Dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą ir jo padarinius tuo atveju, kai paaiškėja, kad sutartyje nurodyta žemės sklypo naudojimo paskirtis prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-146-687/2017

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10546-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.1.3.7; 2.6.16.8; 3.1.3.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (pranešėja), Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovei I. J. dėl statinio nugriovimo; tretieji asmenys: Neringos savivaldybės administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą ir jo padarinius tuo atveju, kai paaiškėja, kad sutartyje nurodyta žemės sklypo naudojimo paskirtis prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė: pripažinti valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. N23-2004-0486 ir Nr. N23-2004-0487 nutraukimą neteisėtu ir nepagrįstu; pripažinti žemės sklypo, esančio Neringoje, (duomenys neskelbtini), išformavimą ir išregistravimą iš Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro neteisėtu ir nepagrįstu; pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015 m. balandžio 14 d. raštą Nr. 13SD-519-(14.13.104.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Neringa“, 2015 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. 13VĮ-233-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0486 ir 2004 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0487 nutraukimo“, 2015 m. liepos 30 d. raštą Nr. 1SS-2051-(7.5), Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 13SK-185-(14.13.111.) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“, Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 29 d. prašymą Nr. 13SD-1140-(14.13.7) „Dėl valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, išregistravimo“, Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 29 d. prašymą Nr. 13SD-1141-(14.13.7) „Dėl valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, nuomos sutarčių išregistravimo“.

Ieškovė nurodė, kad ginčo žemės sklypo tikslinė paskirtis ir naudojimo būdas yra įregistruoti viešame Nekilnojamojo turto registre, šie duomenys nėra teisės aktų nustatyta tvarka nuginčyti ar pakeisti. Teismų sprendimais panaikinti ginčo teritorijoje parengto detaliojo plano sprendiniai dėl žemės sklypo tvarkymo režimo, tačiau nepanaikinti ir nepakeisti žemės sklypo kadastro duomenys – plotas, ribos, kt., nepripažinti neteisėtais ginčo žemės sklypo suformavimas, žemės nuomos sutarčių sudarymas. Taikant Neringos miesto bendrojo plano ir Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinius, pagal kuriuos poilsio namelius reikia nugriauti, pirmiausia poilsio nameliai turi būti paimti valstybės nuosavybėn (visuomenės poreikiams). Neįvykdžius šios procedūros, atsakovė neturėjo teisės nutraukti žemės nuomos sutarties, kuri reikalinga ieškovei priklausančiam poilsio nameliui eksploatuoti.

Atsakovė priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. savavališkai atstatytą namelį, ieškovei šių įpareigojimų neįvykdžius, leisti atsakovei pačiai nugriauti neteisėtai ieškovės atstatytą statinį, išieškoti iš ieškovės visų patirtų išlaidų atlyginimą.

Atsakovė pabrėžė, kad specialusis teritorijų planavimo dokumentas – Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas – apskritai draudžia vykdyti statybos darbus ginčo teritorijoje, jame nurodyta esamus objektus likviduoti. Poilsio namelis, buvęs žemės sklype 2004 m. sudarant nuomos sutartį, sunyko, tačiau ieškovė 2014–2015 metais savavališkai namelį atstatė, nors nuomos sutartyje nenustatyta ieškovės teisė nesant nuomotojo sutikimo statyti naujus ar rekonstruoti senus statinius.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino – įpareigojo ieškovę savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti poilsio namelį ir sutvarkyti statybvietę; jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leido Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nugriauti nurodytą objektą, visas patirtas išlaidas išieškoti iš ieškovės.

Teismas nustatė, kad ieškovė 2012 m. vasario 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš L. Z. ir V. T. (V. T.) įsigijo pastatą – poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį valstybinės žemės sklype Neringoje, (duomenys neskelbtini). Ieškovei įsigijus pastatą – poilsio namelį, jai perėjo buvusių savininkų ir atsakovės 2004 m. rugsėjo 16 d. sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. N23-2004-0486 ir Nr. N23-2004-0487 teisės ir pareigos – 2014 m. liepos 2 d. ieškovė ir atsakovė sudarė susitarimą Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-140 dėl 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23-2004-0486 pakeitimo, kuriuo ieškovė įrašyta kaip dalies, sudarančios 0,0161 ha, 0,3376 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Neringoje, (duomenys neskelbtini), nuomininkė, bei 2014 m. liepos 2 d. sudarytas susitarimas Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-141 dėl 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23-2004-0487 pakeitimo, kuriuo ieškovė įrašyta kaip dalies, sudarančios 0,0160 ha, 0,3376 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Neringoje, (duomenys neskelbtini), nuomininkė. 2015 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 13SD-519-(14.13.104) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Neringa“ atsakovė informavo ieškovę, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio 2 dalimi po dviejų mėnesių valstybinės žemės sklypo Neringoje, (duomenys neskelbtini), 2004 m. rugsėjo 16 d. sudarytos nuomos sutartys Nr. N23-2004-0486 ir Nr. N23-2004-0487 bus nutrauktos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 13VĮ-233-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0486 ir 2004 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0487 nutraukimo“ nuspręsta nutraukti prieš terminą su ieškove sudarytas valstybinės žemės sklypo Neringoje, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 13SK-185-(14.13.111.) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“ nuspręsta išformuoti valstybinės žemės sklypus, esančius Neringoje, (duomenys neskelbtini), bei kreiptis į VĮ Registrų centrą su prašymu minėtus išformuotus žemės sklypus ir atsakovės patikėjimo teises į juos išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro.

2004 m. rugsėjo 16 d. sudarytose valstybinės žemės nuomos sutartyse yra nurodyta pagrindinė tikslinė išnuomojamo žemės sklypo paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija, t. y. tokie paskirtis, būdas ir pobūdis atitinka tuos, kurie buvo nustatyti nuomos sutarčių sudarymo metu galiojusio teritorijos detaliojo plano sprendiniais (Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ patvirtintame teritorijos detaliajame plane).

Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu panaikintas Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 151, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, inter alia (be kita ko), dėl to, kad aukštesnės galios teisės aktuose imperatyviai nurodyta, jog ginčo žemės naudojimo būdas – miško parkas su poilsio aikštelėmis: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtintoje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje (generaliniame plane) (toliau – ir Schema) ginčo teritorija buvo priskirta VI zonai, kuri pažymėta kaip gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai, nurodytas buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos renatūralizavimas ir pastatų iškėlimas – Schemos tekstiniuose sprendiniuose nurodyta iškelti menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį taką nuo marių pusės link jūros, išlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona ir atkurti prarastus želdinius. Minėtą teisės aktą pakeitusiame 2012 m. birželio 6 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 702 patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane ginčo teritorija yra ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, perkelti sprendiniai dėl buvusios pionierių stovyklos renatūralizavimo, tvarkymo plano sutartiniuose ženkluose ginčo teritorija pažymėta sutartiniu ženklu „Likviduojami objektai“.

Taigi teisinis reglamentavimas nuosekliai nuo 1994 metų nustato, kad nagrinėjamoje teritorijoje esantys nameliai yra skirti laikinai naudoti, jokiu būdu jų negerinant, neremontuojant ir neatstatant. Be to, kadangi ginčo žemė priskirta ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonai, tai, pagal Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintą Miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamento (III skyrius) 14.1.9 punktą, šioje zonoje draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis.

CK 6.564 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš teminą nuomotojo reikalavimu, jei žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį, arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį. Teritorijos, kurioje yra ginčo sklypas, specialiųjų planų sprendiniai, numatantys, kad šioje teritorijoje yra miško ūkio paskirties žemė, niekada keičiami nebuvo. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 10 dalį valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytai veiklai. Šiuo atveju ginčo žemės nuomos sutartimis numatytas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija, dėl ko ieškovė kaip valstybinės žemės nuomininkė valstybinės žemės sklypą naudoja ne pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, o tai atsakovei pagrįstai leido nutraukti 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartis (su pakeitimais ir papildymais) (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalis).

Panaikinus detalųjį planą kilo būtinybė atkurti buvusią padėtį – išformuoti neteisėtai suformuotus sklypus ir juos išregistruoti, tai atsakovė ir buvo padarė. Kadangi žemės dalis, kurioje yra ieškovei priklausantis statinys, yra laisvos valstybinės žemės fondo dalis, kurioje nesuformuotas joks sklypas, darytina išvada, kad pagal CK 1.109 straipsnio nuostatas ši žemė negali būti civilinių teisių objektas. Esant tokioms aplinkybėms, šalims nėra galimybės tęsti nuomos teisinių santykių, nes neliko žemės nuomos objekto.

Šiuo metu ieškovei priklausantis turtas dar 2007 m. darytose fotografijose matyti visiškai sunykęs: sugriuvęs medžio karkasas buvo likęs tik iš dviejų pusių, nebuvo stogo, langų, kitų elementų, kurie leistų jį įvardyti kaip statinį (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 7 punktas). Tokios statinio liekanos niekaip neatitinka statybos techniniu reglamentu STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal naudojimo paskirtį“ nustatytų statiniui (pastatui) keliamų reikalavimų. Tokios statinio liekanos pagal savo savybes nesusijusios su poilsio namelio egzistavimu. Todėl vien nunykusio pastato dalies karkaso, iširusių pamatų egzistavimo faktas nėra pakankama aplinkybė išvadai, kad statinys ieškovei sudarant pirkimo–pardavimo sutartį buvo išlikęs, o žemės sklypo plotas šalia šių pamatų buvo naudojamas kitaip, negu kaip miškų ūkio paskirties žemės plotas. 2013 m. vasario 28 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatyta, kad valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), Neringa, nebėra nė vieno pastato, kadangi jie sugriuvę arba nugriauti. Ieškovė namelio atstatymo darbus ėmė vykdyti 2014–2015 metais: 2013 m. gegužės mėn. ėmėsi tvarkyti aplinką, paslaugos teikėjams nurodydama griežtai neliesti išlikusių pamatų, taip tik patvirtindama, kad tą dieną jokio pastato nėra, o likę tik jo pamatai, 2014 m. gegužės mėn. išliejo naujus pamatus bei užsakė pagaminti naują medinių konstrukcijų namelį. 2002 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 439 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento“ patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko reglamento, nustatančio specialius Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos, projektavimo ir statybų jo teritorijoje reikalavimus, 25 punktas įtvirtina, kad statiniai Kuršių nerijos nacionaliniame parke projektuojami, statomi, restauruojami, renovuojami ar rekonstruojami atsižvelgiant į Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) reikalavimus. Šiuo atveju, minėta, Schemos sprendiniuose ginčo ieškovei priklausantis namelis pažymėtas kaip likviduojamas objektas. Iš to akivaizdu, kad ieškovė turėjo ir galėjo žinoti, kad namelio ji negalėjo atstatyti, ar net, kaip ji teigia, atlikti kapitalinio remonto darbus, nes tai prieštarauja bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentams: tiek pagal 2012 m. rugsėjo 21 d. patvirtintą Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrąjį planą, tiek pagal Schemos (generalinio plano) sprendinius ginčo teritorija priskirta miško žemei, kurioje numatytas esamų objektų likvidavimas, o ne jų remontas, gerinimas, būklės atkūrimas (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnis).

Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad saugomose teritorijose draudžiama keisti pagrindinę tikslinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, išskyrus atvejus, kai tai daroma visuomenės poreikiams arba siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus ir objektus (vertybes). Pagal Miškų įstatymo 11 straipsnį miško žemės miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Miškų ūkio paskirties žemėje yra leidžiama tik specializuotų statinių statyba: medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, poilsio, žvėrių pašarų aikštelių statyba (Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalis). Kitų statinių statyba nėra leidžiama. Kai ieškovė 2012 m. sudarė namelio pirkimo–pardavimo sutartį, jis buvo sunykęs, neatitiko statiniui įstatyme keliamų kriterijų, ir ieškovė negalėjo jo nei atstatyti, nei kapitališkai remontuoti, kadangi pagal teritorijos planavimo dokumentus tai buvo laikino naudojimo likviduojamas objektas. Tačiau ieškovė išskirtiniame žemės sklype, neatkreipdama dėmesio į imperatyviai įstatyme nustatytą pagrindinę tikslinę šio sklypo naudojimosi tvarką, apie kurią prieš įsigydama namelį turėjo ir galėjo žinoti, vykdė nunykusio namelio statybos darbus, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės priešieškinį ir įpareigoti ieškovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti namelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad priešieškinio patenkintinas reikštų jos konstitucinės nuosavybės teisės pažeidimą, nes nėra pagrindo teigti, jog įstatyme nustatyti ribojimai, – ypač atsižvelgiant į miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobūdį, jų ypatingą ekologinę, socialinę ir ekonominę reikšmę aplinkai, – draudimai yra neproporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui, kad savininkų nuosavybės teisės varžomos labiau, negu leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais ir papildomai pažymėjo, kad, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ginčo žemės sklypui parengtas detalusis planas, kuris nustatė ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtį kaip rekreacinę, yra nuginčytas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu, dėl to šių duomenų negalima laikyti nenuginčytais. Šiuo metu žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Neringoje, (duomenys neskelbtini), yra išregistruotas, taip pat išregistruotos daiktinės teisės į jį, juridiniai faktai, tai patvirtina valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. rugsėjo 2 d. pažyma Nr. (4.6.11.)RA-4412. Dėl to kolegija nesutiko su ieškovės argumentu, kad ieškovė naudojo žemės sklypą pagal sutartį ir tikslinę naudojimo paskirtį.

