G. J. pagal BK 182 str. 2 d., 215 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-75-648/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00033-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2;

1.2.14.5.2.4; 2.1.15.3.3

(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorui Rimvydui Valentukevičiui,

nuteistųjų A. S. (A. S.) ir G. J. (G. J.) gynėjui advokatui Stasiui Lileikiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. S. ir G. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalies, susijusios su jų pripažinimu kaltais ir nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu:

A. S. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme, dėl kaltinimo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių;

G. J. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme, dėl kaltinimo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių;

civilinio ieškovo AB SEB banko civilinis ieškinys atmestas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 5 d. nuosprendžiu, patenkinus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Rimvydo Valentukevičiaus apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio dalis dėl A. S. ir G. J. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį panaikinta;

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, A. S. į bausmę įskaitytas jo sulaikymo laikas nuo 2013 m. sausio 24 d. iki 2013 m. sausio 25 d., vieną sulaikymo dieną pakeičiant 2 MGL dydžio bauda, ir galutinė bausmė jam nustatyta 148 MGL (5573,68 Eur) dydžio bauda;

G. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, G. J. į bausmę įskaitytas jo sulaikymo laikas nuo 2013 m. sausio 8 d. iki 2013 m. sausio 9 d., vieną sulaikymo dieną pakeičiant 2 MGL dydžio bauda, ir galutinė bausmė jam nustatyta 148 MGL (5573,68 Eur) dydžio bauda;

iš nuteistųjų R. V., R. K., A. S., G. J. ir T. P. solidariai civiliniam ieškovui AB SEB bankui priteista 3461,54 Eur žalai atlyginti;

iš nuteistųjų R. V., R. K., A. S., G. J. solidariai civiliniam ieškovui AB SEB bankui priteista 5747,80 Eur žalai atlyginti;

kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistųjų A. S. ir G. J. palikta galioti be pakeitimų.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu taip pat buvo nuteisti R. V., R. K., T. P., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistųjų gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. S. ir G. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad kartu su R. V. ir asmeniu, kuris yra ieškomas ir dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, subūrusiais ir vadovavusiais organizuotai asmenų grupei, kurios nariai tarpusavyje buvo pasiskirstę skirtingais vaidmenimis ir atliko skirtingas užduotis, kurioje atskirose jos veiklos stadijose buvo susitarę daryti neaptartą skaičių nusikalstamų veikų – sukčiauti, apgaule įgyjant Lietuvoje veikiančių bankų klientų sąskaitose esančias pinigines lėšas, su R. K., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, dalyvavo šios organizuotos asmenų grupės veikloje:

R. V. nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 14 d., nenustatytoje vietoje susitaręs su asmeniu, kuris yra ieškomas ir dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, panaudoti žalingą programinį kodą (kompiuterinį virusą), kuriuo būtų neteisėtai įgyjami ir internetu šiam perduodami Lietuvoje veikiančių bankų teikiamos elektroninės bankininkystės paslaugos klientų autentifikavimo kodai ir slaptažodžiai, taip pat priemones šį žalingą programinį kodą įdiegti į Lietuvoje veikiančių bankų klientų naudojamų kompiuterių operacines sistemas ir, neteisėtai įgijus Lietuvoje veikiančių bankų teikiamos elektroninės bankininkystės paslaugos klientų autentifikavimo kodus ir slaptažodžius, prisijungti prie šių bankų klientų banko sąskaitų ir atlikti finansines operacijas su jose esančiomis piniginėmis lėšomis, pervedant jas į iš anksto specialiai parinktų asmenų sąskaitas, ir taip jas užvaldyti, po to išgryninti ir pasisavinti, 2012 m. gruodžio mėn. Vilniuje (tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje), realizuodamas bendrą organizuotos asmenų grupės nusikalstamą susitarimą, davė nurodymus organizuotos grupės nariams R. K. ir A. S. surasti asmenis, kurių vardu atidarytas banko sąskaitas ir banko mokėjimo korteles būtų galima panaudoti svetimų piniginių lėšų pasisavinimui apgaule ir neteisėtam tokių apgaule užvaldytų svetimų piniginių lėšų išgryninimui.

A. S. 2012 m. gruodžio pradžioje bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš G. J. įgijo T. P. asmens tapatybės duomenis (vardą, pavardę), jo banko sąskaitos AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuos duomenis nenustatytu laiku perdavė R. V. jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris elektroninių ryšių tinklais iš savo bute įrengtos jo naudojamos interneto prieigos ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 14 d. šiuos T. P. tapatybės duomenis ir jo banko sąskaitos numerį perdavė ieškomam asmeniui.

