Civilinė byla Nr. e2S-768-413/2017
Proceso Nr. 2-69-3-20575-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.3.2.9.1.; 1.3.2.9.14.; 3.2.8.3.; 3.3.2.5.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-26240-894/2016 pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lidra“ dėl Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama: 1) panaikinti Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS 3923; 2) pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą, t. y. pagal LR DK 128 straipsnio 1 dalį; 3) pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę ir laikyti ieškovę atleista iš darbo nuo 2016 m. spalio mėnesio pagal LR DK 128 straipsnio 1 dalį; 4) priteisti dviejų mėnesių išeitinę kompensaciją; 5) priteisti iš atsakovės 450 Eur dydžio neturtinę žalą; 6) priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo neapmokėtos sumos iki pilno atsiskaitymo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016 m. rugsėjo 7 d. priimtas sprendimas Nr. DGKS 3923 įsiteisėjo 2016 m. spalio 7 d. ir tapo vykdytinu dokumentu (CPK 584 str., 587 str.). Ieškovė teismui ieškinį pateikė 2016 m. spalio 10 d., t. y. po Darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo. Pažymėjo, kad ieškovė nenurodė priežasčių, kodėl ieškinį teismui pateikė praleidusi DK 29⁶ straipsnyje nustatytą terminą, jo atnaujinti neprašė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Darbo ginčų komisijos 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu, todėl civilinę bylą teismas nutraukė vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė A. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį ir išnagrinėti civilinę bylą iš esmės.
Apeliantės nuomone, skundžiama nutartimi teismas nepasisakė dėl ieškiniu keliamų reikalavimų – pakeisti darbo sutarties nutraukimo motyvaciją ir nustatyti atleidimo iš darbo teisėtumą, kadangi tokių reikalavimų Darbo ginčų komisija nenagrinėjo, nes ji nėra kompetentinga nagrinėti šiuos klausimus. Nurodo, kad Darbo ginčų komisijos sprendimu patvirtinta šalių taikos sutartis buvo sudaryta komisijos nariams darant ieškovei spaudimą, taikos sutartis pažeidžia jos interesus. Pažymi, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas ieškovei išsiųstas tik 2016 m. rugsėjo 12 d. be sutarties ir kitų priedų, dėl ko, apeliantės nuomone, termino pradžia sprendimui apskųsti turėjo būti skaičiuojama nuo sprendimo išsiuntimo dienos. Be to, rugsėjo mėnuo iš viso turi 31 dieną, todėl ieškinio pateikimas teismui 2016 m. spalio 8 d. nepažeidė vieno mėnesio apskundimo termino.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Lidra“ prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsakovės nuomone, teismas priėmė procesiškai pagrįstą nutartį, todėl panaikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama: 1) panaikinti Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS 3923; 2) pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą ir laikyti, kad ieškovė yra atleista iš darbo nuo 2016 m. spalio mėnesio pagal LR DK 128 straipsnio 1 dalį; 3) priteisti iš atsakovės dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių išeitinę kompensaciją; 5) priteisti iš atsakovės 450 Eur dydžio neturinę žalą; 6) priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo neapmokėtos sumos iki pilno atsiskaitymo. Ieškovės ieškinys priimtas nagrinėti 2016 m. spalio 20 d. teismo nutartimi. Nustatęs, kad ieškinys paduotas teismui praleidus įstatymu nustatą terminą skundui dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo paduoti, pirmosios instancijos teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi, civilinę byla nutraukė vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu (kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to pateis dalyko ir tuo pačiu pagrindu, <...>).
Ieškovė 2016 m. gruodžio 21 d. pateikė atskirąjį skundą dėl 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuriuo prašė jos atskirąjį skundą priimti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį ir išnagrinėti civilinę bylą iš esmės.
Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskirojo skundo trūkumams pašalinti. 2017 m. sausio 4 d. teisme gautas ieškovės pataisytas atskirasis skundas (trūkumų šalinimas), kuriuo ieškovė, be kita ko, prašė atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą. Kauno apylinkės teismo teisėja R. U. 2016 m. gruodžio 21 d. rezoliucija atnaujino terminą skundui paduoti ir atskirąjį skundą priėmė. Pastebėtina, kad tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo procesiniuose dokumentuose dėl ieškovės atskirojo skundo nurodyta, kad nagrinėjamas atskirasis skundas dėl 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria buvo nustatyti ieškovės atskirojo skundo trūkumai. Tačiau, įvertinus bylos eigą, pirmosios instancijos teismo teisėjos procesinius veiksmus, atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. rašte dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo, 2017 m. sausio 21 d. rašte dėl elektroninės bylos su atskiruoju skundu siuntimo ir Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartyje dėl bylos paskyrimo nagrinėti teisėjui yra padarytas rašymo apsirikimas ir vietoje apeliacine tvarka nagrinėtinos 2016 m. lapkričio 30 d. teismo nutarties, neteisingai nurodyta 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis.
Taigi, šiuo atveju apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria byla nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo tvarka numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 29⁶ straipsnyje. Pagal ją, jeigu ginčo šalys nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad DK 29⁶ straipsnyje nustatytas vieno mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su darbo ginčų komisijos (toliau - DGK) sprendimu, pareikšti ieškinį teisme turi būti kvalifikuojamas kaip procesinis terminas (DK 10, 29 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (DK 29 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-426-701/2015).
CPK 74 straipsnio, numatančio procesinių terminų pabaigą, 3 dalyje numatyta, kad jeigu metais ar mėnesiais skaičiuojamo termino pabaiga tenka tokiam mėnesiui, kuris atitinkamos dienos neturi, tai terminas pasibaigia paskutinę to mėnesio dieną. Iš to seka, kad paprastai vieno mėnesio terminas pradedamas skaičiuoti atitinkamą mėnesio dieną, o baigiasi sekančio mėnesio tą pačią dieną.
Taigi, šiuo atveju terminas Darbo ginčų komisijos sprendimui apskųsti prasidėjo nuo jo priėmimo dienos, t. y. 2016 m. rugsėjo 7 d., o ne nuo jo išsiuntimo dienos, kaip teigia ieškovė, ir turėjo pasibaigti atitinkamą sekančio mėnesio dieną – 2016 m. spalio 7 d.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo teisme pateiktas 2016 m. spalio 10 d., sutiktina su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad ieškinys teismui paduotas praleidus įstatyme nustatą terminą Darbo ginčų komisijos sprendimui apskųsti, kurio atnaujinti ieškovė neprašė. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbi ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas gavęs ieškinį ir konstatavęs, kad ieškinys atitinka jam, kaip procesiniam dokumentui, keliamus reikalavimus, jį priėmė teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartimi.
CPK 78 straipsnis reglamentuoja procesinių terminų atnaujinimą. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Taigi, byloje nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškinį, jį priėmė, yra pagrindas išvadai, kad tokiais savo veiksmais teismas savo iniciatyva kartu atnaujino ir praleistą terminą Darbo ginčų komisijos sprendimui apskųsti (CPK 78 straipsnio 1 dalis).
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas civilinę bylą, netinkamai taikė ir aiškino procesinius terminus ir bylos nutraukimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Minėtas pažeidimas sudaro pagrindą nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui negrinėti iš esmės (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,
n u t a r i a:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Gintautas Koriaginas
