Civilinė byla Nr. 3K-3-135-686/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40338-2015-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.7; 2.5.9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Andžej Maciejevski,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens O. O. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. G. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – O. O., M. G. (M. G.), E. G. (E. G.), D. O., D. O. (D. O.), Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notarė Nijolė Jokūbauskienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl termino, nuo kada skaičiuojamas antros eilės įpėdinių teisės paveldėti turtą atsiradimas, kai pirmos eilės įpėdiniui neatnaujinamas terminas palikimui priimti ir netenkinamas jo prašymas pripažinti, jog palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Pareiškėja prašė teismo atnaujinti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po jos motinos N. R. mirties, priimti. Pareiškėja nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 6 d. mirė jos motina; pagal 2010 m. liepos 7 d. asmeninį testamentą jos motina N. R. visą savo turtą paliko vaikaitei suinteresuotam asmeniui O. O. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimu asmeninis testamentas pripažintas negaliojančiu. Pripažinus teismo sprendimu mirusiosios asmeninį testamentą negaliojančiu, atsirado naujų aplinkybių, dėl kurių ji kreipiasi į teismą, prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 18 d. nutartimi atmetė pareiškimą.
Teismas nustatė, kad 2010 m. rugsėjo 6 d. mirė pareiškėjos motina N. R.; po jos mirties suinteresuotas asmuo O. O. kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti 2010 m. liepos 7 d. asmeninį testamentą; teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartimi toks jos pareiškimas tenkintas, todėl ji priėmė palikėjos turtą; Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimu už akių nuspręsta pareiškėją ir M. G. iškeldinti iš buto (duomenys neskelbtini), ir sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) 68 sklype; 2012 m. liepos 3–4 d. pareiškėja ir jos sūnus M. G. priverstinai iškeldinti; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1192-808/2015) N. R. asmeninis testamentas ir O. O. paveldėjimo teisės 2011 m. rugsėjo 15 d. liudijimas pripažinti negaliojančiais, atmestas reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po N. R. mirties Ž. G. ir M. G. priėmė palikimą, pradėdami faktiškai jį valdyti; 2010 m. kovo 8 d. – 2010 m. spalio 26 d. pareiškėja dirbo, nėra duomenų apie tai, kada ji buvo laikinai nedarbinga dėl ligos, gavo ligos ar neįgalumo pašalpą; nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2012 m. kovo 16 d. pareiškėja buvo registruota darbo biržoje.
Iš prijungtos paveldėjimo bylos teismas nustatė, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarei N. Jokūbauskienei buvo pateikusi tik O. O.; notarės 2011 m. rugsėjo 5 d. pranešime nurodyta pareiškėjai, jog iki 2011 m. rugsėjo 13 d. ji turi pareikšti savo valią dėl privalomosios dalies išdavimo.
Civilinėje byloje Nr. 2-1192-808/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2015 m. birželio 29 d. sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės dėl palikimo priėmimo yra reikšmingos ir šioje byloje. Minėtoje byloje nustatyta, kad Ž. G. mirusiosios turtu nesirūpino kaip savu, nesiekė sumažinti buvusių skolų, pagerinti turto; jos sudaryta sutartis dėl langų keitimo, kuri nebuvo apmokėta, taip pat tai, jog pati pareiškėja turėjo skolų, neleidžia daryti išvados apie nuolatinį rūpinimąsi paveldėtu turtu kaip savu; po N. R. mirties O. O. apmokėjo visas mirusiosios skolas. Vilniaus miesto apylinkės teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja Ž. G. priėmė mirusiosios turtą, pradėdama faktiškai jį valdydama.
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja praleido įstatyme nustatytą terminą mirusiosios palikimui priimti. Aplinkybė, kad pareiškėja stokoja teisinio išprusimo, todėl manė tinkamai priėmusi palikimą (pradėdama faktiškai jį valdyti), nepripažinta svarbia, lėmusia termino praleidimą. Pareiškėja turi specialųjį vidurinį (aukštesnįjį) psichologijos pedagoginį išsilavinimą, o kreipimasis į notarą nereikalauja specialiųjų žinių. Teismas nepripažino svarbia ir aplinkybės, kad pareiškėja turėjo finansinių sunkumų, todėl nesikreipė į notarą. Sunki materialinė padėtis susiklostė dėl pareiškėjos valios, o pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo pateikimas nereikalauja didelių finansinių resursų. Neįrodyta aplinkybė, kad pareiškėja visą gyvenimą gyveno palikėjai priklausančiame bute, turėjo išeiti iš darbo dėl N. R. būklės, panaudoti savo santaupas; pareiškėja nedirbo. Pareiškėja į teismą kreipėsi praėjus penkeriems metams nuo palikėjos mirties, palikėjos turtu nesirūpino.