R. K. 2012 m. gruodžio 21 d. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g., neteisėtai iš A. S. įgijo jo tapatybės duomenis (vardą, pavardę), jo vardu AB SEB bankas išduotą mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), jo personalinės identifikacijos (toliau – ir PIN) kodą, jo banko sąskaitos AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), o 2012 m. gruodžio 21 d. iš K. Ž. telekomunikacinių ryšių tinklais – jos tapatybės duomenis (vardą ir pavardę), banko sąskaitos AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos 2012 m. gruodžio 21 d. telekomunikacinių ryšių tinklais perdavė R. V., o šis elektroninių ryšių tinklais iš jo minėtame anksčiau bute įrengtos interneto prieigos ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 21 d. šiuos duomenis perdavė ieškomam asmeniui.

Ieškomas asmuo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje nuotoliniu būdu nenustatytu elektroninio ryšio įrenginiu su jame įdiegta interneto naršyklės programa ir kitam asmeniui priklausančiu kompiuteriu, užkrėstu virusine programa (tai leido nuslėpti jo naudotam elektroninio ryšio įrenginiui priskirtą IP adresą), neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytus AB SEB bankas elektroninės bankininkystės sistemos „ebankas.seb.lt“ (toliau – ir sistema „ebankas.seb.lt“) naudotojų UAB „A“, A. Š., J. S., UAB „E“, V. P., T. C., G. K., D. K. autentifikavimo kodus, prisijungimo ir kintamus slaptažodžius:

2012 m. gruodžio 14, 21, 22 d. iš UAB „K“ IP adreso „(duomenys neskelbtini)“, suteikto nenustatytam šios bendrovės vartotojui, iš UAB „C“ IP adreso „(duomenys neskelbtini)“, suteikto šios bendrovės vartotojui A. Č., IP adreso „(duomenys neskelbtini)“, suteikto šios bendrovės vartotojui V. J., IP adreso „(duomenys neskelbtini)“, suteikto šios bendrovės vartotojui UAB „V“, IP adreso „(duomenys neskelbtini)“, suteikto šios bendrovės vartotojui A. I., UAB „D“ IP adreso „(duomenys neskelbtini)“, priklausančio ir suteikto šios bendrovės vartotojui A. Č., UAB,,R“ IP adreso „(duomenys neskelbtini)“, suteikto nenustatytam šios bendrovės vartotojui, IP adreso „(duomenys neskelbtini)“, suteikto nenustatytam šios bendrovės vartotojui, prisijungė prie sistemos „ebankas.seb.lt“ tinklalapio „https://ebankas.seb.lt“ ir, panaudodamas neteisėtai įgytus UAB „A“, UAB „E“, J. S., A. Š., V. P., D. K., G. K., T. C. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės paskyros šioje elektroninės bankininkystės sistemoje autentifikavimo kodus, prisijungimo bei kintamą slaptažodžius, išduotus UAB „A“ darbuotojai R. U. (R. U.), UAB „E“ darbuotojai V. S., J. S., A. Š., V. P., D. K., G. K., T. C., prisijungė prie šių banko klientų paskyrų sistemoje „ebankas.seb.lt“, kur suformavo ir atliko: 12 000 Lt (3475,44 Eur) pervedimą iš UAB „A“ banko sąskaitos į T. P. banko sąskaitą; 4400 Lt (1274,33 Eur) pervedimą iš UAB „E“ banko sąskaitos į A. S. banko sąskaitą; 1400 Lt (405,47 Eur) pervedimą iš J. S. banko sąskaitos į A. S. banko sąskaitą; 6500 Lt (1882,53 Eur) pervedimą iš A. Š. banko sąskaitos į K. Ž. banko sąskaitą; 2800 Lt (810,94 Eur) pervedimą iš V. P. banko sąskaitos į A. S. banko sąskaitą; 1640 Lt (474,98 Eur) pervedimą iš D. K. banko sąskaitos į A. S. banko sąskaitą; 1500 Lt (434,43 Eur) pervedimą iš G. K. banko sąskaitos į A. S. banko sąskaitą; 1550 Lt (448,91 Eur) pervedimą iš T. C. banko sąskaitos į A. S. banko sąskaitą.

Ieškomas asmuo elektroninio ryšio tinklais pranešė R. V. apie į K. Ž., A. S., T. P. AB SEB bankas sąskaitas pervestas minėtų banko klientų pinigines lėšas. 2012 m. gruodžio 14 d. nenustatytoje vietoje R. V. liepė A. S. išgryninti į T. P. AB SEB bankas vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestas 12 000 Lt (3475,44 Eur) lėšas; 2012 m. gruodžio 21–22 d. nenustatytoje vietoje analogišką nurodymą dėl į K. Ž. AB SEB bankas atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš J. S., UAB „E“, V. P., T. C., G. K., D. K. banko sąskaitų pervestas 19 790 Lt (5731,58 Eur) lėšas R. V. davė R. K..

