Baudžiamoji byla Nr. e1-572-1170/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34917-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Alicijos Tamulionienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
A. S. mušdamas ir kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą šeimos narei – sutuoktinei, o būtent: jis, 2024 m. rugsėjo 6 d., 22.30 val., žodinio konflikto metu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia dešinės rankos kumščiu 1 kartą sudavė savo sutuoktinei D. S. į nosį, tokiais savo veiksmais tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – sutuoktinei nukentėjusiajai D. S.
Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 23 d. įtariamuoju apklaustas A. S. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad D. S. yra jo sutuoktinė, su ja gyvena susituokę (duomenys neskelbtini) metus, gyvena nuomotame bute (duomenys neskelbtini), kartu su jais kartu gyvena suaugęs sūnus M. S., kiek prisimena, jo įvykio metu nebuvo namuose. 2024 m. rugsėjo 6 d., apie 18.00 val. grįžo namo. Buvo išgėręs alaus, namuose buvo ir sutuoktinė. Iš jos elgesio, bendravimo suprato, kad ji išgėrusi alkoholio. Jis nuėjo į kambarį ir žiūrėjo televizorių. Sutuoktinė vaikščiojo po namus ir jam priekaištavo dėl to, kad neparneša namo pinigų, mažai uždirba. Oficialiai nedirba maždaug nuo (duomenys neskelbtini) metų, kartais uždarbiauja. Sutuoktinė vis labiau pyko, pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais, paėmusi jį už drabužių, tempė prie buto durų, liepė išeiti. Jis nesipriešino, ėjo prie durų, ten sutuoktinė mušė rankomis jam į veidą, toliau varė lauk, praskėlė jam lūpą. Jam neskaudėjo, jokių pretenzijų sutuoktinei dėl to neturi. Norėdamas nuo sutuoktinės apsiginti, mosikavo rankomis, ir galbūt netyčia sudavė jai į nosį. Tyčia sutuoktinei fizinio skausmo sukelti tikrai nenorėjo ir to nesiekė. Gynėsi nuo jos veiksmų. Sutuoktinė atrakino duris ir jį išstūmė į laiptinę, po to duris užsirakino. Jį stumdama lauk, sutuoktinė grasino, kad iškvies policiją. Dėl ko ji norėjo iškviesti policiją net nežino. Kad sutuoktinei būtų pradėjęs bėgti kraujas iš nosies taip pat nematė. Jokio nusikaltimo nepadarė, nes sutuoktinė savo tokiais veiksmais išprovokavo jo gynybą. Šiuo metu su D. S. susitaikė ir gyvena kartu, nesipyksta.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 17 d. įtariamuoju papildomai apklaustas A. S. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad apie konflikto su savo sutuoktine D. S. aplinkybes jis papasakojo pirminės apklausos metu. Konfliktas vyko 2024 m. rugsėjo 6 d. vakare, dabar jau tiksliai valandos neprisimena, bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad jis sėdėjo, žiūrėjo televizorių. Buvo išgėręs alaus. Sutuoktinė taip pat buvo išgėrusi alkoholio. Ji pradėjo prie jo kabinėtis žodžiais ir varyti jį iš buto. Jį varydama sutuoktinė jį stumdė, tempė už drabužių link buto išėjimo durų. Jau prie buto durų, sutuoktinė atrakino duris ir jį stūmė pro duris, o jis jai kumščiu vieną kartą sudavė į nosį. Buvo supykęs, norėjo, kad ji nustotų taip elgtis. Sudavęs sutuoktinei iškart išėjo pro duris. Kad sutuoktinei bėgtų kraujas iš nosies, nematė. Dėl to, kad sudavė sutuoktinei ir sukėlė jai fizinį skausmą, labai gailisi. Po įvykio su sutuoktine vienas kito atsiprašė, susitaikė. Ankstesnėje apklausoje savo kaltės nepripažino, nes buvo supykęs dėl sutuoktinės veiksmų.