S. P. pagal BK 281 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-339/2009

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.1. (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

sekretoriaujant Ingai Žukovaitei,

dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,

gynėjui Jonui Valickui,

išteisintajam S. P.,

nukentėjusiesiems G. G., V. G.,

nukentėjusiųjų atstovui Sergejui Korznikovui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų G. G. ir V. G. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo nuspręsta S. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o nukentėjusiųjų G. G. ir V. G. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. nuosprendžiu S. P. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 10 MGL dydžio (1300 Lt) bauda. Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo iš S. P. priteista: nukentėjusiajai G. G. 182,46 Lt už turtinę žalą, 300 Lt už neturtinę žalą, 3200 Lt advokato paslaugoms apmokėti; nukentėjusiajam V. G. 2325 Lt už turtinę žalą, 1000 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiųjų ir jų atstovo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti iš dalies, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

S. P. buvo kaltintas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 17 d., apie 16.20 val., pažeisdamas įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 145, 147, 153 punktų reikalavimus, (duomenys neskelbtini), vairuodamas traktorių ir sukdamas į kairę ne sankryžoje nedavė kelio jį lenkiančiam I. G. vairuojamam automobiliui ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio keleivei G. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog S. P. eismo įvykio metu pažeidė jam inkriminuotus KET punktus, S. P. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį išteisino.

Kasaciniame skunde nukentėjusieji prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais, priteisiant iš S. P. atstovavimo išlaidas. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas S. P. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, priėmė neteisingą nuosprendį, nes vertindamas bylos aplinkybes bei įrodymus iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Kasatorių nuomone, S. P. įvykio metu buvo nepakankamai atidus, nes darydamas posūkį neįsitikino, kad tai daryti saugu, o toks vairavimas prieštarauja KET reikalavimams. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas eismo įvykio aplinkybes bei S. P. parodymus interpretavo neteisingai, neatsižvelgdamas į KET reikalavimus, o nukentėjusiosios G. G. parodymus atmetė visiškai nepagrįstai. I. G. parodymai išteisinamajame nuosprendyje įvertinti netinkamai, nes ji parodymų nekeitė, o jais tik detalizavo savo pirminį paaiškinimą. Liudytojo M. N. parodymai, kuriais rėmėsi kolegija, yra nepatikimi dėl jam darytos įtakos, tuo tarpu liudytojo I. B. parodymais nebuvo pagrindo abejoti. Be to, apeliacinės instancijos teismas nevertino liudytojo D. J. parodymų, taip pat aplinkybės, kad I. G. pradedant lenkimo manevrą iš S. P. elgesio nebuvo matyti, jog jis ketina sukti į kairę, todėl, kasatorių nuomone, S. P., atsižvelgdamas į eismo saugumą, privalėjo I. G. duoti kelią.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį išteisindamas S. P. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį dėl šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio, kurio metu G. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kolegija neturi pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo išvadomis, nes jos yra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Iš pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad apylinkės teismas savo išvadas dėl eismo įvykio aplinkybių ir S. P. kaltės iš esmės grindė I. G., G. G., I. B. parodymais, jog S. P., sukdamas į kairę, nerodė kairiojo posūkio signalo, t. y. neatliko jokio manevro, iš kurio paskui jo vairuojamą traktorių automobiliu važiavusi ir traktorių lenkusi I. G. būtų galėjusi suprasti, kad jis rengiasi sukti į kairę. Remdamasis šiais parodymais apylinkės teismas konstatavo, kad S. P. pažeidė kaltinime nurodytus KET 53, 145, 147, 153 punktų reikalavimus ir kad dėl to įvyko minėtas eismo įvykis. Specialistas šioje byloje negalėjo atkurti eismo įvykio eigos dėl objektyvių duomenų trūkumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamąjį nuosprendį, teisingai nurodė, kad esant tokiai situacijai būtina itin atidžiai patikrinti pirmiau nurodytų parodymų patikimumą, nes apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad automobilį eismo įvykio metu vairavusios I. G. ir šio automobilio keleivės G. G. parodymai yra nenuoseklūs, ir nuosprendyje nurodė duomenis, kuriais grindė tokias savo išvadas. Šie duomenys neprieštarauja bylos medžiagai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad minėtus parodymus patvirtina liudytojo I. B. parodymai, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas I. B. parodymus, pagrįstai jais suabejojo. I. B. nurodė, kad prieš eismo įvykį ėjo kartu su M. N., tai patvirtino ir M. N.. Tačiau šių abiejų liudytojų parodymai nesutampa dėl ėjimo krypties, o šis prieštaravimas yra esminis, nes I. B. teigia, kad ėjo kartu su M. N. ta pačia kryptimi, kuria važiavo S. P. ir I. G., ir matė eismo įvykį, o M. N. nurodo, kad ėjo kartu su I. B., tačiau priešinga kryptimi, ir paties transporto priemonių susidūrimo nematė. Šio prieštaravimo pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jo nuosprendyje nepasisakė, o apeliacinės instancijos teismui nepavyko pašalinti abejonių dėl I. B. ir M. N. parodymų. Todėl kolegija pagrįstai atmetė minėtus parodymus ir padarė išvadą, kad I. G. ir G. G. teiginių, jog S. P., sukdamas į kairę, nerodė kairiojo posūkio signalo, nepatvirtina įrodymai. Kitokiai išvadai nėra pagrindo, nes šioje byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių S. P. kaltę dėl jam inkriminuotų KET pažeidimų, o S. P. parodymai, kad jis suko į kairę rodydamas kairiojo posūkio signalą ir įsitikinęs, kad tai daryti saugu, yra nepaneigti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad S. P. parodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas, šio nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje yra neteisingai interpretuoti. Tuo tarpu apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai.

Kasatoriai, nesutikdami su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, savaip interpretuoja bylos aplinkybes ir nurodo motyvus, kurių dauguma yra susijusi su nauju bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Tokie motyvai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, nes teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu.

Kasatorių teiginiai, kad šioje byloje nebuvo vertinti vieni ar kiti duomenys, atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamąjį nuosprendį ir vertindamas šios bylos aplinkybes bei kitus duomenis, nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiųjų G. G. ir V. G. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Benediktas Stakauskas

Tomas Šeškauskas

Albinas Sirvydis