Dėl ieškovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo

Civilinė byla Nr. e2A-188-436/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07376-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.3.1.18.4.; 3.3.1.19.2.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J., atsakovių I. J., E. M., trečiojo asmens T. H. apeliacinius skundus ir atsakovės I. J. prisidėjimą prie E. M. apeliacinio skundo dėl Kauno teismo 2016 m. liepos 21d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1395-896/2016 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovėms I. J., E. M. ir tretiesiems asmenims AB SEB bankas, Swedbank, AB, T. H. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, apsimestinio sandorio negaliojimo padarinių taikymo, ir pagal atsakovės I. J. priešieškinį ieškovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovas A. J. teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti ieškovo A. J. ir atsakovės I. J. santuoką dėl atsakovės I. J. kaltės, santuokos nutraukimo teisinius padarinius taikant nuo 2014 m. spalio mėn. 1 d.; 2) pripažinti 2012 m. spalio 17 d. sudarytą pardavimo–pirkimo sutartį Nr. 12A-064, kurios pagrindu atsakovės I. J. mama E. M. iš UAB „Autova“ įgijo automobilį „Toyota Yaris“, apsimestine bei taikyti apsimestinio sandorio negaliojimo teisinius padarinius, t. y. pripažinti, kad transporto priemonė įgyta sutuoktinių A. J. ir I. J. bendrąja jungtine nuosavybe, tokiu būdu pripažįstant sutuoktiniams visas pirkėjų teises ir pareigas, kylančias minėto sandorio pagrindu ir įtraukti šį turtą į dalintino sutuoktinių turto balansą; 3) padalinti santuokoje įgytą turtą: 3.1) ieškovui A. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti: nekilnojamąjį turtą: 0,0428 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini); nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini); bendra viso turto rinkos vertė 103 300 Eur; kilnojamąjį turtą: svetainės kambario komplektą; skalbimo mašiną; darbo kambario komplektą; bendra viso turto rinkos vertė 2 080 Eur; 3.2) atsakovei I. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti: kilnojamąjį turtą: virtuvės kambario komplektą; miegamojo kambario komplektą; lauko baldus, lauko židinį; bendra viso turto rinkos vertė 3 270 EUR; transporto priemonę „Toyota Yaris“, rinkos vertė 5 500 Eur; 4) ieškovo A. J. nuosavybėn priteisus nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatyti, kad ieškovas A. J. asmeniškai atsakingas už tinkamą prievolių, pagal 2005 m. lapkričio 18 d. kredito sutartį Nr. 035018072391-15, vykdymą kreditoriui AB SEB bankas; ieškovo A. J. nuosavybėn priteisus nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti, kad ieškovas A. J. asmeniškai atsakingas už tinkamą prievolių, pagal 2003 m. vasario 10 d. paskolos sutartį, vykdymą kreditoriui T. H.; 5) nustatyti, kad ieškovas A. J. asmeniškai atsakingas už tinkamą prievolių, pagal 2013 m. rugsėjo 13 d. sutartį Nr. 13-064741-CL, vykdymą kreditoriui AB Swedbank; 6) po santuokos nutraukimo ieškovui A. J. palikti iki santuokos turėtą pavardę – J., atsakovei I. J. palikti jos pageidaujamą pavardę. priteisti ieškovo A. J. naudai jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovė I. J. priešieškiniu prašė: 1) nutraukti A. J. ir I. J. santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) padalinti santuokoje įgytą turtą: 2.1) I. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalį 0,0428 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini); kilnojamuosius daiktus: svetainės kambario komplektą, skalbimo mašiną, vonios kambario komplektą, įpareigojant ieškovą A. J. jį perduoti atsakovei I. J.; lauko židinį, benzininę vejapjovę Husqvarna LC, įpareigojant ieškovą A. J. ją perduoti atsakovei I. J.; planšetinį kompiuterį Samsung, įpareigojant ieškovą A. J. jį perduoti /grąžinti atsakovei I. J.; 2.2) A. J. nuosavybės teise priteisti: ½ dalį 0,0428 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančių Kometų g. 3A, Kaune; kilnojamuosius daiktus: virtuvės baldų komplektą, miegamojo kambario komplektą, darbo kambario komplektą, lauko baldus, aukšto slėgio vandens siurblį, trimerį Husqvarna, vejapjovę – traktoriuką Husqvarna, benzininį pjūklą Husqvarna, keturratį Bombardier; 4) iš A. J. priteisti I. J. 1860 Eur kompensaciją už A. J. tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį; 5) iš A. J. priteisti I. J. 4200 Eur kompensaciją už A. J. be I. J. žinios parduotą automobilį, motociklą ir dviratį; 6) iš A. J. priteisti