Teismo procese, kuriame buvo panaikintas minėtas detalusis planas, kaip tretieji asmenys dalyvavo ankstesnieji poilsio namelio savininkai. Iš poilsio namelio pirkimo–pardavimo sutarties 2.3 punkto formuluotės darytina išvada, jog ieškovė su poilsio namelio ankstesniais savininkais aptarė detaliojo plano panaikinimo klausimą, todėl nesutiktina su ieškovės argumentu, kad ji neturėjo galimybės sužinoti apie teismo procesą, kuriame buvo sprendžiamas detaliojo plano panaikinimo klausimas.

2007 m. birželio 27 d. Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“ nurodė, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia, su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos schemos sprendiniams.

Kadangi ieškovė jau esant panaikintam detaliajam planui, galiojant tvarkymo plano sprendiniams, nustatantiems objektų likvidavimą, įsigijo poilsio namelį bei ėmėsi teisei priešingų veiksmų, t. y. atstatė visiškai sunykusį poilsio namelį, dėl to nėra pagrindo teigti, jog priimtu teismo sprendimu buvo pažeistos jos konstitucinės teisės.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį, bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui ir priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nuomos sutarčių 3.1 punkte nustatyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija esamiems pastatams eksploatuoti. Žemės sklypas buvo naudojamas būtent pagal šią paskirtį, todėl atsakovė neturėjo pagrindo nutraukti nuomos sutarčių remdamasi tuo, kad ieškovė pažeidžia sutartį, naudodama žemės sklypą ne pagal paskirtį.

CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies nuostatos taikomos, esant neteisėtam šalies elgesiui, pažeidžiančiam žemės naudojimo sąlygas, o ne nutraukiant žemės nuomos sutartį, kai siekiama atlaisvinti žemės sklypą, kad jis būtų panaudotas visuomenės poreikiams tenkinti. Nagrinėjamu atveju turi būti taikoma CK 6.563 straipsnis, 4.102 straipsnis ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalis.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nurodė, kad 1994 m. ir 2012 m. Vyriausybės nutarimais patvirtintuose Schemoje ir tvarkymo plane ginčo teritorija pažymėta „likviduojami objektai“, teritorijoje esantys poilsio nameliai gali būti naudojami laikinai, jų negerinant, neremontuojant ir neatstatant. Jeigu siekiant visuomenei reikšmingo tikslo būtina kokiu nors mastu apriboti privačios nuosavybės teises, tarp minėto tikslo ir pasirinktų ribojimo priemonių turi būti protinga pusiausvyra: gali būti nustatytos tik tokios ribojimo priemonės, kurios savininkų nuosavybės teises ribotų ne daugiau, negu yra būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Draudimai gerinti, remontuoti ir statyti statinius neatitinka pirmiau nurodytų nuostatų, nes yra nesuderinami su nuosavybės teisės esme, neproporcingi, iš esmės prilygsta nuosavybės nusavinimui ir prieštarauja konstitucinei normai, jog nuosavybė yra neliečiama ir gali būti paimama visuomenės poreikiams, tik teisingai už ją atlyginus (Konstitucijos 23, CK 4.67, 4.102 straipsnių), taip pat CK 6.266 ir Statybos įstatymo 40 straipsnių nuostatoms, įpareigojančioms statinių savininkus (naudotojus) prižiūrėti statinius, atlikti jų remonto ir (ar) rekonstrukcijos darbus, užtikrinant statinių tinkamumą eksploatuoti, apsaugą nuo galimos žalos dėl netinkamos statinio būklės.

Teismų sprendimai, kuriais konstatuota, kad poilsio namelis buvo sunykęs ir dėl to baigėsi savininko teisės, susijusios su šia nuosavybe, neatitinka kasacinio teismo praktikos, formuojamos sprendžiant dėl nuosavybės teisės išlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014 nurodė, kad teisėtai įgyta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, kol nenuginčytas jos atsiradimo pagrindas, negali būti paneigta, nuosavybę pripažįstant išnykusia, nes tokio nuosavybės pasibaigimo pagrindo nenustato CK šeštosios knygos nuostatos dėl nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindų. Nekilnojamojo daikto savininkas, įgyvendindamas turimos nuosavybės sukuriamas teises, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę daryti turimam daiktui fizinį poveikį – jį remontuoti, rekonstruoti, pakeisti jo paskirtį, taip pat nugriauti. Tuo atveju, kai nėra savininko valios pastatą nugriauti, tačiau pastatas sunyksta, nebelieka jo laikančiųjų konstrukcijų, savininkas, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę statinį atkurti ir pan.; ši jo teisė negali būti varžoma, jeigu įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovės sutikimas parduoti poilsio namelį ir 2013 m. rugsėjo 12 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi buvo patvirtinta atsakovės ir ieškovės sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovė pripažino ieškovę poilsio nameliams eksploatuoti skirtų žemės sklypo dalių nuomininke, patvirtina, kad namelis nėra sunykęs. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai dėl šių įrodymų nepasisakė, pažeisdami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnį, 182 straipsnio 2 punktą, 197 straipsnio 2 dalį.