A. S. T. P. sąskaitoje buvusių lėšų išgryninimą nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje pavedė G. J., kuris minėtas lėšas liepė išgryninti pačiam T. P.. T. P., pasinaudodamas savo banko mokėjimo kortele „MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. gruodžio 14 d. 15.00 val. 23 sek.–15.13 val. 5 sek. AB SEB bankas bankomate Nr. ATM (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), per kelis kartus išgrynino 2000 Lt (579,24 Eur), 2000 Lt (579,24 Eur), 2000 Lt (579,24 Eur), AB SEB bankas skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 5952 Lt (1723,82 Eur), iš viso – 11 952 Lt (3461,54 Eur) ir 11 452 Lt (3316,73 Eur) perdavė G. J., pasilikęs 500 Lt (144,81 Eur). G. J. tą pačią dieną nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) mikrorajone nenustatytą pagrobtų piniginių lėšų, gautų iš T. P., dalį perdavė A. S.. Tą pačią dieną savo bute R. V. iš A. S. gavo 7800 Lt (2259,04 Eur) užvaldytų svetimų lėšų ir, pasilikęs 1800 Lt (521,32 Eur), 6000 Lt (1737,72 Eur) perdavė kitam organizuotos grupės nariui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas.

R. K., vykdydamas R. V. duotą nurodymą, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje liepė išgryninti pinigus pačiai K. Ž., kuri, pasinaudodama savo banko mokėjimo kortele „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. gruodžio 21 d. 16.32 val. 38 sek.–16.34 val. 5 sek. AB SEB bankas bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), per kelis kartus išgrynino 2000 Lt (579,24 Eur), 2000 Lt (579,24 Eur), 2000 Lt (579,24 Eur), 500 Lt (144,81 Eur), iš viso – 6500 Lt (1882,53 Eur), iš kurių 6200 Lt (1795,64 Eur) prie,,F“ pramogų ir verslo centro, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė R. K., pasilikusi 300 Lt (86,89 Eur).

R. K., pasinaudodamas neteisėtai iš A. S. įgyta jo vardu išduota AB SEB bankas mokėjimo kortele „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai iš A. S. įgytu PIN kodu, AB SEB bankas bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną 15.39 val. 50 sek.–17.56 val. 27 sek. per kelis kartus išgrynino 2000 Lt (579,24 Eur), 2000 Lt (579,24 Eur), 1800 Lt (521,32 Eur), 1000 Lt (289,62 Eur), iš viso – 6800 Lt (1969,42 Eur). R. K. prie gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., perdavė R. V. išgrynintus 13 000 Lt (3765,06 Eur), kuris, pasilikęs nenustatytą pinigų dalį, likusius perdavė kitam organizuotos grupės nariui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas.

R. K. 2012 m. gruodžio 22 d. AB SEB bankas bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš A. S. minėtos sąskaitos AB SEB bankas 12.47 val. 20 sek.–15.45 val. 59 sek. per kelis kartus išgrynino 1800 Lt (521,32 Eur), 1600 Lt (463,39 Eur), 1500 Lt (434,43 Eur), 1550 Lt (448,91 Eur), iš viso – 6450 Lt (1868,05 Eur) ir, pasilikęs 1800 Lt (521,32 Eur), likusius 4650 Lt (1346,73 Eur) perdavė R. V. jo bute, kuris tą pačią dieną savo bute, pasilikęs nenustatytą užvaldytų lėšų dalį, likusius pinigus perdavė kitam organizuotos grupės nariui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. S. ir G. J. dėl kaltinimų pagal BK 215 straipsnio 1 dalį buvo išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

2. Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, neobjektyviai ir netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, neatsižvelgė į kai kurias bylos aplinkybes, konstatavo, kad šis teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, kad kaltinamųjų veiksmuose nėra nusikalstamų veikų subjektyviojo požymio – tyčios. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio dalį panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį.

3. Kasaciniu skundu nuteistieji A. S. ir G. J. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, susijusį su jų pripažinimu kaltais ir nuteisimu, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, jų veiksmus perkvalifikuojant pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį bei sumažinant jiems paskirtas bausmes ir iš jų priteistos žalos dydį iki 3461,54 Eur.

