Civilinė byla Nr. eA2-2091-819/2025
Proceso Nr. 2-68-3-11452-2024-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. sausio 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aktakta“ pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Regnoterra“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Aktakta“.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aktakta“ pareiškimu prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-17815-1169/2024 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu ir pareiškėjos mažosios bendrijos (toliau – MB) „Regnoterra“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo palikti nenagrinėtą.
Pareiškime pareiškėja nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 16 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-17815-1169/2024 nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „Aktakta“ kreditorės MB „Regnoterra“ naudai 13 450 Eur skolą, 1 076,74 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (14 526,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. liepos 16 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 445 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjai apie kreditorės pareiškimą ir įsiteisėjusį teismo įsakymą tapo žinoma tik tuomet, kai 2024 m. spalio 28 d. antstolė Jurgita Bareikienė įvykdė priverstinį lėšų nurašymą iš UAB „Aktakta“ banko sąskaitos ir atsiuntė el. laišką su procesiniais dokumentais. Tai leidžia teigti, kad CPK 368 straipsnyje numatyto prašymo atnaujinti procesą padavimo termino pareiškėja nepažeidė.
Pažymi, kad kreditorės pareiškimas, teismo įsakymo kopija ir teismo pranešimas pareiškėjai niekada nebuvo įteikti nei pareiškėjos registracijos adresu (duomenys neskelbtini), nei pareiškėjos el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Procesinių dokumentų neįteikimas pareiškėjos buveinės registracijos adresu galėtų būti paaiškintas tuo, kad pastate (duomenys neskelbtini), kur yra UAB „Aktakta“ buveinė, visus 2024 m. vyksta didelio masto rekonstrukcijos darbai. Šių metų vasarą dėl statybininkų keliamo triukšmo ir dulkių pareiškėja faktiškai nesinaudojo savo buveine. Tuo tarpu atvykus patikrinti pašto dėžutės ji nuolat buvo randama nukabinta nuo savo vietos, gulinti ant grindų praverta arba net statybinių šiukšlių konteineryje. Pareiškėjos teigimu, Juridinių asmenų registre ir kituose šaltiniuose yra nurodytas pareiškėjos el. pašto adresas (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu procesiniai dokumentai nebuvo siųsti, nors CPK 432¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, jog be CPK 438 straipsnyje nustatytų būdų procesiniai dokumentai skolininkui gali būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Pabrėžia, kad kreditorei turėjo būti žinomi tikrieji skolininkės kontaktai, nes šiuo el. pašto adresu skolininkei buvo siunčiamos ginčijamos PVM sąskaitos faktūros.
Pareiškimą atnaujinti procesą pareiškėja grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, numatančiu, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėjos teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas teismo įsakymą, privalėjo patikrinti teisinį pagrindą prašymui išduoti teismo įsakymą, įvertinti, kad kreditorė teikiamą pareiškimą dėl teismo įsakymą grindė tik PVM sąskaita faktūra serija MBRT Nr. 202303I, kuri nepatvirtinta sutartinių teisinių santykių tarp skolininkės ir kreditorės egzistavimo. Sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad skolininkė turėjo apmokėti už statybos darbus, tačiau nenurodoma nei sutartis, nei atliktų darbų aktas, kas yra būtini rekvizitai reikalaujant apmokėjimo. Tai, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalimi, 6.694 straipsnio 4 dalimi, turėjo būti pagrindas atsisakyti priimti teismo įsakymą, nes teismas, matydamas, kad kreditorė savo reikalavimus kildina iš statybos rangos santykių, privalėjo įsitikinti, kad egzistuoja būtini tokių santykių elementai kaip šalių pasirašyta rangos sutartis ir darbų priėmimo aktas. Pareiškėja pabrėžia, kad kreditorė neatliko statybos darbų, nurodytų minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje, niekada neįgijo teisių į reikalavimus priteisti skolą iš skolininkės.