Poilsio namelio kapitalinio remonto darbai atlikti teisėtai, laikantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 20 dalies, 23 straipsnio 1 dalies 4 punkto, statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 4.2 punkto ir statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 punkto. Tai nebuvo naujo statinio statyba ar statinio rekonstrukcija. Darbų teisėtumą patvirtino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kurios išvados teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytos ar apskųstos. Šios išvados yra oficialieji rašytiniai įrodymai ir turi didesnę įrodomąją galią, o jose nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai dėl šios išvados nepasisakė ir nepateikė jokių motyvų, kodėl nebuvo vadovaujamasi kompetentingos institucijos pateikta išvada.

Teisėtai įgijusi ginčo statinį, gavusi Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą, sudariusi nuomos sutartį, investavusi lėšas į savo nuosavybės kapitalinį remontą, laikydamasi jį reglamentuojančių teisės aktų, ieškovė pagrįstai tikėjosi laikydamasi Nuomos sutarties sąlygų įgyvendinti savo teises, susijusias su nuosavybe. Ginčijamas teismo sprendimas, įpareigojantis nugriauti statinį, pažeidžia teisėtų lūkesčių principą. Valstybės institucijos, taisydamos savo padarytas klaidas, negali perkelti naštos privatiems asmenims, taip jiems sukeldamos žalą (Europos Žmogaus Teisių Teismo byla Tunaitis prieš Lietuvą; Noreika ir Noreikienė prieš Lietuvą). Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad teisėtų lūkesčių principas nebuvo pažeistas, nes ieškovė žinojo apie 2009 m. kovo 13 d. teismo sprendimą, kuriuo buvo panaikintas detalusis planas, yra nepagrįsti. Po šio sprendimo priėmimo buvo priimti atsakovės sprendimai ir 2013 m. rugsėjo 12 d. teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo, jie suteikė pagrindą tikėtis, kad ieškovės nuosavybės teisės nebus pažeistos.

Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Ginčo žemės sklypas buvo suformuotas dabar jau panaikintu detaliuoju planu, o panaikinus detalųjį planą, kartu neliko valstybinės žemės nuomos sutarties objekto, t. y. ginčo žemės sklypo, dėl to tęsti nuomos teisinius santykius su ieškove nebuvo teisinio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju turi būti taikoma ne CK 4.102 straipsnio, o CK 4.105 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl statinių savininko kaltės ir jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu, tai statinius jų savininkas gali nusikelti. Kai nukelti visų arba kai kurių statinių (jų dalių) neįmanoma, žemės sklypo savininko sutikimu neperkelti objektai gali būti perleidžiami trečiajam asmeniui arba žemės sklypo savininko ir statinių savininko susitarimu gali būti perleidžiami žemės sklypo savininkui, arba nugriaunami.

Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad, nutraukus nuomos sutartis ir teismams įpareigojus ieškovę nugriauti jos nuosavybės teise turimą statinį, buvo pažeisti teisėti ieškovės lūkesčiai. Ieškovė, būdama atidi ir rūpestinga, prieš pasirašydama 2012 m. vasario 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį, turėjo ir galėjo pasidomėti tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, t. y. tuo, jog Schemoje buvo nurodyta ginčo teritorijoje esančius statinius iškelti. Ieškovė, pasirašydama tokią sutartį, kartu prisiėmė ir iš to galinčius atsirasti neigiamus padarinius. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu nustatytos aplinkybės dėl žemės sklypo paskirties, tvarkymo plano sprendinių taikymo ir asmenų sąžiningumo ar teisėtų lūkesčių apsaugos ieškovei yra privalomos. Dėl to ieškovė, įsigydama poilsio namelį, turėjo realiai įvertinti savo lūkesčius.

Trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, remdamasi argumentais, analogiškais išdėstytiems teismų procesiniuose sprendimuose.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ginčo žemės sklypo Kuršių nerijos nacionaliniame parke naudojimo reglamentavimo

Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Pagal Konstitucijos 54 straipsnį, valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai.

Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta pajūrio juostai (įskaitant Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją), išskyrus žemės sklypus, įsigytus privačion nuosavybėn iki Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo įsigaliojimo.

Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nacionaliniai parkai yra saugomų teritorijų sistemos dalis. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 32 punktą, saugomoms teritorijoms teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka).

Konstitucijoje žemė vertinama kaip visuotinė vertybė, kurios pagrindinė socialinė funkcija – tarnauti tautos gerovei (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Todėl ypač svarbu, kad ši vertybė būtų racionaliai ir efektyviai naudojama. Tai pagrindžia objektyvią būtinybę ir kartu pareigą valstybei taip reglamentuoti žemės teisinius santykius, kad būtų suderinti jų visų subjektų interesai ir užtikrinta pagrindinė žemės funkcija (Konstitucinio Teismo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Byloje nustatyta, kad ginčo valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos 2004 m. rugsėjo 16 d. Šalys jas iš dalies pakeitė 2014 m. liepos 2 d. susitarimu. Nuomos sutartyse, įskaitant jų pakeitimus, yra šios nuostatos: iš viso ieškovei išnuomota 0,3376 ha ploto žemės sklypo, esančio Neringoje, (duomenys neskelbtini), dalis, sudaranti 0,0321 ha (sutarties 1 punktas); žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė; naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija esamiems pastatams eksploatuoti (3 punktas); įvardijant kitus žemės naudojimo apribojimus, be kita ko, nurodyta, kad sklypas yra pajūrio juostoje, ir įpareigojama vadovautis Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatais (8 punktas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 4 punkte nustatyta, kad nacionalinis parkas tvarkomas pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269. Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius ir detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja Schemos sprendiniams. Kiti objektai, esantys Nacionaliniame parke, tvarkomi pagal nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių, inžinerinių komunikacijų ir kitus specialiojo planavimo dokumentus arba saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus. Nuostatų 5 punkte įtvirtinta, kad nacionalinio parko žemė yra išimtinė valstybės nuosavybė ir gali būti nuomojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Nuostatų V skyriuje „Fizinių ir juridinių asmenų teisės ir pareigos“ nurodyta, kad nacionaliniame parke fiziniai ir juridiniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia Nacionalinio parko steigimo tikslams (26 punktas). Nacionalinio parko steigimo tikslai išvardyti Nuostatų 6 punkte. Tarp jų nurodyti šie: atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus ir objektus; plėtoti pažintinį turizmą, reguliuoti ūkinę veiklą ir užstatymo plėtotę pagal Schemą, statinių formas ir tūrį riboti pagal gamtos ir kultūros vertybių apsaugos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose (6.6 punktas); iškelti iš Nacionalinio parko objektus, teršiančius aplinką ar nesusijusius su Nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, arba pakeisti jų veiklos pobūdį įstatymų nustatyta tvarka (6.7 punktas).

