritoriją, ir operatoriaus R. P. netinkamas savo pareigų atlikimas. V. V. yra nuteistas už saugių darbo sąlygų nesudarymą (nors dėl to kaltinimas nebuvo pareikštas), perkėlus jam R. P. ir E. S. atsakomybę už jų padarytus veiksmus. Saugių darbo sąlygų nesudarymas nėra tyčinis ar neatsargus veiksmas prieš asmenį. V. V. veiksmai nebuvo nukreipti į pašalinio asmens patekimą į teritoriją ir jis šio įvykio metu nebuvo darbe (buvo nedarbo diena). Todėl nėra pagrindo spręsti, kad įvykio metu iš jo buvo galima reikalauti atitinkamo elgesio. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad teisiniu požiūriu įvykį sukėlė ne E. S. sprendimas eiti su sūnumi pro vartus, kada pašaliniams įeiti draudžiama, o operatoriaus R. P. neatsargus elgesys, nulemtas V. V. sprendimų perkelti operatorinę į antrą aukštą, padaryta išsamiai neįvertinus operatoriaus ir vaiko tėvo veiksmų teisėtumo. Vaiko tėvo veiksmai prie vartų įvertinti prieštaringai. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, į E. S. veiksmus atsižvelgta, o dėl atsakomybės vaiko sužalojimo atveju, jie liko neįvertinti. V. V. niekaip negalėjo numatyti, kad operatorius R. P. nepasinaudos visomis privalomomis ir turimomis priemonėmis ir priims neleistiną sprendimą įleisti pašalinius asmenis į draudžiamą teritoriją. Todėl išvada, kad V. V., perkeldamas operatorinę į kitas patalpas, padarė nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo ir ši veika nepripažintina kazusu, nėra pagrįsta. Taip pat kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad V. V. paskirta bausmė atitinka bylos aplinkybes ir įstatymo reikalavimus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.

Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 2 straipsnio 3, 4 dalis, 16 straipsnio 3 dalį, 137 straipsnio 1 dalį, iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo V. V. gynėja advokatė Z. Smirnovienė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria V. V. nuteistas pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, kritikuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir išvadas dėl jų vertinimo bei išreiškia savo nuomonę, į kokias konkrečiai aplinkybes turėjo atsižvelgti teismas, spręsdamas jos ginamojo atsakomybės klausimą. Tačiau tokio pobūdžio teiginiai, iš esmės susiję su nesutikimu su nustatytomis bylos aplinkybėmis bei pateiktomis išvadomis dėl jų vertinimo, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus esminius BPK pažeidimus, nepagrindžia bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (BPK 369 straipsnis). Kasatorė skunde neišdėstė teisinių argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo netinkamą bylos išnagrinėjimą, nevykdant kasacinės instancijos teismo nutarties reikalavimų, iš esmės pažeidžiant BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatas ar kitas baudžiamojo proceso įstatymo normas.

Kasacinio skundo argumentai dėl V. V. paskirtos bausmės nėra kasacijos dalykas. Teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kurios BK bendrosios dalies nuostatos pritaikytos netinkamai ir kokios konkrečios aplinkybės patvirtina tokią išvadą, tačiau tokių argumentų skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. V. gynėjos advokatės Zitos Smirnovienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Danutė Jočienė

Artūras Pažarskis