Pažymi, kad pareiškimo dėl teismo įsakymo formą ir turinį nustatančio CPK 433 straipsnio 6 dalis įpareigoja pareiškėją pateikti įrodymus, kuriais galima būtų pagrįsti reiškiamus reikalavimus. Kai kreditorės reikalavimas grindžiamas tik vienašališkai išrašyta, skolininkės nepasirašyta sąskaita, kurioje nurodoma tik viena pozicija „už statybos darbus“, pareiškėjos teigimu, nėra būtinas išsamus kreditorės pareikšto reikalavimo pagrįstumo tikrinimas, kad būtų galima suabejoti, ar pareiškimas nėra aiškiai nepagrįstas ir negali būti priimtas CPK 435 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pareiškėjos teigimu, teismas padarė akivaizdžias CPK 431 straipsnio 1 dalies, 436 straipsnio, CK 6.694 straipsnio 4 dalies normų taikymo klaidas, nepasinaudojo CPK 432¹ straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe procesinius dokumentus skolininkei įteikti Juridinių asmenų registre nurodytu skolininkės el. paštu, neįsitikino, ar kreditorė įvykdė įsipareigojimą pateikti įrodymus, kuriais galima pagrįsti reiškiamus reikalavimus, kaip tai numato CPK 433 straipsnio 6 dalis. Pareiškėjos įsitikinimu, teismas, remdamasis CPK 435 straipsnio 2 dalimi, privalėjo atsisakyti priimti kreditorės pareiškimą kai aiškiai nepagrįstą.
Kreditorė pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti kreditorės naudai iš pareiškėjos 484 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nurodo, kad pareiškėjos teikiami argumentai dėl procesinių dokumentų įteikimo jai netinkamumo civilinėje byloje Nr. eL2-17815-1169/2024 nereikšmingi, nes procesiniai dokumentai jai buvo įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. nepavykus įteikti procesinių dokumentų juridinio asmens buveinės adresu procesiniai dokumentai siunčiami juridinio asmens buveinės adresu ir laikomi įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Iš civilinės bylos Nr. eL2-17815-1169/2024 medžiagos matoma, kad 2024 m. liepos 16 d. teismo įsakymas kartu su nustatytos formos pranešimu dėl prieštaravimų pateikimo buvo išsiųstas pareiškėjai juridinio asmens buveinės adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 1 d. teismas iš AB „Lietuvos paštas“ gavo persiuntimą pagal prašymą su grąžintinu teismo pranešimu ir žyma, kad laiškas nebuvo atsiimtas iš pašto per siuntos saugojimo laiką. Teismas, atlikęs užklausą Juridinių asmenų registre, nustatė, kad pareiškėjos buveinės adresas yra tas pats, kuriuo procesiniai dokumentai siųsti pirmą kartą. Taip pat iš Juridinių asmenų registro išrašo buvo nustatytas pareiškėjos vadovo B. L. adresas ir 2024 m. rugpjūčio 2 d. dokumentai buvo išsiųsti jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau 2024 m. rugpjūčio 21 d. jie taip pat grįžo neįteikti. 2024 m. rugpjūčio 27 d. procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo siunčiami Juridinių asmenų registre nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini), tačiau laiškas grįžo neįteiktas. Tuomet teismo įsakymą ir pranešimą teismas 2024 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjai pakartotinai persiuntė buveinės adresu. 2024 m. rugsėjo 12 d. teisme gautas AB „Lietuvos paštas“ pranešimą su žyma, kad procesiniai dokumentai nebuvo atsiimti iš pašto per siuntos saugojimo laiką.
Pažymi, kad pareiškėja aplinkybių, jog neva jos pašto dėžutė buvo nukabinta bei kad nebuvo galimybės joje palikti korespondencijos bei pašto pranešimų, neįrodinėja jokiais įrodymais, dėl to nėra pagrindo šios aplinkybės vertinti kaip pagrįstos. Jokių žymų, kad pareiškėjos pašto dėžutė nebuvo rasta, nėra ir ant AB „Lietuvos paštas“ darbuotojų žymų ant grįžusių neįteiktų vokų. Svarbu ir tai, kad pareiškėjai kaip juridiniam asmeniui yra keliami didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl net jei pašto dėžutė ir buvo nukabinama ir nebuvo galimybės pristatyti pareiškėjai korespondencijos, pareiškėja turėjo pareigą periodiškai pašto skyriuje domėtis, ar jos vardu nėra gauta korespondencija. Pareiškėja šios pareigos nevykdė, todėl turi prisiimti dėl to kylančias pasekmes. Bylos duomenys liudija, kad teismas išnaudojo galimybę įteikti procesinius dokumentus pareiškėjai el. paštu. Teismas siuntė korespondenciją tuo el. pašto adresu, kurį buvo paviešinusi pati pareiškėja Juridinių asmenų registre. Pareiškėja teiginį dėl jos el. pašto įrodinėja ekrano nuotrauka, iš kurios negalima suprasti kada ji buvo padaryta. Bet kuriuo atveju Juridinių asmenų registro išrašas yra didesnę juridinę galią turintis dokumentas, kuriame nurodyti duomenys negali būti paneigti pareiškėjos teikiama ekrano nuotrauka. Per paieškos svetainę www.google.lt surastuose internetiniuose puslapiuose yra nurodomas (duomenys neskelbtini) pareiškėjos el. pašto adresas.
