Civilinė byla Nr. e2-1245-153/2017
Proceso Nr. 2-56-3-01183-2016-8
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.10.5.2., 2.6.10.5.2.15. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
Lietuvos Respublikos vardu
2017 m. kovo 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič,
sekretoriaujant Editai Vazgienei,
dalyvaujant ieškovės R. B. atstovui advokatui Modestui Sriubui,
atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Všį Kauno klinikos atstovei A. A.,
žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pažeidžiant paciento teises atlyginimo atsakovei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Všį Kauno klinikos, trečiajam asmeniui Balticum Viena Insurance Group AAS Lietuvos filialas ir
n u s t a t ė:
1. Ieškovė R. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką ieškovei pranešta.
Ieškovės R. B. atstovas prašė:
priteisti iš atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų 1 269,29 Eur turtinės žalos ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovės R. B. naudai;
priteisti iš atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų ieškovės patirtas 350 Eur išlaidas, susijusias su žalos išieškojimu ne teismo tvarka ieškovės R. B. naudai;
priteisti iš atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės R. B. naudai;
priteisti iš atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų ieškovės patirtas 350 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės R. B. naudai.
2. Atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Všį Kauno klinikų atstovė prašė ieškovės reikalavimus atmesti.
3. Trečias asmuo Balticum Viena Insurance Group AAS Lietuvos filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškovės ieškinio reikalavimus atmesti, vadovautis byloje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 56-96, nes šis dokumentas laikomas oficialiu dokumentu ir turi prezumpcijos galią, atstovas prašė bylą nagrinėti draudimo bendrovės atstovui nedalyvaujant (2016 m. lapkričio 2 d. reg. Nr. E1-40893).
Tenkintina dalis ieškinio reikalavimų.
4. Ieškovė R. B. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2014 m. vasario 18 d. VšĮ Kauno klinikų siuntimu ieškovė buvo nukreipta planinei, tulžies pūslės pašalinimo operacijai – pagal diagnozę: lėtinis kalkuliozinis cholecistitas. Ieškovei 2014 m. vasario 18 d. 12.30–14.00 val. buvo atlikta operacija. Po operacijos atsirado komplikacijos. Todėl 2014 m. kovo 3 d. ieškovei atlikta pakartotinė skubi operacija, kurios metu nustatyta plonosios žarnos perforacija (1–2 mm). Po 2014 m. vasario 18 d. atliktos planinės operacijos (numatančios 2–5 d. stacionarizavimą) Kauno klinikose ieškovė metus laiko iki 2015 m. gegužės mėn. (imtinai) buvo nedarbinga.
Nuo 2014 m. vasario 22 d. iki 2014 m. kovo 3 d. dėl Kauno klinikose ieškovės patirtos fizinės ir dvasinės kančios, po nekokybiško gydymo ir patirtų išgyvenimų – sunkios depresijos ieškovei skirtas ilgalaikis medikamentinis gydymas antidepresantais, kuris taikomas iki šiol. Ieškovės sveikatos būklė, susijusi su virškinimu ir žarnyno veikla nepagerėjo ir nesistabilizavo, nes ji stebima, diagnozuotos naujos, susijusios su pooperaciniu laikotarpiu – lėtinis žarnų nepraeinamumas, ileostomos išvarža, žarnų sąaugų obstrukcija, dėl kurių numatoma atlikti papildomas planines operacijas.
Atsakovė netinkamai prižiūrėjo ir gydė ieškovę dėl to ieškovei savo laiku nebuvo suteikta profesionali medicininė pagalba. Dėl atsakovės kaltės ieškovė patyrė fizinius ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, medicinos personalas nebuvo dėmesingas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2015 m. vasario 3 d. nustatė ieškovei 60 procentų netekto darbingumo lygį. Ieškovei turi būti atsakovės lėšomis kompensuotos neturtinė ir turtinė žala.
Ieškovė turėjo ir turi išlaidas sveikatos būklei palaikyti, po operacijos buvo išlaidų higienos priemonėms, tvarsliavai, tepalams, vaistams, kurie buvo būtini atsižvelgiant į ieškovės fizinę ir psichinę sveikatos būklę, rekomendacijas pooperacinei kūno priežiūrai. Dėl šių vaistinių preparatų įsigijimo ieškovė patyrė turtinę žalą, be to, dėl užsitęsusio nedarbingumo ji neteko dalies darbo užmokesčio, tai irgi priskirtina prie ieškovės patirtos žalos.
5. Atsakovės VšĮ Kauno klinikų atstovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje prašė, ieškovės ieškinio reikalavimų nepatenkinti. Atsakovės atstovė mano, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie laparoskopinės cholecistektomijos galimas komplikacijas, todėl ieškovė prisiėmė sau visą nepavykusios operacijos riziką, nes pasirašytinai 2013 m. lapkričio 25 d. poliklinikoje ir 2014 m. vasario 18 d. ligoninėje sutiko dėl operacijos atlikimo būdo.
Ieškovė buvo tinkamai gydyta ligoninėje, jai savo laiku buvo daromi tyrimai, siekiant išvengti ieškovės pakartotinės operacijos, 2014 m. vasario 27 d. poodžio pūlinys buvo drenuotas, pradėtas konservatyvus gydymas.
Vėliau 2014 m. kovo 3 d. buvo atlikta pakartotinė operacija. KT radiniai buvo vertinami kaip pakitimai po pooperacinio pankreatito bei atlikto drenažo. Gydymo veiksmai buvo moksliškai pagrįsti, laiku suteikti, adekvatūs ir negali būti laikomi neteisėtais veiksmais CK 6.246 str. prasme.
Priešingai nei teigiama ieškinyje, ieškovės būklė po antros operacijos pagerėjo, ji sveika ir buvo išleista sanatoriniam gydymui. Ieškovės nedarbingumo 60 proc. nustatymą lėmė būklė, susijusi su stuburo pakenkimais ir hipertenzija, t. y. būklė, neturinti jokio priežastinio ryšio su Kauno klinikose teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis.
Neatitinka tikrovės ir pacientės teiginiai apie jos nepriežiūrą Kauno klinikose, medikų abejingumą ir net panieką. Ieškovė pateikė padėką medicinos personalui už gerą ieškovės priežiūrą.
Kauno klinikų atsakomybei neegzistuoja civilinės atsakomybės pagrindai, be to, gydytojo profesinė atsakomybė turi objektyvias ribas, kurias nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Gydytojas negali padaryti daugiau, nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Konkrečiu atveju, pacientei paslaugos buvo teiktos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas ir atitiko esančius gydymo metodus bei buvo teikiamos vadovaujantis susiformavusia gydymo praktika.
Ieškovės turėtos papildomos išlaidos tvarsliavai, medikamentams neturėtų būti priteistos iš atsakovės, nes atsakovė pasirūpino ieškovės sanatoriniu gydymu. Ieškovės pirktos priemonės asmens higienai ir tepalai, tvarsliava pooperacinėms žaizdoms gydyti galimai buvo reikalingos, tačiau atsakovė neprivalo atlyginti šių priemonių įsigijimo kaštų.