I. J. 492,35 Eur kompensaciją už A. J. tenkančius vertybinius popierius; 7) pripažinti, kad A. J. ir I. J. negyvena kartu ir neveda bendro ūkio nuo 2014 m. spalio 15 d. ir nustatyti, kad šalių santuokos nutraukimo teisiniai padariniai atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai negyvena kartu; 8) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditoriai įsipareigojimai AB SEB bankui, numatyti 2005 m. lapkričio 18 d. kredito sutartyje Nr. 035018072391-15, nesikeičia, t. y. šalys kreditoriams atsako solidariai, tačiau tarpusavyje šalys įpareigojamos pagal šią sutartį atsiskaitinėti AB SEB bankui įmokas mokant lygiomis dalimis; 9) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditoriniai įsipareigojimai AB Swedbank, numatyti 2013 m. rugsėjo 13 d. sutartyje Nr. 13-064741-CI, nesikeičia, t. y. A. J. šiam kreditoriui yra asmeniškai atsakingas už tinkamą prievolių įvykdymą; 10) po santuokos atsakovei palikti santuokinę pavardę „J.; 11) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė santuoką tarp A. J. ir I. J. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; santuokos nutrūkimo teisinius padarinius taikė nuo 2014 m. spalio 1 d.; po santuokos nutraukimo paliko ieškovui A. J. pavardę „J.“, atsakovei I. J. – „J.“; pripažino 2012 m. spalio 17 d. sudarytą Pardavimo–pirkimo sutartį Nr. 12A-064, kurios pagrindu E. M. įgijo nuosavybės teisę į automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsimestine ir pripažino, kad transporto priemonė įgyta sutuoktinių A. J. ir I. J. bendrąja jungtine nuosavybe, ir įtraukė šį turtą į dalintino sutuoktinių turto balansą; pripažino 2003 m. vasario 10 d. 10 000 Eur paskolos sutartį tarp A. J. ir T. H. negaliojančiu sandoriu. Taip pat teismas padalino santuokoje įgytą turtą: A. J. asmeninės nuosavybės teise priteisė: ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ nebaigtos statybos gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 45 000 Eur vertės; darbo kambario komplektą (stalas ir kėdė, lova, komoda), 500 Eur vertės; skalbimo mašiną, 180 Eur vertės; svetainės kambario komplektą (minkšti svetainės baldai, stalas, spinta, televizorius Phillips, muzikinis centras Phillips), 1400 Eur vertės; virtuvės baldų komplektą (baldai su integruota virtuvės buitine technika ir santechnika, stalas su kėdėmis), 2000 Eur vertės; lauko baldus (stalas su kėdėmis), 150 Eur vertės; aukšto slėgio vandens siurblį Husqvarna, 200 Eur vertės; benzininę vejapjovę Husqvarna, 200 Eur vertės; UAB „Fenster-stil“, j.a.k. 302623974, 34 vnt. akcijų, 0.00 Eur vertės. Atsakovės I. J. asmeninės nuosavybės tesies priteisė: ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. 1993-5017-9032, ½ nebaigtos statybos gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 45 000 Eur vertės; miegamojo kambario komplektą (lova, televizorius Sharp, muzikinis centras TCM, spinta), 700 Eur vertės; lauko židinį, 470 Eur vertės; transporto priemonę Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5500 Eur vertės. Teismas pripažino A. J. ir I. J. prievolę AB SEB bankui pagal 2005 m. lapkričio 18 d. kredito sutartį Nr. 0350518072391-15, solidaria, nustatant, kad buvę sutuoktiniai kredito įmokas moka lygiomis dalimis; pripažino A. J. asmenine prievole pagal 2013 m. rugsėjo 13 d. sutartį Nr. 13-064741-CL dėl 4344,30 Eur kredito linijos Swedbank, AB. Teismas priteisė iš I. J. A. J. 950 Eur kompensaciją už didesnę jai tenkančio turto dalį. Taip pat priteisė iš I. J. 1371,94 Eur bylinėjimosi išlaidas A. J.. Priteisė iš E. M. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų A. J.. Likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Teismas priteisė iš I. J. 1034,99 Eur žyminį mokestį ir 7,08 Eur pašto išlaidų valstybei, iš A. J. 1357,33 Eur žyminį mokestį ir 7,08 Eur pašto išlaidų valstybei, iš E. M. 31 Eur žyminį mokestį ir 7,08 Eur pašto išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutrūkimo patvirtina jų veiksmai iki faktinio santuokos nutrūkimo. Teismas iš šalių, liudytojų paaiškinimų, rašytinių įrodymų, nustatė, kad šalių santykiai buvo įtempti, jie nesakydavo vienas kitam svarbių dalykų, pvz., atsakovė nežinojo apie ieškovo paimtą kreditą iš AB Swedbank. Tarp šalių nebuvo pagarbos vienas kitam, išsiskyrė jų interesai, supratimas apie vienas kito pareigas. Tokių santykių pasekmė buvo santuokos nutrūkimas. Teismas nustatė, kad šalys nustojo kartu gyventi 2014 m. spalio 1 d., todėl nuo šio momento ir taikė santuokos nutrūkimo teisnius padarinius.

Teismas nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalių, nekilo. Abi šalys nurodė, kad turtas įgytas lygiomis dalimis. Dėl nekilnojamųjų daiktų kainos tarp šalių ginčas nekilo. Nors procesiniuose dokumentuose šalių nurodytos skirtingos nekilnojamųjų daiktų kainos, tačiau teismo posėdžio metu šalys nurodė, kad sutinka su atsakovės pateiktoje turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta turto kaina. Taigi, abi šalys vadovavosi namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ataskaita, kurioje nurodyta, kad turto kaina yra 90000 Eur (elektroninės bylos aprašas, t. 3, b. l. 115-170).

Teismas darė išvadą, kad A. J. už santuokoje įgytas lėšas pirko automobilį „Toyota Yaris“. Jis surado parduodamą transporto priemonę, derėjosi dėl jos kainos su pardavėju, sumokėjo jam už perkamą transporto priemonę. Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu A. J. iš anksto žinojo, kad transporto priemonė bus užregistruota E. M. vardu. Teismas išvadą, kad transporto priemonė buvo įgyta už A. J. ir I. J. santuokos metu įgytas lėšas, ir kad jie yra tikrieji šios transporto priemonės savininkai grindė byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais, jog I. J. nuo transporto priemonės įgijimo momento nuolat ja naudojasi, moka draudimo įmokas. E. M. neturi transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo, nedalyvavo transporto priemonės pirkimo procedūroje, jo neturėjo tikslo įsigyti transporto priemonę. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad E. M. pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį neįgijo iš jos kylančių teisių ir pareigų, o tikrasis transporto priemonės pirkėjas A. J.. Sandoris yra apsimestinis sudarytas kitam sandoriui pridengti (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas sprendė, kad pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas fiktyvi transporto priemonės kaina. Teismas padarė išvadą, kad tikroji automobilio „Toyota Yaris“ pardavimo kaina buvo ne sutartyje nurodyta 4054,68 Eur, o 5500 Eur.

Dėl prievolės T. H. teismas sprendė, kad sandoris apsimestinis, neturintis esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas. Kadangi paskolos sutartis yra realinė – pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento, teismas sprendė, kad pinigai nebuvo perduoti ir pripažino 2003 m. vasario 10 d. paskolos sutartį tarp A. J. ir T. H. apsimestiniu sandoriu (CK 1.86 straipsnis).

