Civilinė byla Nr. 3K-3-198-415/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24333-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „G ir G partneriai“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „G ir G partneriai“ skundus dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų; suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Cornis“ ir antstolis Donatas Kisielius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių kasatorės teisę atsisakyti kasacinio skundo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 349 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėja UAB „G ir G partneriai“ pateikė skundus dėl antstolio D. Kisieliaus veiksmų ir prašė panaikinti antstolio 2016 m. gegužės 27 d. priimtą raginimą, 2016 m. birželio 3 d. ir 2016 m. birželio 13 d. priimtus patvarkymus dėl informacijos pateikimo, 2016 m. birželio 3 d. turto arešto aktą Nr. 2-DK-A-1816 bei 2016 m. birželio 13 d. turto arešto aktą Nr. 2-DK-A-1857 vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01212.
Pareiškėjos teigimu, šie patvarkymai yra naikintini, nes pareiškėja atliko vienarūšio priešpriešinio reikalavimo įskaitymą ir apie tai tinkamai informavo suinteresuotą asmenį. 2016 m. gegužės 27 d. priimtame raginime nurodytas išieškomos iš skolininkės sumos dydis akivaizdžiai neatitiko skolininkės prievolės išieškotojai dydžio ir pažeidė skolininkės teises. Patvarkymai dėl informacijos pateikimo nemotyvuoti, todėl taip pat naikintini. Abiem skundžiamais turto arešto aktais antstolis areštavo skolininkės turto daugiau, nei jo reikėjo išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
Antstolis D. Kisielius 2016 m. liepos 4 d. patvarkymu Nr. 2-DK-T-1045 netenkino pareiškėjos skundų ir persiuntė juos kartu su vykdomųjų bylų medžiaga nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių nutarčių esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjos skundų netenkino.
Pareiškėja prašė panaikinti antstolio 2016 m. gegužės 27 d. priimtą raginimą, teigdama, jog, pareiškėjai atlikus vienarūšio priešpriešinio reikalavimo įskaitymą ir apie tai tinkamai informavus suinteresuotą asmenį, raginime nurodytas išieškomos iš skolininkės 161 884,19 Eur dydis neatitiko skolininkės prievolės išieškotojai dydžio. Teismas nustatė, kad vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-1901-258/2015 buvo išduotas 2016 m. gegužės 26 d., o pradėtas vykdyti jau kitą dieną, tuo tarpu 2016 m. gegužės 27 d. pranešimas apie įskaitymą išieškotojai buvo įteiktas tik 2016 m. gegužės 30 d., t. y. kai jau buvo prasidėjęs vykdymo procesas (2016 m. gegužės 27 d.). Pagal proceso normas vykdymo metu teisę įskaityti priešpriešinius reikalavimus turi tik antstolis, prasidėjus vykdymo procesui, įskaitymo atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.131 straipsniu nebebuvo galima. Dėl to prašymas panaikinti antstolio 2016 m. gegužės 27 d. priimtą raginimą buvo atmestas.
Pareiškėja taip pat prašė panaikinti antstolio 2016 m. birželio 3 d. ir 2016 m. birželio 13 d. priimtus patvarkymus dėl informacijos pateikimo, tačiau teismas nurodė, kad pagal CPK 658 straipsnio 1 dalį antstolis turi teisę reikalauti, kad skolininkas pateiktų informaciją apie turtinę padėtį. Dėl to antstolis, įpareigojęs skolininkę pateikti informaciją apie turimą turtą, vykdė jam įstatymo suteiktą teisę, kuri nepriklausė nuo išieškomos skolos dydžio. Pagal CPK 645 straipsnį skolininkas privalo pateikti raštu duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, o aplinkybė, jog antstolis turėjo informacijos apie anksčiau areštuotą pareiškėjos turtą, nesudarė pagrindo konstatuoti, kad antstolis pareiškėją įpareigojo pateikti duomenis apie turtą nepagrįstai.
Pareiškėja prašė panaikinti antstolio 2016 m. birželio 3 d. ir 2016 m. birželio 13 d. turto arešto aktus vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01212. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas, 2016 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1901-258/2015 išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, pagal pateiktus rašytinius įrodymus konstatavo, jog vykdymo procese antstolio taikytas turto arešto mastas nėra viršytas. Šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vykdymo proceso tikslus, antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veiklos ypatumus bei pačių proceso dalyvių pareigas vykdymo procese, darė išvadą, kad antstolio, priimdamas skundžiamus patvarkymus, nepadarė pažeidimų.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartį.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja 2016 m. gegužės 27 d. atliko įskaitymą ir UAB „Cornis“ mokėtinos skolą sumą sumažino UAB „G ir G partneriai“ mokėtinos sumos dydžiu, tačiau vykdomasis raštas išieškotojai civilinėje byloje Nr. e2-1901-258/2015 buvo išduotas 2016 m. gegužės 26 d., o antstolio pradėtas vykdyti jau kitą dieną, t. y. 2016 m. gegužės 27 d. Taigi akivaizdu, kad pareiškėja įskaitymą atliko vykdymo procesui jau prasidėjus, todėl įskaitymas galėjo būti atliktas tik vadovaujantis CPK 687 straipsniu.
Pagal CPK 687 straipsnį leidžiama įskaityti toje pačioje eilėje esančius priešpriešinius reikalavimus, kai yra pateikti priešpriešiniai vykdomieji raštai. Nurodyta teisės norma riboja skolininko ar išieškotojo teisę vienašališkai įskaityti priešpriešinius reikalavimus prasidėjus vykdymo procesui.