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. S. nurodė, kad A. S. yra jos sutuoktinis, duoti parodymus apie jį ir apie įvykio aplinkybes sutinka. Jie yra susituokę (duomenys neskelbtini) metus, gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), ir veda bendrą ūkį, su jais kartu gyvena jų pilnametis sūnus M. S., kurio įvykio metu nebuvo namuose. 2024 m. rugsėjo 6 d., apie 21.00 val., ar vėliau grįžo į namus iš draugės. Grįžo išgėrusi alkoholio. Nei vyro, nei sūnaus nebuvo namuose. Ji, norėdama atsipalaiduoti, dar pasėdėjo, išgėrė alkoholio ir jau ruošėsi eiti miegoti. Kažkur po 22.00 val. sugrįžo A. S.. Jis paskambino į duris, ji atidarė. Pamatė, kad sutuoktinis labai girtas. Jis įžengė į buto koridorių ir jam dar nespėjus uždaryti buto durų, ji jį pastūmė atgal į laiptinę sakydama „kur tu eini, eik lauk“. Sutuoktinis ant kojų išsilaikė ir sugrįžo atgal į buto koridorių paskui save uždarydamas buto duris. Ji dar kartą jį pastūmė ir tuomet jis kumščiu vieną kartą jai sudavė į nosį. Jai labai stipriai skaudėjo, pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Tuomet iškart paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Išgirdęs, kad ji kviečia policiją, sutuoktinis pasišalino. Atvykę pareigūnai jos neapklausinėjo, nes buvo gerokai apgirtusi. Į įvykio vietą greitoji nebuvo iškviesta, nes nebuvo reikalo. Kraują sustabdė ir viskas. Dėl šio įvykio jai buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryta fizinė ir moralinė žala, kurios pinigais nevertina ir ieškinio šiame tyrime nepateikinės. Sekančią dieną sumušimo žymių, mėlynės, patinimo sumušimo vietoje nebuvo, taip pat nejuto ir skausmo, todėl į jokias gydymo įstaigas nesikreipė. Į Valstybinę teismo medicinos tarnybą dėl sužalojimo mąsto taip pat nesikreipė ir nesikreips, nes nebuvo ir nėra jokių sumušimo žymių. Jai sutuoktinis sukėlė tik fizinį skausmą. Po šio įvykio sutuoktinis namuose negyvena. Jis dabar dirba (duomenys neskelbtini). Kur jis ten apsistojęs, ji nežino. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąja.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio T. B. 2024 m. rugsėjo 6 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 6 d., apie 22.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute D. S., patyrė fizinį smurtą nuo savo vyro A. S., su kuriuo gyvena (duomenys neskelbtini) metus. A. S. dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė D. S. į nosį, dėl to jai pradėjo bėgti kraujas, moteris pajautė fizinį skausmą. Skaudėjo apie 5 minutes, po to praėjo, namuose jie gyvena dviese, vaikai pilnamečiai.
Įvykio vietos 2024 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas butas adresu (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad matomas (duomenys neskelbtini) aukštų monolitinį namą su rudos spalvos durimis, su lentele, ant kurios yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Atidarę duris, pareigūnai mato laiptinę su butų durimis, pakyla laiptais į pirmą aukštą, pasuka į kairę ir dar paėję, dešinėje pusėje mato rudos spalvos duris su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Atidarę duris užeina į buto koridorių su medinėmis durimis su stiklais. Koridoriaus sienos iškaltos medinėmis lentelėmis. Dešinėje pusėje stovi raudonos spalvos fotelis, pakabintas veidrodis, stovi spintelė, virš jos pakabintos lentynos, ant jų sudėtos higienos priemonės. Ant grindų patiesti du rudos spalvos medžiaginiai kilimai, ant jų sudėtos šlepetės. Aplinka tvarkinga. Įvykio vietoje vaizdo kamerų nėra. Daugiau įvykiui reikšmingų detalių nepastebėta.