Taip pat kreditorė nesutinka esant pareiškėjos nurodomą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą. Nors pareiškėja ir teigia, kad teismas, priimdamas teismo įsakymą, neva privalėjo įsitikinti ar tarp šalių nėra pasirašytos statybos rangos sutarties bei atliktų darbų akto, pareiškimo dėl teismo įsakymo nagrinėjimo institutas yra supaprastinta procedūra ir prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo net nėra būtina pridėti įrodymus. Tačiau kreditorė, siekdama pagrįsti jos reikalavimo pagrįstumą, prie pareiškimo pridėjo ne tik sąskaitą-faktūrą, bet ir išrašą iš VMI i.SAF posistemio. Šių įrodymų pagrindu teismas ir sprendė, kad kreditoriaus reikalavimas yra pagrįstas. Kreditorė nesutinka su pareiškėja, kad kreditorė pareiškėjos naudai jokių darbų neatliko ir jog tarp šalių nebuvo sudaryta statybos rangos sutartis. CK normos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius, nenumato privalomos rašytinės rangos sutarties formos. Tarp šalių sutartis buvo sudaryta žodžiu. Kreditorei atlikus darbus ir siekiant pasirašyti atliktų darbų aktą bei gauti užmokestį, pareiškėja tiesiog dingo, į telefono skambučius pareiškėja neatsiliepė, pareiškėjos nurodytu el. paštu siunčiami el. laiškai grįždavo kaip neįteikti.
Procesą atnaujinti atsisakoma.
Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymo leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat kasacinio teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2007">3K-3-303/2007</a>). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant galimybę formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis), ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-505/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-505/2013">3K-3-505/2013</a>).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-17815-1169/2024, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismas, tenkindamas kreditorės MB „Regnoterra“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, priteisė iš skolininkės (pareiškėjos) UAB „Aktakta“ kreditorės MB „Regnoterra“ naudai 13 450 Eur skolą, 1 076,74 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (14 526,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 16 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 445 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo įsakymas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 26 d., pareiškėjai nepateikus prieštaravimų dėl jo. 2024 m. spalio 30 d. teisme gautas pareiškėjos pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-17815-1169/2024.
Tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėja su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-17815-1169/2024 kreipėsi nepraleidusi CPK 368 straipsnyje įtvirtinto termino, tačiau tarp šalių yra ginčas, ar pareiškėja įrodė egzistuojant pagrindą atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje.
Pagrindas procesui atnaujinti civilinėje byloje eL2-17815-1169/2024, pareiškėjos manymu, yra aiški teisės normos taikymo klaida, lėmusi neteisėto sprendimo byloje priėmimą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas. Pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialinės teisės normas. Be to, klaida turi būti net tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą, nutartį neteisėtą. Teismų praktikoje nurodyta, kad aiški teisės taikymo klaida pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą gali būti imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-375/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-375/2008">3K-3-375/2008</a>, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-403/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-403/2008">3K-3-403/2008</a>, kt.).