CPK 687 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu yra keli tos pačios eilės išieškotojai ar skolininkai, įskaitymas galimas tik proporcingai jiems tenkančios skolos ar išieškojimo daliai. UAB „Cornis“ turi daug kreditorių, ir, bylos duomenimis, bylos nagrinėjimo metu dėl UAB „Cornis“ yra vykdomos 27 vykdomosios bylos. Taigi atlikti priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą vykdymo stadijoje išimtinę teisę turėjo tik antstolis.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos 2016 m. birželio 9 d., 2016 m. birželio 21 d. ir 2016 m. birželio 22 d. skundus dėl antstolio veiksmų. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
CPK 687 straipsniu įstatymų leidėjas siekė ne išplėsti CK 6.134 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų draudžiamų įskaityti reikalavimų sąrašą, o padaryti operatyvesnį ir ekonomiškesnį vykdymo procesą, kad antstoliui, kai jam yra pateikiami vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų išieškojimo, nereikėtų atlikti įprastinių ilgai trunkančių ir brangiai kainuojančių vykdomųjų veiksmų atskirai išieškant priešpriešines pinigų sumas pagal skolininko ir išieškotojo pateiktus vykdomuosius dokumentus. Tai reiškia, kad CPK 687 straipsnis laikytinas reglamentuojančiu išimtinai tik antstolio veiklą, kai jam yra pateikiami vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių sumų išieškojimo, o išieškotojo ir skolininko materialiems teisiniams santykiams ir jų padariniams jis netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).
Antstolio atliekamas išieškotinų sumų įskaitymas, kaip jis apibrėžtas CPK 687 straipsnio 1 dalyje, nėra įskaitymas pagal CK 6.130–6.131 straipsnius. Abu reikalavimai yra patvirtinti teismų procesiniuose sprendimuose, o tokių reikalavimų įskaitymas nėra draudžiamas įstatymu (CK 6.134 straipsnis), todėl teismų padarytos išvados neteisėtos ir nepagrįstos. Be to, CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas vienintelis draudimas įskaityti priešpriešinius reikalavimus – draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme.
Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė ar jos dalis pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, jog kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą. Šiuo atveju tokio reikalavimo išieškotoja nebuvo pareiškusi.
Kasatorė nepateikė vykdyti išduoto vykdomojo rašto UAB „Cornis“ atžvilgiu, nors UAB „Cornis“ pateikė vykdomąjį raštą. CPK 687 straipsnio 1 dalis šiuo atveju netaikoma ir ji negali būti kliūtis skolininkui atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą jo pareiškimu, juolab kad tokio draudimo nenustatyta CK ar CPK, o kasatorei atliekant įskaitymą net nebuvo žinomas faktas, kad UAB „Cornis“ pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliui. Apie vykdomojo dokumento pateikimą vykdyti kasatorė sužinojo daug vėliau.
Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje nurodyta, kad sandoriai, kurie sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkė turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jai buvo iškelta bankroto byla, neprieštarauja įstatymo normoms. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, turi būti atsižvelgta į tai, kad kol skolininkei nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto atveju, todėl įprastai skolininkės sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors yra suėję prievolių įvykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012).
Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2017 m. vasario 23 d. gautas pareiškėjos UAB „G ir G partneriai“ pareiškimas, iš kurio matyti, kad kasatorė, remdamasi CPK 349 straipsniu, atsisako kasacinio skundo ir prašo teismo priimti jos kasacinio skundo atsisakymą bei nutraukti kasacinį procesą. Pateiktame pareiškime nurodyta, kad kasacinio skundo atsisakymo padariniai kasatorei yra žinomi (CPK 140 straipsnio 1 dalis).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl pareiškėjos (kasatorės) teisės atsisakyti kasacinio skundo
Kiekvienas asmuo turi subjektinę teisę nuspręsti, ar jo teisės ir įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, ar reikalinga jų teisminė gynyba. Viena iš dispozityvumo principo, įtvirtinto CPK 13 straipsnyje, išraiškos formų yra CPK 349 straipsnyje įtvirtinta kasatoriaus teisė atsisakyti kasacinio skundo. Ši teisė rašytinio proceso metu gali būti įgyvendinama iki teismo posėdžio pradžios. Kasacinio skundo atsisakymas yra viena iš kasacinį procesą inicijavusio asmens procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis, 349 straipsnis). Kasacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (kasatoriaus) iniciatyva, kai šis įgyvendina procesinę teisę atsisakyti inicijuoto kasacinio proceso.
Kasacinio skundo atsisakymas nėra besąlyginis pagrindas teismui nutraukti bylą. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima kasacinio skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia kasatoriaus, kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 349 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad profesionalaus teisininko – advokato – atstovaujamos kasatorės pareiškimas dėl kasacinio skundo atsisakymo paduotas įstatyme nustatyta tvarka (CPK 349 straipsnio 1 dalis), iš pareiškimo turinio matyti, kad kasatorė savo atsisakymą grindžia CPK 349 straipsniu, jai taip pat suprantami atsisakymo nuo kasacinio skundo padariniai (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje pateiktas kasacinio skundo atsisakymas prieštarauja įstatymams ar viešajam interesui, pažeidžia kasatorės arba kitų asmenų teises ar teisėtus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 349 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes bei atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad kasacinio skundo atsisakymas priimamas ir kasacinis procesas nutraukiamas (CPK 349 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 349 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „G ir G partneriai“ kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties peržiūrėjimo atsisakymą ir kasacinį procesą nutraukti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Gintaras Kryževičius
Dalia Vasarienė