Įvertinęs praleisto termino ilgą trukmę, pareiškėjos pasyvumą palikimo atžvilgiu iki jos iškeldinimo iš palikto turto, taip pat tai, kad pareiškėjai vienai priėmus palikimą iš esmės nukentėtų vaikaitės O. O. turtiniai interesai, nes būtent ši mokėjo skolas ir kitus su turtu susijusius mokesčius, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Teismas išaiškino, kad pirmos eilės įpėdiniams nepriėmus palikimo, pagal įstatymą paveldi mirusio asmens antros eilės įpėdiniai (šiuo atveju į bylą įtraukti vaikaičiai) lygiomis dalimis. Tokie asmenys gali pareikšti savo valią priimti palikimą per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2016 m. liepos 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėja neatliko aktyvių veiksmų palikimui per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą priimti, nebuvo suvaržyta jos galimybė dalyvauti paveldėjimo procese, atsižvelgdamas į teisingo pareiškėjos ir suinteresuoto asmens, kurio teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansą, pagrįstai neatnaujino praleisto termino. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės negali būti traktuojamos kaip objektyvios priežastys, sutrukdžiusios jai atlikti palikimo priėmimo veiksmus, o kitų svarbių aplinkybių, trukdžiusių įgyvendinti teisę į palikimo priėmimą, nenurodyta.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo O. O. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartyje pateiktą išaiškinimą, kad pagal įstatymą paveldi antros eilės įpėdiniai (į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis įtraukti vaikaičiai) lygiomis dalimis ir kad jie gali pareikšti savo valią priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo, t. y. per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį dėl palikimo priėmimo į notarą turi būti kreipiamasi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Bylos duomenimis, nustatyta, kad palikėja N. R. mirė 2010 m. rugsėjo 6 d., į civilinę bylą Nr. 2-1192-808/2015 pateiktas 2015 m. lapkričio 9 d. notarės N. Jokūbauskienės raštas, patvirtinantis, kad 2010 m. rugsėjo 27 d. pradėta paveldėjimo byla Nr. 171/2010, kurioje dėl palikimo priėmimo kreipėsi mirusiosios vaikaitė O. O.; pareiškimą dėl palikimo 2010 m. gruodžio 3d. Vilniaus miesto 16-ajam notarų biurui taip pat pateikė mirusiosios vaikaitė D. O. Taigi vaikaitės O. O. ir D. O. įstatyme nustatytu būdu išreiškė valią priimti palikimą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kiti palikėjos įpėdiniai (Ž. G., M. G. ir E. G.) įstatymo nustatyta tvarka priėmė palikimą ar kreipėsi į notarą dėl jo palikimo.
Pagal CK 3.50 straipsnio 4 dalį asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, jei kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kol įpėdinis, turintis teisę paveldėti pirmasis, per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą. Kai įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, taip pat atsisako jį priimti, nesant kitų tos pačios eilės įpėdinių, teisė priimti palikimą pereina kitiems asmenims, iki tol neturėjusiems šios teisės, t. y. paskesnės eilės įpėdiniams (CK 5.50 straipsnio 4 dalis). Tokie asmenys teisę priimti palikimą įgyja nuo savo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009) ir šis terminas skaičiuojamas nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kai palikimo atsisako prieš tai turėjęs teisę priimti palikimą įpėdinis arba baigiasi tokio įpėdinio terminas palikimui priimti. Kitoks teisės normų aiškinimas reikštų, kad asmenys turi kreiptis dėl palikimo priėmimo, nors paveldėjimo teisė jiems dar neatsirado.
Šiuo atveju antros eilės įpėdiniai E. G. ir M. G. pareiškimą dėl palikimo priėmimo turėjo pateikti nuo 2010 m. gruodžio 7 d. iki 2011 m. kovo 6 d., kai sužinojo apie palikėjos mirtį ir apie tai, kad Ž. G. (pirmos eilės įpėdinė) nesikreipė į notarų biurą. Bylą nagrinėję teismai nesiaiškino, dėl kokių priežasčių antros eilės įpėdiniai praleido terminą palikimui priimti.
Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. procesiniu sprendimu nustatyta, kad pirmos eilės įpėdinė nepriėmė palikimo, pradėdama jį faktiškai valdyti, ir panaikintas paveldėjimo teisės liudijimas. Teismo sprendimas apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo 2015 m. liepos 30 d., todėl nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2015 m. spalio 30 d. E. G. ir M. G. buvo atsiradusi teisė paveldėti, tačiau jie per 3 mėnesius neišreiškė valios dėl palikimo priėmimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, išaiškino suinteresuotiems asmenims E. G. ir M. G. apie jų teisę kreiptis dėl palikimo priėmimo, nenustatyta, dėl kokių priežasčių suinteresuoti asmenys per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė į notarą. Įstatymo reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymas lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Pažymėtina ir tai, kad antros eilės įpėdiniai net neprašė pratęsti termino palikimui priimti, kaip ir nuo palikimo atsiradimo pradžios nereiškė noro priimti palikimą. Taigi pirmosios instancijos teismo argumentas, kad šiuo atveju antros eilės įpėdiniai gali kreiptis dėl palikimo priėmimo, prieštarauja palikimo priėmimo teisės normų taikymo praktikai.
