Administracinė byla Nr. eI3-8817-362/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00586-2025-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.8; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 3 d.
Šiauliai
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arvydas Martinavičius,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir atlyginimo už priverstinę pravaikštą priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas D. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (toliau – ir skundas) prašydamas:
1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotojo, atliekančio rinktinės vado funkcijas, R. P. 2025 m. sausio 8 d. priimtą įsakymą Nr. TE-44 (toliau – ir ginčijamas įsakymas);
2) grąžinti pareiškėją į eitas pareigas;
3) įpareigoti atsakovą sumokėti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2025 m. sausio 9 d. iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje visiško įvykdymo dienos;
4) priteisti pareiškėjui iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad ėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardos (toliau - PU) jaunesniojo specialisto pareigas. 2024 m. gruodžio 9 d. VSAT vado pavaduotojo S. N. pavedimu VSAT teisės skyriuje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl jo neatvykimo į kinologų su tarnybiniais šunimis užsiėmimus. 2024 m gruodžio 11 d. jam buvo įteiktas tarnybinis pranešimas, kuriame buvo nurodyta, kad vadovaujantis 2024 m. lapkričio 11 d. VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių PU 2024 m. gruodžio mėnesio kinologų su tarnybiniais šunimis užsiėmimų tvarkaraščiu, patvirtintu Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotojo, atliekančio rinktinės vado funkcijas R. P., jam 2024 m. gruodžio 6 d. nuo 09.00 val. iki 17.00 val. buvo suplanuoti kinologų su tarnybiniais šunimis užsiėmimai Vileikių PU veikimo teritorijoje. Kinologų su tarnybiniais šunimis užsiėmimai buvo įtraukti į Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių PU vado 2024 m. lapkričio 22 d. patvirtintų Vileikių PU gruodžio mėnesio pamainų grafiką. Pranešime nurodyta, kad jis 2024 m. gruodžio 6 d., 09.00 val. į Vileikių PU neatvyko. Sutartu laiku 10.30 val. į PU atvyko (duomenys neskelbtini) 1 kurso mokiniai, lydimi mokytojos. Kadangi užkardoje jo nebuvo, vyriausioji specialistė D. B. 10.52 val. telefonu paskambino jam ir pasakė, kad moksleiviai yra atvykę ir laukia 11.00 val. kinologinės veiklos pristatymo. Jis pasakė, kad važiuoja, nusijuokė ir padėjo ragelį. 11.00 val. nesulaukus, jam vyriausioji specialistė D. B. dar du kartus 11.02 val. ir 11.04 val. skambino, tačiau jis telefonu neatsiliepė ir neperskambino. Vileikių pasienio užkardos jaunesnysis specialistas D. P. į 2024 m. gruodžio 6 d. dienos kinologų su tarnybiniais šunimis užsiėmimus Vileikių PU veikimo teritorijoje neatvyko, apie neatvykimo priežastis užkardos vadovybės neinformavo.
Jis 2024 m. gruodžio 12 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2024 m. gruodžio 6 d., 9.00 val. jau buvo Vileikių PU veikimo teritorijoje. Siuntė koordinates dėl tikslios savo buvimo vietos: 55.229452, 21.516717. Nuo šitos konkrečios vietos pradėjo darytis tarnybiniam šuniui mokomąsias pėdas, 9.05 val. išėjo nuo minėtos vietos. Pėdų ilgis apie 1,3 km. Grįžęs prie automobilio pėdas pasendino apie 1 valandą. 10.10 val. išėjo pėdomis su šunimis. Numatomas pėdų praėjimo laikas apie 30 min. Viskas vyko kaip numatyta. Nuėjus apie 70 procentu pėdų, tarnybinis šuo kelių sankirtoje nuėjo žvėrių paliktomis pėdomis. Šuns persioernatvimas truko apie 10min. Grįžimas iki tikslios vietos ir nuėjimas paliktomis pėdomis. Mokomosios pėdos užtruko 35 min. Prie automobilio grįžo 10.54 val. Atvykęs į užkardą 11.08 val. prasilenkė su vaikus vežusiu autobusiuku ir kita grupe vaikų išeinančia pro užkardos vartus. Jo kelias minutes trukęs pavėlavimas užfiksuotas užkardos vaizdo stebėjimo kameromis. Vyko su savo nuosavu automobiliu Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apsisuko automobilių stovėjimo aikštelėje ir toliau išvyko vykdyti mokymus. Kai skambino užkardos vyresnioji specialistė, nepakėlė ragelio, nes jau buvo šalia užkardos ir nepažeidė kelių eismo taisyklių šnekėdamas telefonu. Sustojimo atveju būtų pavėlavęs ilgiau.
2024 m. sausio 8 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardos pareigūno D. P. neatvykimo į užsiėmimus“.
2025 m. sausio 8 d. VSAT Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotojas, atliekantis rinktinės vado funkcijas, R. P. priėmę įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos jam skyrimo ir atleidimo iš tarnybos“, kuriuo skyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos nuo 2025 m. sausio 9 d.
Pareiškėjas nesutinka su ginčijamu įsakymu. Teigia, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ nuostatas, nesilaikant tarnybiniams patikrinimams keliamų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos nustatytų reikalavimų. Be to, išvadoje nurodoma, kad jo neteisėtas elgesys pasireiškė neveikimu tuo, kad jis, 2024 m. gruodžio 6 d. būdamas iš anksto informuotas, turėdamas pareigas tarnybos grafike bei užsiėmimų tvarkaraštyje nurodytu laiku nuo 09.00 val. iki 17.00 val. dalyvautų kinologų su tarnybiniais šunimis užsiėmimuose, bei nuo 11.00 val. vykdyti funkciją, nustatytą jo pareigybės 6.20 papunktyje – populiarinti pasieniečio profesiją, dalyvaujant Vileikių PU organizuotame renginyje, skirtame pasieniečio profesijos populiarinimui, į užsiėmimus ir renginį neatvyko ir jokia forma neinformavo tiesioginio vadovo apie neatvykimo priežastis.