Pareiškėja teigia, kad nagrinėjamu atveju teismas klaidą padarė taikydamas CPK 431 straipsnio 1 dalį, 436 straipsnį, 432¹ straipsnio 4 dalį, taip pat CK 6.694 straipsnio 4 dalį. CPK 431 straipsnio 1 dalis numato, kad CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). CPK 436 straipsnis reglamentuoja teismo įsakymo išdavimo tvarką. CPK 432¹ straipsnio 4 dalis numato, kad be CPK 438 straipsnyje nustatytų būdų, procesiniai dokumentai skolininkui gali būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. CK 6.694 straipsnio 4 dalis numato, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, neturi pagrindo sutikti su pareiškėja, jog šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-17815-1169/2024 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Byloje surinkti įrodymai liudija, kad kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, o tai yra viena iš dviejų sumarinio (pagreitinto) proceso formų (CPK XXII ir XXIII skyriai). CPK 431 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 straipsnio 3 dalis, 435 straipsnio 3 dalis). Taigi dėl supaprastinto reglamentavimo prie pareiškimo išduoti teismo įsakymą nereikalaujama pridėti jokių įrodymų (CPK 433 straipsnio 3 dalis), nors įrodymai, kuriais yra grindžiami kreditoriaus reikalavimai, turi būti aptarti pareiškime (CPK 433 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Nagrinėjamu atveju kreditorė pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip ir numato CPK 433 straipsnio 1 dalies 6 punktas, aptarė įrodymus, kuriais ji gali pagrįsti reiškiamą reikalavimą pareiškėjai – nurodė PVM sąskaitą-faktūrą MBRT Nr. 202303I, išrašą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos PVM sąskaitų faktūrų registro i.SAF posistemės, be to, juos savo iniciatyva pateikė teismui. Taip pat pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorė aprašė jos teikiamo pareiškimo faktinį pagrindą, nurodydama, kad kreditorė atliko pareiškėjai aplinkos tvarkymo (aikštelių įrengimo) darbus, išrašė už atliktus darbus PVM sąskaitą faktūrą, pareiškėja ją kartu su darbais priėmė ir sąskaitą deklaravo Valstybinės mokesčių inspekcijos PVM sąskaitų faktūrų registro i.SAF posistemėje, tačiau jos neapmokėjo. Taigi, teismas, spręsdamas teismo įsakymo pagal kreditorės pareiškimą priėmimo klausimą ir vertindamas kreditorės nurodyto pareiškimo faktinį pagrindą, neturėjo pagrindo spręsti, kad toks pareiškimas nenagrinėtinas CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka - kreditorės pareiškimo faktinis pagrindas akivaizdžiai buvo siejamas su kreditorę ir pareiškėją saisčiusiais sutartiniais teisiniais santykiais dėl aplinkos tvarkymo darbų atlikimo.
Teismas sutinka su pareiškėja, jog kreditorė pareiškime nenurodė, kad pareiškėją su kreditore siejo rašytinė sutartis, tačiau ši aplinkybė jokios reikšmės, sprendžiant dėl teismo įsakymo pagal kreditorės pareiškimą priėmimo, negalėjo turėti ir neturėjo. Kaip žinia, įstatymas suteikia teisę šalims sutartis įforminti ne tik raštu (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 1.64 straipsnis, 1.71 straipsnis). Duomenų, kad nagrinėjamu atveju kreditorę ir pareiškėją saisčiusiems sutartiniams teisiniams santykiams įstatymo buvo nustatyta privaloma rašytinė forma, kurios nesilaikymas daro sutartį negaliojančia, pareiškėja nepateikė, teikdama pareiškimą dėl proceso atnaujinimo tokių aplinkybių net neįrodinėjo.