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. J. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimo dalį dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalinimo: ieškovo A. J. nuosavybėn priteisti nekilnojamąjį turtą: 0,0428 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), plotas 49,20 kv. m; nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), plotas 99,17 kv. m; bendra vertė 90 000 Eur, nustatant, kad ieškovas A. J. įvykdys solidarią prievolę, įgytą pagal 2005 m. lapkričio 18 d. kredito sutartį Nr. 035018072391-15, kreditoriui AB SEB bankas bei įvykdys solidarią prievolę, įgytą pagal 2003 m. vasario 10 d. paskolos sutartį, kreditoriui T. H.; atsakovės I. J. nuosavybėn priteisti virtuvės baldų komplektą su integruota buitine technika, kurių bendra vertė 2 000 Eur bei šią sumą ieškovo A. J. naudai apskaityti kompensacijų balanse; atsakovės I. J. priešieškinio reikalavimą dėl aukšto slėgio vandens siurblio ir benzininės vejapjovės Husqvarna, kurių bendra vertė 400 Eur, įtraukimo į santuokoje įgyto dalintino turto balansą ir šio turto padalinimo atmesti; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas; panaikinti sprendimo dalį dėl 2003 m. vasario 10 d. 10 000 Eur paskolos sutarties tarp ieškovo ir kreditoriaus T. H. pripažinimo negaliojančiu sandoriu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė tik dėl kredito įmokų mokėjimo lygiomis dalimis, tačiau pagal kredito sutartį buvusiems sutuoktiniams kyla prievolė mokėti ne tik kredito grąžinimo įmokas, bet ir palūkanas, delspinigius, kitus sutartyje numatytus mokėjimus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas tarp buvusių sutuoktinių jau dabar kuria papildomus ginčus ir nesutarimus.

Atsakovei I. J. šioje byloje nepareiškus atitinkamo reikalavimo, teismas turėjo pasiūlyti atsakovei pareikšti reikalavimą dėl jos siūlomu būdu padalinto nekilnojamojo turto naudojimo tvarkos nustatymo, nes tik tokiu būdu būtų įmanoma bent iš dalies pasiekti šios nuosavybės socialinį ir ekonominį vertingumą. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta, todėl šalių tarpusavio ginčas liko neišspręstas iš esmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teismas šio trūkumo ištaisyti negali, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas, kad abi šalys turi lygiomis dalimis mokėti banko kredito įmokas, o santuokos nutraukimo teisiniai padariniai taikomi nuo 2014 m. spalio 1 d., turėjo ieškovo naudai iš atsakovės I. J. priteisti kompensaciją, lygią pusei ieškovo AB SEB bankui nuo 2014 m. spalio 1 d. sumokėtos sumos. Iš viso savo lėšomis ieškovas sumokėjo 4 916,23 Eur kredito grąžinimo įmokų, palūkanų ir kitų mokėtinų sumų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimu padalintas turtas, kuris niekuomet nebuvo įgytas bendra jungtine nuosavybe, šis turtas priklausė kitam asmeniui, o šiuo metu jo nėra, todėl teismo sprendimas šioje dalyje pripažintinas nepagrįstu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl jos perskirstytinos.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai, peržengdamas šalių pareikštų reikalavimų ribas, pripažino paskolos sandorį, sudarytą su kreditoriumi T. H. niekiniu ir negaliojančiu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas.

Atsakovė I. J. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, atsakovės priešieškinį patenkinti ir pripažinti, kad A. J. ir I. J. santuoka iširo dėl ieškovo A. J. kaltės; priteisti iš ieškovo atsakovei 4200,00 Eur kompensaciją už be I. J. sutikimo ir žinios A. J. parduotą santuokos metu įgytą turtą – automobilį VW MULTIVAN, v/n (duomenys neskelbtini), kaina 3400,00 Eur ir motociklą (duomenys neskelbtini) SUPERDUKE, v/n (duomenys neskelbtini), kaina 5000,00 Eur; už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį, už sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą skirti ieškovui A. J. 2896 Eur dydžio baudą, atitinkamai 50 proc. baudos skiriant valstybei, o 50 proc. I. J.; panaikinti teismo sprendimo dalį dėl 950 Eur kompensacijos A. J. iš l. J. priteisimo ir priimti naują sprendimą – priteisti 1730 Eur kompensaciją I. J. iš A. J. už didesnę jam tenkančio turto dalį; pakeisti teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti I. J. iš A. J. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepagrįsta Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje pripažinęs, kad ieškovo argumentai ir pateikti įrodymai yra nepakankamas pagrindas pripažinti ir vertinti atsakovės elgesį, kaip iš esmės pažeidusį sutuoktinės pareigas ir pripažinti atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė priešingai – kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