Pareiškėjas pažymėjo, kad vyriausioji specialistė D. B. patvirtino, jog vaikų išvykimas buvo užtrukęs ir vienu kartu jie negalėjo atvykti bei išvykti. Tai patvirtina jo paaiškinimuose pateiktas aplinkybes, jog jis matė išvažiuojantį autobusiuką su vaikais ir kitus vaikus einančius pro užkardos vartus. Šios aplinkybės Išvadoje nėra įvertintos. Taip pat vykdant tarnybinį patikrinimą nebuvo patikrintos užkardos vaizdo kamerų nuotraukos siekiant patvirtinti arba paneigti jo buvimą užkardoje 11.08 val. Tai būtų tiesioginis įrodymas patvirtinantis jo pateiktus teiginius tarnybiniame paaiškinime, tačiau tarnybinį tyrimą atlikęs specialistas šio veiksmo neatliko. Dėl šių priežasčių mano, kad tarnybinis tyrimas atliktas paviršutiniškai ir neišsamiai.
Be to, jo kaltė konstatuota formaliai, netiriant kaltės iš esmės. Atsakovas apsiribojo deklaratyviais teiginiais nurodant, kad jo kaltė pasireiškė tyčia, tačiau aplinkybių visuma atskleidžia, kad jis dalyvavo mokymuose, pateikė GPS koordinates mokymų atlikimų, taip pat nurodė, kad dėl tarnybinio šuns nuklydimo sekant pėdas buvo sugaištos papildomos 10 minučių sąlygojo jo pavėlavimą į pristatymą mokiniams apie pasieniečio profesiją. Be to nesuprantama, kodėl praėjus 8 min. ar net anksčiau kitos darbuotojos priėmė sprendimą nelaukti atvykstančio ir pranešti mokiniams, kad suplanuotas pristatymas neįvyks. Šios svarbios aplinkybės išvadoje nėra analizuojamos, todėl mano, kad nėra tinkamai atskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, kadangi neatlikti visi būtini veiksmai siekiant atskleisti tarnybinio nusižengimo padarymo faktą.
Pareiškėjas pažymėjo ir tai, kad tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, jog jis padarė tarnybinį nusižengimą, faktiškai, padarytas pažeidimas atitinka Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 2 dalyje numatyto mažareikšmio tarnybinio nusižengimo sąvoką, yra formalus, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra neproporcingas pažeidimo sunkumui.
Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog nesutinka su skunde pateiktais argumentais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo faktines bylos aplinkybes ir pažymi, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai, remtasi leistinais būdais tyrimo metu surinktais duomenimis, surinktų įrodymų pakanka pareiškėjo padarytiems pažeidimams konstatuoti, t. y. konstatuoti, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą.
Atsakovas nurodo, jog tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis nustatyta jaunesnysis specialistas D. P. 2024 m. gruodžio 6 d. 9.00 val. į Vileikių pasienio užkardą neatvyko. Sutartu laiku 10.30 val. į Vileikių pasienio užkardą atvyko (duomenys neskelbtini) I kurso mokiniai, lydimi mokytojos. Kadangi užkardoje kinologo jaunesniojo specialisto D. P. nebuvo, vyriausioji specialistė D. B. 10.52 val. telefonu paskambino D. P. ir pasakė, kad moksleiviai yra atvykę ir laukia 11.00 val. jo kinologinės veiklos pristatymo. D. P. pasakė, kad važiuoja, nusijuokė ir padėjo ragelį. 11.00 val. nesulaukus D. P., jam vyriausioji specialistė D. B. dar du kartus 11.02 val. ir 11.04 val. skambino, tačiau D. P. telefonu neatsiliepė ir neperskambino. Vileikių pasienio užkardos jaunesnysis specialistas D. P. į 2024 m. gruodžio 6 d. dienos kinologų su tarnybiniais šunimis užsiėmimus Vileikių PU veikimo teritorijoje neatvyko, apie neatvykimo priežastis užkardos vadovybės neinformavo. 2024 m. gruodžio 11 d. per dokumentų valdymo sistemą „Kontora“ rinktinės Vileikių PU jaunesniajam specialistui D. P. pateiktas Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 13PR-17895, su kuriuo pareigūnas pasirašytinai susipažino 2024 m. gruodžio 11 d. Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo aiškiai nurodytos faktinės pradėto tarnybinio patikrinimo aplinkybės bei konkrečios teisės aktų nuostatos, kurias pareigūnas galbūt pažeidė.
Tarnybinio patikrinimo metu surinktų objektyviųjų įrodymų visuma (2024 m. gruodžio mėn. tarnybos grafikas, 2024 m. lapkričio 11 d. patvirtintas Pagėgių pasienio rinktinės kinologų su tarnybiniais šunimis užsiėmimų tvarkaraštis Nr. 13PR-16454) patvirtino, kad 2024 m. gruodžio 6 d. nuo 9.00 val. iki 17.00 val. rinktinės Vileikių PU jaunesniajam specialistui D. P. iš anksto buvo suplanuotas tarnybos laikas (tarnybiniai mokymai). Su tarnybos grafiku ir užsiėmimų tvarkaraščiu pareigūnas buvo supažindintas laiku, ir šios aplinkybės neneigė. Vadinasi, tiriamuoju atveju, užsiėmimų tvarkaraštyje numatytą dieną ir tarnybos grafike nurodytu laiku D. P. turėjo atvykti į Vileikių PU, prisistatyti savo tiesioginiam vadovui, išklausyti jo nurodymus, po to, nesant priežasčių, dėl kurių mokymų data, trukmė ir vieta gali keistis, užsiėmimų tvarkaraštyje skirtu tarnybiniu automobiliu vykti į mokymų vietą.
Tarnybinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad rinktinės Vileikių PU jaunesniojo specialisto D. P. neteisėtas elgesys (tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė) pasireiškė neveikimu tuo, kad jis, 2024 m. gruodžio 6 d., būdamas iš anksto informuotas, turėdamas pareigas tarnybos grafike bei užsiėmimų tvarkaraštyje nurodytu laiku nuo 9.00 val. iki 17.00 val. dalyvauti kinologų su tarnybiniais šunimis užsiėmimuose, bei nuo 11.00 val. vykdyti funkciją, nustatytą jo pareigybės aprašymo (8 priedas) 6.20 papunktyje – populiarinti pasieniečio profesiją, dalyvaujant 1 Pagal užsiėmimų tvarkaraščio 1 punktą, esant tarnybiniam būtinumui ar turint informacijos, kinologai užsiėmimų metu gali būti panaudojami informacijos realizavimui Nuorašas tikras 4 Vileikių PU organizuotame renginyje, skirtame pasieniečio profesijos populiarinimui, į užsiėmimus ir renginį neatvyko ir jokia forma neinformavo tiesioginio vadovo apie neatvykimo priežastis. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta jokių objektyvių faktinių aplinkybių ir nerasta įrodymų, patvirtinančių pareigūno D. P. paaiškinime pateiktą versiją, kad 2024 m. gruodžio 6 d. užsiėmimuose su tarnybiniu šunimi jis dalyvavo. Aplinkybės, kad jis neįvykdė pareigos pristatyti pasieniečio profesiją, neneigė ir pats pareigūnas, pateikdamas savaip interpretuotą, įrodymais nepagrįstą situacijos paaiškinimą apie tai, kad jis, nors pavėluotai, bet į profesijos pristatymą atvyko, ir savavališkai nusprendęs, kad jo dalyvavimas nereikalingas, iš užkardos išvyko, ir kuris niekaip nepaneigė kitų surinktų įrodymų, ir neleido tiriamojo įvykio vertinti kitaip.
Be to, atsakovas pažymėjo, kad pareigūnas D. P. dėl savo patirties, užimamų pareigų ir asmeninių savybių turėjo galimybę suprasti ir adekvačiai vertinti tai, kad privalo laikytis statutinėje įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos, 2024 m. gruodžio 6 d. atvykti į tarnybą, dalyvauti užsiėmimuose su jam skirtu tarnybiniu šunimi Demi Neturi ribų, ir (duomenys neskelbtini) I kurso mokiniams pristatyti pasieniečio profesiją, o dėl pateisinamų priežasčių nesant tokios galimybės – informuoti apie tai tiesioginį vadovą, tačiau to nepadarė. Objektyviųjų įrodymų visuma ir paties pareigūno paaiškinimas neleido daryti išvados, kad toks neveikimas turi neatsargumo požymių Atsižvelgiant į tai, aptariamo tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – kaltė, pasireiškė tyčios forma. Tarnybinio nusižengimo pasekmė – VšĮ (duomenys neskelbtini) I kurso mokinių ir auklėtojos (visuomenės) akivaizdoje sumenkinta VSAT reputacija ir autoritetas, pasireiškęs tuo, kad 2024 m. gruodžio 6 d. D. P. su tarnybiniu šunimi neatvykus į pasieniečio profesijos pristatymą be pateisinamos priežasties, sugriautas pasitikėjimas vidaus reikalų sistemos veiklos principingumu ir efektyvumu.
Tarnybinio patikrinimo metu, nustačius visus objektyviuosius ir subjektyviuosius tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, kurie aiškiai įvardinti ir detalizuoti Išvadoje, padaryta neabejotina išvada, kad savo neteisėtu kaltu neveikimu Vileikių PU jaunesnysis specialistas D. P. pažeidė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto VSAT vado 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 4-261 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (15 priedas), 12 punkto, VSAT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų VSAT vado 2018 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 4-79 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (16 priedas) 6 ir 9 punktų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbuotojų elgesio kodekso, patvirtinto VSAT vado 2022 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-429 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbuotojų elgesio kodekso Nuorašas tikras 5 patvirtinimo“ (17 priedas) 8.9.4 papunkčio reikalavimus, nevykdė funkcijos, nustatytos jo pareigybės aprašymo (8 priedas) 6.20 papunktyje.
Atsakovas atsiliepime pažymėjo ir tai, kad išvadą, kad 2024 m. gruodžio 6 d. Kinologų su tarnybiniais šunimis užsiėmimuose Pareiškėjas nedalyvavo, sustiprino ir tai, kad Kinologinės veiklos instrukcijos 18.4 papunktyje nustatyta, kad po kiekvienų planinių mokymų (užsiėmimų) pildoma kinologų su šunimis mokymų ataskaita (instrukcijos 6 priedas), kinologas privalo pildyti kinologo tarnybos ir šuns mokymo kiekvieno mėnesio ataskaitą (instrukcijos 2 priedas), pildoma tarnybinio šuns knygelė (instrukcijos 5 priedas). Ataskaitos, jei jos laiku būtų užpildytos ir oficialiai registruotos, nepaisant kitų aplinkybių, iš dalies leistų įsitikinti, kad 2024 m. gruodžio 6 d. Vileikių PU jaunesnysis specialistas D. P. ištiesų vykdė užsiėmimus su tarnybiniu šunimi, tačiau iki pat tarnybinio patikrinimo pabaigos per DVS „Kontora“ pareigūnas ataskaitų nepateikė, ši aplinkybė, kartu su kitais įrodymais, sudarė pagrindą įsitikinimui, kad nurodytąją dieną jis tarnyboje nebuvo ir užsiėmimų su tarnybiniu šunimi nevedė. Pažymėtina, kad tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė ir šio teismo proceso metu, apsiribodamas anksčiau teikto paaiškinimo pakartojimu. Galiausiai, aplinkybę, kad pareiškėjas 2024 m. gruodžio 6 d. nei Vileikių PU teritorijoje nei tarnybinėse patalpose nebuvo, raštu patvirtino Vileikių PU jaunesnysis specialistas V. P., vykdęs pasienio sargybą „, nei Vileikių PU jaunesnioji specialistė K. P., 2024 m. gruodžio 6 d. Vileikių PU vykdžiusi pasienio sargybą „Užkardos budėtojas“. Aptartųjų faktinių aplinkybių bei juos pagrindžiančių įrodymų visetas sudarė pagrindą visiškai pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjas nebuvo tarnyboje (darbe) be pateisinamos priežasties, tai atitinka Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytą sąlygą, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos – gali būti skiriama už nebuvimą tarnyboje (darbe) be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų.