Pareiškėja itin akcentavo aplinkybę, kad teismas, priimdamas teismo įsakymą, neįvertino to, kad kreditorė nenurodė pareiškimą galinti pagrįsti darbų perdavimo priėmimo aktu. Teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat nepagrindžia, kad teismas kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo privalėjo vertinti kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorė, dėstydama pareiškimo faktinį pagrindą, nurodė, kad pareiškėja, jos teigimu, darbus priėmė priimdama sąskaitą, kurią užregistravo Valstybinės mokesčių inspekcijos PVM sąskaitų faktūrų registro i.SAF posistemėje. Taigi, kreditorė nurodė tiek tai, kad skolininkė darbus priėmė, tiek tai, kad juos priėmė rašytine sąskaita faktūra, kurią užregistravo Valstybinės mokesčių inspekcijos PVM sąskaitų faktūrų registro i.SAF posistemėje. Kaip matyti iš pareiškėjos pareiškimo dėl proceso atnaujinimo, ji su tokiu kreditorės teiginiu nesutinka ir aplinkybę, kad ji tokiu būdu darbus priėmė, ginčija. Tačiau toks pareiškėjos nesutikimas liudija tik jos kaip skolininkės prieštaravimą dėl kreditorės pateikto pareiškimo, kas jį pateikus teismui civilinėje byloje Nr. eL2-17815-1169/2024 CPK nustatyta tvarka ir terminais būtų pagrindas siūlyti kreditorei teikti ieškinį, tikslu kilusį ginčą nagrinėti ginčo teisenos tvarka (CPK 439 straipsnio 1-3 dalis). Bet kuriuo atveju toks pareiškėjos pareiškime dėl proceso atnaujinimo išreikštas nesutikimas pats savaime neliudija kreditorės teikto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo aiškaus nepagrįstumo, į ką apeliuoja pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą byloje, jį grįsdama teismo netinkamu CK 6.494 straipsnio 4 dalies taikymu.
Pažymėtina, kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, tačiau įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-250/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-250/2013">3K-3-250/2013</a>). Teismo vertinimu, kreditorei pareiškime nurodžius, kad darbų priėmimas-perdavimas tarp kreditorės ir pareiškėjos buvo įformintas PVM sąskaita faktūra, teismas neturėjo jokio pagrindo nei spręsti dėl kreditorės pareiškimo aiškaus nepagrįstumo, nei tirti prie pareiškimo kreditorės pridėtą PVM sąskaitą faktūrą ir/ar išrašą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos PVM sąskaitų faktūrų i.SAF posistemės. Kaip minėta, pagal CPK 435 straipsnio 3 dalį spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo.
Kiti pareiškėjos pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodyti argumentai, susiję su 2024 m. liepos 16 d. teismo įsakymo įteikimo pareiškėjai aplinkybėmis, teismo vertinimu, šioje byloje apskritai nėra reikšmingi, nes jie neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Teismo veiksmai siekiant įteikti pareiškėjai 2024 m. liepos 16 d. teismo įsakymą buvo atlikti po 2024 m. liepos 16 d. teismo įsakymo priėmimo, o ne jį priimant, todėl šie argumentai gali būti reikšmingi tik skolininkei naudojantis teise teikti prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, prašant atnaujinti terminą tokiems prieštaravimams pateikti.
Teismas tik trumpai pažymi, jog kreditorė savo atsikirtimuose tiksliai įvardijo priemones, kurių teismas ėmėsi civilinėje byloje Nr. eL2-17815-1169/2024, siekdamas įteikti 2024 m. liepos 16 d. teismo įsakymą pareiškėjai. Taip pat kreditorė teisingai nurodė, kad šis teismo įsakymas pareiškėjai buvo įteiktas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, prieš tai išnaudojus galimybę įteikti procesinius dokumentus jai, be kita ko, elektroninių ryšių priemonėmis – Juridinių asmenų registre nurodytu pareiškėjos el. paštu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja byloje sumokėjo 362,85 Eur žyminio mokesčio, nors jos mokėtinas žyminis mokestis byloje už pareiškimą atnaujinti procesą, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones lygus 137 Eur (CPK 80 straipsnio 4, 5 dalis). Todėl pareiškėjai grąžinama permokėta žyminio mokesčio dalis – 225,85 Eur (362,85 Eur - 137 Eur) (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3, 5 dalys). Kreditorė byloje patyrė 484 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kadangi pareiškėjos pareiškimas netenkintas, o kreditorės patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, teismas iš pareiškėjos kreditorės naudai priteisia jos patirtas 484 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi, 290-292 straipsniais, teisėja
nutaria:
atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-17815-1169/2024 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aktakta“, juridinio asmens kodas 122893644, pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.
Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aktakta“, juridinio asmens kodas 122893644, kreditorės mažosios bendrijos „Regnoterra“, juridinio asmens kodas 305720962, naudai 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Aktakta“, juridinio asmens kodas 122893644, 225,85 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 85 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. spalio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2575 (mokėjimo užduoties kodas ZN69995). Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi nutartimi.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama apeliacinės instancijos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir
