Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI2-9733-644/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01005-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 15 d.

Kaunas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Jolantos Medvedevienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

nustatė :

Pareiškėjas T. K. C. kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2024 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 24S49401 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Migracijos departamentas 2024 m. vasario 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo nuspręsta uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) iki 2027 m. vasario 11 d. Kartu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Pareiškėjas teigia, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) įtvirtintas teisės normas, netinkamai taikė 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas). Tokį sprendimą atsakovas priėmė, nes pareiškėjui buvo panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje. Nurodė, kad jis gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, tačiau įmonė nesuteikė jam darbo vietos. Gavęs leidimą laikinai gyventi, jis atvyko į Lietuvą dirbti, tačiau iš darbdavio buvo gauta informacija, kad įmonėje jam nėra darbo. Jis neskundė atsakovo sprendimo, kuriuo jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, kadangi jis turėjo būti panaikintas, nes darbdavys negalėjo suteikti darbo vietos, todėl jis nedirbs Lietuvoje pagal jam išduotą leidimą laikinai gyventi pas konkretų darbdavį, kurio pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Tačiau tai nesudaro jokio pagrindo teigti, kad jis buvo nesąžiningas teikdamas prašymą leidimui laikinai gyventi gauti.

Teigė, kad susidaro situacija, jog visiems asmenims, kuriems buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, yra taikomos tokio pobūdžio priemonės, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi. Nors įstatymas suponuoja pareigą atsakovui priimti motyvuotus sprendimus, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos.

Skundžiamas sprendimas priimtas remiantis UTPĮ 133 str. 1 d., kuriame įtvirtina, kad,,užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a-e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Atkreipė dėmesį, kad leidimas gyventi gali būti panaikintas įvairiais pagrindais t. y. padarant nusikalstamą veiką, pateikiant suklastotus oficialius dokumentus arba tiesiog nutraukus darbo sutartį ir pan. Todėl UTPĮ 133 str. numato tik atsakovo teisę asmeniui įtraukti draudimą atvykti į Lietuvą tuo atveju, kai yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi, o ne absoliučią pareigą daryti tai visais atvejais. Akivaizdu, kad pritaikytos poveikio priemonės yra ne tik neteisingos ir nelogiškos, bet ir neproporcingos susidariusiai situacijai. Šiuo atveju nenustatyti jokie jo neteisėti veiksmai, kurie sudarytų pagrindą palikti galioti atsakovo sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas praktiką tokiose byloje taip pat nurodo, kad darbo sutarties nesudarymas ir leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimas negali būti absoliutus pagrindas taikyti užsieniečiams judėjimo ribojimus.

Apibendrinant nurodė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė UTPĮ, suabsoliutino savo teisę priimti tokio pobūdžio sprendimus visais atvejais, kai asmeniui yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi. Pažymėjo, kad atsakovas net nenustatė jo grėsmės Lietuvai ar kitų svarbių priežasčių dėl kurių sprendimas galėtų likti galioti, todėl akivaizdu, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas. Priimtas sprendimas jo atžvilgiu nėra proporcingas, nes atsakovas akivaizdžiai peržengė diskrecijos ribas. Be to, vadovaujantis teisės aktais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, galima teigti, kad atsakovas net neturėjo teisės priimti sprendimo dėl perspėjimo įtraukimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), kadangi nebuvo nustatyta jokia grėsmė, kurią jis galėtų sukelti, kuri būtų proporcinga nustatytam ribojimui. Atsakovas taip pat nėra priėmęs jokio administracinio akto dėl jo grėsmės, kurio pagrindu galėtų taikyti nustatytą ribojimą.

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktu 2024 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 24S21769 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes buvo nustatyta, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas, kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas darbo suvirintoju (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) pagrindu ir įteiktas 2023 m. birželio 21 d., į Lietuvos Respubliką neatvyko ir darbo sutarties su Bendrove nesudarė. Pareiškėjas su minėtu sprendimu susipažino 2024 m. sausio 31 d., minėto sprendimo neskundė.