Pagal Nuostatų 28 punktą Nacionalinio parko žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Nuostatų 3 punkte išvardytuose teisės aktuose: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme, kituose įstatymuose, tarptautiniuose teisės aktuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakyme Nr. 439 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“, šiuose Nuostatuose ir kituose teisės aktuose.

Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistema, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat veiklą jose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nacionaliniai parkai yra saugomų teritorijų sistemos dalis, o pagal 2 straipsnio 32 punktą saugomoms teritorijoms teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). Toks režimas buvo nustatytas jau minėta Schema ir Nuostatais.

Pagal Schemos nuostatas nagrinėjama teritorija priskirta VI zonai, kuri pažymėta kaip gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai. Schemos tekstiniuose sprendiniuose („Juodkrantės ir apylinkių principinis planas. Architektūrinė-planinė dalis“) VI numeriu paženklinta teritorija pažymėta kaip buvusi moksleivių stovyklos teritorija, kurios sutvarkymui numatyta iškelti visus menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį taką nuo marių pusės link jūros, išlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona ir atkurti prarastus želdinius.

Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatuota, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia, su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti Schemos sprendiniams. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, neatitiktų bendrojo teisės principo bona fides (sąžiningumo principo).

Nagrinėjamu atveju 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartimis ginčo valstybinės žemės sklypo dalis, esanti Neringoje, (duomenys neskelbtini), buvo išnuomota ne aukciono būdu, nes joje buvo pastatas – poilsio namelis, šiuo metu nuosavybės teise priklausantis ieškovei. Nuomos sutartyse nurodyta pagrindinė tikslinė išnuomojamo žemės sklypo paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija, atitinka tuos, kurie buvo nustatyti nuomos sutarčių sudarymo metu galiojusio teritorijos detaliojo plano sprendiniais. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ buvo panaikintas, kaip prieštaraujantis Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, inter alia, jos nuostatoms, kad ginčo teritorija – gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai, o žemės naudojimo būdas – miško parkas su poilsio aikštelėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartimi sprendė, kad pirmiau nurodytas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimu panaikinus Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 151 patvirtintą ginčo teritorijos detalųjį planą, nustatytas prieš tai buvęs ginčo žemės sklypo naudojimo būdas – Miškų kadastro duomenų bazėje ginčo teritorija žymima kaip miškų ūkio žemė. Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164 patvirtintame Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajame plane ginčo teritorija nurodyta kaip ekosistemų apsaugos miškų sklypai.

Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą pakeitusiame Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane buvo perkelti Schemoje paminėti sprendiniai dėl buvusios pionierių stovyklos renatūralizavimo, tvarkymo plano sutartiniuose ženkluose ginčo teritorija pažymėta sutartiniu ženklu „Likviduojami objektai“. Be to, ginčo žemė priskirta ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonai. Pagal Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintą Miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamento (III skyrius) 14.1.9 punktą, šioje zonoje draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartos nuomos sutartyje išvardytų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios šios teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą, taip pat visuotinai žinomas faktas – Kuršių nerijos nacionalinio parko ypatingas statusas bei konkrečių parko teritorijų paskirtis, įpareigojo tiek valstybės institucijas, veikiančias valstybės vardu, tiek privačius asmenis, siekiančius naudotis šioje teritorijoje esančia žeme, susipažinti su nurodytomis teisės aktų nuostatomis ir jų laikytis tiek sudarant sutartis dėl šios teritorijos naudojimo, tiek jas vykdant.

Dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pagrindų

Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį, valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. CK 6.549 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip devyniasdešimt devyneriems metams. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymai gali nustatyti ir trumpesnius maksimalius žemės nuomos sutarties terminus. Pagal CK 6.549 straipsnio 4 dalį, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypą numatyta naudoti visuomenės poreikiams, šis žemės sklypas išnuomojamas tik iki to laiko, kol jis bus paimtas naudoti pagal paskirtį. Jeigu sutartis sudaryta ilgesniam terminui, tai laikoma, kad ji sudaryta tik iki žemės sklypo paėmimo.

CK 6.562 straipsnyje įtvirtinta, kad žemės nuomos sutartis baigiasi: 1) kai sueina nuomos terminas; 2) po žemės nuomininko mirties, jeigu įpėdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusių teisių ir pareigų arba įpėdinių nėra; 3) kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas, likviduojamas; 4) kai nuomojama žemė parduodama, padovanojama ar kitaip perleidžiama nuomininkui; 5) kai žemės nuomos sutartis nutraukiama šio kodekso 6.563, 6.564 ir 6.565 straipsniuose numatytais pagrindais; 6) šalių susitarimu.

CK 6.564 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Žemės įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai. Šio straipsnio 14 dalyje (2013 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XII-411, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.

Nagrinėjamu atveju susiklostė faktinė situacija, kai valstybė, atstovaujama kompetentingų institucijų, galiojant neteisėtam 2002 m. detaliajam planui, sudarė su ieškove dvi valstybinės žemės nuomos sutartis, kuriose nurodyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – „kitos paskirties žemė“, žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – „rekreacinė teritorija, esamų pastatų eksploatacijai“. Teismams konstatavus, kad Neringos miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo minėtas detalusis planas patvirtintas, yra neteisėtas, ir jį panaikinus, faktiškai buvo panaikinta pagal detalųjį planą nustatyta ginčo žemės sklypų naudojimo paskirtis ir tapo vienareikšmiškai aišku, kad nuomojamos valstybinės žemės naudojimo paskirtis – nurodytoji bendrajame (generaliniame) plane (Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje). Tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties objektas, panaikinus detalųjį planą, neišnyko, kaip tai nurodė apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.

Byloje nustatyta, kad ginčo žemė galėjo būti naudojama tik miško ūkiui, tačiau teismai nepasisakė, kaip, panaikinus 2002 m. patvirtintą detalųjį planą, turėjo keistis nuomos santykiai pagal ginčo nuomos sutartis, kuriose buvo nurodyta, jog nuomojamas žemės sklypas – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – rekreacinė teritorija esamų pastatų eksploatacijai, kokių veiksmų turėjo imtis ginčo sutarties šalys.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo panaikintas 2002 m. detalusis planas, nė viena nuomos sutarties šalis neinicijavo jų sąlygų pakeitimo ar sutarties nutraukimo, bet toliau tęsė žemės nuomos santykius. Ieškovei 2012 m. vasario 2 d. įsigijus poilsio namelį iš ankstesnių jo savininkų, kilo jos ir atsakovės teisminis ginčas dėl valstybinės žemės nuomos santykių tęsimo, tačiau šis ginčas baigėsi šalių taikos sutartimi, pagal kurią nuomos sutartis buvo šiek tiek pakeista 2014 m. liepos 2 d. susitarimu ir nuomos santykiai buvo tęsiami.

Valstybė nuomojo ieškovei ginčo sklypus iki 2015 m. birželio 25 d. (t. y. 5 metus nuo detaliojo plano panaikinimo), kol atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, atstovaudama valstybei sprendžiant ginčo santykius, priėmė ginčijamą įsakymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo, kaip teisinį pagrindą nurodydama CK 6.564 straipsnio 2 dalį, Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ 2.12 punktą, Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. T1-164 „Dėl Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano patvirtinimo“, taip pat pažymėjo, kad atsižvelgia į Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas, prieš kurį žemės nuomotojas turi pranešti apie žemės sutarties nutraukimą nuomininkams; Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas subjektas, turintis teisę išnuomoti valstybinės žemės sklypus, o Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ 2.12 punkte įtvirtinta valstybinės žemės nuomotojo teisė kontroliuoti, kaip nuomininkai vykdo sutarčių sąlygas, o nustačius pažeidimų – reikalauti juos pašalinti arba inicijuoti šių sutarčių nutraukimą. Iš atsakovės ginčo įsakyme nurodytų teisės normų nėra aišku, koks buvo konkretus pagrindas nutraukti ginčo valstybinės žemės nuomos sutartis.

Teisinio tikrumo apsaugos aspektu aktualus gero administravimo principas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog šis principas reikalauja, kad spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir, svarbiausia, nuosekliai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimo byloje Rysovskyy prieš Ukrainą, peticijos Nr. 29979/04, 70 ir 71 par.). Gero administravimo principas neturėtų užkirsti kelio valstybės institucijoms ištaisyti pasitaikančias klaidas, netgi jei jos yra jų pačių nerūpestingumo rezultatas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimo byloje Moskal prieš Lenkiją, peticijos Nr. 10373/05, 73 par.). Vis dėlto poreikis ištaisyti seną „neteisybę“ neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Bogdel prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41248/06, par. 66).

Sprendžiant dėl nuomos sutarčių nutraukimo pagal ginčo įsakymą pagrįstumo, atsižvelgtina į aplinkybes, reikšmingas nuomos santykių susiformavimui, jų eigai, ir į atsiradusius ieškovės lūkesčius: nuomos sutartis nutraukta praėjus 5 metams nuo detaliojo plano panaikinimo; visą šį laikotarpį Nekilnojamojo turto registre buvo nurodoma informacija apie ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtį, nustatytą panaikintu detaliuoju planu; šiuo laikotarpiu ieškovė įsigijo poilsio namelį ginčo sklype; 2014 m. liepos 2 d. atsakovė su ieškove sudarė susitarimą dėl nuomos sutarčių pakeitimo, taip ieškovei patvirtindama, kad nuomos santykiai gali būti tęsiami.

Nuomos sutarties sąlygos, iš jų kylančios nuomos santykių šalių teisės ir pareigos lemia atitinkamai apibrėžtus nuomininko teisėtus lūkesčius. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo nuomos sutartys yra terminuotos. Nuomos sutartyse nurodyta: žemės sklypas išnuomojamas trylikos metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo šios sutarties sudarymo dienos (t. y. iki 2017 m. rugsėjo 16 d.) (2 punktas); išnuomojamoje žemėje esančių statinių naudojimo sąlygos pasibaigus nuomos terminui – pagal CK 6.557 straipsnio nuostatas (4 punktas); pastatų rekonstrukcija ir naujų statyba – vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka (5 punktas); pasibaigus žemės nuomos terminui, žemė sutvarkoma nuomininkų lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkamos naudoti būklės, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus (13 punktas). Pagal CK 6.557 straipsnį, pasibaigus žemės nuomos terminui arba nutraukus žemės nuomos sutartį prieš terminą, už pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius, kurių statybos galimybė buvo numatyta žemės nuomos sutartyje, nuomininkui žemės savininkas kompensuoja, o kai pastatai lieka buvusiam žemės nuomininkui nuosavybės teise, šis turi teisę į žemės servitutą, jeigu tai buvo numatyta žemės nuomos sutartyje arba papildomame rašytiniame susitarime (1 dalis), o jeigu pastatai, statiniai ar įrenginiai pastatyti be leidimo arba pastatyti žemės nuomos sutartyje nenumatyti pastatai, statiniai ar įrenginiai, nuomininkas privalo juos nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą (2 dalis).

Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (detalizuojančių ir CK 6.549 straipsnį dėl valstybinės žemės nuomos terminų) 31.1 punkte nustatyta, kad, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypą numatyta naudoti visuomenės poreikiams, šis žemės sklypas išnuomojamas tik iki tol, kol jis bus pradėtas naudoti šiems tikslams. Taisyklių 31.4 punkte nurodyta, kad kitais atvejais žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu atsižvelgiant į valstybės interesus ir žemės sklype esančio pastato, įrenginio arba kito statinio saugaus naudojimo terminą, kuris nustatomas pagal patvirtintą pastato, įrenginio arba kito statinio statybos projektinę dokumentaciją, o pastatų, įrenginių arba kitų statinių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., – pagal techninės apskaitos (kadastrinių matavimų) byloje nurodytus pastato, įrenginio arba kito statinio nusidėvėjimo duomenis Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, bet ne ilgesniam kaip 99 metų laikotarpiui.