Pareiškėja Ž. G. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka, t. y. pareiškėja apeliaciniame skunde nekėlė klausimo dėl termino antros eilės įpėdiniams palikimui priimti atnaujinimo, kasatorė taip pat neskundė šios nutarties dalies. Taigi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 341 straipsnio 1 punktą negalima kasacija dėl nutarties dalies, neperžiūrėtos apeliacine tvarka.
Teismai nenagrinėjo aplinkybių dėl suinteresuotų asmenų E. G. ir M. G. elgesio ir atliktų veiksmų palikėjos palikimui priimti, t. y. jos nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to kasatorė nepagrįstai pateikia ir analizuoja tokias aplinkybes. Pažymima, kad iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo pirmos eilės įpėdine buvo laikoma pareiškėja, kuri skirtingais būdais siekė įgyvendinti teisę priimti motinos palikimą. Tačiau teismai neanalizavo E. G. ir M. G. veiksmų priimant palikimą. Teisme nebuvo analizuojamas klausimas, nuo kada antros eilės įpėdiniai turėjo kreiptis į notarą išreikšti valią dėl palikimo priėmimo. Kasatorė įvardija du terminus, su kuriais sieja suinteresuotų asmenų kaip antros eilės įpėdinių teisės į palikimą atsiradimą. Pareiškėjos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas įsiteisėjo 2016 m. birželio 7 d., todėl tik nuo šio termino pripažintinas antros eilės įpėdinių teisės į palikimą atsiradimas.
Pirmosios instancijos teismas netaikė termino atnaujinimo instituto antros eilės įpėdiniams palikimui priimti, nes laikė, kad antros eilės įpėdinių subjektinė teisė priimti palikimą net nebuvo atsiradusi, o antros eilės įpėdiniai valią priimti palikimą galės įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nutarčiai. Būtent dėl to apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokių motyvų dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto termino antros eilės įpėdiniams priimti palikimą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl galimybės kasacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvus
Pareiškėja Ž. G. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pareiškimą atmetė konstatavę, kad pareiškėja neįrodė svarbių priežasčių atnaujinti terminą. Tačiau pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje išaiškino, kad, pirmos eilės įpėdiniams nepriėmus palikimo, pagal įstatymą paveldi mirusio asmens antros eilės įpėdiniai (šiuo atveju vaikaičiai, į bylos nagrinėjimą įtraukti kaip suinteresuoti asmenys) lygiomis dalimis. Asmenys gali pareikšti savo valią priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 4 dalis), t. y. per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Kasatorė, neginčydama apeliacinės instancijos teismo rezoliucinės dalies, kuria pareiškėjos Ž. G. pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo buvo atmestas, prašo pašalinti iš pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų minėtą išaiškinimą kaip nepagrįstą ir perteklinį.
Pareiškėja atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl šios dalies nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka, nes pareiškėja savo atskirajame skunde tokio klausimo nekėlė, o kasatorė neskundė nutarties apeliacine tvarka, todėl pagal CPK 341 straipsnį negalima kasacija dėl nutarties dalies, neperžiūrėtos apeliacine tvarka. Tokius atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais.
Bylos duomenimis, kasatorė atskiruoju skundu skundė pirmosios instancijos teismo nutartį ir prašė nekeičiant nutarties rezoliucinės dalies panaikinti nutartyje pateiktą išaiškinimą dėl antros eilės įpėdinių paveldėjimo, nurodydama, kad įstatyme nustatytu terminu nepriėmusiems palikimo įpėdiniams tokiu būdu neatsiras jokių neigiamų teisinių padarinių. Kasatorės atskirąjį skundą teismas atsisakė priimti nurodydamas, kad kasatorė neturi suinteresuotumo skųsti jai palankų teismo sprendimą. Tokios aplinkybės patvirtina kasatorės siekį pašalinti iš nutarties motyvuojamosios dalies ginčijamą pirmosios instancijos teismo išaiškinimą, todėl negali užkirsti kelio šį išaiškinimą skųsti kasacine tvarka.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas pareikšto ieškinio ar apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, tiria ir vertina įvairias bylos aplinkybes, pasisako, kurias aplinkybes laiko nustatytomis, teisiškai jas kvalifikuoja, nurodo, kokie teisiniai santykiai saisto ar, priešingai, nesaisto bylos šalių (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis). Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir res judicata (lot. teismo galutinai išspręstas klausimas) galią (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje, siekdamas teisingai išspręsti konkretų ginčą, teismas gali konstatuoti aplinkybes ir padaryti išvadas, kurios ne tik tiesiogiai siejasi su teismo sprendimo (nutarties) rezoliucine dalimi ir ją pagrindžia, bet gali sukelti atskirus teisinius padarinius ir už konkretaus ginčo (bylos) ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015).
