Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. 2-1464-786/2015

Teisminio proceso Nr. 2-14-3-01307-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.2; 3.2.3.8.

(S)

ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 2 d.

Anykščiai

Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Ragauskienė,

sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. V.,

suinteresuotam asmeniui K. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui K. V., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) mirė jo motina A. V., gim. (duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties liko turtas: gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, esantis (duomenys neskelbtini) ir atkurta nuosavybė į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas P. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktino mirties pareiškėjo motina minėtame name liko gyventi kartu su pareiškėju ir jo šeima. Pareiškėjas padėjo motinai prižiūrėti namus ir ūkį. Po motinos mirties pareiškėjas su šeima ir toliau liko gyventi tėvų namuose, tvarkė bei prižiūrėjo namus, kitus ūkio statinius, rūpinosi nuosavybės į žemę atkūrimu, naudojosi ir tebesinaudoja motinai priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, namų apyvokos daiktais, baldais, palaidojo motiną, prižiūri ir tvarko tėvų kapus, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą, atsiradusį po motinos mirties, priėmė. Mano, jog tokiu būdu jis palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir taip praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarus dėl palikimo priėmimo po savo motinos mirties. Todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos A. V. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Suinteresuotas asmuo K. V. paaiškino, kad neprieštarauja juridinio fakto nustatymui.

Pareiškimas tenkintinas.

Kadangi faktų nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Bylos medžiaga, pareiškėjo, suinteresuoto asmens paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina A. V., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Po motinos mirties liko turtas: gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, esantis (duomenys neskelbtini) ir atkurta nuosavybė į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-12). Pareiškėjo tėvas P. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Po sutuoktino mirties pareiškėjo motina minėtame name liko gyventi kartu su pareiškėju ir jo šeima. Pareiškėjas padėjo motinai prižiūrėti namus ir ūkį. Po motinos mirties pareiškėjas su šeima ir toliau liko gyventi tėvų namuose, tvarkė bei prižiūrėjo namus, kitus ūkio statinius, rūpinosi nuosavybės į žemę atkūrimu, naudojosi ir tebesinaudoja motinai priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, namų apyvokos daiktais, baldais, palaidojo motiną, prižiūri ir tvarko tėvų kapus, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą, atsiradusį po motinos mirties, priėmė. Mano, jog tokiu būdu jis palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė (b. l. 16) ir taip praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarus dėl palikimo priėmimo po savo motinos mirties. Minėtas aplinkybes patvirtino posėdyje apklausti liudytojai.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjo, suinteresuoto asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo pareiškimas, laikytinas pagrįstu (CPK 177 str. 1, 2 d., CPK 185 str. 1 d.).

Konstatuotina, jog pareiškėjas priėmė palikimą po motinos mirties pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jam nebuvo išduotas (CK 5.51 str. 1 d.). Kadangi pirmos eilės įpėdiniai pretenzijų dėl palikimo nereiškia, jo nepriėmė, pareiškėjas turi teisę paveldėti turtą, likusį po jo motinos mirties (CK 5.13 str.). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Kadangi pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtino tiek apklausti liudytojai, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 str.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 185, 259, 263-265, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vitalija Ragauskienė