6. Trečiasis asmuo Balticum Viena Insurance Group AAS Lietuvos filialas procesiniame dokumente nurodė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis galima teigti, kad ieškovės reikalaujamos atlyginti 1 269,29 Eur turtinės ir 100 000 Eur neturtinės žalos nėra teisėto ir pagrįsto pagrindo. Ieškovė byloje nepateikia jokių įrodymu, kuriais būtų galima paneigti ar laikyti nepagrįstomis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos padarytas išvadas, remiantis specialistų, gydytojų konsultantų atsakymais. Todėl kol šis įrodymas yra nenuginčytas, jis turi prezumpcijos galią byloje. Ieškovei R. B. buvo teiktos medicinos paslaugos atsakovės ligoninėje laiku, tinkamai ir kokybiškai ir kad žalos asmens sveikatai padaryta nebuvo. Byloje nėra pagrindo konstatuoti atsakovų darbuotojų kaltę, bet kokia jos forma gydant ieškovę R. B., dėl ko neesant teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės, bet kokio dydžio turtinę ir neturtinę žalą, ieškinio reikalavimai turi būti atmesti.
7. Faktinės aplinkybės
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2014 m. vasario 18 d. VšĮ Kauno klinikų siuntimu (forma Nr. 027/a) ieškovė R. B. buvo nukreipta planinei, tulžies pūslės pašalinimo operacijai – pagal diagnozę: lėtinis kalkuliozinis cholecistitas. 2014 m. vasario 18 d. 9.00 val. VšĮ Kauno klinikų medicinos gydytojo (rezidento) D. B. ir abdominalinės chirurgijos gydytojo Ž. D. ieškovė buvo konsultuota ir stacionarizuota operaciniam gydymui planine tvarka. Taip pat ieškovė pasirašytinai sutiko, kad atliekant laparoskopinę cholecistektomiją, ji buvo supažindinta su numatomos atlikti chirurginės operacijos, invazinės ar (ir) intervencinės procedūros esme, pobūdžiu, tikslu, alternatyvių diagnostikos ir gydymo metodų esme, tikslais ypatumais, rizikos ir komplikacijomis ir sutiko, kad būtų atlikta chirurginė operacija, invazinė ar intervencinė procedūrą. Tą pačią dieną ieškovė buvo išoperuota. Ligos istorijoje yra gydytojų įrašai apie tai, kad operacija be komplikacijų, ieškovė R. B. po operacijos stebėjimui perkelta į chirurgijos skyriaus palatą. Vėliau ligos istorijoje nurodyta, kad ieškovės sveikatos būklė pablogėjo, buvo atliekami įvairus tyrimai, tačiau ieškovės sveikatai dar labiau pablogėjus, ieškovė 2014 m. kovo 3 d. pasirašė sutikimą chirurginei operacijai atlikti, tą pačią dieną ieškovei buvo atlikta chirurginė operacija. Ligos istorijoje pažymėta, jog ieškovei R. B. operacijos metu atlikus laparatomiją, rastas defektas plonojoje žarnoje. Po operacijos ieškovės gydymas pratęstas atsakovės ligoninėje. Esant 2014 m. balandžio 13 d.–2014 m. balandžio 16 d. gerėjančiai ieškovės sveikatos būklei, ieškovė išrašyta iš ligoninės ambulatoriniam gydymui ir priežiūrai. Dėl po 2014 m. vasario 18 d. chirurginės operacijos įvykusių komplikacijų ieškovės sveikata neatsistatė, ieškovės darbingumas sumažėjo 60 procentų. Ieškovė gydymo laikotarpiu turėjo išlaidų sveikatai palaikyti ir gydymui tęsti po operacijos dėl tvarsliavos, higienos priemonių ir vaistų pirkimo, tai patvirtina pateikti į bylą kvitai.
8. Dėl ieškovės pasirašyto sutikimo operacijai atlikti ir suteiktos informacijos.
8.1. Ieškovė teigia, kad gydytojas Ž. D. neturėjo taikyti laparoskopinės cholecistektomijos ieškovei, nes pastaroji paminėjo buvusias tris chirurgines operacijas ir galimas daugybines po jų sąaugas pilvo ertmėje. Todėl ieškovę gydantis gydytojas turėjo pasirinkti labiau tinkamą ieškovės fizinei būklei gydymo būdą. Ieškovę gydantis gydytojas 2014 m. vasario 18 d., neįvertinęs ieškovės anamnezės (dėl buvusių laparatomijų) ir jos išsakytų abejonių dėl sąaugų gausos, nepasirinko saugesnio atviro pneumoperitoneumo suformavimo būdo (operacijos technikos atlikimo), t. y. tai sąlygojo plonosios žarnos perforaciją (pažeidimą);
Atsakovės VšĮ Kauno klinikų atstovė nurodė, kad ieškovė buvo tinkamai konsultuota iki operacijos apie galimas komplikacijas atliekant operaciją. Gydytojas Ž. D. nurodė pacientei galimybę atlikti laparoskopinės cholecistektomijos reikalingumą. Taip pat poliklinikoje ieškovei buvo išaiškintas operacijos atlikimo būdas. Atsakovės atstovės manymu, ieškovė suprato galimas pasitaikančias komplikacijas ir sutiko, kad operacija būtų atlikta jai pasiūlytu būdu.
Vertinant ieškovės argumentą dėl netinkamai pasirinkto gydymo būdo teismas vadovaujasi specialisto 2015 m. rugpjūčio 7 d. išvados Nr. DG 133/15(01) (Priedas Nr. 7 prie ieškinio pareiškimo) 8 punktu, kur nurodyta, kad gydytojas Ž. D. priėmė teisingą sprendimą ieškovei R. B. pašalinti tulžies pūslę laparaskopiniu būdu, nes šis būdas yra pasaulyje pripažintas chirurginio gydymo standartu sergant tulžies pūslės akmenlige. Buvusios operacijos, sąaugos pilvo ertmėje po operacijų ar uždegiminių procesų pilvo ertmėje nėra kontraindikacija laparaskopinei operacijai. Išvados 6 punkte nurodyta, kad: nustatyti konkrečiai, kada įvyko plonosios žarnos perforaciją: pirmos operacijos metu, t. y. 2014 m. vasario 18 d. ar po jos, nėra galimybės, nes plonosios žarnos sienelės pažeidimo vieta nebuvo histologiškai tirta.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendime Nr. 56-96 nurodyta, kad ligoninės pasirinktas laparaskopinis tulžies pūslės pašalinimo operacijos būdas (laparatomija) buvo teisingas net ir po prieš tai buvusių pilvo ertmės operacijų. Ligoninė pripažino, kad plonosios žarnos pažeidimas galėjo įvykti operacijos metu, nes pakartotinės operacijos (2014 m. kovo 3 d.) metu histologinis mėginys nebuvo tiriamas.<<...>>. Plonosios žarnos pažeidimas (perforacija) yra viena iš galimų tokios operacijos komplikacijų, kuri kartais atsisranda net ir dedant maksimalias pastangas, ypač kai paciento pilvo ertmėje yra sąaugų. Po 2014 m. vasario 18 d. operacijos pacientei ėmė vystytis pooperacinis pankreatitas – galima operacijos komplikacija, kuri gali atsirasti net ir ne nuo operuojančio gydytojo atliekamų manipuliacijų.
Teismo vertinimu, vadovaujantis anksčiau paminėtų rašytinių įrodymų pagrindu labiau tikėtina, kad ieškovei taikytas chirurginis būdas sergant tulžies pūslės akmenlige buvo parinktas tinkamai ir atitiko nustatytus standartus, tačiau kada įvyko plonosios žarnos perforacija byloje įrodymų nesurinkta (CPK 185 str.). Todėl ieškovės argumentas, kad atsakovė pasirinko netinkamą tulžies pūslės pašalinimo būdą ir būtent tai sąlygojo ieškovės plonosios žarnos perforaciją (pažeidimą) yra atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).
