Baudžiamoji byla Nr. 2K-344/2009
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.7.4. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugsėjo 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. gynėjo kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 20 d. nutartis, kuria nuteistojo E. P. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą,
n u s t a t ė :
E. P. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 16 d., apie 1.00 val., Kauno rajono,,duomenys neskelbtini“, veikdamas bendrininkų grupe su trimis nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą – vieną kartą kumščiu sudavė S. D. į veidą, jėga ištempė iš automobilio „Ford Fiesta“ (valst. Nr.,,duomenys neskelbtini“), po to kartu su trimis nenustatytais asmenimis iš viso sudavė dar mažiausiai keturis smūgius į įvairias kūno vietas, taip sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė jo 1500 Lt vertės automobilį „Ford Fiesta“ (valst. Nr.,,duomenys neskelbtini“), kitus daiktus, padarydamas nukentėjusiajam 1605 Lt turtinę žalą.
Kasaciniu skundu nuteistojo E. P. gynėjas prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai neteisėti ir nepagrįsti, teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Teismų sprendimai, pažeidžiant BPK 301 straipsnio reikalavimus, pagrįsti vien tik nukentėjusiojo parodymais, jokių kitų nuteistojo kaltės įrodymų byloje nesurinkta. Taigi teismai iš esmės rėmėsi prielaidomis. Nuteistojo atpažinimo protokolas kasatoriui kelia abejonių, nes 2008 m. balandžio 3 d. atlikto eksperimento metu nukentėjusysis negalėjo atpažinti įtariamojo E. P. bruožų, nors tam buvo sudarytos tokios pačios sąlygos, kaip ir įvykio metu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija į tai neatkreipė dėmesio, taip pat neįvertino ir tos aplinkybės, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, o tai galėjo turėti įtakos įsidėmint staiga jį užpuolusių asmenų bruožus. Teismai nevertino liudytojų I. J., P. J., R. P., M. G. parodymų, kurie patvirtina E. P. alibi, kad tuo metu, kai buvo užpultas nukentėjusysis, E. P. buvo savo namuose. Kadangi ši E. P. versija nepaneigta, ji turi būti vertinama kaltinamojo naudai. Teismai nepagrįstai didelę reikšmę skyrė mobiliojo ryšio telefonų pokalbių, vykusių 2006 m. rugsėjo 15 d., išklotinėms. Kasatoriaus manymu, skambinti savo žmonai nuteistasis galėjo ir ne iš savo telefono. E. P. teistumas už analogišką nusikaltimą negali būti jo kaltės įrodymas šioje byloje. Tai gali būti tik jį, kaip teisiamąjį, apibūdinantys duomenys.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė Jurga Zieniūtė prašo skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad nors kasacinis skundas paduotas nurodant bylų nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindą – netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą, tačiau skunde nurodomi įrodymų vertinimo aspektai ir nesutikimas su abiejų instancijų teismų padarytomis išvadomis. Taigi ginčijamas nuosprendžio ir nutarties pagrįstumas, o ne teisėtumas. BPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Tai reiškia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo netiria, nevertina ir nerenka įrodymų bei nenustatinėja faktinių aplinkybių. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, gaunant, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė įstatymą. Iš bylos duomenų matyti, kad įrodymai gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, jų patikimumas baudžiamojo proceso įstatymo nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
Priešingai nei tvirtina kasatorius, teismai E. P. kaltę įrodė ne vien nukentėjusiojo parodymais, tačiau ir asmenų parodymo atpažinti protokolu, teismo medicinos specialisto išvada, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos duomenų analize (palyginus ją su duomenimis, gautais apklausus liudytojus I. J., P. J., R. P., M. G.) bei mobiliųjų telefonų bazinių stočių fiksuotais duomenimis, nurodančiais abonentų buvimo vietą aptariamu laiku, t. y. visuma įrodymų, ištirtų ir įvertintų nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų.
Priešingai nei tvirtina kasatorius, nekelia abejonių ir asmenų parodymo atpažinti metu gauti duomenys bei šio ikiteisminio tyrimo veiksmo tinkamas atlikimas. Pastebėtina, kad prieš atliekant šį veiksmą nukentėjusysis buvo apklaustas, jis nurodė bruožus, pagal kuriuos galėtų atpažinti jį užpuolusį asmenį. Parodymo atpažinti metu jis neabejodamas atpažino E. P., nurodydamas aplinkybes, kuriomis jį matė ir bruožus, pagal kuriuos jį atpažįsta. Teismai tinkamai įvertino ir tą aplinkybę, kad byloje nenustatyta dėl kurių priežasčių S. D. siektų apkalbėti nuteistąjį E. P., nes nustatyta, kad iki įvykio jie nebuvo pažįstami. Taip pat buvo tinkamai įvertinta ir S. D. galimybė pamatyti bei atpažinti jį užpuolusį asmenį.
Kasatoriaus teiginys, kad eksperimento metu gauti duomenys paneigia nukentėjusiojo galimybę atpažinti jį užpuolusį asmenį, neatitinka šiuose ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuotų duomenų, todėl papildomai ir neaptarinėjamas.
Taip pat paneigiamas ir kasatoriaus teiginys, kad teismai nevertino liudytojų I. J., P. J., R. P., M. G. parodymų. Kaip matyti iš nuosprendžio ir nutarties, šių liudytojų parodymai nuosprendyje užfiksuoti, teismų sprendimuose nurodyti jų vertinimo ir atmetimo argumentai.