Pažymėjo, kad Migracijos departamentas, atlikęs pareiškėjo individualų vertinimą, įvertinęs, jog pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta, pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Taip pat konstatavo, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi į SIS. Ginčijamu sprendimu Migracijos departamentas uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus, į Šengeno informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus. Minėtas laikotarpis yra nustatytas vadovaujantis Tvarkos 14 punkto nuostatomis, įvertinus su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes, todėl yra laikytinas proporcingu.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, nurodydamas, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi, atvyko į Lietuvos Respubliką dirbti, tačiau darbdavys jam nesuteikė darbo vietos. Pažymėjo, kad Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – LLG aprašas) 129² punktas numato, kad „jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui buvo išduotas ar pakeistas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte ar 441 straipsnyje nurodytais pagrindais arba jeigu Migracijos departamentas priėmė Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje arba Įstatymo 441 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą leisti pakeisti darbdavį ir praėjus 2 mėnesiams atitinkamai nuo šio leidimo išrašymo dienos ar nuo sprendimo leisti pakeisti darbdavį priėmimo dienos (jeigu užsienietis nutraukia darbo sutartį su buvusiu darbdaviu) Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas nustato, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis (toliau - VSDFV IS) nėra duomenų apie šio užsieniečio įdarbinimą, atliekami LLG aprašo 130 punkte nurodyti veiksmai“. Praėjus 2 mėnesiams nuo leidimų laikinai gyventi, išduotų darbo konkrečioje bendrovėje pagrindu, išrašymo užsieniečiams, nesant duomenų apie jų įdarbinimą bendrovėje, jiems išduoti leidimai gyventi yra panaikinami. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išrašytas 2023 m. birželio 14 d. ir pareiškėjui įteiktas 2023 m. birželio 21 d. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, patikrino Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenis apie pareiškėją ir nustatė, kad duomenų apie pareiškėjo Lietuvos Respublikos sienos kirtimus nėra. Taip pat pareiškėjo darbdavys 2023 m. lapkričio 12 d. informavo Migracijos departamentą, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi, per du mėnesius nuo jo gavimo neatvyko dirbti, todėl pareiškėjas nebuvo įdarbintas. Taip pat pareiškėjo darbdavys minėtu pranešimu informavo Migracijos departamentą, kad suvirintojo etatas bendrovėje bus panaikintas nuo 2023 m. lapkričio 20 d.

Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, jog pareiškėjas buvo sąžiningas teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi. Minėti pareiškėjo teiginiai neturi įtakos Migracijos departamento pareiškėjo atžvilgiu priimtų sprendimų teisėtumui. Pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo suvirintoju Bendrovėje pagrindu, joje neįsidarbino, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka prašymo dėl naujo leidimo laikinai gyventi nepateikė (prašymo pateikimui į Migracijos departamentą 2023 m. gruodžio 13 d. neatvyko), todėl pareiškėjas apėjo nacionalinę teisę dėl atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas teigė nustatęs, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis (apėjo nacionalinę teisę dėl atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje), vertino, ar pareiškėjo atvejis yra adekvatus ir pakankamai svarbus, kad perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi būtų įvestas į SIS, (ginčijamame sprendime Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta, pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, todėl pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi į SIS), todėl pareiškėjo atvejis yra adekvatus ir pakankamai svarbus, kad perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi būtų įvestas į SIS.

Atsakovas teigia, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, jos susietos su taikomomis teisės normomis, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, todėl atsakovas mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 24S49401 teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendimu nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 24S21769 panaikinti asmeniui 2023 m. gegužės 26 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760258305, galiojantį iki 2025 m. gegužės 30 d. Sprendime nurodyta, kad 2023 m. gegužės 26 d. užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas darbo Bendrovėje pagrindu, užsienietis, 2023 m. birželio 21 d. per Nepalo išorės paslaugų teikėją (toliau - Nepalo IPT) atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, į Lietuvos Respubliką neatvyko ir darbo sutarties su Bendrove nesudarė, konstatuotina, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis pareiškėjas nėra apskundęs 2024 m. sausio 19 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 24S21769, kuriuo jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760258305, t. y., šis sprendimas yra įsiteisėjęs.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) sistemos 2025 m. liepos 7 d. duomenimis, duomenų apie pareiškėjo Lietuvos Respublikos sienos kirtimus nerasta.

VSDFV IS duomenimis, užsienietis nėra sudaręs darbo sutarties su Bendrove, taip pat nėra duomenų, kad užsienietis dirbtų kitose Lietuvos Respublikos įmonėse.

Migracijos departamentas 2024 m. vasario 12 d. priėmė skundžiamą Sprendimą Nr. 24S49401 vadovaujantis UTPĮ 133 straipsnio 1, 7 ir 8 dalimis, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a p. ir 2 dalies c p., Nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių taisyklių (toliau – ir NAS taisyklių) 15 punktu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarkos) 11 ir 14 punktais. Sprendime nurodoma, kad Migracijos departamentas panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (asmuo, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, neatvyko į Lietuvos Respubliką, darbo sutarties su bendrove nesudarė). Įvertinus tai, kad asmeniui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, padaryta išvada, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi į SIS, asmens duomenys iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS.

Pareiškėjas nesutikdamas su ginčijamu sprendimu kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti kaip nepagrįstą.

Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką

Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, suabsoliutino savo teisę priimti tokio pobūdžio sprendimus visais atvejais, kai asmeniui yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi. Atsakovas nenustatė pareiškėjo grėsmės Lietuvai ar kitų svarbių priežasčių, dėl kurių sprendimas galėtų likti galioti, todėl Sprendimas turi būti panaikintas.