8.2. Ieškovės atstovas teigia, kad Kauno klinikų specialistai 2014 m. vasario 18 d. pacientės absoliučiai neinformavo apie žinomą ir galimą plonosios žarnos komplikaciją – perforaciją, tai būtų leidę jai apsispręsti dėl rekomenduoto gydymo – laparoskopinės cholecistektomijos operacijos atlikimo. Tuo buvo pažeista ieškovės teisė sutikti ir apsispręsti dėl rekomenduojamo gydymo tik gavus pakankamą ir aiškią informaciją.
Atsakovės atstovė nurodė, kad su šiuo argumentu nesutinka ir priešingai nei teigia ieškovės atstovas mano, kad ieškovė buvo informuota apie visas galimas komplikacijas, todėl ieškovė turėjo suprasti, kad komplikacijos galimos.
Teismas nesutinka su ieškovės atstovo argumentais, kad ieškovės duotas 2014 m. vasario 18 d. sutikimas laparoskopinės cholecistektomijos operacijos atlikimui yra nepagrįstas ir netinkamas, nes duotas negavus pakankamos ir aiškios informacijos apie plonosios žarnos perforacijos komplikaciją.
Bylos duomenimis ieškovė 2014 m. vasario 18 d. (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų reg. 2016 m. lapkričio 3 d. Nr. E1-40985, ligos istorija) 2014 m. vasario 18 d. pasirašė sutikimą chirurginei operacijai, invazinei ir intervencinei procedūrai, kur sutikimo dalyje,,Galimos ir svarbios paciento apsisprendimui dėl sutikimo davimo planuojamai chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai“ išvardintos kaip žinomos ir pasitaikančios tokios komplikacijos: galimas pažeidimas tulžies latakų arba kepenų arterijų; taip pat po operacijos galimos komplikacijos: pykinimas, žaizdos infekcija ar kraujavimas iš jos, šlapimo susilaikymas, užsitęsęs skausmas; prie retai pasitaikančių komplikacijų priskirtos: tulžies latakų ar žarnos fistulė, tulžies latakų infekcija, tulžies latako susiaurėjimas, pilvo organų infekcija, iš naujo atsirandantys akmenys tulžies latakuose, tulžies latakų obstrukcija (ji sukelia geltą) ir kasos uždegimas, paviršinių venų uždegimas (flebitas).
Kaip matyti iš ieškovės pasirašyto sutikimo, prie galimų komplikacijų yra priskirta žarnos fistulė, tai pagal specialisto išvados 10 punktą atitinka perforaciją. Specialistas 2015 m. rugpjūčio 7 d. išvados Nr. DG 133/15(01) (Priedas Nr. 7 prie ieškinio pareiškimo) 4 punkte nurodė, kad plonosios žarnos perforacija priskiriama prie retų, bet galimų komplikacijų po tulžies pūslės pašalinimo operacijos.
Be to, ieškovės 2014 m. vasario 18 d. pasirašyto laparoskopinės cholecistektomijos operacijos atlikimui sutikimo 11 punkte nurodyta, kad:,,Aš žinau, kad medicinos mokslas nėra tobulas (tikslus) ir daugelį dalykų sunku numatyti.“
Todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, paminėtame sutikime nurodytų komplikacijų sąrašas nėra galutinis, tačiau pakankamai informatyvus. Dėl to gydytojo, teikiančio informaciją ieškovei apie galimas komplikacijas, orientuota į nurodytas sutikime galinčias pasitaikyti ir žinomas komplikacijas. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieškovė buvo tinkamai įspėta ir gavo pakankamą ir aiškią informaciją apie galimas susijusias su atliekama operacija komplikacijas, taip pat ieškovė aiškiai suprato, jog visų galimų komplikacijų negalima nurodyti sutikime operacijos atlikti, nes daugelio dalykų tiesiog negalima numatyti.
Todėl šis ieškovės argumentas dėl absoliutaus ieškovės neinformavimo apie žinomą ir galimą plonosios žarnos komplikaciją atmestinas kaip nepagrįstas.
9. Atsakovės atsakomybės sąlygos
Ieškovė teigia, kad atsakovė netinkamai suteikė sveikatos priežiūros paslaugą ieškovei, dėl to ieškovei kilo sunkios sveikatos komplikacijos. Ieškovė nuolat skundėsi skausmais, silpnumu, privačiame pokalbyje gydantis gydytojas ieškovei ir jos dukrai paminėjo, kad tikėtina, jog komplikacijos yra dėl atliktos operacijos. Įrašai ligos istorijoje neatitinka ieškovės sveikatos būklės, o atlikti tyrimai neįvertinti gydančio gydytojo. Pagal atliktus tyrimus nebuvo priimtas teisingas sprendimas pakartotinai operuoti ieškovę dėl to ieškovė tapo neįgali.
Atsakovės atstovė sprendžia, kad atsakovė tinkamai atliko sveikatos priežiūros paslaugas, o apie galimas komplikacijas ieškovė buvo informuota ir pasirašė sutikimą, todėl komplikacijų pasekmės ieškovės sveikatai negali būti vertinamos, kaip netinkamai suteikta sveikatos priežiūros paslauga. Ieškovė buvo nuolat atsakovės darbuotojų prižiūrima, ja tinkamai rūpinosi ligoninės personalas. Ieškovei atlikti tyrimai buvo įvertinti gydytojų konsiliume, ligos istorijos įrašai yra šiek tiek lakoniški, tačiau pakankamai informatyvus. Pakartotinė operacija ieškovei atlikta tinkamai, tai patvirtina ieškovės sveikatos būklės pagerėjimas. Ieškovės neįgalumas atsirado ne dėl atsakovės kaltės.
Trečias asmuo Balticum Viena Insurance Group AAS Lietuvos filialas procesiniame dokumente nurodė, kad atsakovės kaltės nebuvimą patvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. 56-96, kur atsakovės kaltė dėl teikiamų ieškovei sveikatos paslaugų nenustatyta.
Atsakant į atsakovės atstovės ir trečiojo asmens argumentą, kad medicinos paslaugos ieškovei buvo suteiktos tinkamai, nes atsakovė įspėjo ieškovę dėl galimų komplikacijų ir pasirinko tinkamą chirurginį gydymo būdą, konstatuojama, kad atsakovė yra atsakinga ne tik už medicinos paslaugas, suteiktas ieškovei iki ginčo operacijos atlikimo, bet už visą laikotarpį, kurį ieškovė gydėsi atsakovės ligoninėje. Šiuo atveju atsakovė neužtikrino ieškovei tinkamų medicininių paslaugų ir tai patvirtina surinkti byloje rašytiniai įrodymai (CPK 185 str.).
Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283 str., 284 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.).
Atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Všį Kauno klinikos veiksmų (neveikimo) neteisėtumo patvirtina tai, kad:
Kauno klinikos specialistai, esant sunkiai ir vis blogėjančiai ieškovės sveikatos būklei, neužtikrino jai reikiamos ir pakankamos priežiūros, savo laiku neįtarė plonosios žarnos perforacijos pooperaciniu laikotarpiu ir laiku neskyrė būtino operacinio gydymo patvirtina gydymo stacionare ligos istorijos Nr. A-3677950 įrašai (2016 m. lapkričio 30 d. reg. Nr. E1-40985), kurių pagrindu surašyta specialisto 2015 m. rugpjūčio 7 d. išvada Nr. DG 133/1, kuria teismas vadovaujasi nagrinėjamojoje byloje.
Ginčo operacija ieškovei atlikta 2014 m. vasario 18 d. 12.30–14.00 val. Kaip nustatyta byloje, operacijos protokole pažymėta, kad komplikacijų nebuvo. Tačiau po operacijos tą patį 2014 m. vasario 18 d. vakarą ieškovė išsakė budintiems gydytojams nusiskundimus apie didžiulius ir intensyvius pilvo skausmus, blogą savijautą. 21.45 val. įraše pažymima, kad skausmas po Dolobloc injekcijos nesumažėjęs.