Kitų objektų 2024 m. spalio 31 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas BPC skambučių garso įrašai. Užregistruoti du skambučiai: garso įrašo stenogramos: bendrojo pagalbos centro darbuotoja – BPC. Pranešėja moteris – M. 1. BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2024-09-06 22 30 25). Įrašo trukmė – 1 min. 37 sek. BPC – Vienas, vienas, du. M – Noriu policijos. BPC – Kokiu adresu? M – (duomenys neskelbtini). BPC – Koks miestas? M – (duomenys neskelbtini). Vyras daužo. BPC – Jus? M – Taip. BPC – Medikų reikia? M – Nežinau, nereikia, nes rytoj į darbą turiu eit. Nereikia. BPC – Jūsų vardas ir pavardė? M – D. S.. BPC – O vyras? M – A. S.. BPC – Ar vaikučių yra nepilnamečių? M – Nėra. Neturim mes. BPC – Medikų nereikia? M – Ne. BPC – Kelintas butas? M – (duomenys neskelbtini) aukštas, (duomenys neskelbtini), aš pati nuomojus butą. BPC – Tai kelintas butas. M – (duomenys neskelbtini), jau pasimetus esu. BPC – Tai (duomenys neskelbtini). M – Taip. BPC – Durų kodas yra? M – Ne. BPC – Gerai, informaciją perduodu, laukite. Viso gero. 2. BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2024-09-06 22 39 43). Įrašo trukmė – 1 min. 3 sek. BPC – Vienas, vienas, du. M – Visai negaliu, vyras (neaiškus žodis), mane daužo (fone girdisi vyriškas balsas: kas daužo!). Va girdit kas (neaiškus žodis). BPC – Jūs jau pagalbą kvietėtės? M – (duomenys neskelbtini)...jisai bėga iš buto, žinokit. Kur eini, kur eini, sakau? BPC – Pone, jūs jau pagalbą kvietėtės? M – Taip. BPC – Dėl ko dabar skambinat? M – Dėl to, kad smurtą naudojo, jisai pabėgo iš namų, aš visa kruvina. BPC – Tai medikų reikia, klausiu? M – Nereikia! Man policijos reikia, jisai pabėgo iš namų. BPC – Tai jūs dėl jo skambinot, o dabar jisai pabėgo, taip? M – Taip, taip, pabėgo. BPC – Tai policija reikalinga ar nereikalinga? M – kokia policija, ilga važiuojat jūs. BPC – Jūs ką tik skambinot prieš kelias minutes. M – O jisai dabar (neaiškiai kažką pasako) ir ranką vėl pakėlė man. BPC – Pone, aš jūsų klausiau, ar medikų reikia? M – Nereikia klausinėt manęs po velniais! BPC – Tai ko jūs tada skambinat? Laukit. Viso gero.
Kitų objektų 2024 m. gruodžio 6 d. apžiūros protokole užfiksuota pareigūnų kūno kameromis filmuota medžiaga. Failas „PSS-20240906-224601UTC+0300“. Įrašo trukmė 30 min. Pareigūnai (du pareigūnai) atvyksta į įvykio vietą, pagal byloje esančius duomenis, į butą (duomenys neskelbtini). Duris jiems atidaro moteris, pagal byloje esančius duomenis, nukentėjusioji D. S. Pareigūnai užeina į butą. Pareigūnas paklausia kur vyras, D. S. atsako, kad pabėgo, prieš 10 minučių. Pareigūnui paklausus, ar jis trenkė jai į nosį, D. S. atsako, kad taip, ir per galvą trenkė. Pareigūnai apieško butą, įsitikina, kad vyro tikrai nėra. D. S. sako, jeigu jie nori gali nueiti su ja į miškelį, ji žino kur jis sėdi. Pareigūnams paklausus ar D. S. šiandieną vartojo alkoholį, ji tai patvirtina. D. S. piktinasi, kad pareigūnai ieško bute vyro, ji kvietė pareigūnus dėl to, kad ją vyras daužė, kumščiu trenkė per galvą. Vienas iš pareigūnų išeina atsinešti alkotesterio, pareigūnas su kamera lieka bute. Pasilikusiam pareigūnui paklausus dėl ko čia viskas pasidarė, D. S. pasakoja, kad vyras tris dienas geria, ji sužinojo iš jo bendradarbės, kad jis turi uždirbtus pinigus. Jis jai davė 60 Eur, o ji sužinojo, kad jis uždirbo (duomenys neskelbtini) Eur. Ji paklausė vyro kodėl jis meluoja. Jai atsibodo, ji (duomenys neskelbtini) metus su juo gyvena, turi (duomenys neskelbtini) vaikus, daug anūkų. Grįžta pareigūnas. Pareigūnai patikrina D. S. blaivumą, bet prieš tai D. S. atsikalbinėja, tikrintis nenori, teigia, kad yra girta, jai gėda (nustato 2,83 promiles). D. S. teigia, kad geria dvi dienas. Pareigūnas prisėdęs prie stalo dirba su kompiuteriu, pildo dokumentus, prie stalo taip pat sėdi ir D. S. Pareigūnui bendraujant su D. S. jis patvirtina, kad jai trenkė į nosį, ji pajautė fizinį skausmą „be galo“, vyras pasakė nusiplauti pomidorų padažą. Trenkė dešinės rankos kumščiu vieną kartą. Ji, tiesiog, nenorėjo jo įleisti į namus. Kodėl įleido pati nežino. Su juo ji negeria. Čia jau ne pirmas kartas. Vyras jai sako, kad ji niekada jo nepaliks. D. S. sako, kad pareiškimo ji rašyti nenori. Pareigūnas aiškina D. S., kad turės užpildyti dokumentus, nes pagal faktą matė, kad iš nosies jai buvo kraujas. D. S. sako, gerai, kad dar ne mėlyna, nes bandė trenkti į kaktą. D. S. supranta, kad jai reikia padaryti sprendimą (negyventi, išsiskirti su vyru), nes kitą kartą ji gali būti negyva. Pareigūnui paklausus vyro vardo, D. S. atsako: A. S. Toliau pildomi dokumentai. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos šiame įraše nėra