Migracijos departamentas teigia, kad priima sprendimus įvertinęs individualias su užsieniečiais susijusias aplinkybes, o ne vien todėl, kad priimamas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas vertina, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekė įteisinti savo buvimą Šengeno acquis teritorijoje. Pareiškėjas leidimą laikinai gyventi gavo pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl leidimo laikinai gyventi panaikinimas yra pakankamas pagrindas pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas gali teikti motyvuotą prašymą išbraukti jo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, tačiau tokio prašymo nėra pateikęs.

Įstatymas (redakcija, galiojusi ginčijamo Sprendimo priėmimo metu) nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte numatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: 1) pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi ar jis buvo panaikintas; 2) esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; 3) tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas ir ar užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (Kriterijų vertinimo tvarkos 11.1 – 11.3.2 papunkčiai).

Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte numatyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Kriterijų vertinimo tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga. Taigi, nustačius, kad užsienietis neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų, Migracijos departamentui suteikiama diskrecijos teisė nuspręsti dėl draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvą, o priėmus sprendimą uždrausti atvykti, toks sprendimas turi būti proporcingas užsieniečio padarytam teisės pažeidimui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (šiais aspektais žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014 ir kt.).

Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos numatytos VAĮ (redakcija, galiojusi ginčijamo Sprendimo priėmimo metu) 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.

Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtODg0LTQzOC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-884-438/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-884-438/2019">eA-884-438/2019</a>).

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad 2024 m. sausio 19 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 24S21769 pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais. Šio sprendimo teisinė kvalifikacija buvo pagrįsta faktais, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kadangi pareiškėjas į Lietuvos Respubliką neatvyko ir darbo sutarties su Bendrove nesudarė. Nagrinėjamoje byloje skundžiamame Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Iš šio Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą 2024 m. vasario 12 d. sprendimą, iš esmės rėmėsi 2024 m. sausio 19 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą administracinių teismų praktiką, vien tai, jog pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, apskritai nepradėjo dirbti įmonėje, tarpininkavusioje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, ir neatvyko į Lietuvą, taip pat duomenys dėl pareiškėjui mokėto / nemokėto darbo užmokesčio ir jo dydžio savaime nepatvirtina, jog pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjQzOC00MTUvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2438-415/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2438-415/2024">eA-2438-415/2024</a>; 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTI4Mi01NzUvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1282-575/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1282-575/2025">eA-1282-575/2025</a>; 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTU2MC0xMTg4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1560-1188/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1560-1188/2025">eA-1560-1188/2025</a>; 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTg2OS0xMDQ3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1869-1047/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1869-1047/2025">eA-1869-1047/2025</a>; 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjM2My01MDIvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2363-502/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2363-502/2025">eA-2363-502/2025</a>; 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartys administracinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjM2MC04MTUvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2360-815/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2360-815/2025">eA-2360-815/2025</a> ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjQ5MC02NjIvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2490-662/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2490-662/2025">eA-2490-662/2025</a>).

Atitinkamai, tokio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai sprendžia, kad vien faktinė aplinkybė, jog pareiškėjas nesudarė darbo sutarties su jį kvietusiu darbdaviu, neatvyko į Lietuvos Respubliką dirbti, vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškėjo piktnaudžiavimo nagrinėjamu klausimu (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTg2OC03ODkvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1868-789/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1868-789/2025">eA-1868-789/2025</a>; 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTg2OS0xMDQ3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1869-1047/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1869-1047/2025">eA-1869-1047/2025</a>, 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTk5Ny0xMDQ3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1997-1047/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1997-1047/2025">eA-1997-1047/2025</a> ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, Sprendime nėra pateikta pakankamai argumentų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad buvo siekiama suklaidinti valstybės institucijas (atsakovą), siekiant apgaule gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl susiklosčiusios faktinės aplinkybės neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkto taikymo sąlygų, kai asmeniui taikomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo panaikinti leidimą gyventi priėmimo dienos pareiškėjui jau buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Taigi, nėra pakankamo ir objektyvaus pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis.

Vadovaudamasi nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad šiuo atveju nėra prielaidų nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip. Pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi todėl, kad jis neatvyko ir nesudarė darbo sutarties su Bendrove, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjas buvo nesąžiningas ir piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame Sprendime atsakovas neindividualizavo pareiškėjo situacijos, niekaip nemotyvavo išvados dėl pareiškėjo nesąžiningumo bei piktnaudžiavimo migracijos procedūromis, nepateikė jokių kitų duomenų, kurie šiuo aspektu vertinant pareiškėjo elgesį leistų daryti pagrįstas atitinkamas išvadas.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustačius pareiškėjo piktnaudžiavo migracijos procedūromis fakto, pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos laikytinas neproporcingu, neatitinkančiu minėtų Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintų kriterijų ir neatitinkantis VAĮ reikalavimų. Sprendimo dalis dėl uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos pripažįstama neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

Dėl perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi į SIS įtraukimo

Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas neturėjo teisės priimti sprendimą dėl perspėjimo įtraukimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, kadangi nebuvo nustatyta jokia grėsmė, kurią galėtų sukelti pareiškėjas, kuri būtų proporcinga nustatytam ribojimui, pareiškėjo atžvilgiu nėra priimto jokio atskiro administracinio akto dėl jo grėsmės, kuris yra būtinas, siekiant nustatyti ribojimus judėti Europos Sąjungos teritorijoje.