Nesumažėjus skausmams ieškovei buvo atlikti įvairūs tyrimai :2014 m. vasario 21 d. pilvo organų ultragarsinis tyrimas, 2014 m. vasario 22 d. konsultuota dėl krūtinės skausmų ir tankaus širdies plakimo, 2014 m. vasario 23 d. atliktos krūtinės ir pilvo organų rentgenogramos ir konsultacijos.
Ieškovės sveikatos būklė blogėjo ir 2014 m. vasario 24 d. tapo sunki ir su akivaizdžia neigiama dinamika. Tačiau 2014 m. vasario 25 d. įrašų medicinos dokumentacijoje apie pacientės sunkios sveikatos būklės ir taikyto gydymo efektyvumo vertinimą nėra. 2014 m. vasario 26 d. (9.06 val.) ieškovei buvo atliktas pilvo ir dubens organų kompiuterinės tomografijos tyrimas. Tai, kad ieškovės medicininė dokumentacija buvo pildoma netinkamai patvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr.56-96, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba 2015 m. gegužės 22 d. įsakyme Nr. T4-46.
Ieškovės argumentus, kad atsakovės gydytojai nelaiku ir nekvalifikuotai rūpinosi ieškovės sveikata, nediagnozavo sveikatos pablogėjimo priežasties dėl to nepasirinko operatyviai tinkamos ieškovei gydymo taktikos taip pat patvirtina specialisto 2015 m. rugpjūčio 7 d. išvados Nr. DG 133/15(01) (toliau išvada) (Priedas Nr. 7 prie ieškinio pareiškimo) 15, 16 punktai, kur nurodyta, kad iki 2014 m. vasario 24 d. ieškovei R. B. atlikti klinikiniai diagnostiniai tyrimų rezultatai (ryškiai padidėjęs a amilazės kiekis, padidėjęs C reaktyvinio baltymo kiekis, po perkutaninės drenavimo operacijos gautas 600 ml gelsvas, kiek drumstas, be tulžies ar žarnų turinio skystis, kuriame aptiktas aukštas a amilazės kiekis) neleido tiesiogiai galvoti apie plonosios žarnos perforacijos buvimą, nes tyrimų rezultatai atitiko besivystančio ūminio pankreatito vaizdą. Nors kaip nurodyta išvados (16 punktas) iki 2014 m. vasario 28 d. ieškovei R. B. pilvo odos nekrozės vystymąsi bambos srityje galima buvo paaiškinti besivystančio ūminio pankreatito metu kasos sulčių patekimą pro operacinį pilvo sienos pjūvį į poodį. Išvados 17 punktas patvirtina, kad 2014 m. vasario 26 d. ieškovei R. B. atlikto pilvo ir dubens kompiuterinės tomografijos tyrimo gauti rezultatai (skysčio sankaupos su oro intarpais, pilvo sienoje flegmonai su abscesais) buvo indikacija pakartotinai operacijai. Vėliau 2014 m. vasario 28 d. 8 val. 30 min. stebėtas ir medicininiuose dokumentuose fiksuotas žarnų turinio išsiskyrimas per drenus, specialisto manymu, privalėjo keisti buvusį pilvo odos nekrozės vystymosi priežastį. Toliau specialisto išvadoje (19 punktas) nurodyta, kad ankstyvieji plonosios žarnos perforacijos požymiai pasireiškia peritonito vaizdu. Nustačius peritonitą, gydoma chirurginiu būdu. Per dreną besiskiriantis žarnų turinys (20 punktas) yra plonosios žarnos perforacijos požymis. (21 punktas) Plonosios žarnos perforacijos teisingas ir savalaikis gydymas yra operacija. Sprendimą privalėjo priimti ieškovei R. B. plonosios žarnos perforaciją nustatęs chirurgas. Išvados 23 punktas patvirtina, kad gydytojas chirurgas Ž. D., po R. B. 2014 m. vasario 18 d. atliktos tulžies pūslės pašalinimo operacijos, pavėluotai diagnozavo plonosios žarnos perforaciją.(25 punktas) 2014 m. vasario 26 d. R. B. atlikti pilvo ir dubens kompiuterinės tomografijos flegmonai su abscesais) bei 2014 m. vasario 28 d. 8 val. 30 min. ligos istorijoje užfiksuotas įrašas, kad „per drenus skiriasi žarnų turinys“, liudija apie buvusias indikacijas pakartotinai operacijai, todėl 2014 m. kovo 3 d. atlikta operacija laikoma pavėluota. Specialistas išvadoje nurodė (26 punktas), kad R. B. pakartotina operacija turėjo būti atlikta po 2014 m. vasario 26 d. atliktos pilvo ir dubens kompiuterinės tomografijos tyrimo. Šį sprendimą privalėjo priimti R. B. gydantis gydytojas.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendime Nr. 56-96 nurodyta, kad 2014 m. vasario 27 d. pacientei buvo išardytas virš bambos esantis pjūvis ir per jį į absceso ertmę įvestas drenas, pro kurį pradėjo skirtis plonosios žarnos turinys, buvo diagnozuota enterokutaninė fistulė.<<... žarninis turinys išėjo ne į pilvo ertmę, o į išorę>>. Pakartotinę operaciją galima buvo atlikti ankščiau, iš karto, 2014 m. vasario 27 d. nustačius plonosios žarnos fistulę..>>.
Ieškovės argumentus, kad ligos istorijoje nebuvo fiksuojami visi būtini duomenys ir tyrimų vertinimai patvirtina pateiktos į bylą ieškovės ligos istorijos duomenis, iš kurių matyti, kad ligos istorijoje nebuvo nuo 2014 m. vasario 26 d. gydančio gydytojo kompiuterinio tyrimo išdavų vertinimo net iki 2014 m. kovo 3 d. (6 paras), kai tik tuo pagrindu buvo nuspręsta atlikti pakartotinę skubią operaciją. 2014 m. vasario 28 d. ieškovė sukarščiavo iki 38,7Co, net dvi paras (2014 m. kovo 1 d.–2014 m. kovo 2 d.) pacientė nebuvo apžiūrėta budinčio gydytojo.
2014 m. vasario 18 d.–2014 m. kovo 2 d. laikotarpiu, kai pacientės sveikatos būklė buvo sunki, su akivaizdžia neigiama dinamika ir neaiškia diagnoze, Kauno klinikų specialistai neužtikrino ieškovei taip reikiamos priežiūros, nes 2014 m. vasario 22 d., t. y. šeštadienį, ligos istorijoje nėra gydytojų įrašų apie ant pacientės pilvo odos atsiradusias pūsles, kurioms plyšus išsivystė odos nekrozė, ir atitinkamai nėra to proceso vertinimo, gydymo skyrimo.
2014 m. vasario 25 d. ir 2014 m. kovo 1 d.–2014 m. kovo 2 d. (šeštadienį–sekmadienį) gydytojai pacientės sveikatos būklės sunkumo, nusiskundimų, taikyto gydymo efektyvumo, gautų tyrimų rezultatų visai nevertino, nors būtent tuo metu 2014 m. vasario 28 d. pacientės sveikatos būklė buvo sunki (tyrimų rezultatai) ir ji dar sukarščiavo iki 38,7Co. Kauno klinikos neužtikrino pacientės sveikatos būklės pokyčių aprašymo gydymo stacionare ligos istorijos dienyne ir tuo pažeidė ataskaitoje ir įsakyme nurodytus teisės aktų reikalavimus.
