Civilinė byla Nr. e2A-72-883/2019
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08267-2017-5
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.10.; 2.6.8.11.5.; 2.6.10.6.; 2.6.11.1.; 2.6.11.16.; 3.3.1.11.; 3.3.1.18.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 19 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „GSS Baltic“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1108-1004/2018 pagal ieškovės UAB „GSS Baltic“ ieškinį atsakovui O. N. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir 3 100 Eur sumokėtos kainos už transporto priemonę priteisimo, trečiasis asmuo ieškovės pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų VĮ Regitra.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „GSS Baltic“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pripažinti 2016 m. lapkričio 11 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį negaliojančia, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 3 100 Eur sumokėtų už transporto priemonę F. T. FT 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 605 Eur patirtas advokato išlaidas, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad suradęs skelbimą direktorius J. V. dėl transporto priemonės „F. T. FT 300“ pirkimo nuvyko susitikti su pardavėju O. N.. Pirkėjas įsitikino, kad perkama transporto priemonė neturi pastebimų trūkumų ir 2016 m. lapkričio 11 d. sudarė transporto priemonės „F. T. FT 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartyje šalys susitarė dėl esminių sutarties sąlygų ir pardavėjas patvirtino, kad parduodama transporto priemonė yra be paslėptų trūkumų. Ieškovė (pirkėja) įvykdė sutartinę prievolę ir 2016 m. lapkričio 11 d. sumokėjo atsakovui (pardavėjui) 3100,00 Eur už nupirktą transporto priemonę.
2. Ieškovė nurodė, jog netrukus po transporto priemonės įsigijimo paaiškėjo, kad jos negalima naudoti pagal paskirtį, nes jos elektroninė įranga strigo, neįsijungė laisva pavara. Ieškovės direktorius skambino pardavėjui, tačiau pastarasis atsisakė diskutuoti šiuo klausimu. Ieškovė nuvežė transporto priemonę apžiūrai į autoservisą, kur buvo atliktas einamasis transporto priemonės remontas ir 2016 m. lapkričio 25 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra 80,00 Eur sumai. Ieškovė nurodė, jog po atlikto remonto transporto priemone ir toliau nebuvo galima naudotis, nes ji buvo techniškai netvarkinga, todėl ieškovė dar kartą ją nuvežė į autoservisą apžiūrai. 2017 m. sausio 12 d. ir 2017 m. kovo 9 d. pakartotinai buvo atliktos transporto priemonės „F. T. FT 300“ diagnostikos ir nustatyti dideli trūkumai, neleidžiantys eksploatuoti transporto priemonės. Diagnostikos metu transporto priemonė buvo pravažiavusi 163011 km, t. y. po transporto priemonės pirkimo buvo pravažiuota 11 km.
3. 2017 m. kovo 14 d. UAB „Ertona“ pateikė ieškovei komercinį pasiūlymą dėl galimybės suremontuoti transporto priemonę „F. T. FT 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 11009,00 Eur sumą. Ieškovės atstovai 2017 m. kovo 17 d. kreipėsi į atsakovą pretenzija ir pareikalavo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 dienų atsiimti transporto priemonę ir grąžinti sumokėtą 3100,00 Eur. 2017 m. kovo 21 d. buvo gautas atsakovo atsakymas, kuriame jis pareiškė, kad transporto priemonė yra su technine apžiūra bei transporto priemonę pirkėja pirko apžiūrėjusi ir jokių pretenzijų neturėjo.
4. 2017 m. balandžio 20 d. UAB „Ertona“ informavo ieškovę, kad atlikus kompiuterinę diagnostiką buvo nustatytas greičių dėžės valdymo bloko procesoriaus gedimas.
5. Ieškovės atstovai 2017 m. gegužės 10 d. kreipėsi pakartotinai į atsakovą prašydami įvykdyti 2017 m. kovo 17 d. reikalavimus, t. y. atsiimti transporto priemonę iš pirkėjos ir grąžinti 3100,00 Eur ir pateikė atsakovui 2017 m. balandžio 20 d. pažymą. Nurodė, kad atsakovas nereagavo į pakartotiną pretenziją.