Kalbant apie Vileikių PU vaizdo stebėjimo kameros įrašą, kurį pareiškėjas laiko pagrindiniu įrodymu, kad jis, nors ir pavėluotai, buvo užkardos teritorijoje, atsakovas pažymi, jog tiriamojo įvykio dieną vaizdo įrašymo įrenginio atminties diskai buvo sugedę, todėl saugomi tik iki dviejų paskutinių parų įrašai, o pradėjus tarnybinį patikrinimą šis laikas jau buvo praėjęs.
Nors pareiškėjas skunde teigia, kad padarytas pažeidimas yra formalus mažareikšmis tarnybinis nusižengimas pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 2 dalį, todėl paskirta nuobauda yra neproporcinga ir per griežta. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skiria materialius ir formalius teisės pažeidimus – materialus pažeidimas sukelia realią žalą, o formalus tik grėsmę žalai, todėl formaliesiems pažeidimams pasekmės nustatymas nėra būtinas. Pagal Vidaus tarnybos statutą mažareikšmis tarnybinis nusižengimas yra formalus, nesukėlęs neigiamų padarinių, o nuobauda turi būti proporcinga pažeidimo sunkumui. Tačiau Pareiškėjo nusižengimas yra materialus, nes tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jis neatitinka formalumo kriterijaus. Tarnybinės nuobaudos neproporcingumo argumentas nepriimtinas, nes vidaus tarnybos pareigūnams keliami itin aukšti reikalavimai dėl jų atsakomybės už valstybės ir visuomenės saugumą, o drausmės užtikrinimas yra būtinas vidaus reikalų įstaigų veiklos efektyvumui. Pareiškėjo kaltės padariniai, t. y. visuomenės pasitikėjimo vidaus tarnyba sugriauti, yra sunkūs, o panašūs atvejai laikomi pareigūno vardo pažeminimu, už kurį numatyta griežta atsakomybė. Be to, Pareiškėjas per pastaruosius metus padarė kitą tarnybinį nusižengimą, o tai yra sunkinanti aplinkybė, leidžianti taikyti griežčiausią nuobaudą – atleidimą. Tarnybiniai nusižengimai daro tiesioginę įtaką valstybės tarnybos veiklai, todėl būtina užtikrinti teisinės atsakomybės neišvengiamumą. Galiausiai, Pareiškėjo požiūris į pažeidimą ir jo neigiamas elgesys rodo darbdavio pasitikėjimo praradimą, todėl atleidimas yra teisėta ir proporcinga priemonė.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta anksčiau, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo skunde nurodytais argumentais būtų paneigtos tarnybinio patikrinimo metu padarytos išvados, o veikos kvalifikavimas atliktas netinkamai. Prašyme išdėstyti motyvai yra pareigūnės savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija ir pasirinkta gynybinė pozicija, dėl kurių tarnybinio patikrinimo metu ištirtus įrodymus reikėtų vertinti kitaip. Tarnybinio patikrinimo metu objektyviai ir visapusiškai išnagrinėta patikrinimo metu surinkta medžiaga, tinkamai įvertinti visi medžiagoje esantys įrodymai, nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, jų pagrindu priimtas teisėtas bei pagrįstas sprendimas Pareiškėją patraukti tarnybinėn atsakomybėn ir atleisti jį iš vidaus tarnybos.
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSAT Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotojo, atliekančio rinktinės vado funkcijas, R. P. 2025 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. TE-44 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašo panaikinti šį įsakymą, įpareigoti atsakovą grąžinti jį į eitas pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2025 m. sausio 9 d. iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje visiško įvykdymo dienos.
Byloje nėra ginčo, dėl to kad pareiškėjas D. P. ėjo VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių PU jaunesniojo specialisto pareigas, t. y. buvo statutinis valstybės tarnautojas, kuris tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, įstatymais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais jo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, veiklą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas), nustatantis vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas bei reglamentuoja kitus vidaus tarnybos santykius, taip pat tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuojantis tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).
Vadovaujantis Statuto (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2024-01-01 - 2024-12-31) 41 straipsnio 7 dalimi kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Ministras ar jo įgaliotas asmuo, gavęs duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, gali pavesti ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus (toliau – tyrimų padalinys), atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo arba sudaro komisiją šiam tarnybiniam patikrinimui atlikti, arba paveda tarnybinį patikrinimą atlikti centrinės statutinės įstaigos vadovui. Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo statutinėje įstaigoje, kurioje pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, ministro ar jo įgalioto asmens pavedimu, esant pagrįstoms aplinkybėms dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo šališkumo, šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui, šiam tikslui sudarytai komisijai ar centrinei statutinei įstaigai. Centrinių statutinių įstaigų vadovų ar jų įgaliotų asmenų pavedimu statutinėje įstaigoje atliekamas tarnybinis patikrinimas gali būti motyvuotai perduodamas atlikti šių įstaigų tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas statutinėje įstaigoje nebeatliekamas. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo priima sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui ar pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, atsižvelgęs į ministro ar jo įgalioto asmens, į centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą tyrimų padalinio ar šiam tikslui sudarytos komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą.
Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais (Statuto 41 straipsnio 13 dalis).
Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVYtNTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1V-55')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1V-55">1V-55</a> „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) II skyrius „Tarnybinių patikrinimų atlikimas“.
Aprašo 6 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigūną į pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos vadovui arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Aprašo 7 punkte nustatytą atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo raštu perduoti ją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisiją.
Aprašo 10 punktas reglamentuoja, kad gavus Aprašo 6 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ar administracinio nusižengimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai tikrintojas ar komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo ir savarankiškai ištirti; tokiu atveju tarnybinis patikrinimas šioje dalyje tęsiamas bei baigiamas laikantis Aprašo reikalavimų). Tarnybinis patikrinimas atnaujinamas ir tęsiamas, pasibaigus baudžiamajam procesui ar administracinio nusižengimo teisenai, laikantis Aprašo reikalavimų, išskyrus Aprašo 12 punkte nustatytą atvejį.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 11 d. tarnybinio pranešimo „Dėl tarnybinio nusižengimo“ Nr. 13PR-17895 pagrindu pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Nurodytame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad yra duomenų, jog pareiškėjas be pateisinamos priežasties, 2024 m. gruodžio 6 d. (vieną darbo dieną) nedalyvo Kinologų su tarnybiniais šunimis užsiėmimuose, kurie buvo numatyti 2024 m. lapkričio 11 d. patvirtintame Pagėgių pasienio rinktinės kinologų su tarnybiniais šunimis užsiėmimų tvarkaraštyje Nr. 13PR-16454, taip pat įtraukti į 2024 m. gruodžio mėn. Vileikių PU mėnesio pamainų grafiką. Neatvykimas į iš anksto suplanuotus ir į pamainų grafike numatytus Kinologų su tarnybiniais šunimis užsiėmimus 2024 m. gruodžio 6 d., galimai be pateisinamos priežasties, traktuojamas kaip nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną darbo dieną.
Vadovaujantis Aprašo 21 punktu tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją. Jeigu tikrinamas pareigūnas atsisako pasirašyti, kad susipažino su pranešimu ir atsisako priimti pranešimo kopiją, tai pažymima pranešimo originalo prieraše, kurį pasirašo tikrintojas arba tikrinamo pareigūno tiesioginis vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Toks pareigūno atsisakymas pasirašyti ir priimti pranešimo kopiją neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Jeigu su pranešimu supažindina ne tikrintojas, pranešimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas tikrintojui. Tikrinamas pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku gali pateikti tikrintojui arba įstaigos, kurioje eina pareigas, vadovui rašytinį paaiškinimą. Jei tikrinamas pareigūnas paaiškinimą pateikė įstaigos vadovui, paaiškinimas nedelsiant persiunčiamas tikrintojui. Terminas pateikti paaiškinimą turi būti ne trumpesnis negu 5 darbo dienos (Aprašo 22 punktas).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas dėl jo atžvilgiu pradėto tarnybinio patikrinimo, buvo supažindintas 2024 m. gruodžio 11 d. pranešimu „Dėl tarnybinio nusižengimo Nr. Nr. 13PR-17895. Analizuojant minėto pranešimo turinį matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas, jog jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, išdėstyta dėl kokių konkrečių jo atliktų veiksmų (neveikimo) yra atliekamas tyrimas, pasiūlyta per 5 darbo dienas pateikti rašytinius paaiškinimus bei informuoti ar jis yra profesinės sąjungos narys.
2024 m. gruodžio 13 d., 13.38 val. iš el. pašto (duomenys neskelbtini), buvo gautas pareiškėjo paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2024 m. gruodžio 6 d. 9.00 val. jau buvo Vileikių pasienio veikimo teritorijoje. Siunčia koordinates dėl tikslios savo būvimo vietos: (duomenys neskelbtini) Nuo šitos konkrečios vietos pradėjo darytis tarnybiniam šuniui mokomąsias pėdas. 9.05 val. išėjo nuo minėtos vietos. Pėdų ilgis apie 1,3 km. Grįžęs prie automobilio pėdas pasendino apie 1 valandą. 10.10 val. išėjo pėdomis su šunimis. Numatomas pėdų praėjimo laikas apie 30 min. Visas vyko kaip numatyta. Nuėjus apie 70 procentu pėdų, tarnybinis šuo kelių sankirtoje nuėjo žvėrių paliktomis pėdomis. Šuns persioernatvimas truko apie 10 min. Grįžimas iki tikslios vietos ir nuėjimas jo paliktomis pėdomis. Mokomosios pėdos užtruko 35 min. Prie automobilio grįžo 10.54 val. Į užkardą atvyko 11.08 val. prasilenkė su vaikus vežusiu autobusiuku ir kita grupe vaikų išeinančia pro užkardos vartus. Jo kelias minutes trukęs pavėlavimas užfiksuotas užkardos vaizdo stebėjimo kameromis. Vyko su savo nuosavu automobiliu Škoda Octavia valstybinis Nr. MTP861, apsisuko automobilių stovėjimo aikštelėje ir toliau išvyko vykdyti mokymus. Kai skambino užkardos vyresnioji specialistė, nepakėlė ragelio, nes jau buvau šalia užkardos ir nepažeidė kelių eismo taisyklių šnekėdamas telefonu. Sustojimo atveju būtų pavėlavęs ilgiau. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas neginčija fakto, kad 2024 m. gruodžio 6 d. jis neįvykdė pareigos pristatyti pasieniečio profesiją.
Tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, kurį tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, bei laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų (Aprašo 23 punktas).
Vadovaujantis Aprašo 24 punktu tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika padaryti (nurodomas atitinkamas teisės aktas ir jo struktūrinė dalis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, pareigūno veikla iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.
Byloje nustatyta, kad atlikus tarnybinį patikrinimą, vyriausioji specialistė J. B. 2025 m. sausio 8 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 27-2 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardos pareigūno D. P. neatvykimo į užsiėmimus“ (toliau - Išvada). Išvadoje teigiama, kad iš tarnybinio patikrinimo metu surinktos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjas D. P. neteisėtas elgesys (tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė) pasireiškė neveikimu tuo, kad jis, 2024 m. gruodžio 6 d., būdamas iš anksto informuotas, turėdamas pareigas tarnybos grafike bei užsiėmimų tvarkaraštyje nurodytu laiku nuo 9.00 val. iki 17.00 val. dalyvauti kinologų su tarnybiniais šunimis užsiėmimuose, bei nuo 11.00 val. vykdyti funkciją, nustatytą jo pareigybės aprašymo 6.20 papunktyje populiarinti pasieniečio profesiją, dalyvaujant Vileikių PU organizuotame renginyje, skirtame pasieniečio profesijos populiarinimui, į užsiėmimus ir renginį neatvyko ir jokia forma neinformavo tiesioginio vadovo apie neatvykimo priežastis. Pabrėžiama, jog minėtais veiksmais pareiškėjas pažeidė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto VSAT vado 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 4-261 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 12 punkto, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų VSAT vado 2018 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 4-79,Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 6 ir 9 punktų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbuotojų elgesio kodekso, patvirtinto VSAT vado 2022 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr.4-429 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbuotojų elgesio kodekso patvirtinimo“ 8.9.4 papunkčio reikalavimus, nevykdė funkcijos, nustatytos jo pareigybės aprašymo 6.20 papunktyje.
Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjas be pateisinamos priežasties 2024 m. gruodžio 6 d. nebūdamas tarnyboje padarė tarnybinį nusižengimą ir siūloma už tai jam skirti tarnybinę nuobaudą. Teigiama, jog vadovaujantis Statuto 41 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatomis už nebuvimą tarnyboje be pateisinamos priežasties gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Pagal to paties straipsnio 3 dalies 7 punktą tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos - gali būti skiriama už tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė tarnybinė nuobauda. Pažymima, jog pareiškėjas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą – 2024 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. TE2334 „Dėl tarnybinės nuobaudos D. P. skyrimo“ pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Vadovaujantis Aprašo 25 punktu vadovas, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo medžiagos bei išvados gavimo, turi jas įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų: 1) patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn ir įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones; 2) grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotojas, atliekantis rinktinės vado funkcijas, R. P. 2025 m. sausio 8 d. priėmė Įsakymą Nr. TE-44. Minėtu įsakymu, vadovaujantis Statuto 41 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto bei 3 dalies 5 ir 7 punkto nuostatomis nusprendė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos.
Įvertinus anksčiau išdėstytą konstatuojama jog tarnybinio patikrinimo atlikimo metu Statute ir Apraše pateiktų procedūrinių veiksmų pažeidimų nenustatyta.
Dėl tarnybinei atsakomybei keliamų reikalavimų
Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio patikrinimo išvada yra itin svarbi tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS03MTItOTY4LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-712-968/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-712-968/2023">A-712-968/2023</a>). Atsižvelgiant į tai, teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį, tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti iš esmės tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMzQtNDkyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-134-492/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-134-492/2017">A-134-492/2017</a>).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam yra būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik vienu metu esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos, įrodinėjimo našta, kad buvo padarytas tarnybinis nusižengimas – t. y. kad pareigūnas neatvyko į darbą visą darbo dieną ar pamainą, nesant svarbių priežasčių, tenka atsakovui, tačiau pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbumą tenka pareiškėjui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas. (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNjQ2LTQ5Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-646-492/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-646-492/2020">eA-646-492/2020</a>).
Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus (tarnybinio patikrinimo medžiagą, Išvadą, šalių paaiškinimus ir kita), teismas sprendžia, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, kadangi buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai, kurie yra išsamiai aptarti Išvadoje.
Kaip jau paminėta, pareiškėjui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos buvo skirtas už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 6 d. nebuvo tarnyboje be pateisinamos priežasties. Išvadoje teigiama, jog pareiškėjas be pateisinamos priežasties neatvykdamas į tarnybą pažeidė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 4-261 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 12 punkto, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų tarnybos vado 2018 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 4-79,Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 6 ir 9 punkto, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbuotojų elgesio kodekso, patvirtinto VSAT vado 2022 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-429 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbuotojų elgesio kodekso patvirtinimo“ 8.9.4 papunkčių reikalavimus, pareigūno pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT vado 2019 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 4-108 „Dėl pareigybių aprašymų patvirtinimo“ 6.20 papunktyje nustatytos funkcijos nevykdymą.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 4-261 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 12 p. nustatyta, jog darbuotojas privalo nedelsdamas informuoti savo tiesioginį vadovą apie neatvykimą į darbą, nurodydamas neatvykimo priežastį (-is) ir trukmę.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų tarnybos vado 2018 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 4-79 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 6 p. nustatyta, kad darbuotojai turi laikytis tarnyboje nustatyto darbo laiko režimo, o 9 p. nustatyta, kad darbuotojai, negalintys laiku atvykti į darbą, apie tai nedelsdami turi informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti vėlavimo ar neatvykimo priežastis. Jeigu darbuotojai apie savo neatvykimą dėl tam tikrų priežasčių negali pranešti patys, tai gali padaryti kiti asmenys.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbuotojų elgesio kodekso, patvirtinto VSAT vado 2022 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-429,Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbuotojų elgesio kodekso patvirtinimo“ (toliau - Kodeksas), paskirtis - apibrėžti veiklos ir elgesio principus, kurių turi laikytis darbuotojai, sudaryti teisines prielaidas veiksmingai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gerinti viešojo administravimo kokybę, suteikti VSAT darbuotojams dorovinius orientyrus, ugdyti jų atsakomybę už savo veiksmus, skatinti prisidėti prie dorovinių santykių kūrimo, įtvirtinimo ir puoselėjimo, stiprinti VSAT darbuotojų autoritetą, užkirsti kelią korupcijai atsirasti ir plisti. Kodekso 8.5 papunktyje nurodyta, kad pareigūnas, vadovaudamasis profesinės veiklos ir etikos principais, privalo laiku ir tiksliai vykdyti aukštesniojo pagal pareigas vadovo nurodymus ir pavedimus. Kodekso 8.9.2 papunktyje nustatyta, kad laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra teisės aktuose įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, pareigūnas turi visada atminti, kad pareigūnui keliami aukščiausią standartą atitinkantys reikalavimai, paisyti teisės ir moralės, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą VSAT, o 8.9.4 papunktis įpareigoja pareigūną privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų VSAT interesai, VSAT prestižas ir pareigūno reputacija.
Pareiškėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT vado 2019 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 4-108 „Dėl pareigybių aprašymų patvirtinimo“ 6.20 papunktyje nustatyta šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcija - populiarina su priskirtu tarnybiniu šunimi pasieniečio kinologo profesiją. Pareigybės aprašymo 7 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis pareigūnas tiesiogiai pavaldus užkardos vadui.
Pareiškėjas skunde teigia, kad tarnybinis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto bei Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo nuostatas, taip pat nesilaikant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos reikalavimų. Jis nurodo, kad vyriausioji specialistė D. B. patvirtino, jog vaikų išvykimas užtruko ir ne visi vaikai galėjo atvykti bei išvykti vienu metu, kas sutampa su jo paaiškinimais, jog jis matė išvažiuojantį autobusiuką su vaikais bei kitus vaikus einančius pro užkardos vartus. Tačiau šios svarbios aplinkybės Išvadoje nebuvo įvertintos. Be to, vykdant tarnybinį patikrinimą nebuvo patikrintos užkardos vaizdo kamerų nuotraukos, kurios galėtų patvirtinti arba paneigti jo buvimą užkardoje 11.08 val., o tai būtų tiesioginis įrodymas, patvirtinantis jo pateiktus teiginius. Tarnybinį tyrimą atlikęs specialistas šio veiksmo neatliko, todėl pareiškėjas mano, kad tyrimas buvo paviršutiniškas ir neišsamus, kas kelia abejonių dėl priimto įsakymo pagrįstumo.
Be to, pareiškėjas teigia, kad jo kaltė konstatuota formaliai, netiriant jos esmės. Atsakovas apsiribojo deklaratyviais teiginiais, kad pareiškėjo kaltė pasireiškė tyčia, tačiau aplinkybių visuma rodo, jog pareiškėjas aktyviai dalyvavo mokymuose, pateikė GPS koordinates, patvirtinančias mokymų atlikimą, bei paaiškino, kad dėl tarnybinio šuns nuklydimo sekant pėdas buvo sugaišta papildomų 10 minučių, kas sąlygojo jo pavėlavimą į pristatymą mokiniams apie pasieniečio profesiją. Taip pat nesuprantama, kodėl praėjus vos 8 minutėms ar net anksčiau, kitos darbuotojos priėmė sprendimą nelaukti jo atvykstančio ir pranešti mokiniams apie pristatymo neįvykimą. Šios svarbios aplinkybės Išvadoje nėra analizuojamos, todėl pareiškėjas mano, kad nėra tinkamai atskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, kadangi nebuvo atlikti visi būtini veiksmai, siekiant objektyviai išaiškinti tarnybinio nusižengimo padarymo faktą.
Teismas, vertindamas pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, neturi pagrindo su jais sutikti, kadangi į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių faktą, jog pareiškėjas dalyvavo užsiėmimuose bei buvo Vileikių pasienio užkardos teritorijoje. Siekiant detaliai išsiaiškinti aplinkybes, ypač susijusias su tiesioginio vadovo informavimu apie pareiškėjo vykimą į užsiėmimus asmenine transporto priemone ir buvimo vieta užkardos veikimo teritorijoje, D. P. buvo užduoti patikslinantys klausimai dėl informavimo apie užsiėmimų vietą, koordinačių patikslinimo ir suteikta galimybė pateikti įrodymus, pavyzdžiui, GPS navigacijos prietaiso. Tačiau pareiškėjas į šiuos klausimus darbdaviui neatsakė, GPS prietaiso parodymų nepateikė, taip eliminuodamas galimybę darbdaviui laikyti, kad 2024 m. gruodžio 6 d. jis buvo tarnyboje ir vykdė savo funkcijas.
Išvada, kad pareiškėjas 2024 m. gruodžio 6 d. nedalyvavo kinologų su tarnybiniais šunimis užsiėmimuose, yra pagrįsta ir papildoma Kinologinės veiklos instrukcijos reikalavimais, pagal kuriuos po kiekvienų planinių mokymų privaloma pildyti mokymų ataskaitas bei tarnybinio šuns knygelę. Kadangi pareiškėjas šių dokumentų nepateikė nei tarnybinio patikrinimo metu, nei vėliau, kartu su kitais surinktais įrodymais, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nurodytą dieną jis tarnyboje nebuvo ir neužsiėmė numatyta veikla.
Be to, pareiškėjo nebuvimas Vileikių PU teritorijoje 2024 m. gruodžio 6 d. yra patvirtintas kelių pasienio sargybą vykdžiusių darbuotojų tarnybiniais pranešimais. 2024 m. gruodžio 11 d. vykdant tarnybinį patikrinimą DVS „Kontora“ gautas Vileikių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto V. P. tarnybinis pranešimas Nr. 13PR-17920 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 6 d. nuo 8.30 iki 21.30 val. jis vykdė pasienio sargybą „Užkardos pamainos vyresniojo“ pareigose, visą laiką būdamas užkardos budėtojų dalyje. Tą dieną 10.30 val. į užkardą atvyko (duomenys neskelbtini) mokiniai, kuriems buvo pristatyta pasieniečio profesija, o mokiniai išvyko 11.30 val. Per visą pamainą V. P. nepastebėjo jaunesniojo specialisto D. P. atvykimo į Vileikių PU teritoriją. 2024 m. gruodžio 13 d. gautas analogiškas paaiškinimas Nr. 13PR-18024 iš Vileikių PU jaunesniosios specialistės K. P., kuri tą pačią dieną vykdė pasienio sargybą „Užkardos budėtojo“ pareigose ir patvirtino, jog per pamainą taip pat nebuvo pastebėtas jaunesnysis specialistas D. P.. Nors pareiškėjas ir nurodo, jog nebuvo atliktas vaizdo kamerų įrašų peržiūros tyrimas, tačiau į bylą pateiktoje tarnybinio tyrimo Išvadoje nurodoma, kad tą dieną vaizdo kamerų įrašymo įrenginys buvo sugedęs, todėl techninėmis priemonėmis patvirtinti ar paneigti pareigūno buvimo fakto nebuvo galimybės. Todėl kaip jau minėta ankščiau, pareigūnų V. P. ir K. P. tarnybinių pranešimų turinys laikomas pakankamu ir pagrįstu įrodymu, patvirtinančiu pareigūno nebuvimą darbo vietoje.
Byloje surinktais duomenimis ir šalių paaiškinimais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skunde išdėstytas argumentas dėl tariamai nepagrįstai neperžiūrėtų vaizdo kamerų įrašų nėra pagrįstas. Nors pareiškėjas teigė, kad vaizdo įrašai patvirtintų jo atvykimą nuosavu automobiliu į Vileikių PU aikštelę, atsakovas Išvadoje nurodė, kad tiriamojo įvykio dieną vaizdo įrašymo įrenginio atminties diskai buvo sugedę, todėl įrašai buvo saugomi tik už paskutines dvi paras. Pradėjus tarnybinį patikrinimą šis laikotarpis jau buvo pasibaigęs, todėl galimybė peržiūrėti pareiškėjo minėtus įrašus objektyviai neegzistavo. Byloje nėra pateikta kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo buvimą Vileikių pasienio užkardos teritorijoje minėtą dieną – nei vyriausioji specialistė, nei pasienio sargybos pareigūnai tokio fakto nepatvirtino. Be to, pareiškėjas nepagrindė, kaip jo teigimu egzistavęs vaizdo įrašas, kuriame jis matomas 11.08 val. atvykęs į užkardos teritoriją ir netrukus iš jos išvykęs, galėtų paneigti Išvadoje nustatytas faktines aplinkybes ar pagrįsti jo neveikimo faktą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti jo buvimo tarnyboje 2024 m. gruodžio 6 d. fakto, todėl šie teiginiai laikytini neįrodytais. Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis konstatuotina, jog Išvadoje pagrįstai teigiama, jog pareiškėjas 2024 m. gruodžio 6 d. be pateisinamos priežasties neatvyko į tarnybą, todėl pareiškėjo neteisėti veiksmai laikytini įrodytais.