Nepagristai teismas atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 4200 Eur kompensacijos už santuokos metu be atsakovės žinios parduotas transporto priemones – automobilį VW MULTIVAN, v/n (duomenys neskelbtini) (2014-09-29 pirktą už 3700 Eur, 2014-11-28 parduotą už 3400 Eur) ir motociklą (duomenys neskelbtini) SUPERDUKE, v/n (duomenys neskelbtini) (pirktą 2013-12-23 už 5500 Lt (1592,91 Eur, parduotas 2014 m. lapkričio 28 d. už 5300 Lt (1534,99 Eur)). Byloje nebuvo ginčo, kad minėtos transporto priemonės buvo įgytos santuokos metu.

Nepagrįsta teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės prašymas taikyti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir bylos vilkinimą.

Pareiškus ieškinį dėl automobilio pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta viena sandorio šalis – ginčijamą sutartį parengęs ir ją pasirašęs pardavėjas UAB,,Autova“. Teismas priėmė sprendimą dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų. Tai absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniu skundu atsakovė E. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimo dalį, kuria 2012 m. spalio 17 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 12A-064 pripažinta apsimestine ir taikytos apsimestinio sandorio teisinės pasekmės. Šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo bei priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2016 m. sausio 5 d. patikslintu ieškiniu ieškovas A. J. prašė pripažinti apsimestine 2012 m. spalio 17 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 12A-064, tačiau į bylą pateikė 2012 m. spalio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 12A-064, pasirašytą pardavėjo UAB „Autova“ atstovo ir pirkėjo A. J.. Atsakovė E. M. į bylą teikė iš VĮ „Regitra“ išreikalautą 2012 m. spalio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 12A-064, pasirašytą pardavėjo UAB,,Autova“ atstovo ir pirkėjos E. M.. Teismas apsimestine pripažino 2012 m. spalio 17 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 12A-064. Sprendimas priimtas dėl neegzistuojančio sandorio pripažinimo apsimestiniu. Teismas nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens – pardavėjo UAB „Autova“ teisių ir pareigų.

Ieškinys dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu yra reiškiamas pagal bendrąsias ieškininės teisenos taisykles, todėl reikalavimas atsakovei E. M. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu A. J. ir I. J. santuokos nutraukimo byloje iš viso negalėjo būti reiškiamas ir nagrinėjamas.

Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį iki nutarties bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje, ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką. Todėl priimti nagrinėti iš esmės visiškai naują ieškovo A. J. 2016 m. sausio 5 d. patikslintą ieškinį atsakovei E. M. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu beveik metus nagrinėjamoje A. J. ir I. J. santuokos nutraukimo byloje (ieškinys pareikštas 2015 m. balandžio 10 d.).

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo T. H., atstovaujamas advokato L. K., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimo dalį dėl 2003 m. vasario 10 d. 10.000 Eur paskolos sutarties tarp A. J. ir T. H. pripažinimo negaliojančia. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas pripažindamas 2003 m. vasario 10 d. paskolos sutartį negaliojančiu sandoriu išėjo už ieškinio ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis), pažeidė dispozityvumo bei rungimosi principus. Nei ieškovas A. J., nei atsakovė I. J. savo ieškiniuose nereiškė reikalavimo dėl 2003 m. vasario 10 d. paskolos sutarties su T. H. pripažinimo negaliojančia.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į aplinkybių visumą. Tarp šalių susiklostę santykiai yra asmeninio pobūdžio, nėra grindžiami komerciniais pagrindais, o pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu.

Teismas sprendime, kaip pagrindą, jog sutartis yra tariamas sandoris, nurodo aplinkybę, kad paskolinti pinigai nebuvo deklaruoti juos įvežant į Lietuvą. Teismas darė išvadą, kad pinigai nebuvo perduoti. Tokia teismo išvada visiškai nepagrįsta byloje esančiai įrodymais. Iš sprendimo nėra aišku, kokių įrodymų pagrindu, teismas padarė tokią išvadą. Aplinkybė, kad pinigai nebuvo perduoti, prieštarautų pačios sutarties turiniui.