Migracijos departamentas mano, kad Sprendime tinkamai pagrįstas taikomos poveikio priemonės proporcingumas, taip pat laiko savo Sprendimą pakankamai motyvuotu, priimtu individualiai įvertinus svarbias aplinkybes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu klausimu aktualus teisinis reguliavimas bei jį aiškinanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.“

Įstatymo 133 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 15 punktą, duomenys iš sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, 24 ir 25 straipsniuose, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai pabrėžia, kad nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTI4Mi01NzUvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1282-575/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1282-575/2025">eA-1282-575/2025</a>, 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTg2OC03ODkvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1868-789/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1868-789/2025">eA-1868-789/2025</a> ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į SIS II. Prieš įvedant tokį perspėjimą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. Kitaip tariant, kompetentingos institucijos pirmiausia turi įvertinti į SIS II įvedamų perspėjimų atitiktį proporcingumo principui, leidžiančiam užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų perspėjimo įvedimas į SIS II. Toks vertinimas implikuoja poreikį atsižvelgti į ES teisėje garantuojamas pagrindines teises (be kita ko, teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, teisę dirbti, laisvę užsiimti verslu, teisę į nuosavybę (Europos Sąjungos pagrindinių teisių Chartijos 7, 15, 16, 17 str.) ir įvertinti galimybę taikyti kitas, tas teises mažiau ribojančias priemones, kurios taip pat leistų veiksmingai užtikrinti nacionalinį saugumą. Vertinant perspėjimo įvedimo į SIS II proporcingumą, būtina pagrįstai pasverti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises. Šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose ES valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir pan. (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTA0NC03ODkvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1044-789/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1044-789/2024">eA-1044-789/2024</a>).

Šioje administracinėje byloje skundžiamo Sprendimo dalyje dėl perspėjimo į SIS įvedimo nurodyta: „įvertinus tai, kad asmeniui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, su juo darbo sutartis nesudaryta ir nėra duomenų, kad užsienietis būtų atvykęs į Lietuvos Respubliką, galima daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą, jo duomenys, vadovaujantis NAS taisyklių 15 p., iš Nacionalinio sąrašo teiktini Šengeno informacinei sistemai“.

Sprendimo turinys atskleidžia, kad būtinybę įvesti perspėjimą į SIS nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės argumentavo aplinkybe, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir pareiškėjas ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.

Vis dėlto, kaip teisėjų kolegija jau konstatavo šiame procesiniame sprendime, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aplinkybė, kad gavęs leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas neatvyko ir darbo sutarties su Bendrove nesudarė, savaime nelaikytina tikrovės neatitinkančių duomenų teikimu ir, atitinkamai, piktnaudžiavimu migracijos procedūromis. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas į bylos medžiagą nepateikė kitų duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas praeityje ar Sprendimo priėmimo metu būtų siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ar padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nėra priimtas administracinis sprendimas, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje.

Tokiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nepagrįsti argumentai dėl pareiškėjo tariamo piktnaudžiavimo migracijos procedūromis, lėmė neteisingą ir nepagrįstą atsakovo sprendimą įvesti perspėjimą į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno teritorijoje. Sprendimas taip pat neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTA0NC03ODkvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1044-789/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1044-789/2024">eA-1044-789/2024</a> nurodytų atitinkamam administraciniam sprendimui priimti būtinų individualios situacijos įvertinimo kriterijų, apskritai nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis grįstų motyvų, kodėl pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas bei svarbus ir todėl perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi turėtų būti įvestas į SIS.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi nagrinėjamais aspektais aktualiu teisiniu reguliavimu bei suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, daro išvadą, kad draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iš esmės buvo automatinis pagrindas įvesti perspėjimą į SIS, nagrinėjama ginčijamo Sprendimo dalis negali būti laikoma motyvuota ir proporcinga, todėl ji taip pat neatitinka UTPĮ, VAĮ 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimų ir yra naikintina.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas tenkintinas ir 2025 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. 24S49401, kuriuo nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), panaikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo T. K. C. skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 24S49401.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Audrius Grauželis

Daina Kukalienė

Jolanta Medvedevienė