6. Siekiant nustatyti transporto priemonės techninę būklę iki pardavimo, ieškovė kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Regitra“. Buvo gauta transporto priemonės techninės apžiūros istorija nuo 2014 m. vasario 14 d., ir techninės apžiūros kortelėje buvo pažymėta, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. 2016 m. vasario 15 d. techninės apžiūros kortelėje buvo pažymėta, kad transporto priemonė taip pat neatitinka techninių reikalavimų.
7. Ieškovė pažymėjo, kad transporto priemone „F. T. FT 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jos techninės būklės buvo neįmanoma tinkamai naudotis ir ieškovė automobiliu pravažiavo nuo pirkimo dienos 943 km. Atsakovas pardavė ieškovei techniškai netvarkingą transporto priemonę su paslėptu transporto priemonės trūkumu, kai transporto priemonė kažkurį laiką gali važiuoti įprastu režimu. Tačiau dėl transporto priemonės gedimo pirkėja negalėjo ja naudotis nuo pirkimo momento. Nurodė, kad šiuo atveju atsakomybė už paslėptus trūkumus tenka transporto priemonės pardavėjui.
8. Atsakovas O. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovės UAB „GSS Baltic“ ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad 2016-11-11 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo transporto priemonės F. T. FT300, 2003 m. gamybos, kurios rida buvo 163 000 km, privalomoji techninė apžiūra, ieškovė patikrino automobilį, juo pravažiavo, dėl transporto priemonės būklės bei kokybės nenurodė jokių pretenzijų, papildomai atlikti transporto priemonės patikrą ieškovė atsisakė. Ieškovė per atstovus tik 2017-03-17 pretenzija dėl parduoto automobilio trūkumų (praėjus 4 mėnesiams nuo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo) kreipėsi į atsakovą dėl parduotos transporto priemonės kokybės. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovės su ieškiniu pateiktos techninės apžiūros kortelės neįrodo, kad jai būtų buvęs parduotas automobilis, neatitinkantis pirkimo-pardavimo sutarties bei įstatymų reikalavimų. Atsakovas taip pat nurodė, kad pagal CK 1.125 str. 5 d. 2 p. ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl, kadangi ieškovė nurodė, jog automobiliu negalėjo naudotis nuo jo nusipirkimo momento, t. y. nuo 2016-11-11, 6 mėnesių ieškinio senaties terminas baigėsi 2017-05-11, o ieškovės ieškinio data – 2017-10-13, t. y. ieškinys buvo pareikštas beveik po vienerių metų nuo tada kai ieškovė, jos teigimu, sužinojo apie jos teisių pažeidimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Šiaulių apylinkės teismas skundžiamu 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu netaikė ieškovės reikalavimams ieškinio senaties ir ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „GSS Baltic“ 726 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui O. N.. Teismas nurodė, kad atsakovui per nustatytą terminą neatsakius į ieškovės reikalavimą antrojoje pretenzijoje, spręstina, kad ieškovė sužinojo apie savo teisės pažeidimą 2017 m. gegužės 18 d. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinio, kuris pateiktas teismui 2017 m. spalio 13 d., reikalavimams nėra ne tik suėjusi 2 metų ieškinio senatis, skaičiuotina nuo 2017 m. gegužės 18 d., bet ir nėra suėjusi 6 mėnesių sutrumpinta ieškinio senatis. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties byloje netaikė.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, kad po atlikto 2016-11-25 remonto transporto priemone ir toliau nebuvo galima naudotis, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino, nes tik 2017-01-12 ir 2017-03-09 atliktų transporto priemonės diagnostikų protokoluose užfiksuoti du pasikartojantys gedimai. Teismas ieškovės argumentus, kad ji transporto priemone pirmą mėnesį nesinaudojo, ir tik prieš Šv. Kalėdas išvažiavo į objektą už 2 km, vertino kaip nelogiškus ir keliančius abejones ieškovės parodymų sąžiningumu. Teismas abejojo ir ieškovės argumentais dėl transporto priemonės ridos, kuria vadovavosi ieškovė, t. y., kad po transporto priemonės pirkimo buvo pravažiuota tik 11 km, kai buvo nustatyti dideli trūkumai. Priede Nr. 6 prie