Ieškovas su atsakove 2003 birželio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi namo statybai įsigijo žemės sklypą, adresu Kometų g. 3, Kaune. Už žemės sklypą, kartu su kitais statiniais pardavėjams buvo sumokėta 30 000 litų grynais pinigais. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, tiek ieškovas, tiek atsakovė santaupų neturėjo.

Prisidėjimu prie apeliacinio skundo atsakovė I. J. prašo atsakovės E. M. apeliacinį skundą patenkinti jos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Atsiliepimais į apeliacinius skundus atsakovė I. J. prašo ieškovo A. J. ir trečiojo asmens T. H. apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:

Ieškovas apeliaciniame skunde reiškia naują reikalavimą – priteisti visą nekilnojamąjį turtą natūra ieškovui, nustatant, kad ieškovas A. J. įvykdys solidarią prievolę, įgytą pagal 2005 m. lapkričio 18 d. kredito sutartį Nr. 035018072391-15, kreditoriui AB SEB bankas ir solidarią prievolę, įgytą pagal 2003 m. vasario 10 d. paskolos sutartį, kreditoriui T. H., kuris nebuvo pareikštas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Reikalavimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo nei ieškovas, nei atsakovė nereiškė. Todėl apelianto argumentas, kad teismas savo iniciatyva turėjo išspręsti klausimą dėl šio turto tolimesnio valdymo bei naudojimo yra visiškai nepagrįstas ir išeina už pareikšto ieškinio bei priešieškinio ribų.

Nepagrįstai apeliantas T. H. nurodo, jog teismas, pripažindamas 2003 m. vasario 10 d. paskolos sutartį apsimestiniu sandoriu CK 1.86 straipsnio pagrindu išėjo už ieškinio ribų. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris yra tariamas, turi ex officio pripažinti jį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

Ieškovas A. J. materialinio reikalavimo dėl asmeninės skolos pagal tarp jo ir jo svainio T. H. pasirašytą paskolos sutartį pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole nereiškė, aplinkybės, jog ši paskola yra bendra sutuoktinių prievolė (solidari ar dalinė) leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė. Kreditorius T. H. ieškinio sutuoktiniams, ar vienam iš jų dėl skolos pagal paskolos sutartį priteisimo neteikė, reikalavimo dėl prievolinių įsipareigojimų pagal paskolos sutartį vykdymo ir/ar prašymo prievolinius įsipareigojimus pripažinti bendra sutuoktinių prievole (daline, ar solidaria) nereiškė. Todėl apeliaciniu skundu negali būti reiškiamas reikalavimas, kuris nebuvo nagrinėjamas pirmos instancijos teisme ir kurio nei ieškovas A. J., nei apeliantas T. H. nebuvo pareiškę.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė E. M. prašo ieškovo A. J. apeliacinį skundą atmesti, atsakovės I. J. apeliacinį skundą patenkinti, trečiojo asmens T. H. apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas A. J. prašo atsakovių E. M. ir I. J. apeliacinius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovių skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą, trečiojo asmens T. H. apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nusprendė, kad ieškovui bauda už piktnaudžiavimą procesu neskirtina. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai atitinka įstatymus ir kasacinio teismo formuojamą praktiką. Ieškovas tinkamai naudojosi CPK numatytomis teisinėmis priemonėmis, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus.

Atsakovė E. M. nepagrįstai teigia, kad reikalavimas dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine negalėjo būti pareikštas šioje byloje. Pagal įstatymą, teismas, nutraukdamas santuoką, privalo išspręsti viso santuokinio turto padalijimo klausimą. Šiuo atveju į sutuoktinių bendro turto balansą turėjo būti įtrauktas turtas, kuris sutuoktinių buvo įgytas statytinio (atsakovės E. M.) vardu. Todėl, siekiant tinkamai padalinti visą santuokoje įgytą bendra jungtine nuosavybe esantį turtą, reikėjo išspręsti apsimestinio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir jo negaliojimo teisinių padarinių taikymo klausimą. Visus šiuos susijusius klausimus įstatymas leidžia nagrinėti vienoje byloje.