Padaryti atsakovės pažeidimai dėl ieškovei R. B. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų konstatuoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendime Nr. 56-96 ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos pacientų teisių priežiūros skyrius kontrolės Nr. T3-21/2015 ataskaitoje 2015 m. gegužės 22 d. Nr. D17-101-(1.27) „Dėl,Kauno klinikų 2014 m. vasario 2 d. 18–2014 m. balandžio 16 d. teiktų R. B. sveikatos priežiūros paslaugų“ ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2015 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. T4-46,,Dėl pacientei R. B. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“, kur nustatyta: (1.2 punktas), kad 2014 m. vasario 28 d. abdominalinės chirurgijos gydytojas Ž. D. pacientei R. B. nediagnozavo žarnų perforacijos, nors sveikatos apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-838,,Dėl Lietuvos medicinos normos MN 86:2004,,Abdominalinės chirurgijos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 86:2004,,Abdominalinės chirurgijos gydytojas. Teisės, pareigos ir atsakomybė“ 13.3.143 p. numato, kad abdominalinės chirurgijos gydytojas turi mokėti diagnozuoti ir gydyti pilvo ertmės organų sužalojimus, tuo pažeidė sveikatos apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-838,,Dėl Lietuvos medicinos normos MN 86:2004“ Abdominalinės chirurgijos gydytojas. Teisės, pareigos ir atsakomybė patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 86:2004,,Abdominalinės chirurgijos gydytojas. Teisės, pareigos ir atsakomybė“ 9 p.– abdominalinės chirurgijos gydytojas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, šia medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis, savo pareigybės aprašymu bei kitais teisė aktais, 11.11 p. abdominalinės chirurgijos gydytojas privalo taikyti tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat įsakyme (1.3 punktas) nurodyta, kad abdominalinės chirurgijos gydytojas Ž. D. pacientės R. B. gydymo stacionare ligos istorijos Nr. A-3677950 (apskaitos forma Nr. 003/a) tituliniame lape klinikinės diagnozės skiltyje nįrašė pilvo ertmės sąaugų, pankreatito diagnozių, ligos istorijoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad 2014 m. vasario 27 d. pacientę R. B. gydęs gydytojas Ž. D. įvertino 2014 m. vasario 26 d. pacientei R. B. atlikto pilvo ir dubens organų kompiuterinio tomografinio tyrimo Nr. 27601 gydytojo radiologo A. K. pateiktas išvadas tuo pažeidė Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 10 str.6 p.– tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka. Įstaigos vadovo 2008 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-350,,Dėl gydymo stacionare istorijų pildymo tvarkos“ patvirtinto Gydymo stacionare istorijų pildymo tvarkos aprašo 20 p. nuostatas – jeigu vėlesnio tyrimo ar gydymo metu nustatoma papildoma patologija, klinikine diagnozė turi būti papildyta, esant reikalui, koreguojamas tyrimo ir gydymo planas <...> 2.2.1p.– gydymo stacionare istorijos dienyne gydantis ar budintis gydytojas turi aprašyti <...> atliktų tyrimų įvertinimą <...>.Įstaigos vadovo 1998 m. spalio 12 d. patvirtintos Chirurgijos klinikos gydytojo pareiginės instrukcijos 17.2 p. – gydytojas privalo tvarkingai pildyti privalomą medicinos ir kitokią dokumentaciją <...>.2014 m. kovo 1 d.–2014 m. kovo 2 d. buvus pacientės R. B. sudėtingai sveikatos būklei, Kauno klinikos neužtikrino pacientės sveikatos būklės pokyčių aprašymo gydymo stacionare ligos istorijos dienyne, tuo pažeidė įstaigos vadovo 2008 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-350 patvirtintos Gydymo stacionare istorijų pildymo tvarkos aprašo 21 p. – gydymo stacionare istorijos dienynas rašomas <...> kasdien kintant paciento būklei, ir kiekvienu atveju staiga pakitus paciento būklei nurodant įrašo datą ir valandą (skubiais atvejais ir minutes), reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose paciento būklės stebėjimas žymimas intensyvaus stebėjimo lapuose, 22.1 p. gydymo stacionare istorijos dienyne gydantis ar budintis gydytojas turi aprašyti paciento būklę, būklės pokyčius, būklės stebėjimą, atliktų tyrimų įvertinimą, motyvaciją atliekant paskyrimų pakeitimą ar skiriant papildomą (nenumatytą plane) gydymą ar tyrimus, kitą, gydytojo nuomone, svarbią informaciją.
Todėl negalima sutikti su trečiojo asmens Balticum Viena Insurance Group AAS Lietuvos filialas argumentais, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. 56-96, patvirtina, kad atsakovė ginčo laikotarpiu teikdama ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas pažeidimų nepadarė. Nes daugiau byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad atsakovė padarė teikiamų ieškovei sveikatos paslaugų pažeidimą ir tai užfiksuota Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos pacientų teisių priežiūros skyrius kontrolės Nr. T3-21/2015 ataskaitoje 2015 m. gegužės 22 d. Nr. D17-101-(1.27) dėl,,Kauno klinikų 2014 m. vasario 18 d.–2014 m. balandžio 16 d. teiktų R. B. sveikatos priežiūros paslaugų“, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2015 m. gegužės 25 d. įsakyme Nr. T4-46,,Dėl pacientei R. B. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“, specialisto 2015 m. rugpjūčio 7 d. išvadoje Nr. DG 133/1 (CPK 185, 178, 12 str.).
10. Atsakovės neteisėti veiksmai ir jų priežastinis ryšys
Nagrinėjamu atveju, ieškovės R. B. reiškiami reikalavimai Kauno klinikoms kildinami dėl Kauno klinikų darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo) teikiant jai asmens sveikatos priežiūrą, kai gydymo įstaiga 2014 m. vasario 18 d.– 2014 m. kovo 2 d. ieškovei suteikė nekokybiškas paslaugas, atlikus ieškovei laparoskopinės cholecistektomijos operaciją, jai kilo plonosios žarnos perforacijos komplikacija, kuri eigoje lėmė kitas sunkias komplikacijas, sveikatos būklės pablogėjimą, papildomas chirurgines operacijas, be to, plonosios žarnos perforacijos diagnozavimas ir pakartotinis operacinis gydymas nebuvo atliktas laiku, tuo metu nebuvo užtikrinta tinkama pacientės priežiūra (iki 2014 m. kovo 3 d. operacijos), ir tai sąlygojo pacientei ypač sunkias ir ilgalaikes neigiamas sveikatai (fizinei ir psichinei) pasekmes.
Bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nepagrįstai ilgai uždelsė atlikti pakartotinę operaciją, nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2014 m. kovo 3 d. nė vienas Kauno klinikų gydytojas, teikęs pacientei paslaugas, buvus indikacijoms pakartotinei skubiai operacijai, neskyrė operacinio gydymo, t. y. 6 paras, per kurias ypač neigiamai buvo veikiami pacientės audiniai ir organai, dėl to išryškėjo apie 1 proc. kūno odos nekrozės, kuri buvo pašalinta (išpjauta odos dalis), išvesta ileostoma (išmatų šalinimui) ir kuri uždaryta tik 2014 m. liepos 15 d. papildomos operacijos metu.