ekspertizės akto MV Nr. 2018-9 yra duomenys, jog 2017-01-12 atliekant 22 Eur vertės elektros diagnostikos darbu transporto priemonės F. T. FT300 rida buvo 163 382 km. 2017-01-30 atliekant 12 Eur vertės laidų remonto darbus transporto priemonės F. T. FT300 rida buvo 1 640 000 km. Teismas vertino, kad negalima tiksliai nustatyti, kiek buvo pravažiuota kilometrų iki buvo nustatytas pasikartojantis transporto priemonės gedimas. Teismas nurodė, jog ieškovė pateikdama ieškinį ir bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli ir nesąžininga atsakovo atžvilgiu dėl transporto priemonės trūkumų, susijusių su nustatytu pavarų dėžės modulio gedimu, nustatymo pradžios. Teismas taip pat vertino, jog ieškovė buvo nenuosekli paaiškindama, kaip susidarė didesnė nei 900 km rida.
11. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas su ieškove atsisakė žodžiu bendradarbiauti dėl transporto priemonės būklės, taip pat nurodė, jog nėra įrodyti ir ieškovės argumentai apie tai, jog atsakovas kelis sykius minėjo, kad prieš pervažą reikia užgesinti transporto priemonės variklį, nes pastovėjus užvestai ilgiau nei įprastai, ji užgęsta ir nebeužsikuria, ar, kad buvo žodžiu nurodęs kitus transporto priemonės trūkumus prieš ieškovei ją nusiperkant.
12. Ginčijamame sprendime nurodyta, jog ieškovės argumentas dėl UAB „Ertona“ pateikto komercinio pasiūlymo suremontuoti transporto priemonę už 11 009,00 Eur sumą taip pat nėra įrodytas, nes nepatvirtintas tikslus transporto priemonės pavarų dėžės elemento gedimas. Teismas pažymėjo, jog tik pasikartojus gedimui 2017-03-09 buvo neginčijamai nustatytas galimas transporto priemonės pavarų dėžės valdymo modulio gedimas, vertinant ir 2017 m. kovo 17 d. pretenziją atsakovui. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad ieškovės įsigyta 2003 m. gamybos transporto priemonė tapo netinkama naudoti pagal paskirtį tik praėjus beveik 4 mėnesiams nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovas nėra atsakingas dėl atsiradusių transporto priemonės trūkumų, sąlygotų transporto priemonės elementų susidėvėjimu ir senėjimu, ieškovei eksploatuojant transporto priemonę ir nurodyti gedimai atsirado jau po 2016 m. lapkričio 11 d., kai transporto priemonė buvo parduota ieškovei. Teismas nurodė, kad ieškovė pirkdama naudotą transporto priemonę negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo automobilio savininkė, nes eksploatuojami mechanizmai natūraliai dėvisi, o pirkimo metu perkamas daiktas atitiko jam keliamus bendruosius kokybės reikalavimus ir ieškovė, kaip juridinis asmuo, galėjo pagrįstai tikėtis, kad transporto priemone bus galima naudotis pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad transporto priemonės pavarų dėžės valdymo sistemos gedimas dėl elementų susidėvėjimo, senėjimo, transporto priemonės pirkimo-pardavimo metu nebuvo akivaizdūs naudoto transporto priemonės trūkumai, kuriuos būtų žinojęs ar juos nuo ieškovės nuslėpęs atsakovas ir vertino, kad atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti minimo transporto priemonės trūkumo ir negalėjo prisiimti rizikos už transporto priemonės gedimą praėjus gana ilgam laikui ieškovei eksploatuojant transporto priemonę. Teismo vertinimu, atsakovas įrodė, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir šie trūkumai nepriklausė nuo priežasčių, atsiradusių iki transporto priemonės pardavimo, ir, kad pirkėja, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo naudoto daikto trūkumus, įvertinęs ir perkamos transporto priemonės automatinės pavarų dėžės modulio veikimo specifiką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Ieškovė UAB „GSS Baltic“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. Priešingai nei nustatė teismas, ieškovė įrodė nurodomas aplinkybes dėl automobilio techninės būklės. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė negalėjo tinkamai naudotis nupirkta transporto priemone. Apklausiamas atsakovas 2018-02-02 teismo posėdžio metu pripažino sulaukęs skambučio iš ieškovės, kuriuo buvo informuotas apie tai, kad automobiliu negalima naudotis pagal paskirtį.
13.2. Atsakovas sudarydamas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nuo ieškovės nuslėpė dvi esmines sąlygas – neatskleidė ieškovei aplinkybės, kad atsakovas yra pakeitęs odometro parodymus, t. y. sumažinęs automobilio ridą apie 50 000 km; atsakovas nenurodė jokio jam žinomo automobilio gedimo ir kaip vėliau paaiškėjo, tokiu būdu tyčia nuslėpė esminį parduodamo automobilio trūkumą. Atsakovui iki automobilio pardavimo buvo žinomos automobilio problemos su elektronika ir pavarų persijungimu, tačiau šią informaciją šis nuslėpė nuo ieškovės.
13.3. Nors ir automobilis kartais važiuoja, tačiau, kaip nurodė ekspertas, šia transporto priemone negalima naudotis pagal paskirtį, nes laikas nuo laiko nepersijungia pavaros, o gedimai patys savaime neišnyks. Todėl nuvažiuota rida nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, nes su šia transporto priemone ir dabar galima nuvažiuoti kažkurį atstumą, tačiau tai nereiškia, kad automobilis atitinka jam keliamus reikalavimus.
13.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad paslėptų trūkumų nebuvo, nes 2016 m. lapkričio 11 d. transporto priemonę ieškovė įsigijo su galiojančia technine apžiūra. Naujausioje formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, jog tokio pobūdžio bylose vien konstatuoti faktą, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti, nepakanka.
13.5. Teismas visiškai atsiribojo nuo ekspertizės akte nustatytų pavarų dėžės gedimų ir kt. byloje esančių įrodymų dėl gedimo pobūdžio, kai laikas nuo laiko nepersijungia pavaros. Teismo išvada, kad nenustačius tikslaus pavarų dėžės gedimo, tai šalina atsakovo atleidimą nuo atsakomybės, prieštarauja CK 1.5 str. principams.
13.6. Teismo išvados, kad ieškovė turėjo galimybę įsigyti naują transporto priemonę, tačiau elgėsi nerūpestingai paskubomis pasirinko naudotą transporto priemonę, yra priešingos teismų praktikai.
13.7. Teismo išvada, kad transporto priemonės gedimai neatsirado iš karto po įsigijimo, o tik nuvažiavus 943 km, kas byloje yra neginčijamai nustatyta, prieštarauja įrodymams. Ši išvada priimta įvertinus byloje surinktus įrodymus, kurie patvirtina, kad anksčiausiai 2017-01-12 jau buvo nustatyti pavarų dėžės gedimai, o 2018-05-21 ekspertizės akte UAB „Ertona“ serviso vadovas pripažino, kad 2017-01-12 ir 2017-3-09 dienos diagnozavimo metu nustatytos klaidos yra ištrintos iš valdymo modulio atminties, tačiau šie gedimai nėra išnykę ir jie turėtų pasikartoti tolesnės eksploatacijos metu.
