G. G. pagal BK 293 str.

B. byla Nr.1-120-266/2015

Proceso numeris 1-01-1-25515-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos:14.2.2;

(S)

2.3.6.4.2

Anykščių rajono apylinkės teismas

N U O S P R E N D I S

Lietuvos Respublikos vardu

2015 m. gruodžio 1 d.

Anykščiai

Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė,

Sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,

Dalyvaujant prokurorui Vigandui Jurevičiui, nukentėjusiosioms R. M., V. L. ir J. K.,

advokatui Dariui Karveliui,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 1998-09-01 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 293 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. ir 6 mėn., vadovaujantis BK 47¹ str. bausmė vykdymas atidėtas 2 metams, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį,-

n u s t a t ė:

Kaltinamasis G. G. laikotarpyje nuo 2015m. kovo 1 d. iki 2015 m. gegužės 8 d., tęstiniais nusikalstamais veiksmais, pritaikęs raktą, nenustatytą skaičių kartų įsibrovė į patalpą – R. M. priklausančią kirpyklą, esančią (duomenys neskelbtini), ir iš spintelės pagrobė R. M. pinigus už bendrą 22,37 eurus grynųjų pinigų sumą ir naminio vyno butelį, kurio vertė 5 eurai, tuo nukentėjusiajai R. M. padarydamas bendrą 27,37 eurų turtinę žalą, taip pat iš toje pačioje kirpykloje dirbančios V. L. spintelės pagrobė jos pinigus už bendrą 50 eurų grynųjų pinigų sumą tuo nukentėjusiajai V. L. padarydamas bendrą 50 eurų turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis G. G. laikotarpyje nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 sausio 1 d., tęstiniais nusikalstamais veiksmais, pritaikęs raktą, nenustatytą skaičių kartų įsibrovė į patalpą – J. K. priklausančią kirpyklą, esančią (duomenys neskelbtini), ir iš spintelės pagrobė jai priklausančią bendrą 45 eurų grynųjų pinigų sumą, tuo nukentėjusiajai J. K. padarydamas bendrą 45 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis G. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis šiais metais pavasarį, pritaikęs raktą, keletą kartų, kiek – nepamena, įsibrovė į kirpyklą, esančią (duomenys neskelbtini), ir iš ten stovėjusių spintelių vogė pinigus. Mano, jog buvo įsibrovęs kokius 5-7 kartus ir viso pavogė pinigų apie 17 eurų. Pinigai buvo spintelėse, dėžutėse. Ne visus pinigus paimdavo. Pavogė ne tik pinigus, bet ir butelį vyno, šokoladą. Kokią sumą pinigų pavogė, pasakyti negali, tačiau mano, kad pavogė mažiau nei parodė nukentėjusios moterys. Pavogtus pinigus išleisdavo alui. Paskutiniu metu, kai įeidavo į kirpyklą, tai matė ten įtaisytą kamerą, tačiau galvojo, jog ji neveikia. Pernai metai rudenį, pritaikęs raktą buvo įsibrovęs kelis kartus į kirpyklą, esančią A. Baranausko aikštėje ir iš ten stovėjusios spintos vogė pinigus. Kokią sumą pinigų pavogė, pasakyti negali, tačiau mano, kad galėjo pavogti 45 eurus. Padarytos žalos neatlygino. Pareikštų ieškinių nepripažįsta, mano, jog jie per dideli.

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis G. G. patvirtino savo parodymus, kaip jis įsibrovė į R. M. kirpyklą ir parodė, kaip jis įsibrovė į J. K. kirpyklą, kaip vienu iš trijų atskirai ant žiedo sukabintų raktų atrakino J. K. kirpyklos duris. (b. l. 57-60)

Nukentėjusioji R. M. parodė, kad nuo 2015 m. kovo pradžios, iš kirpykloje, kurioje dirba kartu su V. L., stovinčios spintelės pradėjo dingti nedidelės sumos pinigų – po 2-3 eurus. Taip pat ne kartą buvo pavogti ir V. L. pinigai. Ji palikdavo metalinius eurus spintelės stalčiuje, dėžutėje, o ryte jų nerasdavo. Dėl to ji susipyko su V. L., nes prarado viena kitai pasitikėjimą, įtarinėjo viena kitą. Iš kirpyklos dingdavo ne tik pinigai, tačiau ir vynas, kava, šokoladas, kuriuos joms atnešdavo klientai. Apie tai skundėsi net kaimynei D. Z.. Kuomet nesiliovė pinigų dingimas, tai ji, norėdama įsitikinti, kad kažkas be jos žinios lankosi kirpykloje, paliko įjungtą filmavimo kamerą ir į stalo stalčių padėjo 4 eurus. Sekančią dieną pinigų neberado, peržiūrėję vaizdo kameros užfiksuotą medžiagą pamatė, kad apie 2.39 val. į kirpyklą buvo užėjęs nepažįstamas vyras. Taip buvo kelis kartus. Po to kreipėsi į policiją ir pareigūnai sulaikė kaltinamąjį. Kaltinamasis vagiliaudamas beveik du mėnesius pavogė jos pinigų apie 400 eurų. Be to, ji turėjo keisti durų spyną, tai jai kainavo 30 eurų, todėl turtinė žala yra 430 eurų. taip pat prašė priteisti ir neturtinę žalą, nes prasidėjus pinigų dingimui, ji susipyko su savo kolege, dėl to labai išgyveno, parytė stresą, todėl prašė priteisti ir 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji V. L. davė analogiškus parodymus kaip ir nukentėjusioji R. M. parodė. Vagyste jai padaryta 50 eurų turtinė žala. Pinigus ji taip pat palikdavo dėžutėje, spintelėje, tik palikdavo mažiau nei R. M.. Žala neatlyginta, prašė priteisti 50 eurų turtinės žalos ir 500 eurų neturtinės žalos.