Alkotesterio kvito duomenimis, D. S. 2024 m. rugsėjo 6 d., 22.54 val. buvo nustatytas 2,83 promilių neblaivumas.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu arba kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šią baudžiamojo įstatymo normą. Aptarta nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios veikos sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, jog dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų fizinį skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat yra vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos svarbios aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu tai, kad toks pojūtis būtų išreikštas tokiu būdu, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pavyzdžiui, parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kai nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant sunkesnių sužalojimų. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, jog sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.
Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (nusikaltimą), numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta visiškai ir nekelia jokių objektyvių abejonių.
Nors pirmosios apklausos metu kaltinamasis A. S. savo kaltės nepripažino, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklaustas antrą kartą nurodė, kad pirmosios apklausos metu pyko dėl D. S. veiksmų, todėl ir teigė, kad būtent ji buvo tas asmuo, kuris jį sužalojo, o ne jis pats. Apklaustas papildomai kaltinamasis detalizavo, kad 2024 m. rugsėjo 6 d., apie 18.00 val. grįžo namo, buvo išgėręs alaus, namuose buvo jo sutuoktinė, kuri kiek suprato iš jos elgesio buvo išgėrusi alkoholio. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu sutuoktinė jį ėmė varyti iš buto. Jį varydama sutuoktinė jį stumdė, tempė už drabužių link buto išėjimo durų. Jau prie buto durų, sutuoktinė atrakino duris ir jį stūmė pro duris, o jis jai kumščiu vieną kartą sudavė į nosį. Teismas pagrįsto objektyvaus pagrindo abejoti kaltinamojo parodymais apie konfliktą ir jo metu panaudotą fizinį smurtą neturi, kadangi juos patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, kurie teismo pripažintini įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. S. nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 6 d., apie 21.00 val., grįžo namo išgėrusi alkoholio, ruošėsi eiti miegoti, o kažkur po 22.00 val. sugrįžo sutuoktinis A. S., kuris buvo labai girtas. Jam įžengus į buto koridorių, dar nespėjus uždaryti buto durų, ji jį pastūmė atgal į laiptinę sakydama „kur tu eini, eik lauk“. Sutuoktinis ant kojų išsilaikė ir sugrįžo atgal į buto koridorių. Ji dar kartą jį pastūmė ir tuomet jis kumščiu vieną kartą jai sudavė į nosį, dėl ko jai labai stipriai skaudėjo, pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Akcentuotina ir tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvykusio konflikto ir jo metu panaudoto fizinio smurto faktą patvirtina ne tik prieš tai aptarti pastarųjų tarpusavyje sutampantys parodymai, bet ir į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų vaizdo kamerų turinys, detalizuotas 2024 m. gruodžio 6 d. apžiūros protokole (kuriame, be kita ko, nukentėjusioji D. S. atvykusiems pareigūnams nurodė, kad sutuoktinis jai trenkė su kumščiu į galvą, matėsi iš nosies bėgantis kraujas) bei skambučio Bendrajam pagalbos centrui turinys, užfiksuotas 2024 m. spalio 31 d. apžiūros protokole (kuriame nurodyta, kad pati nukentėjusioji kreipėsi pagalbos dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto).