14. Atsakovas O. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, iš ieškovės priteisti 726 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad jis po automobilio įsigijimo negalėjo tinkamai naudotis nupirkta transporto priemone. Ieškovė praėjus 2 savaitėms po transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis sudarymo vyko į autoservisą, po ko automobilis buvo toliau sėkmingai eksploatuojamas.
14.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė buvo aiškiai nenuosekli tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teikdama paaiškinimus, kada buvo pastebėtas automobilio gedimas.
14.3. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismas, priimdamas 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą nesivadovavo naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl parduodamo naudoto daikto kokybės ir pardavėjo atsakomybės. Kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios.
14.4. Atmestini ieškovės teiginiai, kad atsakovas nuo ieškovės nuslėpė dvi esmines sąlygas, t. y., kad atsakovas yra pakeitęs odometro parodymus, ir kad atsakovas nenurodė jam žinomo automobilio gedimo.
14.5. Teismas teisingai įvertino ieškovės pateiktus dokumentus kaip neįrodančius, jog 2016-11-11 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu kokie nors konkretūs automobilio trūkumai egzistavo.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Regitra atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad VĮ Regitra nėra šio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, turintis savarankišką teisinį suinteresuotumą dėl ginčo dalyko, o yra tik valstybės įmonė, teisės aktų nustatyta tvarka vykdanti motorinių transporto priemonių registravimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre pateiktų dokumentų pagrindu, prašo ieškovės apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėjami apeliacinių skundų teisiniai ir faktiniai pagrindai.
17. Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2016-11-11 buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas O. N. pardavė apeliantei (ieškovei) UAB „GSS Baltic“ transporto priemonę F. T. FT300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo apeliantė pastebėjo, kad stringa automobilio elektroninė įranga, neįsijungia laisva pavara. 2017-01-12 ir 2017-03-09 buvo atliktos automobilio F. T. FT300 diagnostikos ir buvo nustatyti trūkumai, neleidžiantys eksploatuoti automobilio. Apeliantės atstovai 2017-03-17 pateikė atsakovui pretenziją, kuria pareikalavo atsiimti automobilį ir grąžinti sumokėtą sumą (3 100 Eur). 2017-04-20 UAB „Ertona“ atliko kompiuterinę diagnostiką ir nustatė greičių dėžės valdymo bloko procesoriaus gedimą. 2017-05-10 apeliantės atstovai pakartotinai kreipėsi į atsakovą prašydami įvykdyti 2017-03-17 reikalavimus. UAB „GSS Baltic“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pripažinti 2016-11-11 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 3 100 Eur, sumokėtus už transporto priemonę, 605 Eur patirtas advokato išlaidas, 5% metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu netaikė ieškovės reikalavimams ieškinio senaties ir ieškovės ieškinį atmetė. Apeliantė su ginčijamu teismo sprendimu nesutiko ir pateikė teismui apeliacinį skundą.
Dėl papildomų įrodymų apeliacinės teisme
18. Apeliantė UAB „GSS Baltic“ kartu su apeliaciniu skundu pridėjo 2017-04-20 UAB „Ertona“ pranešimą. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra kliūčių ieškovės įrodymams priimti ir įvertinti kartu su kita bylos medžiaga.