Nukentėjusioji J. K. parodė, kad pernai rudenį, rugsėjo pradžioje, pastebėjo, kad iš spintos, stovinčios jos kirpykloje, pradėjo dingti smulkūs pinigai. Ji nieko neįtarė ir galvojo, kad nepamena, kur juos pasidėjo. Kad pinigai buvo vagiami į kirpyklą patekus pritaikius plastikinių durų raktą, ji sužinojo iš policijos pareigūnų. Jai padaryta 45 eurų turtinė žala. Žala neatlygintam tačiau ieškinio ji nereiškė.

Liudytoja D. Z.- J. parodė, kad 2015 m. balandžio mėn. kirpėjos R. M. ir V. L. jai pasisakė, kad iš kirpyklos nuolat dingsta smulkūs pinigai. Jos jai skundėsi po vieną, nes viena kita įtarinėjo. Tarp jų tvyrojo įtampa. Vėliau sužinojo, kad buvo sulaikytas vyras, kuris iš kirpyklos, į ją patekęs pritaikytu raktu, vogdavo pinigus.

Liudytojas G. R. parodė, kad pinigų vagystės iš R. M. tyrimo metu buvo atliktas slaptas sekimas, kurio metu sulaikytas iš jos kirpyklos išeinantis G. G.. Jis prisipažino, kad į kirpyklą vogti atėjęs buvo ne vieną kartą, o į ją patekdavo pritaikęs plastikinių durų raktą.

Iš byloje esančio daiktų pateikimo protokolo matyti, jog 2015-05-06 nukentėjusioji R. M. pateikė keturias fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas įsibrovęs į kirpyklą asmuo (b. l. 19) 2015-06-02 nuotraukos apžiūrėtos, nustatyta, kad į kirpyklą atėjęs vyras kažką paima iš ten stovinčių spintelių ir iš kirpyklos pasišalina. (b. l. 20)

Iš byloje esančio 2015-05-08 slapto sekimo protokolo matyti, jog atliekant šį veiksmą užfiksuota kad 2015-05-08 01val. 26 min. 17 sek. į kirpyklą įeina vyras, prieina prie spintelės, atidaro stalčių ir kažką iš jos paima ir įsideda į kišenę (b. l.43)

Iš byloje esančio 2015-05-08 asmens kratos metu iš G. G. paimti pinigai, butelis ir raktai (b. l. 49), 2015-05-11 jie apžiūrėti (b. l. 25-27)

Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus bei juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo G. G. kaltė, jog jis pritaikęs raktą, kelis kartus įsibrovė į R. M. kirpyklą, esančią (duomenys neskelbtini), ir į J. K. kirpyklą, esančią (duomenys neskelbtini), ir iš patalpų pavogė pinigus, vyno butelį, visiškai įrodyta. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis G. G. visiškai prisipažino, jog pritaikęs raktus jis apie 5-7 kartus buvo įsibrovęs į kirpyklą Valančiaus gatvėje ir galėjo pavogti apie 12- 17 eurų. Neigia pavogęs apie 400 eurų. Kaltinamojo G. G. parodymai dėl pinigų vagystės nesikeitė nuo pat pradžių, kai jis buvo sulaikytas. Rašydamas nuoširdų prisipažinimą, kaltinamasis nurodė, jog į kirpyklą buvo įsibrovęs 7 kartus ir imdavo ten rastas smulkias monetas, paimdavo ne visus pinigus. Tą patį jis nurodė ir teisme. Nukentėjusioji R. M. apklausta teisme teigė, jog ji negali tiksliai nurodyti konkrečios pavogtos pinigų sumos, nes neskaičiavo. Negalėjo paaiškinti kaip ji paskaičiavo, jog buvo pavogta 400 eurų. Nukentėjusioji teismui nepateikė jokių įrodymų apie jos uždarbį kiekvieną dieną, kiek pinigų ji palikdavo kirpykloje stalčiuje dėžutėje. Nukentėjusioji R. M. apklausta pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog iš kirpyklos pavogta 20 eurų, ir tokia jai padaryta turtinė žala, nes paliktos pinigų sumos būdavo nedidelės, pinigai buvo smulkūs metaliniai. (b.l. 15) Kadangi byloje kyla abejonės dėl nukentėjusiosios R. M. pavogtų pinigų sumos, tai teismas, priimdamas nuosprendį daro išvadą, jog byloje nėra surinktą patikimų ir patvirtinančių įrodymų, kad G. G. pavogė iš kirpyklos 400 eurų R. M. pinigų. Laikytina, jog G. G. pavogė 22,37 eurus, nes 2,37 eurai buvo rasti pas G. G. sulaikymo metu. Nukentėjusioji V. L. nuo pat pradžių teigė, jog iš jos spintelės stalčiaus buvo pavogta 50 eurų, o po to ji pinigų nepalikdavo ir jie nebedingo, todėl darytina išvada, jog G. G. pavogė V. L. 50 eurų. Dėl pinigų vagystės iš J. K. kirpyklos, ginčo nėra. Kaltinamasis G. G. pripažino, jog galėjo pavogti 45 eurus.