CK 6.550 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad žemės nuomos sutarties sąlygos, nustatančios, kaip naudoti išsinuomotą žemę, neturi prieštarauti aplinkos apsaugos, gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų bei visuomenės interesams. CK 6.157 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo. Dėl to statinių savininkas turi vertinti savo teisėtus lūkesčius atsižvelgdamas ne tik į sudarytos sutarties sąlygas, bet ir į teisės normų, reglamentuojančių jo nuomojamo sklypo naudojimo ir apsaugos režimą, nuostatų visumą. Kaip minėta, jau 1994 m. gruodžio 19 d. Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje buvo nurodytas buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos renatūralizavimas ir pastatų iškėlimas: Schemos tekstiniuose sprendiniuose nurodyta iškelti menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį taką nuo marių pusės link jūros, išlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona ir atkurti prarastus želdinius. Nurodyti sprendiniai dėl buvusios pionierių stovyklos renatūralizavimo buvo perkelti į 2012 m. birželio 6 d. Vyriausybės nutarimu patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, kurio sutartiniuose ženkluose ginčo teritorija pažymėta sutartiniu ženklu „Likviduojami objektai“. Be to, Nuomos sutarčių 8.1 punkte šalys įsipareigojo laikytis Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų, iš kurių kyla šie ir pirmiau šioje nutartyje nurodyti reikalavimai dėl ginčo žemės sklypų naudojimo (nutarties 29-31 punktai).

Terminuotų valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymą galima laikyti nuoseklia valstybės institucijų pozicija, atsižvelgiant į ginčo teritorijos reikšmę visuomenei poilsio namelių didelį nusidėvėjimą, siekti suderinti visuomenės interesą atlaisvinti ginčo teritoriją ir privatų namelių savininkų interesą naudoti tuo metu dar nesunykusius namelius. Išnuomojus valstybinę žemę poilsio nameliams eksploatuoti, sudarytos sąlygos jų savininkams juos naudoti saugaus naudojimo terminą iki kol jie pasieks kritinį nusidėvėjimo lygį ir taps nebenaudojami arba baigsis nuomos sutarčių terminas, kuris negalės būti pratęstas (Taisyklių 31.4 punktas). Nuomininkas, sudaręs žemės nuomos sutartį tokiomis sąlygomis, turi teisę remontuoti jam nuosavybės teise priklausančius statinius, kuriems eksploatuoti žemė išnuomota (taip, be kita ko, vykdydamas statinio savininko pareigą užtikrinti saugų statinio eksploatavimą), tačiau investicijų ir remonto mastą bei pobūdį (pvz., remontuoti minimaliai ar kapitaliai, pritaikant statinį perkelti į kitą vietovę nepadarant jam žalos) turi pasirinkti savo nuožiūra, atsižvelgdamas į žemės nuomos sutarčių nulemtą perspektyvą turimus statinius esamoje vietoje naudoti tik aiškiai apribotą laikotarpį. Statinio savininkas, nusprendęs remontuoti statinį, prisiima finansines statinio remonto išlaidas, žinodamas žemės sklypo nuomos termino pabaigą ir būsimą pareigą atlaisvinti nuomojamą žemės sklypą. Ieškovė 2014 m., t. y. likus 3 metams iki nuomos termino pabaigos, nusprendė atlikti kapitalinį poilsio namelio remontą ir naudoti namelį likusią žemės nuomos termino dalį.

Šioje byloje nustatytos aplinkybės (tai, kad su ieškove buvo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, kurios buvo vykdomos bei galiojančios ir po detaliojo plano panaikinimo; valstybė toleravo tokią padėtį, t. y. laikėsi prisiimtų įsipareigojimų, nenutraukdama nuomos sutarčių, nors faktiškai buvo aišku, kad nuomojamos žemės paskirtis buvo kita nei ta, kuri buvo nurodyta nuomos sutartyse) leidžia daryti išvadą, kad ieškovė įgijo pagrindą tikėtis naudoti valstybinę žemę ginčo nuomos sutarčių pagrindu šiose sutartyse nustatytą terminą. Valstybė nagrinėjamu atveju veikė pasyviai (iškart nenutraukė nuomos sutarčių, nesiėmė veiksmų duomenims viešame registre apie ginčo žemės naudojimo paskirtį ir būdą pakeisti), taip prisidėdama prie ieškovės lūkesčių suformavimo, o nuomos sutartis nutraukė prieš jų termino pabaigą. Toks valstybės institucijų elgesys vertintinas kaip valstybės klaida, kuri neturi neproporcingai riboti ieškovės teisės naudoti ginčo žemės sklypus pagal nuomos sutartis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje iš esmės ginamas viešasis interesas užtikrinti ypatingą vertę visuomenei turinčios teritorijos naudojimą pagal Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais nustatytą paskirtį. Šioje byloje ginamo viešojo intereso reikšmingas aspektas yra ir tai, kad šis interesas turi būti ginamas, nepažeidžiant ar kaip galima mažiau pažeidžiant pastatų savininkės įgytas teises, konkrečiai – jos ginamą teisę naudotis ginčo žemės sklypu nuomos sutartyse nustatytą terminą. Kadangi nuomos sutarčių terminas baigsis 2017 m. rugsėjo 16 d., tai viešasis interesas tinkamai naudoti ginčo žemę sulaukiant nuomos termino pabaigos ir nesukeliant grėsmės pažeisti nuomininkės interesus bus apgintas iš esmės tuo pačiu momentu kaip ir tuo atveju, jei išnagrinėjus šioje byloje kilusį ginčą nuomos santykiai būtų baigti nuomos sutarčių nutraukimu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso tikslą kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), mano, jog šioje byloje turi būti siekiama, kad priimtu teismo sprendimu nebūtų sukeltas kitas ginčas. Nuomos sutarčių nutraukimas besibaigiant jų galiojimo terminui būtų neproporcinga viešojo intereso gynimo priemonė, todėl ginčo nuomos sutartys paliktinos galioti iki sutartyse nustatyto nuomos termino pabaigos, panaikinant skundžiamą atsakovės įsakymą dėl sutarčių nutraukimo.