3.1. Kasatoriai nurodo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog jie veikė tiesiogine tyčia. Taip pat kasatoriai, atsižvelgdami į apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad tiek G. J., tiek T. P. suprato savo neteisėto ir nusikalstamo elgesio pobūdį ir galimas pasekmes, tačiau tai neatgrasė jų nuo tokių veiksmų, teigia, jog toks tyčios turinys būdingas netiesioginei tyčiai (BK 15 straipsnio 3 dalis), todėl teismas jų veiksmų negalėjo kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Jeigu nusikalstamos veikos sudėtis yra kvalifikuota ir kvalifikuojančio požymio atžvilgiu asmens tyčia yra neapibrėžta, asmuo turėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčia padarytą nusikalstamą veiką, atitinkančią paprastosios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kasatorių manymu, juos nuteisti už sukčiavimą, dalyvaujant organizuotoje grupėje, galima tik įrodžius, kad jie suprato veiką vykdantys organizuotoje grupėje, žinojo apie pareigų pasiskirstymą bei kitus organizuotą grupę apibūdinančius požymius ir norėjo (siekė) organizuotos grupės padarytos veikos pasekmių.

3.2. Kasatoriai nurodo, kad A. S. buvo paprašytas surasti asmenį, į kurio sąskaitą būtų galima pervesti, o po to išgryninti pinigus; tą prašymą jis perdavė G. J., o šis – nuteistajam T. P., kurio veiksmai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Nei A. S., nei G. J. nebuvo žinomi tokio prašymo tikrieji tikslai ir motyvai, todėl jie negalėjo žinoti sugalvotos nusikalstamos veikos plano ir mechanizmo, t. y. kad į T. P. banko sąskaitą pateks pinigai, pasisavinti sukčiaujant. Anot kasatorių, G. J. pokalbis su T. P. „Facebook“ tinkle savaime neįrodo kasatorių tiesioginės tyčios daryti nusikalstamą veiką buvimo, nes pokalbio metu buvo kalbama apie tam tikrus pavojus, jų nedetalizuojant, atliekant tam tikrus veiksmus, bet ne apie konkrečią nusikalstamą veiką. Dėl to, byloje nenustačius organizuotai grupei konstatuoti būtiną požymį – išankstinį susitarimą bendrai daryti nusikalstamą veiką (tiesioginę apibrėžtą tyčią), negalima konstatuoti ir buvus organizuotą grupę. Kasatoriai pažymi, kad organizuota grupė nuo paprasto bendrininkavimo skiriasi tvirtais ir besitęsiančiais bendrininkų ryšiais, kai tuo tarpu jų dalyvavimas nusikalstamoje veikoje buvo vienkartinis, t. y. epizodinis, bei atsitiktinis.

3.3. Be to, kasatoriai teigia, kad jie buvo nuteisti už vieno sunkaus nusikaltimo padarymą. Pasak kasatorių, nagrinėjamu atveju organizuotos grupės sukūrimas turėjo būti vertinamas kaip nusikalstamos veikos darymo būdas ir priemonė, padėsianti palengvinti padaryti nusikalstamą veiką, bet ne kaip tikslo daryti sunkų nusikaltimą buvimas. Be to, kasatorių manymu, organizuotos grupės sukūrimas pats savaime nėra nusikalstama veika, todėl vien dėl šio požymio negalima jų veikos kvalifikuoti kaip padarytos organizuota grupe.

3.4. Kasatoriai atkreipia dėmesį ir į tai, kad G. J. veiksmai buvo atlikti po to, kai sukčiavimas buvo baigtas, t. y. po to, kai iš UAB „A“ sąskaitos buvo pervesta 12 000 Lt (3475,44 Eur) į T. P. sąskaitą. Dėl to, kasatorių manymu, jie, nežinodami apie piniginių lėšų patekimo į T. P. sąskaitą konkretaus mechanizmo, tačiau galėdami numanyti, kad tai atsitiks nusikalstamu būdu, galėtų atsakyti kaip padėjėjai, darant BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Tai atitiktų ir neapibrėžtos tyčios turinį. Kasatoriai pažymi, kad jų veiksmai yra analogiški T. P. atliktiems veiksmams, tačiau, skirtingai nuo jų (kasatorių), T. P. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Dėl to, jų manymu, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra nenuoseklus ir prieštaringas, teisės normos aiškinamos ir taikomos nevienodai.

3.5. Kasaciniame skunde nesutinkama su civilinio ieškovo AB SEB banko civilinio ieškinio išsprendimu, solidariai iš jų ir kitų nuteistųjų priteisiant 9209,34 Eur žalai atlyginti, ir nurodoma, kad pagal BPK 109 straipsnį teisė reikalauti atlyginti padarytą žalą kyla, jeigu ji yra padaryta nusikaltimu, kurio padarymu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu asmuo yra pripažintas kaltu. Anot kasatorių, jie pripažinti kaltais tik dėl 3461,54 Eur UAB „A“ lėšų pasisavinimo. Dėl kitų nusikalstamų veikų, tarp jų padarytų organizuota grupe, jie kaltais pripažinti nebuvo, todėl nebuvo teisinio pagrindo iš jų priteisti didesnę kaip 3461,54 Eur sumą.