Taigi, šioje baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad A. S. savo tyčiniais smurtinio pobūdžio veiksmais sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto metu, tyčia dešinės rankos kumščiu 1 kartą sudavė savo sutuoktinei D. S. į nosį, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – sutuoktinei. Tai reiškia, kad kaltinamojo atliktus smurtinio pobūdžio veiksmus ir nukentėjusiosios patirtus sužalojimus siejo tiesioginis priežastinis ryšys. Teismo nustatyti kaltinamojo veiksmai atitinka visus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl A. S. trauktinas baudžiamojon atsakomybėn dėl fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nario (sutuoktinės) atžvilgiu.
Teismas, atsižvelgęs į šios bylos duomenis, taip pat nustatęs BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios. Ikiteisminio tyrimo metu paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat išaiškinus proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarką ir pasekmes, numatytas BPK 418-425 straipsniuose, kaltinamasis A. S. pasirašytinai sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutiko. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajai D. S. registruotu paštu (2024 m. gruodžio 17 d.) buvo išsiųstas pranešimas apie prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji buvo informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Pastaroji prokurorės sprendimo įstatymo nustatytu terminu neskundė. Reikalavimų dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo byloje nepareikšta. Procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.
Dėl skirtinos bausmės
Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.
Teismas, skirdamas bausmę A. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, asmens kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas šiai bylai aplinkybes.
Pažymėtina, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis). Iš šioje baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis praeityje neteistas. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. S. yra baustas administracine tvarka (paskirtų baudų nelinkęs atlyginti), pažymėtina – administracine tvarka baustas ir už tai, kad nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio numatytų reikalavimų ir prisiartino prie pavojų patiriančio asmens, t. y. D. S. (kuri yra nukentėjusioji ir šioje baudžiamojoje byloje). Taip pat, kaltinamasis yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų gydęsis nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų. Kaltinamojo A. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias ir kitas svarbias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta A. S. paskyrus prokurorės prašomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas bausmės dydis – 1 metų laisvės apribojimo, šiuo konkrečiu atveju yra protinga ir proporcinga, todėl mažinti ar didinti jos nėra pagrindo. Be kita ko, kaltinamasis A. S. įpareigotinas paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu – pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Kadangi ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę A. S. sumažinant vienu trečdaliu ir skiriant galutinę bausmę – 8 mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį A. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu – pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Atsižvelgiant į kaltininko asmenybę bei nusikalstamos veikos pobūdį, A. S. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72² straipsnyje – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kiti baudžiamosios bylos klausimai
Kaltinamasis A. S. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam kardomoji priemonė paskirta nebuvo. Civilinių ieškinių nepareikšta. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, bei paskirti jam 1 (vienerių) metų trukmės laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpį – pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpį – pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti A. S., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Taip pat išaiškinti A. S., kad:
1) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė
