Dėl turtinės žalos atlyginimo

Administracinė byla Nr. eI2-1713-872/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00444-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė,

sekretoriaujant Gitanai Jasilionienei,

dalyvaujant pareiškėjui G. P.,

atsakovo atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos atlyginimo,

Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas G. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Savivaldybė) 5 106,20 Eur turtinę žalą bei šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Pareiškėjas skunde nurodo, kad yra atsakovės Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys. 2023-09-08 Kretingos rajono savivaldybės tarybos etikos komisija (toliau – Savivaldybės etikos komisija arba Komisija) priėmė sprendimą „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario G. P.“ Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, nesutikdamas su Savivaldybės etikos komisijos sprendimu jį apskundė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – ir VTEK). 2023-11-29 VTEK priėmė sprendimą „Dėl G. P. skundo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo, jog Savivaldybės etikos komisijos sprendimas buvo priimtas padarant esminius procedūrinius pažeidimus, todėl pareiškėjo skundas buvo patenkintas ir Savivaldybės etikos komisijos sprendimas buvo panaikintas. VTEK sprendimas yra įsiteisėjęs ir atsakovė jo neskundė. Taigi, pareiškėjas buvo priverstas apskųsti Komisijos sprendimą VTEK ir dėl to patyrė 2 783 Eur teisines išlaidas.

1.2. Be to, 2023-08-18 Kretingos rajono savivaldybės meras (toliau – ir Meras) pateikė atsakymą pareiškėjui „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Mero atsakymas), kuriuo atsisakė pareiškėjui pateikti jo prašomą suteikti informaciją. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, apskundė jį Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyriui (toliau – ir LAGK Klaipėdos skyrius). LAGK Klaipėdos skyrius administracinėje byloje Nr. AG2-130/16-2023 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu konstatavo, kad Meras atsisakydamas pateikti informaciją pareiškėjui, pažeidė pareiškėjo teises ir nusprendė panaikinti Mero atsakymo skundžiamą dalį ir įpareigojo pareiškėjo 2023-07-23 prašymą dalyje dėl Mero potvarkių pateikimo išnagrinėti iš naujo. Šis LAGK Klaipėdos skyriaus sprendimas taip pat yra įsiteisėjęs ir atsakovė jo neskundė. Pareiškėjas šio proceso metu patyrė 2323,20 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Pareiškėjas 2024-02-15 pateikė atsakovei pretenziją, prašydamas atlyginti 5106,20 Eur turtinę žalą. 2024-03-07 atsakovė pateikė atsakymą, kuriuo atsisakė patenkinti pareiškėjo pretenziją pilna apimtimi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prašo teismo priteisti iš atsakovės patirtą turtinę žalą.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame iš dalies sutinka su pareiškėjo reikalavimu (dalyje dėl 1815 Eur atlyginimo), kitoje dalyje prašo skundo netenkinti.

2.1. Nurodo, jog Etikos komisija, sudaryta iš Savivaldybės tarybos narių, veikianti pagal Kretingos rajono savivaldybės tarybos etikos komisijos nuostatus, patvirtintus Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009-03-26 sprendimu Nr. T2-80, kolegialų 2023-09-08 sprendimą priėmė gavusi pranešimą apie pareiškėjo galimai neetiškus veiksmus.

2.2. Atkreipia dėmesį, kad Etikos komisijos nariams nekeliamas teisinio išsilavinimo ar teisinio darbo patirties turėjimo reikalavimas. VTEK 2023-11-29 sprendimas panaikinti Etikos komisijos 2023-09-08 sprendimą dėl procedūrinių pažeidimų ir toliau nesigilinant į Etikos komisijos sprendimo dalį dėl pareiškėjo galimai pažeidžiančių Kodekso normas veiksmų, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo veiksmuose nebuvo Kodekso normų pažeidimo sudėties. Todėl teigia, kad pareiškėjas, turintis tarybos nario statusą, ir kurio veiksmai ir elgesys turi atstovaujamos bendruomenės atžvilgiu neprieštarauti Kodekso nuostatoms, elgėsi taip, jog kilo abejonių dėl jo elgesio ir veiksmų etiškumo. Be to, Etikos komisijos sprendimas jam nesukėlė neigiamų turtinių pasekmių, o tik įpareigojimą susilaikyti nuo neetiškų komentarų ateityje. Įvertinus tai, akivaizdu, kad pareiškėjas advokato paslaugomis naudojosi nesant tam būtinybės. Be to, nei Nuostatuose, nei Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme (toliau – VTEK įstatymas) nėra numatytų procesinių išlaidų nustatymo ir apmokėjimo tvarkos.

2.3. Pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog „yra atsakovės Kretingos rajono savivaldybės (toliau – Atsakovė arba Savivaldybė) tarybos narys“, tai yra pats pareiškėjas abejoja, ar Administracija, kaip atsakovas, yra tinkama proceso šalis šioje byloje. Be to, pareiškėjas, pasitelkdamas advokato pagalbą tokiuose ginčuose, taip bando paveikti Etikos komisiją, kad ši susilaikytų ateityje nuo panašių sprendimų jo atžvilgiu. Mano, kad pareiškėjo pateiktos Administracijai apmokėti jo patirtos procesinės išlaidos dėl Etikos komisijos 2023-09-08 sprendimo panaikinimo, yra perteklinės.

2.4. Taip pat pažymi, jeigu teismas nuspręstų, jog Administracija privalo apmokėti pareiškėjui patirtas procesines išlaidas dėl Etikos komisijos 2023-09-08 sprendimo panaikinimo, prašo atsižvelgti į bylos pobūdį, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą, į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, ir savo nuožiūra priimti sprendimą dėl procesinių išlaidų dydžio. Atsakovės nuomone, skundo LAGK parengimas nereikalavo didelių išteklių – tiek atsižvelgiant į skundžiamo sprendimo sudėtingumą, tiek į paties skundo esmę ir bylos sudėtingumą. Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir sutiko su skundo reikalavimu tik iš dalies, t. y. dalyje dėl 1815 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo skundą, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir su reikalavimu sutiko iš dalies.

konstatuoja:

3. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl 5106,20 Eur turtinės žalos atlyginimo.

4. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, jog pareiškėjas yra atsakovės Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys. 2023-09-08 Savivaldybės etikos komisija priėmė sprendimą „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario G. P.“ Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, nesutikdamas su Savivaldybės etikos komisijos sprendimu jį apskundė VTEK.

4.1. 2023-11-29 VTEK priėmė sprendimą „Dėl G. P. skundo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo, jog Savivaldybės etikos komisijos sprendimas buvo priimtas padarant esminius procedūrinius pažeidimus, todėl pareiškėjo skundas buvo patenkintas ir Savivaldybės etikos komisijos sprendimas panaikintas. Pareiškėjas apskundė Komisijos sprendimą VTEK ir dėl to patyrė 2 783 Eur teisines išlaidas.

4.2. Be to, 2023-08-18 Kretingos rajono savivaldybės meras pateikė atsakymą pareiškėjui „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė pareiškėjui pateikti jo prašomą suteikti informaciją. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, apskundė jį LAGK Klaipėdos skyriui. LAGK Klaipėdos skyrius 2023-10-20 administracinėje byloje Nr. AG2-130/16-2023 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu konstatavo, kad Meras, atsisakydamas pateikti informaciją pareiškėjui pažeidė pareiškėjo teises ir nusprendė panaikinti Mero atsakymo skundžiamą dalį ir įpareigojo pareiškėjo 2023-07-23 prašymą dalyje dėl Mero potvarkių pateikimo išnagrinėti iš naujo. Šis LAGK Klaipėdos skyriaus sprendimas taip pat yra įsiteisėjęs ir atsakovė jo neskundė. Pareiškėjas šio proceso metu patyrė 2323,20 Eur išlaidų už teisines paslaugas.

2024-02-15 pareiškėjas pateikė atsakovei pretenziją, prašydamas atlyginti jam 5106,20 Eur turtinę žalą. 2024-03-07 atsakovė pateikė atsakymą, kuriuo atsisakė patenkinti pareiškėjo pretenziją.