Šioje byloje konstatavus, kad ieškovės skundžiami įsakymai yra neteisėti, ginčo nuomos sutartys paliktinos galioti iki jose nustatyto termino pabaigos, darytina išvada, kad 2015 m. liepos 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo sprendimo dalis dėl ginčo sklypo, esančio Juodkrantėje, (duomenys neskelbtini), išformavimo ir išregistravimo taip pat turi būti panaikinta. Šis sprendimas yra negalimas kaip pažeidžiantis nuomininkės teisę naudoti pagal nuomos sutartis jai perduotą žemės sklypą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis).

Minėta, kad CK 6.550 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog žemės nuomos sutarties sąlygos, nustatančios, kaip naudoti išsinuomotą žemę, neturi prieštarauti aplinkos apsaugos, gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų bei visuomenės interesams, o CK 6.157 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo. Tai reiškia, kad kai ginčo sutarčių nuostatos prieštarauja teisės normoms, būtina laikytis teisės normų reikalavimų. Ieškovė iki nuomos sutarčių termino pabaigos gali naudotis nuomojamu žemės sklypu, atsižvelgdama į teisės aktais nustatytą žemės sklypo naudojimo ir apsaugos režimą.

Dėl teisinių padarinių, nustačius, kad valstybinės žemės nuomos sutartys nutrauktos neteisėtai

Žemės įstatymo 45 straipsnio (2006 m. gruodžio 14 d. redakcija Nr. X-982, įsigaliojusi nuo 2006 m. gruodžio 19 d.) 1 dalyje, šios dalies 9 punkte nurodyta, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, reikalinga gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams.

Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalį, jeigu išnuomota arba perduota neatlygintinai naudotis valstybinė žemė numatoma naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei sodinių vertė ir dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams patirti nuostoliai žemės nuomininkams ar kitiems naudotojams atlyginami pagal šį straipsnį. Valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis nutraukiama tik šio straipsnio nustatyta tvarka atsiskaičius su žemės nuomininku ar kitu naudotoju.

Ieškovės teigimu, nutraukiant ginčo nuomos sutartis, nameliai turėjo būti paimti visuomenės poreikiams. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nenustatyta, jog buvo pagrindas nuomos sutartis nutraukti pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalį, kompetentingoms valdžios institucijoms nusprendus įstatymo nustatyta tvarka naudoti ginčo žemės sklypus visuomenės poreikiams. Todėl Žemės įstatymo nuostatos, susijusios su valstybinės žemės naudojimu visuomenės poreikiams (tarp jų – teisės normos, reguliuojančios atlyginimą už statinius jų savininkams), šioje byloje netaikytinos.

Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad priešieškinio reikalavimas dėl namelio pašalinimo ir teritorijų sutvarkymo turėjo būti atmestas. Byloje konstatuota, jog atsakovė neteisėtai nutraukė ginčo nuomos sutartis ir jos galiojo (bei galioja) iki sutartyse nustatyto termino pabaigos. Todėl klausimai, susiję su ginčo namelio pašalinimu, turi būti sprendžiami pagal ginčo nuomos sutarčių sąlygas, tarp jų – 4 punktą bei 13 punktą, kuriame nurodyta, kad pasibaigus žemės nuomos terminui žemė sutvarkoma nuomininkų lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkamos naudoti būklės, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus.

Dėl ieškovės reikalavimų panaikinti atsakovės raštus

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, kad ieškovės ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015 m. balandžio 14 d. raštas Nr. 13SD-519-(14.13.104.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Neringa“, kuriuo ieškovė, vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 2 dalimi, informuota, jog po dviejų mėnesių valstybinės žemės sklypo Neringoje, (duomenys neskelbtini), 2004 m. rugsėjo-16 d. nuomos sutartys bus nutrauktos, ir 2015 m. liepos 30 d. raštas Nr. 1SS-2051-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo atsakovė atsisakė tenkinti ieškovės skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015 m. balandžio 14 d. rašto Nr. 13SD-519-(14.13.104.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Neringa“ panaikinimo, yra informacinio pobūdžio, juose pateikti išaiškinimai, vertinimai ieškovei teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo objektas teisme (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Dėl to šis ieškinio reikalavimas atmestas pagrįstai.

Ieškovė taip pat prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 29 d. prašymą Nr. 13SD-1140-(14.13.7) „Dėl valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, išregistravimo“ ir 2015 m. liepos 29 d. prašymą Nr. 13SD-1141-(14.13.7) „Dėl valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, nuomos sutarčių išregistravimo“. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie atsakovės prašymai ieškovei savarankiškų teisinių pasekmių nesukėlė. Tokias pasekmes sukėlė Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. 13SK-185-(14.13.111.) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“, kurį panaikinus bus panaikintos ir jo sukeltos pasekmės. Taigi nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą panaikinti pirmiau nurodytus atsakovės prašymus, nesukeliančius ieškovei teisinių pasekmių ir dėl to negalinčius būti ginčo objektu teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinius sprendimus, byloje spręstinas klausimas dėl šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų šiuose teismuose, perskirstymo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Ieškovės kasacinio skundo pagrindu tenkinant esminius ieškinio reikalavimus dėl valstybinės žemės nuomos santykių tęsimo, jos naudai iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas: po 288 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinio ir apeliacinio skundo padavimą, bei 216 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinio skundo padavimą, iš viso – 792 Eur (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 4,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį pakeisti – panaikinti šių teismų sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis:

I. J. įpareigota savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti pastatą – poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę;

iš I. J. priteistas žyminis mokestis;

atmesti ieškinio reikalavimai panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. 13VĮ-233-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0486 ir 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0487 nutraukimo“ ir 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 13SK-185-(14.13.111.) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“ dalį dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Neringoje, (duomenys neskelbtini), išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro.

Ieškinį tenkinti iš dalies:

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. 13VĮ-233-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0486 ir 2004 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0487 nutraukimo“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 13SK-185-(14.13.111.) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“ dalį dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Neringoje, (duomenys neskelbtini), išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro.

Priešieškinį atmesti.

Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – apribojimą I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) disponuoti jai priklausančiu statiniu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės suvaržymą.

Informuoti apie šios nutarties priėmimą VĮ Registrų centrą.

Priteisti I. J. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 792 (septynis šimtus devyniasdešimt du) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 4,34 Eur (keturis Eur 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Rimvydas Norkus

Donatas Šernas