4. Nuteistųjų A. S. ir G. J. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymio – organizuotos grupės – taikymo

5. Kasatoriai nurodo, kad teismai nepagrįstai juos pripažino padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą, dalyvaujant organizuotoje grupėje, nes nenustatė šios bendrininkavimo formos subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios. Pasak kasatorių, jie atliko tik tam tikrus veiksmus, apie visą nusikalstamos veikos planą ir mechanizmą nežinojo, todėl šiuo atveju jų veiksmai atitiko padėjėjų vaidmenį ir turėjo būti kvalifikuojami pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

6. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už sukčiavimą tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Taigi, vienas iš sukčiavimą kvalifikuojančių požymių yra organizuota grupė, todėl sukčiavimas, padarytas dalyvaujant organizuotoje grupėje (BK 182 straipsnio 2 dalis), inkriminuojamas tuo atveju, kai grupė atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytus požymius.

7. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

7.1. Pagal teismų praktiką, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-301-924/2015). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015). Tai reiškia, kad nebūtina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tokie organizuotoje grupėje veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais.

8. Iš apeliacinės instancijos teismo baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad sukčiavimo mechanizmas buvo toks: 1) R. V. internetu susirašinėjo su asmeniu (kuris yra ieškomas ir dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas), vardu „S.“, pasiūliusiu dalyvauti užvaldant svetimas pinigines lėšas; R. V. šį pasiūlymą priėmė, susitarė dėl veikos padarymo būdo (neteisėtai pervedant svetimas pinigines lėšas ir jas vėliau skubiai išgryninant) ir savo vaidmens bendroje nusikalstamoje veikoje (surandant asmenis, kurie duotų pasinaudoti jų sąskaitomis, atidarytomis AB SEB banke, kad į jas būtų galima pervesti pinigus iš kitų sąskaitų; vėliau tie asmenys, kuriems priklauso sąskaitos, pervestus į jų sąskaitas pinigus skubiai išgrynintų ir pasidalytų su bendrininkais); 2) R. V. pasiūlė atskirai R. K. ir atskirai A. S. už atlygį išgryninti kitų asmenų pinigus, papasakojo planą ir su kiekvienu jų atskirai susitarė, kad surastų asmenis, kurių sąskaitomis būtų galimybė pasinaudoti pinigams išgryninti; 3) A. S., vykdydamas susitarimą, pasiūlymą už atlygį išgryninti kitų asmenų pinigus pateikė G. J., papasakojo planą ir susitarė, kad jis suras tokius asmenis; G. J., vykdydamas susitarimą, surado T. P., jam papasakojo apie planą ir iš jo neteisėtai įgijo jo asmens ir elektroninės bankininkystės duomenis, kuriuos perdavė A. S., šis – R. V., o tas – ieškomam asmeniui; 4) R. K., vykdydamas susitarimą, surado apie šią nusikalstamą veiką nežinančius A. S. ir K. Ž., neteisėtai iš jų įgijo tapatybės duomenis, mokėjimo kortelę, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis ir juos perdavė R. V., o šis – ieškomam asmeniui; 5) tada ieškomas asmuo neteisėtai atliko finansines operacijas – panaudodamas neteisėtai įgytus UAB „A“ darbuotojos R. U., A. Š., J. S., UAB „E“ darbuotojos V. S., V. P., T. C., G. K., D. K. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, suformavo ir atliko pervedimus iš jų sąskaitų į A. S., K. Ž. ir T. P. sąskaitas; po to ieškomas asmuo apie atliktus pervedimus informavo R. V., šis liepė A. S. ir R. K. išgryninti šias į A. S., K. Ž. ir T. P. sąskaitas pervestus pinigus; 6) A. S., vykdydamas R. V. nurodymą, išgryninti į T. P. sąskaitą pervestus pinigus nurodė G. J., o šis – T. P.; T. P. tai atlikus, dalį pinigų jis pasiliko sau, dalį – perdavė G. J., šis – A. S., o tas – R. V., kuris pasilikęs dalį pinigų, kitą dalį jų perdavė asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas; 7) R. K., vykdydamas R. V. nurodymą išgryninti į K. Ž. sąskaitą pervestus pinigus, nurodė K. Ž., kuri tai padariusi dalį pinigų pasiliko sau, likusius – atidavė R. K.; R. K. į A. S. sąskaitą pervestus pinigus išgrynino pats, juos perdavė R. V., kuris pasilikęs dalį pinigų, kitą dalį jų perdavė asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas.

8.1. Taigi, R. V. kartu su asmeniu, kuris yra ieškomas ir dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, subūrė ir vadovavo organizuotai asmenų grupei, atskirai koordinuodamas R. K. ir A. S. veiksmus, kurie tarpusavyje susiję nebuvo ir atitinkamam kiekvieno iš jų nusikalstamam tikslui pasiekti jų veiksmų tarpusavio ryšio nereikėjo.