5. Taigi, pareiškėjas prašo teismo priteisti jam iš atsakovės patirtą 5106,20 Eur turtinę žalą už suteiktas advokato teisines paslaugas.

6. Atsakovė su pareiškėjo skundu sutinka iš dalies, tai yra sutinka atlyginti 1815 Eur sumą už skundo Komisijai pateikimą, likusioje dalyje prašo skundo netenkinti arba sumažinti prašomą priteisti sumą.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

7.1. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (žr. pvz., LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDUyNy05NjgvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-4527-968/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-4527-968/2020">eA-4527-968/2020</a>).

8. LVAT yra konstatavęs, kad <...> valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė <...>. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti (žr. pvz., LVAT 2021-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjU3NC02MjkvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2574-629/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2574-629/2021">eA-2574-629/2021</a>).

9. Byloje nustatyta, jog 2023-11-29 VTEK priėmė sprendimą „Dėl G. P. skundo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo, jog Savivaldybės etikos komisijos sprendimas buvo priimtas padarant esminius procedūrinius pažeidimus, todėl pareiškėjo skundas buvo patenkintas ir Savivaldybės etikos komisijos sprendimas buvo panaikintas. Atsakovė šio sprendimo neskundė.

10. Taip pat byloje nustatyta, jog LAGK Klaipėdos skyrius administracinėje byloje Nr. AG2-130/16-2023 priėmė 2023-10-20 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu konstatavo, kad Meras atsisakydamas pateikti informaciją pareiškėjui pažeidė pareiškėjo teises ir nusprendė panaikinti Mero atsakymo skundžiamą dalį bei įpareigojo pareiškėjo 2023-07-23 prašymą dalyje dėl Mero potvarkių pateikimo išnagrinėti iš naujo. Atsakovė šio sprendimo taip pat neskundė.

11. Pažymėtina, jog vienas iš teisės į teisminę gynybą užtikrinimo aspektų yra susijęs su asmens galimybe prisiteisti patirtas išlaidas ginant savo teises ir teisėtus interesus, todėl LVAT jurisprudencijoje iš esmės vieningai laikomasi nuostatos, kad atstovavimo išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, laikytinos šalies kitomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir paprastai turėtų būti priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. LVAT yra išaiškinęs, kad nors ABTĮ nėra aiškiai nustatyta, kad turi būti priteisiamos išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, tačiau gali būti priteisiamos ir kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (žr., pvz., LVAT 2008-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-33/2008 ir kt.). LVAT administracinėje byloje Nr. A502-1269/2009 suformavo taisyklę, kad asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje (Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje), kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinį nuostolį ir dėl šios žalos atlyginimo kreiptis į teismą, vadovaudamasis CK nuostatomis. Minėtoje administracinėje byloje LVAT pažymėjo, kad išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant Komisijoje, kurios sprendimas nebuvo apskųstas teismui, galėtų būti pripažintos atlyginamomis pagal analogiją taikant ABTĮ nuostatas tokiu atveju, jei byla pasiektų teismą (žr. pvz., LVAT 2009-11-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1269/2009, 2020-12-09 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDUyNy05NjgvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-4527-968/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-4527-968/2020">eA-4527-968/2020</a>).

12. Byloje nustatyta, jog atsakovės neteisėti veiksmai konstatuoti LAGK Klaipėdos skyriaus ir VTEK sprendimais, kuriuos pareiškėjas buvo priverstas apskųsti ikiteisminėms ginčų nagrinėjimo institucijoms savo pažeistoms teisėms apginti. Teismo vertinimu, VTEK ir LAGK Klaipėdos skyriaus panaikinti atsakovės valdžios institucijų administraciniai aktai atitinka CK 6.271 straipsnyje nurodytą neteisėto akto sąvoką, todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti patirtos žalos atlyginimo iš atsakovės.