Taip pat pažymėtina, kad teismai negrindė savo sprendimų duomenimis apie ankstesnį E. P. teistumą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje į jį atsižvelgiama vertinant E. P. asmenybę ir skiriant bausmę. Apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę nurodė tik kaip vieną iš papildomų argumentų, parodančių nuteistojo elgesį šiam esant neblaiviam.
Nepagrįstas kasatoriaus teiginys dėl BPK 301 straipsnio reikalavimų pažeidimo, nes šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas apkaltinamojo nuosprendžio negrįsti vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šioje byloje iš viso nėra įrodymų, gautų apklausus asmenis, kuriems taikytas anonimiškumas.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo
Kasaciniame skunde BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas kasacinio apskundimo pagrindas (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas) nurodytas formaliai, nes nepateikti jį pagrindžiantys teisiniai argumentai. Iš skundo turinio ir suformuluoto prašymo išplaukia, kad kasatorius ginčija įrodymų patikimumą ir jų vertinimą, nes, anot jo, nuteistojo kaltė, pažeidžiant BPK 301 straipsnio reikalavimus, pagrįsta vien tik nukentėjusiojo parodymais, jokių kitų nuteistojo kaltės įrodymų byloje nėra.
Įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas, todėl kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai.
Pirmiausia atkreiptinas kasatoriaus dėmesys į tai, kad BPK 301 straipsnio 2 dalies norma draudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šioje byloje nukentėjusiajam S. D. anonimiškumas netaikytas, todėl nepagrįstai kasatorius teigia, kad buvo pažeistos BPK 301 straipsnio 2 dalies nuostatos. Be to, nuteistojo kaltė pagrįsta ne vien nukentėjusiojo parodymais, tačiau ir asmenų parodymo atpažinti protokolu, teismo medicinos specialisto išvada, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos duomenų analize (palyginus ją su duomenimis, gautais apklausus liudytojus I. J., P. J., R. P., M. G.) bei mobiliųjų telefonų bazinių stočių fiksuotais duomenimis, nurodančiais abonentų buvimo vietą aptariamu laiku, t. y. visuma įrodymų, ištirtų ir įvertintų nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teismas tinkamai įvertino ir tą aplinkybę, kad byloje nenustatyta, dėl kokių priežasčių S. D. būtų siekęs apkalbėti nuteistąjį E. P., nes nustatyta, kad iki įvykio jie nebuvo pažįstami. Įvertinęs minėtų įrodymų visumą, teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais.
Nuteistojo E. P. parodymo atpažinti procedūra atlikta nepažeidžiant BPK 191, 192 straipsnių reikalavimų. Prieš asmens parodymą atpažinti nukentėjusysis apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė atpažintiną asmenį, apie jo žymes ir ypatybes, pagal kurias galėtų atpažinti tą asmenį. Nukentėjusysis S. D. įtariamąjį E. P. atpažino iš ūgio, kūno sudėjimo, ovalios veido formos, bendrų veido bruožų bei trumpai kirptų plaukų. Taip pat pareiškė, kad šis asmuo buvo priėjęs prie vairuotojo durelių ir sudavė smūgį į galvą. Ikiteisminio tyrimo metu pagal nuteistojo gynėjos prašymą buvo atliktas eksperimentas siekiant patikrinti, ar nukentėjusysis galėjo nakties metu matyti įtariamojo bruožus. 2008 m. balandžio 3 d. netinkamai atliktas eksperimentas buvo pakartotas 2008 m. birželio 10 d., kuriame dalyvavo trys statistai. Atliekamo eksperimento metu visi trys statistai teigė, kad tiek žiūrėdami į įtariamąjį pro priekinį automobilio stiklą, tiek matydami šį priėjusį prie priekinių automobilio durelių, gerai matė E. P. bendrus veido bruožus, kūno sudėjimą ir galėtų jį atpažinti. Taigi eksperimento metu gauti duomenys patvirtino, kad įvykio metu nukentėjusysis galėjo matyti jį užpuolusio asmens išvaizdą. Taigi duomenys gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, jų patikimumas baudžiamojo proceso įstatymo nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu (BPK 20 straipsnio 4 dalis), todėl teismas pagrįstai jais rėmėsi.
Teismas, išanalizavęs surinktų ir išnagrinėtų teismo posėdyje įrodymų visumą, paneigė E. P. versiją apie tai, kad įvykio metu jis buvo namuose. Nuosprendžio turinys paneigia kasatoriaus teiginį, kad teismas nevertino liudytojų I. J., P. J., R. P., M. G. parodymų. Minėtame dokumente išdėstyta šių liudytojų parodymų esmė ir nurodyti jų vertinimo ir paneigimo argumentai.
Iš esmės analogiškus argumentus, ginčydami pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą ir faktinių bylos aplinkybių nustatymą, nuteistasis ir jo gynėjas nurodė apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, todėl teisingai nustatė bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir teisingai kvalifikavo padarytus nusikalstamus veiksmus. Nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, be to, kasatorius nenurodo teisinių argumentų, paneigiančių žemesnės instancijos teismų išvadas. Apeliacinės instancijos teismas esminius nuteistojo ir jo gynėjo skundo argumentus išsamiai išnagrinėjo ir į juos motyvuotai atsakė.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant šią bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.
Byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o kasacinės instancijos teismas, kaip jau buvo minėta, patikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus, kitu aspektu vertinti surinktų įrodymų kasacinės instancijos teismas neturi teisės, o baudžiamojo įstatymo pritaikymą patikrina remdamasis žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.
Pagal nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 180 straipsnio 1 dalis – nuteistojo E. P. nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai.
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamų teismų sprendimų dėl nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo E. P. gynėjo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Alvydas Pikelis
Vytautas Masiokas