Dėl 2016-11-11 transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia
19. Apeliantė nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė (apeliantė) nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad jos pirkta naudota transporto priemone nebuvo galima naudotis pagal paskirtį nuo pirkimo momento, kad ji neatitiko kokybės reikalavimų, ir, kad atsakovas galėjo žinoti apie tokio parduodamo daikto trūkumus. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai pripažino jos elgesį nerūpestingu. UAB „GSS Baltic“ teigia, kad nagrinėjamoje byloje buvo įrodytos jos nurodomos aplinkybės dėl automobilio techninės būklės. Apeliantė nurodė, kad jai iš atsakovo įsigijus transporto priemonę, ši tai važiuodavo, tai nevažiuodavo, dėl to, negalėdamas tinkamai naudotis įsigyta transporto priemone apeliantė kreipėsi į autorizuotą „Ford“ autoservisą UAB „Ertona“, kad būtų nustatytas gedimas, trukdantis naudotis iš atsakovo nupirkta transporto priemone. 2017-01-12 ir 2017-03-09 atlikus tyrimus buvo patvirtinti automobilio gedimai. 2017-01-12 bei 2017-03-09 automobiliui buvo atlikta greičių dėžės diagnostika, kurios metu buvo nustatyti pasikartojantys gedimai.
20. CK 6.317 str. 1 d. nurodyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. CK 6.327 str. 1 d. numatyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 str. 4 d.). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 str. 6 d.).
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.333 str. 4 d. yra nurodęs, kad jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Taigi darytina išvada, kad daikto kokybiškumą galima apibūdinti kaip jo tinkamumą panaudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009).
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).
23. Tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais, pavyzdžiui, nurodant, kad trūkumų nėra, sprendžiant dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams, ir pan.
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė UAB „GSS Baltic“ pirko naudotą transporto priemonę, turėdama tikslą jį naudoti įmonės poreikiams, todėl pagrįstai tikėjosi, jog perkamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Iš bylos duomenų buvo nustatyta, bei 2018-01-30 teismo posėdžio pirmojoje instancijoje metu buvo patvirtinta, kad apeliantė, prieš pirkdama transporto priemonę, ją išbandė, transporto priemonių stovėjimo aikštelėje ginčo transporto priemone buvo pavažiuota 100-200 metrų. Atsakovas patvirtino pirkėją, kad parduodama transporto priemonė F. T. FT 300 yra be trūkumų ir tinkama naudoti.
25. Tačiau apeliantė nurodė, kad po kurio laiko paaiškėjo, jog transporto priemone yra negalima naudotis, kadangi strigo automobilio elektroninė įranga bei neįsijungė laisva pavara. 2018 m. vasario 9 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo nutartimi nagrinėjamoje byloje buvo paskirta ekspertizė transporto priemonei F. T. FT 300. 2018-05-31 ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad tyrimas leidžia daryti išvadą, jog automobilyje F. T. FT300 yra pavarų dėžės valdymo sistemos gedimas, tačiau ekspertiniu tyrimu nėra galima nustatyti, kuris konkrečiai pavarų dėžės valdymo sistemos elementas yra sugedęs, taip pat nėra įmanoma nustatyti, kada šis gedimas atsirado, nes tokia informacija automobilio informacinėje sistemoje neišsaugota. Ekspertinėje išvadoje taip pat pažymėta, kad nagrinėjamu atveju negalima nustatyti, ar greičių dėžės valdymo sistemos gedimas atsirado iki 2016-11-11, kai buvo parduotas ginčo automobilis. Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad jos pirkta naudota transporto priemone nebuvo galima naudotis pagal paskirtį nuo pirkimo momento, kad ji neatitiko kokybės reikalavimų, ir, kad atsakovas galėjo žinoti apie tokio parduodamo daikto trūkumus.
26. Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 str. 3 d.), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Be to, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui.
27. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pirmą kartą transporto priemonės pavarų dėžės gedimas pasireiškė praėjus maždaug mėnesiui po transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Tai patvirtina byloje esantys duomenys (2018-02-02 teismo posėdžio garso įrašas nuo 18.06 min), iš kurių nustatyta, kad pirkėja susisiekė su transporto priemonės pardavėju ir informavo jį apie transporto priemonės gedimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad transporto priemonės įsigijimo metu jos rida buvo 163 000 km, pirmosios diagnostikos metu transporto priemonės rida buvo 163 011 km, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė neįrodė aplinkybės, kad transporto priemone nebuvo galima naudotis iš karto po jos įsigijimo.
28. įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.).
29. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle tikimybių pusiausvyros principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2003 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
30. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas J. V. 2018-01-30 teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškojo transporto priemonės projektui, prekių išvežiojimui (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 8 min.), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pozicija, jog ji pirmą mėnesį transporto priemonės neeksploatavo, pirmą kartą transporto priemone išvyko į objektą prieš Šv. Kalėdas, kada, automobilis ir sugedo, yra nelogiški. Tai patvirtina ir 2016-11-25 PVM sąskaita faktūra, Serija RMD, Nr. 0000261, iš kurios matyti, kad transporto priemonei buvo atlikti einamieji remonto darbai, t. y. keistas diržas, varžtai, atlikta kompiuterinė diagnostika/remontas, ABS remontas, atliktas kardano remontas.
31. Taip pat apeliantės argumentai dėl įsigytos transporto priemonės naudojimo ir ridos laikytini abejotinais ir dėl kitų byloje esančių duomenų. Kaip tinkamai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, autoservise UAB „Ertona“ atliekant elektros įrangos diagnostikos darbus 2017-01-12 buvo užfiksuota 163 382 km rida, 2017-01-30 atliekant laidų remonto darbus fiksuota rida – 163 385 km, 2017-05-03 rida – 164 000 km. Tuo tarpu iš automobilio pilnos diagnostikos matyti, kad tiek 2017-01-12, tiek 2017-03-09 automobilio rida – 163 011 km. Teismo vertinimu, duomenys dėl automobilio ridos iš transporto priemonės diagnostikos duomenų laikytini nelogiškais ir nepatikimais. Taip pat nepatikimais laikytini ir apeliantės argumentai, kad ji transporto priemone po jos įsigijimo buvo nenaudojama. Tokių apeliantės argumentų nepatvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad po transporto priemonės įsigijimo, jos rida nuolat didėjo, kai iš ekspertizės akto MV 2018-9 matyti, kad transporto priemonės rida ekspertizės metu buvo jau 163 993 km. Sprendžiant iš šių duomenų akivaizdu, jog transporto priemone po jos įsigijimo buvo naudojamasi (nuvažiuota virš 900 km), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad apeliantė neįrodė, kad transporto priemonės trūkumai egzistavo jos pirkimo iš atsakovo metu.
32. Taip pat pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog transporto priemonės F. T. FT300 pavarų dėžės valdymo modulio gedimas pirmą kartą buvo nustatytas 2017-03-09, t. y. praėjus keturiems mėnesiams po transporto priemonės įsigijimo, kuomet ji buvo eksploatuojama.
33. Atsižvelgiant į išdėstytą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad po transporto priemonės įsigijimo apeliantė turėjo galimybę ja naudotis pagal paskirtį. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas). Tai patvirtina ir eksperto išvada MV 2018-9, kurioje nurodyta, kad pavarų dėžės valdymo sistemos gedimas būdingas didesnei eksploatavimo ridai/laikotarpiui, kai pasireiškia elementų susidėvėjimas, senėjimas ir pan. Nagrinėjamu atveju ginčo automobilis F. T. FT300 yra 2003 m. gamybos, t. y., jo pirkimo metu automobiliui buvo jau daugiau nei 13 metų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrįsta tikėtis, kad 13 metų senumo transporto priemonė neturės jokių trūkumų. Be to, kaip minėta, pirmasis transporto priemonė gedimas buvo nustatytas 2017-03-09, kuomet transporto priemonė buvo eksploatuojama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas įrodė, jog parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutartis sudarymo ir šie trūkumai nepriklausė nuo priežasčių, atsiradusių iki transporto priemonės pardavimo.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad UAB „GSS Baltic“ apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
36. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovui iš apeliantės priteistina 726 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui O. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „GSS Baltic“, j. a. k. 304071364, 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Rasa Bartašienė
Egidijus Mockevičius
Irena Stasiūnienė