Teismas pažymi, kad pareiškėjo veiksmai, kurie tapo pagrindu taikyti Statuto 41 straipsnio 2 dalies 5 punktą, yra detaliai nurodyti Išvadoje, kurioje užfiksuota informacija patvirtina neteisėtus pareiškėjo veiksmus ir jo kaltę. Įrodymų vertinimo prasme šios aplinkybės reiškia, kad atsakovo surinkti įrodymai, patvirtinantys neteisėtus pareiškėjo veiksmus, yra nuoseklūs, todėl vertinami kaip patikimi. Byloje kitų įrodymų, kurie paneigtų minėtuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes, nėra, tokių aplinkybių iš esmės nenurodė ir pareiškėjas, kuris tiesiog pateikė kitokią savo elgesio interpretavimo versiją. Išvados turinys patvirtina, kad D. P. kaltė buvo konstatuota remiantis ne vien deklaratyviomis frazėmis, o atlikus tarnybinį patikrinimą surinktų duomenų visuma. Surinktais duomenimis dėl juose nenustatytų esminių faktinių aplinkybių prieštaravimo nėra pagrindo abejoti.
Teismas akcentuoja, kad nors pareiškėjas skunde teigia, jog jo padarytas tarnybinis nusižengimas atitinka Statuto 40 straipsnio 2 dalyje numatytą mažareikšmio tarnybinio nusižengimo sąvoką ir yra formalus, todėl paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos – yra neproporcinga pažeidimo sunkumui, teismas nelaiko šių argumentų pagrįstais ir su jais nesutinka.
Teismų praktikoje vertinant paskirtos nuobaudos griežtumo atitiktį padarytam tarnybiniam nusižengimu pažymima, kad, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos yra skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą (žr., pvz., LVAT 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009). Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).
Statuto 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kuris yra formalus, nesukėlė neigiamų padarinių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui.
Statuto 41 straipsnio 1 dalis teigia, jog už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas: 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos (Statuto 41 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Statuto 41 straipsnio 3 dalies 5 punktu tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už nebuvimą tarnyboje (darbe) be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų. Akivaizdu, jog teisinis reguliavimas nedraudžia statutiniam valstybės tarnautojui už nebuvimą tarnyboje be pateisinamos priežasties skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos.
Vadovaujantis Statuto 44 straipsnio 2 dalimi tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios: 1) tarnybinis nusižengimas padarytas grupės susitarusių asmenų (pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį); 2) tarnybinis nusižengimas padarytas pasinaudojant ekstremaliąja situacija ar jos aplinkybėmis; 3) per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareigūnas padarė kitą tarnybinį nusižengimą; 4) tarnybinį nusižengimą padarė neblaivus ar nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigęs pareigūnas; 5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų.
Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, jog Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotojo, atliekančio pasienio rinktinės vado funkcijas 2024 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. TE-2334 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui D. P.“ skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis pareiškėjas minėto Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotojo, atliekančio pasienio rinktinės vado funkcijas įsakymo administraciniam teismui neskundė, todėl darytina išvada, kad jis yra galiojantis bei vadovaujantis Statuto 42 straipsnio 2 dalies 3 punktu yra laikytina pareiškėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybe. Pažymėtina ir tai, kad tiesioginis vadovas pareiškėją charakterizuoja neigiamai kaip neatsakingas, besistengiantis išvengti įsipareigojimų, nedrausmingas, reguliariai nepaisantis nustatytos tvarkos, ne visada suvokiantis savo atliekamų pareigų svarbą, pareigūnas. Su užkardos vadovybe – nepagarbus, nekreipia dėmesio į pastabas, nesistengia ištaisyti klaidų savo darbe, jaučiasi visada teisus; su kolegomis - nepagarbus, bendraudamas nuolatos naudoja necenzūrinius žodžius, keliantis naujai atėjusiems pareigūnams baimę, bendraujantis, siekiantis suskaldyti kolektyvą, pareigūnas. Išvadoje nurodoma, kad nusižengimo pasekmė – (duomenys neskelbtini) I kurso mokinių ir auklėtojos akivaizdoje sumenkinta VSAT reputacija ir autoritetas, kas rodo nusižengimo rimtumą bei jo poveikį visuomenei.
Teismas vadovaudamasis anksčiau minėtomis aplinkybėmis, Statutu ir LVAT suformuluotomis nuobaudų skyrimo vertinimo nuostatomis, daro išvadą, jog pareiškėjui paskirta nuobauda atitinka bendruosius tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principus, įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo principus. Parenkant tarnybinę nuobaudą pagrįstai atsižvelgta į nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visetą – pareiškėjo elgesį, kaltės formą, pasekmes, pareiškėją charakterizuojančią informaciją, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir kt., todėl nėra teisinio ar faktinio pagrindo švelninti paskirtą tarnybinę nuobaudą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y., savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, jog Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotojo, atliekančio pasienio rinktinės vado funkcijas 2024 m. spalio 28 d. įsakymas Nr. TE-2334 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui D. P.“, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigų yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai nustatant bei įvertinant pareiškėjo veiką, todėl D. P. skundas dėl minėto įsakymo panaikinimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Konstatavus, jog skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, išvestiniais laikytini skundo reikalavimai pareiškėją grąžinti į iki atleidimo iš tarnybos eitas pareigas, jam priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas
Pareiškėjas prašo teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl netenkinamas prašymas priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo D. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjas Arvydas Martinavičius