Minėtoje nutartyje kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė kasaciniu skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodyta teismų praktika, konstatuoja, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo išaiškinimas turi svarbią teisinę reikšmę, nes apibrėžia ir nustato byloje suinteresuotais asmenimis dalyvaujančių antros eilės įpėdinių (vaikaičių) teisinių santykių pobūdį, kuris suponuoja atitinkamas jų teises ir pareigas paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Šis išaiškinimas, neturėdamas jokios įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai, nes buvo nagrinėjamas tik pareiškėjos Ž. G. prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti, turės įtakos byloje dalyvaujančių asmenų santykiams ateityje. Pasibaigus teismo procesui šioje byloje, suinteresuoti asmenys savo teises ir pareigas galės įgyvendinti vadovaudamiesi teismo padarytomis išvadomis. Kilus naujam ginčui, nutarties motyvuojamojoje dalyje teismo padarytos išvados gali turėti prejudicinę reikšmę ir res judicata (lot. teismo galutinai išspręstas klausimas) galią santykiams tarp suinteresuotų asmenų paveldėjimo klausimais, kurie nebuvo spręsti nagrinėjamoje byloje.
Vadovaudamasi išdėstytomis bylos aplinkybėmis ir kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išaiškinimas, jog „pirmos eilės įpėdiniams nepriėmus palikimo, pagal įstatymą paveldi mirusiojo asmens antros eilės įpėdiniai (šiuo atveju į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis įtraukti vaikaičiai) lygiomis dalimis. Asmenys gali pareikšti savo valią priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 4 dalis), t. y. per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos“, šalintinas iš nutarties motyvuojamosios dalies kaip perteklinis, t. y. neturintis tiesioginio ryšio su nutarties rezoliucine dalimi, tačiau galintis turėti teisinių padarinių bylos šalims ateityje sprendžiant paveldėjimo teisinius santykius.
Padaręs šią išvadą, kasacinis teismas neperžiūri kitų su šia byla susijusių apeliacinės instancijos teismo išvadų, nes dėl jų nėra suformuluota konkrečių kasacijos pagrindų. Apibendrinant tai, kas pasakyta, konstatuotina, kad nenustatyta CPK 346 straipsnyje nurodytų pagrindų pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ši paliktina nepakeista.
Dėl procesinių dokumentų priėmimo
Kasatorė pateikė kasaciniam teismui procesinį dokumentą, kurį įvardija kaip atsiliepimą į Ž. G. atsiliepimą ir kuriame dėsto savo paaiškinimus dėl pareiškėjos Ž. G. atsiliepimo į kasacinį skundą ir jai priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kadangi CPK normose nesuteikta teisės byloje dalyvaujantiems asmenims teikti paaiškinimus dėl kitos šalies pateikto atsiliepimo į kasacinį skundą ar pildyti savo pateiktą kasacinį skundą (CPK 350 straipsnio 8 dalis), tai gautas procesinis dokumentas nepriimtinas ir grąžintinas jį pateikusiam asmeniui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nors apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, tačiau nagrinėjamu atveju kasacinis skundas tenkintas visiškai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kasatorė pateikė duomenis apie kasaciniame teisme sumokėtą 98 Eur žyminį mokestį. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą už kasacinį skundą mokėtinas 41 Eur žyminis mokestis, todėl suinteresuotam asmeniui O. O. iš valstybės grąžintina 57 Eur žyminio mokesčio permoka.
Tenkinus kasacinį skundą, suinteresuoto asmens O. O. naudai iš pareiškėjos Ž. G. priteistinas 41 Eur kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Duomenų apie patirtas atstovavimo kasaciniame teisme išlaidas nepateikta, todėl teisėjų kolegija jų priteisimo klausimo nesprendžia.
Kasaciniame teisme patirta 25,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš pareiškėjos Ž. G. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nepriimti suinteresuoto asmens O. O. pateikto procesinio dokumento ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.
Priteisti iš pareiškėjos Ž. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens O. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 41 (keturiasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio išlaidų, patirtų kasaciniame teisme.
Grąžinti suinteresuotam asmeniui O. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš valstybės biudžeto 57 (penkiasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio kasaciniame teisme permokos.
Priteisti iš pareiškėjos Ž. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 25,05 Eur (dvidešimt penkis Eur 5 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Gintaras Kryževičius
Andžej Maciejevski