G. G. teisiamas pirmą kartą, ankščiau buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, padarė dvi nusikalstamas veikas laikomas apysunkėmis. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažįsta nusikaltęs ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, daug kaltu baustas administracine tvarka už įvairius teisės pažeidimus, nedirba, padarytos žalos neatlygino. Įvertinus padaryto nusikaltimo motyvus, kaltinamojo asmenybę, teismas mano, jog yra pagrindas kaltinamajam paskirti sankcijoje numatytą bausmę- laisvės apribojimą.

Nukentėjusioji R. M. byloje pareiškė ieškinį ir prašo priteisti jai 430 eurų turtinei žalai atlyginti ir 300 eurų neturtinės žalos, nes buvo pavogti jos pinigai, vynas bei sugadinta durų spyna. Teismo posėdžio metu savo ieškinį palaikė. Paaiškino, jog dėl pinigų vagystės iš kirpyklos kabineto ji susipyko su kolege kirpėja V. L., dėl to labai išgyveno, turėjo nepatogumų, todėl prašė priteisti ir neturtinę žalą. Nukentėjusioji V. L. prašė priteisti 50 eurų turtinės žalos ir 500 eurų neturtinės žalos, nes dėl to susipyko su R. M., kuri ją įtarinėjo pinigų vagyste, išgyveno, turėjo daug nepatogumų. R. M. ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies ir priteistina jai iš kaltinamojo 20 eurų pagrobtų pinigų ir 30 eurų už sugadintą durų spyną, ir 5 eurus už vyno butelį, viso 55 eurai. Kitoje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos atmestinas, nes neįrodyta, jog kaltinamasis pagrobė didesnę pinigų sumą. V. L. ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai ir jai iš kaltinamojo priteistina 50 eurų turtinės žalos. Nukentėjusiosios prašė priteisti ir neturtinę žalą. Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. (LR Civilinio kodekso 250 str. 1d.) Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra nustatyti LR CK6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Kadangi įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta, nukentėjusiosios dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų prarado savo turtą- pinigus. Kadangi kaltinamojo veiksmai buvo tęstiniai, tęsėsi apie du mėnesius, tai dėl to nukentėjusiosios turėjo daug nepatogumų, išgyveno, susipyko kaltindamos vieną kitą pinigų paėmimu, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Kaltinamasis nedirba, turto neturi. Todėl, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiųjų R. M. ir V. L. ieškiniai dėl neturtinės žalos tenkintini iš dalies ir priteistina joms iš kaltinamojo po 100 eurų kiekvienai neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo atmestini.

Daiktiniai įrodymai- trys raktai- sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str.,304 – 305 str., 307 str.,

n u s p r e n d ž i a :

G. G. pripažinti kaltu pagal LR Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti:

pagal LR baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį dėl turto vagystės iš kirpyklos, esančios (duomenys neskelbtini) paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

pagal LR baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį dėl svetimo turto vagystės iš kirpyklos, esančios (duomenys neskelbtini), paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir G. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams ir 7 mėnesiams.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 1 ir 5 punktais paskirti jam įpareigojimus, t.y. per bausmės atlikimo laiką būti namie nuo 23 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, ir per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iki įsiteisės teismo nuosprendis palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

R. M. ieškinį patenkinti iš dalis ir priteisti R. M. iš G. G. 55 eurus turtinės žalos ir 100 eurų neturtinės žalos. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

V. L. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti V. L. iš G. G. 50 eurų turtinės žalos ir 100 eurų neturtinės žalos. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Daiktinius įrodymus- tris raktus- sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Zita Gavėnienė