Pateikta į bylą ambulatorinė asmens sveikatos istorija (2016 m. gruodžio 14 d. reg. Nr. E1-47225 priedas Nr. 3) patvirtina, kad ieškovė nepasveiko, jaučia virškinimo sutrikimus, skausmą, kuris būna ypatingai ryškus ir deginantis pilvo dešinėje pusėje kosint ar čiaudint, diskomfortą dėl žarnyno dujų kaupimosi nenatūralaus (tik atsitūpus ir spaudžiant pilvą) pašalinimo, stomos vietoje „atsirandančio“ guzo, diskomforto ir gėdos dėl subjauroto pilvo, nepatogumo nešioti specialų korsetą. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir VšĮ Santariškių klinikų specialistai, 2015 m. įvertinę pacientės sveikatos būklę, papildomai jai nustatė diagnozes: lėtinį žarnų nepraeinamumą, ileostomos išvaržas, žarnų sąaugų obstrukcijos diagnozes, t. y. numatė galimą ir reikiamą papildomą chirurginę operaciją.
Tad kaip nustatyta byloje, ieškovė 2014 m. vasario 18 d. atvykusi į Kauno klinikas planinei operacijai (numatant 2–5 d. stacionarizavimą), metus laiko iki 2015 m. gegužės mėn. (imtinai) buvo nedarbinga, o nuo 2015 m. vasario 3 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba ieškovei nustatė 60 procentų netekto darbingumo lygį. 2016 m. vasario 4 d. Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-284 ieškovei taip pat nustatė (pratęsė) 60 procentų netekto darbingumo lygį, nurodydami tokias pagrindines diagnozes: K56.5 – Žarnų sąaugos su obstrukcija, K91.9 – Virškinimo sistemos sutrikimai po procedūrų nepatikslinti, (2014 m. vasario 18 d. atlikta cholecistektomija, kuri komplikavosi ir buvo atlikta laparatomija dabar daugybinės pilvo sienos išvaržos) bei gretutinė diagnozė F32.20 – sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu (21 p. įvardijant, kad nuo 2014 m. spalio 15 d. lankosi pas psichiatrus, gydyta dienos stacionare, išlieka prislėgta nuotaika, bendravimas klampus, akcentuota savo sveikatos problemose dėl buvusios operacijos pasekmių (ieškinio priedas Nr. 12, 16). Todėl negalima sutikti su atsakovės argumentas, kad, kad paminėtos akte ieškovės ligos diagnozės nesusiję su ieškovei nustatytu neįgalumu atsirado ne dėl atsakovės kaltės.
Nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės Kauno klinikų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Atsakovės neveikimu (veiksmais) lemiamai buvo sąlygota pacientei neigiamų sunkių padarinių atsiradimas, užtikrinus reikiamą ieškovės priežiūrą, savo laiku ir tinkamai pagal šiuolaikinį medicinos mokslo lygį ir gerą praktiką (kokybiškai) suteikus jai kokybiškas paslaugas tikėtina, kad būtų išvengta tokių ilgalaikių neigiamų ir ypač sunkių pasekmių ieškovės sveikatai (žalos). Teismo vertinimu, ieškovės sveikatos komplikacijos yra atsakovės Kauno klinikų nekokybiškai suteiktų paslaugų neigiamos pasekmes (CPK 185 str.). Todėl atsakovei kyla civilinė atsakomybė ir pareiga atlyginti ieškovei padarytą žalą.
11. Dėl turtinės žalos dydžio
Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d. numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 str. 1 d.).
Byloje nėra ginčo, kad dėl tokio pobūdžio operacijų suteikiamas nuo 2 iki 5 dienų nedarbingumas, tačiau ieškovės nedarbingumo laikotarpis truko nuo 2014 m. vasario mėn. 18 d. iki 2015 m. gegužės 28 d. (2016 m. gruodžio 14 d. reg. Nr. E1-47225 priedas Nr. 3), dėl to susidarė darbo užmokesčio negautų pajamų skirtumas – 868,43 Eur (ieškinio priedas Nr. 17, 19), kuri priteistina ieškovei iš Kauno klinikų. Pagal pacientės darbdavio pateikiamus darbo užmokesčio duomenis suskaičiuotina 646,86 Eur vidutiniškai per mėnesį darbo užmokesčio suma, gaunama pagal trijų mėnesių iki įvykio dienos (2013 m. lapkričio mėn. – 2014 m. sausio mėn.) darbo užmokestį. Pagal Sodros pateiktą pažymą nustatyta, kad ieškovė nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2015 m.gegužės mėn. (imtinai), t. y. gavo tik 9 481,33 Eur, t. y. 868,43 Eur mažiau nei būtų gavus pagal paskaičiuotą vidutinį mėnesinį atlygį per šį laikotarpį (10 349,76 Eur=16 mėn. x 646,86 Eur).
Kauno klinikų, VšĮ Santariškių klinikų išrašuose nurodyta (ieškinio priedas Nr. 8), kad ieškovei dėl patirtų ligų, susijusių su virškinimo ir žarnyno veikla, buvo rekomenduota tolimesniam gydymui vartoti dufalako tirpalo (30 ml/d.), kreono, kurie nėra kompensuojami iš PSDF lėšų vaistai. Ieškovė dėl po atsakovės Kauno klinikose patirtų neigiamų pasekmių pagal tolesnes gydytojų rekomendacijas, profilaktikai ir simptominiam virškinimo ir žarnyno veiklos ligų, kartu su skausmo malšinimo ir kitomis priemonėmis (vata, pleistrai ir pan.) gydymui pirko ir kitus vaistinius preparatus. Atitinkamai ieškovė per 2014–2015 metus dėl šių vaistų įsigijimo patyrė išlaidų 384,56 Eur.
Ieškovės dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai ir sukrėtimas dėl paties įvykio ir po jo sekusių sunkių neigiamų pasekmių stipriai ir ilgam paveikė jos psichikos sveikatos būklę, dėl to sutriko ir jos psichinė sveikata, teko vartoti nerimą, įtampą ir nervus atpalaiduojančius vaistinius preparatus. Ieškovė iki įvykio Kauno klinikose nėra sirgusi psichine liga. Atitinkamai ieškovė per 2014–2015 metus dėl šių vaistų įsigijimo patyrė išlaidų 16,30 Eur, kurios taip pat priteistinos iš atsakovės (ieškinio priedas 19). Visos ieškovės nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos anksčiau paminėtais rašytiniais įrodymais todėl visiškai tenkintinos.
12.Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos bendrosios taisyklės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, pagal kurias teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad ieškovė patyrė didelį psichologinį stresą dėl atsakovės netinkamo darbo, todėl sveikatos netekimui ir išgyvenimams kompensuoti prašo priteisti 100 000 Eur iš atsakovės. Motyvuodama savo prašymą ieškovė nurodė, kad ji nuolat turėjo prašyti gydytojų, kad ją apžiūrėtų, kad patikrintų jos pilvą, informuotų ją apie jos esamą būklę, skiriamą gydymą, diagnozes, nuolat teiravosi apie savo ateitį, apie galimybę išgyventi, taip pat baimę mirti. Gydytojas nuolat vis kitaip apibūdindavo ieškovės būklę, nuolat keisdavo ligų diagnozes, todėl ieškovė jautėsi nesaugiai, ją kamavo nežinomybė, kas jai yra ir ar ji išgis. Ieškovės patirtų emocinių išgyvenimų intensyvumą lėmė gydančio gydytojo ir savaitgaliais budėjusių gydytojų, kurie neatliko savo pareigos įvertinti jos sveikatos būklės, koreguoti diagnozę ir skirti reikiamą ir efektyvų gydymą, abejingumas. Ieškovė patyrė nusivylimą, nerimą, bejėgiškumo jausmą, baimę dėl ateities ir gresiančios mirties. Atsakovės suteiktas ieškovei sanatorinis gydymas nepašalino žalingų netinkamo gydymo pasekmių. Ieškovė pripažįsta, kad parašė padėką personalui už priežiūrą atsakovės ligoninėje, tačiau tai niekaip nesusiję su ieškovę gydančio gydytojo darbu.
Atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovė, tikėtina, turėjo išgyvenimų dėl sveikatos būklės, tačiau tai atitiko ieškovės ligos eigą. Tačiau atsakovė tinkamai rūpinosi ieškovės pooperaciniu gydymu, reabilitacija, išrūpino ieškovei sanatorinį gydymą. Ieškovė yra parašiusi atsakovei padėką už ieškovės gydymą ir slaugą ligoninėje.
Apklausta teismo posėdyje liudytoja F. B. patvirtino, kad ieškovė po dviejų operacijos išrašymo iš klinikų dieną buvo tokia silpna, kad viena nesugebėjo nueiti iki automobilio – už parankių vedė liudytoja ir ieškovės vyras. Išrašymo iš klinikų dieną atrodė ir jautėsi kaip 90-metė močiutė, nors jai tebuvo suėję 58. Jautėsi suluošinta – nuslinkusiais plaukais, suvargusiu, sulysusiu kūnu, sulinkusi, susitraukusi, su išvesta stoma, supjaustytu (nupjautos odos dalimis) pilvu. Ieškovė buvo ne tik suluošinta fiziškai, bet ir sugniuždyta, palaužta morališkai – nežinojo, kaip toliau reikės gyventi. Gydymo laikotarpiu ieškovė buvo sutinusi iš bado, nes pablogėjus sveikatai, ji negalėjo valgyti. Ieškovė labai kankinosi dėl savo būklės kentė baisius skausmus ir nepatogumus, kadangi prasidėjus komplikacijoms ieškovės kūnas pasidengė pūslėmis, kūnas puvo ir skleidė itin nemalonų supuvusios mėsos kvapą. Liudytojos pagalba buvo palaikoma ieškovės kūno higiena, tačiau tai mažai padėjo, kadangi blogėjant ieškovės sveikatai atsirado daugiau pūslių, kurios šlapiavo ir skleidė nemalonų kvapą. Ieškovė išėjusi iš klinikų nenustojo vartoti įvairių vaistų žaizdoms gydyti ir sveikatos funkcijoms palaikyti. Liudytoja ne kartą bandė gauti ieškovei tinkamą gydytojo dėmesį, tačiau gydytojas paaiškinęs, kad „stebuklingų vaistų nėra“, „nenorėkite pagyti per vieną dieną“, toliau skyrė nepakankamą dėmesį ieškovės gydymui.
Ieškovės nurodytas aplinkybes dėl skausmingo gydymo ir blogos savijautos patvirtina pateikta byloje ligos istorija (gydymo stacionare ligos istorija Nr. A-3677950), kur nurodyta, kad ieškovė karščiavo, nuolat skundėsi skausmais tuoj pat po atliktos 2014 m. vasario 18 d. operacijos, skausmui sumažinti buvo naudojami vaistai, kurie, remiantis anksčiau paminėtais ligos istorijos išrašais, skausmo nesumažino, ieškovė kentėjo skausmus ir nepatogumus. Po operacijos prasidėjo uždegiminiai procesai, audinių nekrozė, kojose ir rankose atsirado ryškios edemos, plaučiuose atsirado drėgni karkalai, pro dreną skyrėsi žarnų turinys, ieškovė 2014 m. kovo 1 d.–2014 m. kovo 2 d. buvo maitinama parenteriniu būdu, tuštinosi į sauskelnės.
Todėl teismo vertinimu, nėra paneigtas ieškovės argumentas, kad ieškovė iki šiol atsimena Kauno klinikose patirtą begalinį ir nesibaigiantį fizinį skausmą, savo pačios pūvančio kūno vaizdą – juodos spalvos pilvą, su pūlių pritvinkusiomis pūslėmis, ir šleikštulį keliantį kvapą – pūvančio žmogaus dvoką sprogus pūlių pritvinkusioms pūslėms, visa patalynė buvo šlapia, o pūliai iš pūslių nesustojo bėgę. Taip pat ieškovė nurodė, kad atmintyje išliko kaip slaugytoja bintus dėjo prie jos pilvo ir šlapius metė į šiukšlių dėžę, mirkė ir metė į šiukšlių dėžę. Tokia pati situacija buvo žarnų turiniui veržiantis per bambą. Ieškovė patyrė skausmingas operacijas – kai jai buvo iš plaučių traukiami skysčiai, ji kentėjo didelį skausmą.
Visos nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad ieškovė stipriai dvasiškai ir emociškai išgyveno susidariusią situaciją, patyrė emocinį šoką, nusivylimą, nerimą, bejėgiškumo jausmą, baimę dėl ateities ir gresiančios mirties.
Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad ieškovė jautėsi nesaugiai, nes jai nebuvo suteikiama visa būtina medicininė pagalba, o įrašai ligos istorijoje patvirtina, kad ieškovė nuolat komunikuodavo su gydytoju, išsakydavo ją kamavusius didelius skausmus, nurodė savo būklės bejėgiškumą, tačiau, kaip nustatyta byloje, atsakovės gydytojai užvilkino gydymo procesą, todėl pablogino ieškovės sveikatos būklę.
Teismas sutinka, kad ieškovė patyrė didelę psichologinę traumą dėl patirtų fizinių ir dvasinių kančių, dalies atsakovės medicinos personalo abejingumo, nepakankamos atjautos bejėgiškai, sunkiai jos sveikatos būklei, nepakankamos atidos, priežiūros ir gydytojų neveikimo.
Kaip nustatyta anksčiau, dėl Kauno klinikų neteisėtų veiksmų ieškovei teko patirti sunkias pasekmes – kelias papildomas operacijas, išvestą ileostomą, kuri kėlė ir kelia dideli diskomfortą ir nepatogumą privačiame ir viešame gyvenime. Nors ileostoma uždaryta, tačiau atsirado išvaržos, kurios varžo ieškovės aktyvumą, kelia diskomfortą dėl vis „iššokančio“ gan didelio ir akivaizdaus guzo, dėl to ji priversta visą laiką dėvėti specialią prilaikančią liemenę, gali dėvėti tik laisvus rūbus. Sunkios ir negrįžtamos pasekmės netinkamo gydymo taip pat patvirtina – pilvo odos šalinimas po odos nekrozės pateiktos pooperacinės nuotraukos (ieškinio priedas Nr. 14).
Atmestinas atsakovės argumentas, kad ieškovė buvo patenkinta atsakovės ligoninės paslaugomis, nes surašė atsakovei padėką už gerą darbą. Priešingai nei teigia atsakovė (ieškinio priedas Nr. 9), ieškovės vardu surašyta padėka personalui nėra susijusi su ginčo laikotarpiu (2014 m. vasario 18 d.–2014 m. kovo 3 d.) gydančio ieškovę gydytojo Ž. D. darbu.
Bylos duomenimis, atsakovės pastangomis ieškovei buvo paskirtas sanatorinis gydymas, tačiau tai nepaneigia ieškovės išgyvenimo atsakovės ligoninėje ir nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo pareigos atlyginti ieškovei neturtinę žalą. Kadangi sanatorinio gydymo metu reabilitacija buvo skirta ieškovės fizinei sveikatai atstatyti, tačiau neatstatė ieškovės dvasinės pusiausvyros ir patirtų išgyvenimų potyrio ir vaizdo.