8.2. Kaip minėta, R. K. dalyvavimas organizuotos grupės veikloje pasireiškė tuo, kad jis R. V. nurodymu surado A. S. ir K. Ž., iš jų neteisėtai įgijo asmens ir elektroninės bankininkystės duomenis ir, ieškomam asmeniui neteisėtai atlikus finansines operacijas – pervedus iš A. Š., J. S., UAB „E“, V. P., T. C., G. K., D. K. banko sąskaitų į jų sąskaitas iš viso 19 790 Lt (5731,58 Eur), dalį pinigų, nurodžius R. V., išgrynino pats, kitą dalį nurodė išgryninti K. Ž., šiuos pinigus perdavė R. V., o šis – asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas.

8.3. A. S. ir G. J. dalyvavimas organizuotos grupės veikloje pasireiškė tuo, jog A. S. R. V. nurodymu surado G. J., o šis – T. P., iš jo neteisėtai įgijo asmens ir elektroninės bankininkystės duomenis ir, ieškomam asmeniui neteisėtai atlikus finansinę operaciją – pervedus iš UAB „A“ banko sąskaitos į jo banko sąskaitą 12 000 Lt (3475,44 Eur), R. V. liepus A. S., šis – G. J., o tas – T. P., T. P. išgrynino 11 952 Lt (3461,54 Eur), kuriuos perdavė G. J., šis – A. S., tas – R. V., o jis – asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas.

8.4. Kiekvienas bendrininkas atsako už savo asmeninę veiką, už tai ką aprėpė jo tyčia. Pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes matyti, kad A. S. ir G. J. susitarimas (tyčia) daryti nusikalstamas veikas buvo ne su visais apskritai organizuotoje grupėje dalyvavusiais nariais, o tik grupėje su R. V., asmeniu, kuris yra ieškomas ir dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, kitu asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir T. P., veikusiu bendrininkų grupe. Duomenų, kad A. S. ir G. J. tyčia apėmė ir susitarimą daryti nusikalstamas veikas su R. K., nėra. Dėl to nagrinėjamu atveju, atsakant į kasatorių kasacinio skundo argumentus ir sprendžiant, ar apeliacinės instancijos teismas pagrįstai A. S. ir G. J. nusikalstamus veiksmus pripažino kaip padarytus dalyvaujant organizuotoje grupėje, aktualus būtent šių minėtų asmenų tarpusavio vaidmuo ir ryšys apgaule įgyjant UAB „A“ pinigines lėšas.

9. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą ir įvertinęs įrodymų visumą, nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius A. S. ir G. J. bendrininkavimo organizuota grupe su R. V., asmeniu, kuris yra ieškomas ir dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, T. P. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, požymius: atitinkamą dalyvių skaičių, susitarimą daryti vieną sunkų nusikaltimą, veiklos organizuotumo lygį, aptarė vaidmenų pasiskirstymą. Be to, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje aprašė ne tik organizuotos grupės bendrai padarytą nusikaltimą, bet ir nurodė, kaip toje nusikalstamoje veikoje dalyvavo kiekvienas iš bendrininkų.

9.1. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nors A. S. ir G. J. savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau pažymėtina, kad, sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-693/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų (BPK 20 straipsnis), nustatė, kad tiek A. S., tiek G. J. suprato savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad veikoje dalyvauja atlikdami tam tikras užduotis ar vaidmenis kartu su kitais asmenimis (R. V., asmeniu, kuris yra ieškomas ir dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, kitu asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, T. P., veikusiu bendrininkų grupe), jų grupės narių veiksmai buvo aptarti, suderinti, t. y. jie suvokė, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai ir savo vaidmenį jos daromame nusikaltime. Tiek susitarimo apimtis, tiek būtinų kiekvieno jų konkrečių veiksmų pobūdis, siekiant bendro tikslo – neteisėtai išgryninti svetimus pinigus, jiems buvo aiškūs. Be visų šių organizuotos grupės narių pastangų ir indėlio į bendrą nusikalstamą sumanymą, nebūtų įgyvendintas nusikalstamas sumanymas, kiekvieno jų veiksmai buvo būtini, kad būtų apgaule įgyjamos UAB „A“ piniginės lėšos. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti priešingų išvadų. Atsižvelgiant į tai, atmestini ir kasatorių argumentai, kad jų padaryti veiksmai turėjo būti vertinami kaip padėjėjų (BK 24 straipsnio 6 dalis), nes jų padaryti veiksmai ir indėlis į bendrą padarytą nusikalstamą veiką atitinka vykdytojų (BK 24 straipsnio 3 dalis) organizuotoje grupėje požymius.