13. Be to, kaip savo jurisprudencijoje yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) vien ta aplinkybė, kad ieškovas savarankiškai nusprendė pasinaudoti jam įstatymo suteikta galimybe ginti savo pažeistas teises neteismine tvarka, negali būti vertinama kaip ieškovo kaltė dėl nuostolių atsiradimo – priešingu atveju asmens teisė pasinaudoti įstatyme įtvirtintais savarankiškais pažeistų teisių gynimo būdais visuomenės informavimo srityje būtų nepagrįstai apribota. Be to, LAT konstatuoja, kad kaip pagrįstai šiuo atveju pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, asmens sąžiningas naudojimasis neteisminiais savo teisių gynybos būdais, siekiant išvengti teismo proceso, iš esmės yra skatintinas ir pagrįstas (žr., LAT 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjEtODIzLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-61-823/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-61-823/2024">e3K-3-61-823/2024</a>).

14. Šioje byloje nustatyta, jog pareiškėjas apskųsdamas ikiteisminėms ginčus nagrinėjančioms institucijoms atsakovės atstovų ir valdžios institucijų neteisėtus aktus patyrė 5 106,20 Eur išlaidų, kurias pareiškėjas laiko jo tiesiogiai patirta turtine žala. Šią žalą pareiškėjas pagrindžia į bylą pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis ir mokėjimo pavedimais.

15. Atsakovė teigia, kad LAGK Klaipėdos skyrius 2023-10-20 sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalimi pareiškėjui galėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, bet ne visa skunde nurodyta 2 323,20 Eur išlaidų suma.

16. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

16.1. LVAT yra pažymėjęs, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Nei vienas iš šių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai šaliai klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr., pvz., LVAT 2013-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

16.2. Rekomendacijose rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis už teisines paslaugas, suteiktas bylą nagrinėjant ikiteismine tvarka, kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, nėra įtvirtintas. Tačiau Rekomendacijų 8.1 punkte įtvirtinta, jog už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal 8.20 punktą už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1-8.19 punktuose teikimo valandą – 0,1.

16.3. ABTĮ 4 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 7 dalimi, teisingumo ir protingumo kriterijais, galima daryti išvadą, jog vertinant turtinės žalos dydį yra teisinis pagrindas vadovautis Rekomendacijų 8.1, 8.19, 8.20 punkto nuostatomis.

17. Pareiškėjo interesus ikiteisminėse institucijose atstovavo advokatas Algimantas Šindeikis, kuris surašė abu skundus bei atstovavo pareiškėjo interesus nagrinėjant ginčą LAGK žodiniame posėdyje. Kaip matyti iš bylos duomenų, LAGK Klaipėdos skyrius 2023-10-20 sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Mero atsakymo skundžiamą dalį ir įpareigojo pareiškėjo 2023-07-23 prašymą dalyje dėl Mero potvarkių pateikimo išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjo išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą pateikti prašomą informaciją atmetė, nurodydama, jog negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą. Pareiškėjo skundas LAGK Klaipėdos skyriui buvo surašytas ir pateiktas 2023 m. III ketvirtį, todėl taikomi 2023 m. I ketvirčio rodikliai. Pareiškėjo skundas VTEK buvo surašytas ir pateiktas 2023 m. IV ketvirtį, todėl taikomi 2023 m. II ketvirčio rodikliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2023 m. I ketvirtį buvo 1959,9 Eur, o 2023 m. II ketvirtį – 2000,1 Eur. Taigi, maksimali suma už skundo parengimą – atitinkamai 588 Eur (1959,9x0,3x0,1) ir 600 Eur (2000,1x 0,3), o už atstovavimo valandą – 200 Eur. Atsižvelgiant į rekomenduojamus dydžius už suteiktas teisines paslaugas darytina išvada, jog yra pagrindas sumažinti pareiškėjo prašomą priteisti patirtų išlaidų sumą iki 1500 Eur.

18. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo skundas dėl turtinės žalos atlyginimo iš atsakovės yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, tai yra iš atsakovės pareiškėjo naudai priteistinas 1500 Eur turtinės žalos atlyginimas.

19. Nors pareiškėjas skunde prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas šioje byloje, tačiau nepateikė įrodymų apie tai, jog tokias išlaidas patyrė, todėl nėra pagrindo spręsti dėl šio prašymo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. P. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui G. P. iš atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimą.

Likusioje dalyje skundo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Fausta Vitkienė