Atsakovė E. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė dėl į bylos nagrinėjimą neįtraukto asmens (transporto priemonės pardavėjo UAB „Autova“) teisių ir pareigų, kadangi skundžiamu sprendimu konstatavo pripažinto apsimestiniu sandorio kainos fiktyvumą. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl transporto pardavėjo konkrečių teisių ir jo pareigų kitiems asmenims. Pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą sprendimą, transporto priemonės pardavėjui UAB „Autova“ nekilo jokios papildomos ar naujos pareigos, nebuvo pakeistos ar panaikintos apsimestiniu sandoriu jo įgytos teisės ir/ar pareigos. Pati atsakovė E. M. apeliaciniame skunde nenurodo, kokios konkrečios teisės ar pareigos pirmosios instancijos teismo sprendimu tariamai buvo nustatytos ar panaikintos UAB „Autova“, t. y. atsakovė nurodo, kad teismo sprendimas sudaro prielaidas abejonei dėl galimai neteisėto pardavėjo elgesio.

Su trečiojo asmens T. H. apeliaciniu skundu ieškovas nurodo sutinkantis visiškai.

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

Atsakovės I. J. ir E. M. savo apeliaciniuose skunduose teigia, kad ieškovui pareiškus ieškinį dėl automobilio pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu, dalyvauti byloje turėjo būti įtraukta kita sandorio šalis – ginčijamą sutartį parengusi ir ją pasirašiusi pardavėja UAB,,Autova“. Apeliančių vertinimu, teismas skundžiamu sprendimu nusprendė dėl asmens, neįtraukto į bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų, nes skundžiamu sprendimu konstatavo pripažinto apsimestiniu sandorio kainos fiktyvumą.

CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos pagrindinės šios įstatymo normos aiškinimo ir taikymo nuostatos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai sprendimu nusprendžiama dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzYtNDY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-476-469/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-476-469/2016">3K-3-476-469/2016</a>).

Ieškovas A. J. patikslintame ieškinyje (t. 2, b. l. 39–49) pareiškė reikalavimą pripažinti 2012 m. spalio 17 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 12A-064, kurios pagrindu atsakovės I. J. mama E. M. iš UAB „Autova“ nuosavybės teise įgijo automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsimestine bei taikyti apsimestinio sandorio negaliojimo teisinius padarinius, t. y. pripažinti, kad transporto priemonė įgyta ne statytinio (E. M.) nuosavybėn, o tikrosios sandorio šalies (sutuoktinių A. J. ir I. J.) bendrąja jungtine nuosavybe, tokiu būdu pripažįstant sutuoktiniams visas pirkėjų teises ir pareigas, kylančias minėto sandorio pagrindu, įtraukti šį turtą į dalintino sutuoktinių turto balansą.

Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad tikrasis transporto priemonės pirkėjas yra ieškovas A. J., todėl sandorį pripažino apsimestiniu, sudarytu kitam sandoriui pridengti (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas sprendime konstatavo, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje yra nurodyta fiktyvi transporto priemonės kaina. Teismas, remdamasis interneto portalų duomenimis, padarė išvadą, jog automobilis buvo parduotas ne už sutartyje nurodytą 4054,68 Eur kainą, o už 5500 Eur. Padalindamas tarp šalių turtą, teismas šį automobilį įtraukė į dalintino turto balansą ir jį priteisė atsakovei I. J. asmeninės nuosavybės teise.

CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Taigi sandoris – veiksmai, kuriais fiziniai ar juridiniai asmenys siekia ir sukuria tam tikrus teisinius padarinius (sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas). Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalis sandoris, jo šalių teisės ir pareigos yra suskirstytos į dvi grupes: pirmajai priklauso pardavėjo teisės ir pareigos, antrajai – pirkėjo. CK 1.5 straipsnis įpareigoja civilinių teisinių santykių subjektus įgyvendinant savo teises, taip pat nustatant tarpusavio teises ir pareigas tuo atveju, kai to nedraudžia įstatymas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus. Sandoris, kurio tikslas ir sudarymo aplinkybės nurodytų principų akivaizdžiai neatitinka, negali būti pripažintas teisėtu

Ieškovas ieškinyje prašė pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu bei taikyti apsimestinio sandorio negaliojimo teisinius padarinius. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamą sandorį reglamentuojančios taisyklės. Pagal CK 1.87 straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Tokie asmenys gali pareikšti ieškinį dėl apsimestinio sandorio, pažeidžiančio jų teises negaliojimo, ir prašyti taikyti apsimestinio sandorio negaliojimo teisines pasekmes. Konkrečiu atveju nustačius, kad sandoris yra apsimestinis, neigiamos apsimestinio sandorio pasekmės tenka abiem sandorio šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yODgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-288/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-288/2009">3K-7-288/2009</a>. Teismų praktika. 2009, 32).

Nagrinėjamoje byloje skundžiamu sprendimu teismas pripažino 2012 m. spalio 17 d. sudarytą pardavimo–pirkimo sutartį Nr. 12A-064 apsimestine. Taip pat teismas pripažino, kad transporto priemonė įgyta sutuoktinių A. J. ir I. J. bendrąja jungtine nuosavybe ir įtraukė šį turtą į dalintino sutuoktinių turto balansą.

Viena iš pripažinto apsimestiniu sandorio šalių – pardavėja UAB „Autova“ į bylos nagrinėjimą įtraukta nebuvo. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą ir suformuotą kasacinio teismo praktiką, apsimestinis sandoris negalioja nuo jo sudarymo momento, o neigiamos apsimestinio sandorio negaliojimo pasekmės tenka abiem sandorio šalims, t. y. ne tik pirkėjai atsakovei E. M., bet ir pardavėjui UAB „Autova“, nes teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo ir tai, jog transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje yra nurodyta fiktyvi transporto priemonės kaina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzgtOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-238-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-238-915/2015">3K-3-238-915/2015</a>, yra nurodęs, kad teismo sprendimo rezoliucine dalimi yra išreiškiama priimto teismo sprendimo esmė. Kitos teismo sprendimo dalys yra loginiais ir struktūriniais ryšiais neatskiriamai susijusios su sprendimo rezoliucine dalimi, egzistuoja, turi prasmę ir reikšmę tik kartu su ja, nes yra skirtos rezoliucinėje dalyje išdėstyto sprendimo motyvams pateikti, situacijai ir kitoms aplinkybėms, kuriomis buvo priimtas atitinkamas teismo sprendimas, aprašyti. Teismas, spręsdamas pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimą, tiria ir vertina įvairias bylos aplinkybes, pasisako, kurias aplinkybes laiko nustatytomis, teisiškai jas kvalifikuoja, nurodo, kokie teisiniai santykiai saisto ar, priešingai, nesaisto bylos šalių (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir res judicata galią (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, siekdamas teisingai išspręsti konkretų ginčą, teismas gali konstatuoti aplinkybes ir padaryti išvadas, kurios ne tik tiesiogiai siejasi su teismo sprendimo rezoliucine dalimi ir ją pagrindžia, bet gali sukelti atskirus teisinius padarinius ir už konkretaus ginčo (bylos) ribų.

Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas 2012 m. spalio 17 d. sudarytą pardavimo–pirkimo sutartį Nr. 12A-064 apsimestine ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatuodamas, kad minėtoje sutartyje nurodyta fiktyvi parduodamos transporto priemonės kaina, nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – pripažinto CK 1.87 straipsnio pagrindu negaliojančiu sandorio šalies – pardavėjos UAB „Autova“ materialiųjų teisių ir pareigų.

Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime nuspręsdamas dėl neįtrauktų į bylą asmenų, nagrinėjamu atveju dėl UAB „Autova“, materialiųjų teisių bei pareigų, pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, o tai yra pripažįstama absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimas reiškia, kad nebuvo tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija nenagrinėja kitų apeliacinių skundų argumentų ir dėl jų nepasisako (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Šalys prašo priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismui nusprendus bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana Labokaitė

Arūnas Rudzinskas

Mindaugas Šimonis