9.2. Organizuotos grupės požymio buvimo A. S. ir G. J. veikoje nepaneigia ir jų kasaciniame skunde nurodyti argumentai, kad jie pažinojo ne visus organizuotos grupės narius. Pažymėtina, kad, konstatuojant tokią bendrininkavimo formą, nebūtina, jog visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka abipusio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai; tai, kaip minėta, ir nustatyta šioje byloje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad protingas nagrinėjamoje byloje nustatytos situacijos vertinimas leidžia daryti išvadą, jog A. S. ir G. J., būdami suaugę, pakaltinami asmenys, turintis supratimą apie pinigus, turėjo suvokti, kad asmenys, už atlygį siūlydami įsitraukti į ne jiems priklausančių ar neaiškios kilmės pinginių lėšų išgryninimo procesą ir nurodydami atlikti labai konkrečius veiksmus, tai atlieka, siekdami nusikalstamų tikslų ir bendrininkaudami su kitais asmenimis. Savo valia tapdami šios nusikalstamos veikos dalyviais, suprasdami, kad jie atlieka dalį veiksmų, būtinų šiam nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, nuteistieji suvokė, jog jie vykdo bendrą organizuotą susitarimą sukčiauti, ir to siekė. Asmuo, gavęs pasiūlymą už užmokestį dalyvauti ne jiems priklausančių ar neaiškios kilmės pinigų išgryninimo procese, gali sąmoningai nesidomėti, kieno tie pinigai, kodėl juos reikia išgryninti ir pan., tačiau toks elgesys neteisėtai, apgaule įgyjamo svetimo turto dalyvaujant organizuotoje grupėje atveju negali būti vertinamas nei kaip asmenų, dalyvavusių sukčiaujant organizuotoje grupėje, baudžiamąją atsakomybę šalinanti, nei kaip kaltę paneigianti aplinkybė.

9.3. Nepaneigia organizuotos grupės buvimo ir ta kasatorių nurodoma aplinkybė, kad T. P., kurį surado G. J., vykdydamas A. S. nurodymą, leido organizuotos grupės nariams pasinaudoti jo sąskaita banke ir pervesti į jo sąskaitą pinigines lėšas, gautas nusikalstamu būdu, sutiko už tai gauti piniginį atlygį, apeliacinės instancijos teismo buvo nuteistas ne kaip padaręs sukčiavimą dalyvaudamas organizuotoje grupėje pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaip padaręs sukčiavimą bendrininkų grupe. Šiame kontekste pažymėtina, kad bendrininkavimas, taigi ir bendrininkavimas organizuotos grupės forma, yra tyčinis veiksmas (BK 24 straipsnio 1 dalis). Asmenys, objektyviai tam tikrais veiksmais prisidėję prie organizuotos grupės padarytos nusikalstamos veikos, bet subjektyviai nesuvokę kitų asmenų vaidmens ir aukštesnio organizuotumo lygio, būdingo šiai bendrininkavimo formai, nėra organizuotos grupės nariai. Byloje nustatytos aplinkybės, kad T. P. nusikalstama veika pasireiškė tik vienkartiniu į jo sąskaitą nusikalstamu būdu gautų piniginių lėšų išgryninimu ir perdavimu G. J., T. P. daugiau jokių neteisėtų veiksmų neatliko, su organizuotos grupės nariais jokių kontaktų neturėjo ir daugiau jokių pavedimų neatliko. Tuo tarpu, kaip minėta pirmiau, tiek A. S., tiek G. J. atlikti veiksmai pagal susitarimo lygį ir tyčią, vaidmenų pasiskirstymą, tarpusavio ryšį su kitais organizuotos grupės nariais peržengia bendrininkų grupės veikimo (organizuotumo) lygį, t. y. jie veikė pagal aukštesnį ir sudėtingesnį organizuotumo lygį nei T. P. bendrininkų grupe.

10. Taigi, esant tokioms baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas teisingai ir pagrįstai pripažino, kad nuteistieji A. S. ir G. J. sukčiavimą padarė dalyvaudami organizuotoje grupėje ir pagrįstai yra nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

11. Nors kasatoriai kasaciniame skunde, be prašymo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, perkvalifikuojant jų veiksmus, sumažinant jiems paskirtas bausmes ir iš jų priteistos žalos dydį, reiškia ir kitą alternatyvų prašymą – panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, tačiau toks jų prašymas – deklaratyvus, skunde teiginių, pagrindžiančių tokį prašymą, nėra.

12. Be to, kasatoriai prašymą sumažinti jiems paskirtas bausmes sieja su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu (BK 182 straipsnio 2 dalimi), tačiau, nustačius, kad jų veikai baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas jiems netinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias normas.

13. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. S. ir G. J. veikai baudžiamasis įstatymas – BK 182 straipsnio 2 dalis – pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes pritaikytas tinkamai.