Bylos duomenimis, ieškovė nuo 2014 m. spalio 15 d. kreipėsi gydytojo psichiatro konsultacijai dėl nuotaikos sutrikimų, nemigos, širdies užspaudimo. Konsultacijų metu ieškovei diagnozuotas sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu (kodas F32.20 pagal TLK-10), skirtas ilgalaikis medikamentinis gydymas antidepresantais Bromazepamu, Sertralinu, Mirtazapinu, kurie taikomi ir iki šiol. Ieškovė dėl pablogėjusios būklės 2015 m. vasario 26 d.–2015 m. balandžio 10 d. gydyta Kėdainių psichiatrijos dienos stacionare. Todėl tikėtina, kad ieškovės dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai ir sukrėtimas dėl paties įvykio ir po jo sekusių aplinkybių stipriai ir ilgam paveikė ieškovės psichikos sveikatos būklę, kad dėl dvasinių ir emocinių išgyvenimų sutriko ieškovės psichinė sveikata, tai sąlygojo bendravimo sumažėjimą, menką įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą, nuolatinę įtampą dėl padidėjusio jautrumo į įvairius aplinkos dirgiklius. Taip pat tikėtina, kad ieškovė išgyvena, ar sugebės toliau dirbti, tinkamai atlikti mokytojos funkcijas, kadangi mokytojo profesija ir darbas vyksta socialinėje aplinkoje, ji turi nuolat būti tarp žmonių, bendrauti, o dėl sukeltų komplikacijų atsirado fiziologiniai apribojimai (apribojimai dirbti darbą susijusį su priverstiniais liemens palenkimais, pakeliamu svoriu (iki 10 kg), krovinių kėlimu rankomis, darbu aukštyje (virš 5 m.), šiluminės aplinkos normų vertėmis. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovei sukeltomis sunkiomis sveikatos pasekmėmis trikdoma ir jos kasdieninė veikla ir laisvalaikis ir negali pilnavertiškai gyventi.
Ieškovės pablogėjusią sveikatos būklę po ginčo operacijos patvirtina Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, kuri 2015 m. vasario 3 d. ieškovei nustatė netekto darbingumo lygį 60 procentų.
Teismas, vertindamas ieškovės netekto darbingumo lygį, vadovaujasi specialisto 2015 m. rugpjūčio 7 d. išvados Nr. DG 133/15(01) 27 punkte nurodyta, kad 2015 m. vasario 3 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytas 60 procentų darbingumo netekimas (diagnozės kodas pagal TLK-10:G43.1; 110;167.8; M54.10) nėra tiesiogiai susijęs tik su organo (tulžies pūslės) netekimu ir su kilusiomis visomis komplikacijomis po tulžies pūslės pašalinimo operacijos, nes darbingumo lygio nustatymas sudarė visumą, įtraukiant ir buvusias R. B. diagnozuotas gretutines ligas (pvz., hipertoninę ligą, cerebrovaskulines ligas, radikulopatiją, migreną).
Todėl teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad vertinant ieškovės netektą darbingumo lygį būtina atsižvelgti, kad nustatytas ieškovės darbingumo netekimas yra sąlygotas įvairių ligų, o ne tik ginčo operacijos komplikacijų ieškovės sveikatai.
Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas vadovaujasi bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, taip pat atsižvelgia į konkrečią šioje byloje susiklosčiusią situaciją. Teismas sprendžia, kad 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis, atsižvelgiant į tai, jog pažeista viena svarbiausių neturtinių vertybių – ieškovės sveikata, į šio pažeidimo padarinius ir ieškovės išgyvenimus dėl jų, atsakovės, kaip profesionalės, teikiančios medicinos paslaugas, statusą, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tad nėra per didelis. Jo paskirtis – kompensuoti ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir nepatogumus. Likusi dalis ieškovės reikalavimų dėl neturtinės žalos priteisimo netenkintini.
Turint tikslą paskatinti atsakovę greičiau įvykdyti piniginę prievolę ieškovei, iš atsakovės priteistinos nuo 2016 m. spalio 3 d. (nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (11 269,29 Eur) sumą ieškovei (CK 6.210 str.1 d.).
13. Bylinėjimosi išlaidos
CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Remiantis atstovavimo 2015 m. sausio 15 d. sutartimi (ieškinio priedas Nr. 1) ieškovę atstovavo advokatas Modestas Sriubas. Pagal teisinių paslaugų sutartį advokatas atstovavo ieškovę ne teismo tvarka. Ieškovės išlaidos pagal advokato išrašytą 2015 m. sausio 5 d. sąskaitą Nr. SF -4/2015 už teisinių paslaugų teikimą sudarė 350 Eur, paslaugos apmokėtos 2015 m. sausio 15 d. ir 2015 m. vasario 17 d. vietinio mokėjimo nurodymais (ieškinio priedas Nr. 20). Taip advokatas pateikė teismo 2017 m. vasario 13 d. posėdyje 2016 m. rugsėjo 26 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. SF-98/2016 už bendrą 350 Eur sumą už procesinių dokumentų surašymą nagrinėjamojoje byloje ir ieškovės atstovavimą teismo posėdyje, sąskaita apmokėta mokėjimo 2016 m. rugsėjo 26 d.ir 2016 m. rugsėjo 29 d. pavedimais.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad įstatyme nenustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių. Dėl to teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, klausimą, turi vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis, taip pat ir ta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).
Ieškovė prašė teismo priteisti 1 269,29 Eur turtinės ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo viso 101 269,29 Eur. Teismas nusprendė patenkinti visiškai ieškovės reikalavimą dėl 1 269,29 (100 procentų) Eur turtinės žalos priteisimo ir dalį prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo 10 000 Eur (10 procentų nuo 100 procentų – 100 000 Eur).
Patenkinus ieškovės ieškinio dalį, teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nusprendžia priteisti visas (700 Eur) ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl advokato teisinių paslaugų apmokėjimo, nes jos nėra didesnės nei nustatyta (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.1., 8.2., 8.3., 8.19. punktuose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), ieškovės procesinis elgesys nagrinėjamojoje byloje buvo tinkamas, o bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės sveikatos sužalojimo.
Ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą, patenkinus ieškovės reikalavimą už bendrą 11 269,29 sumą, žyminio mokesčio 254 Eur išlaidos elektroninėje byloje valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 96 str.1 d.).
Įsiteisėjus teismo sprendimui, grąžinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai 2016 m. lapkričio 23 d. (reg. Nr. E1-43918) atsiųstą teismui medžiagą (atskiras priedas), susijusią su ieškovės R. B. pareiškimo nagrinėjimu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Patenkinti dalį ieškinio.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų (į. k. 135163499, Kaunas, Eivenių g. 2) 1 269,29 (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt devynis eurus dvidešimt devyni centus) Eur turtinės žalos ir 10 000 (dešimt tūkstančių eurų) Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovės R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) naudai;
priteisti iš atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų (į. k. 135163499, Kaunas, Eivenių g. 2) ieškovės patirtas 350 (trijų šimtų penkiasdešimt eurų) Eur išlaidas, susijusias su žalos išieškojimu ne teismo tvarka, 350 (trijų šimtų penkiasdešimt eurų) Eur išlaidas už ieškovės atstovimą teisme ieškovės R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) naudai;
priteisti iš atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų (į. k. 135163499, Kaunas, Eivenių g. 2) penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą turtinės ir neturtinės žalos (11 269,29 Eur) sumą nuo 2016 m. spalio 3 d. bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) naudai;
priteisti iš atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų (į. k. 135163499, Kaunas, Eivenių g. 2) žyminio mokesčio išlaidas 254 Eur valstybei (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas už pašto išlaidas – 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas per šį teismą Lietuvos apeliaciniam teismui.
Teisėja Galina Blaževič