Dėl civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo išsprendimo

14. Kasatoriai nuteistieji prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš jų ir kitų nuteistųjų solidariai civiliniam ieškovui AB SEB bankui priteista 9209,34 Eur žalos atlyginimo, ją sumažinant iki 3461,54 Eur, nes jie pripažinti kaltais ir nuteisti tik dėl UAB „A“ priklausančių 3461,54 Eur pasisavinimo.

15. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys.

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualios ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos, reglamentuojančios asmenų atsakomybės pagrindus, apimtį ir sąlygas, nusikalstama veika padarius žalą. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys. Taigi, bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai.

CK 6.279 straipsnio 4 dalyje nustatyta to paties straipsnio 1 dalies išimtinė taisyklė, reglamentuojanti atvejus, kai keli asmenys atliko atskirus, o ne bendrus veiksmus. Įrodžius, kad žala atsirado būtent dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, atsako tik tas asmuo, o kitiems asmenims atsakomybė neatsiranda. Tada būtina nustatyti, kad tarp jų veiksmų ir žalos nėra priežastinio ryšio, o toks ryšys sieja žalą ir kito asmens veiksmus.

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad AB SEB bankas ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 9209,34 Eur (31 798 Lt) žalos atlyginimo, nurodydamas, kad šio banko klientai, iš kurių sąskaitų buvo atlikti neteisėti pervedimai ir pasisavinti pinigai, patyrė žalos, kurią bankas jiems atlygino.

17. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžiu civilinio ieškovo AB SEB banko ieškinį patenkino visiškai ir priteisė solidariai: 1) iš nuteistųjų R. V., R. K., A. S., G. J. ir T. P. – 3461,54 Eur žalai atlyginti; 2) iš nuteistųjų R. V., R. K., A. S., G. J. – 5747,80 Eur žalai atlyginti.

18. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad, sukčiaudami organizuota grupe, R. V., asmuo, kuris yra ieškomas ir dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, A. S., G. J., asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, o T. P. – bendrininkų grupe, dalyvavo apgaule įgyjant UAB „A“ pinigines lėšas – 3461,54 Eur. Taip pat nustatyta, kad A. S. ir G. J. nedalyvavo apgaule įgyjant A. Š., J. S., UAB „E“, V. P., T. C., G. K., D. K. pinigines lėšas; taigi, vadovaujantis CK 6.279 straipsnio 4 dalies nuostatomis, už žalą, atsiradusią kitų asmenų padarytais veiksmais (R. V., asmens, kuris yra ieškomas ir dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, R. K. ir asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas), jie nėra atsakingi. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje netinkamai, nesilaikydamas civilinio ieškinio išsprendimą teisme reglamentuojančių BPK ir CK nuostatų, išsprendė civilinio ieškinio klausimą – nepagrįstai 5747,80 Eur žalos atlyginimą solidariai, be R. V. ir R. K., priteisė ir iš nuteistųjų A. S. bei G. J.. Be to, paminėtina ir tai, kad tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamojo ir kito asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą procesą, veiksmais, visa žala priteisiama iš nuteisto asmens; vėliau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu. Atsižvelgiant į visa tai, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio keistina, 5747,80 Eur žalos atlyginimą solidariai priteisiant tik iš nuteistųjų R. V. ir R. K..

19. Minėti apeliacinės instancijos teismo padaryti pažeidimai, netinkamai išsprendžiant civilinį ieškinį, turėjo įtakos ir nuteistajam R. K., dėl kurio kasacinis skundas nebuvo paduotas.

19.1. Pagal BPK 376 straipsnio 1, 2 dalis teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Jeigu byloje nuteisti keli asmenys, teismas išnagrinėja bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs paduotas skundas. Tačiau jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai BPK pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teisėtas yra nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų.

19.2. Atsižvelgiant į tai, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes R. K. nedalyvavo apgaule įgyjant UAB „A“ pinigines lėšas – 3461,54 Eur, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai 3461,54 Eur žalos atlyginimą solidariai, be R. V., A. S., G. J., T. P., priteisė ir iš nuteistojo R. K.. Dėl to, vadovaujantis BPK 376 straipsnio 2 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio keistina, 3461,54 Eur žalos atlyginimą solidariai priteisiant tik iš nuteistųjų R. V., A. S., G. J. ir T. P..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 5 d. nuosprendį:

priteisti iš R. V., A. S., G. J. ir T. P. solidariai civiliniam ieškovui AB SEB bankui 3461,54 Eur turtinei žalai atlyginti;

priteisti iš R. V. ir R. K. solidariai civiliniam ieškovui AB SEB bankui 5747,80 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kitas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalis palikti galioti nepakeistas.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Olegas Fedosiukas

Artūras Pažarskis