Baudžiamoji byla Nr. 2K-145-511/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01094-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.1;
1.2.3.1.2.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Lolitai Urbelienei,
nuteistojo gynėjui advokatui Henrikui Mackevičiui,
nukentėjusiesiems I. P. bei R. P. ir jų atstovui advokatui Gintautui Daugėlai,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų I. P. ir R. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 20 d. nuosprendžiu M. O. (M. O.) nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 10 punktus aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą trylikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyniolikai metų.
Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. birželio 20 d.
Iš M. O. priteista I. P. 1261,84 Eur turtinei, I. P. ir R. P. – po 30 000 Eur, J. P. – 15 000 Eur, J. G. – 10 000 Eur ir A. T. – 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Iš M. O. priteista I. P. 968 Eur, R. P. – 544,50 Eur, J. G. – 363 Eur ir A. T. – 600 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 20 d. nuosprendis:
M. O. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 1
punktus paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trylikai metų šešiems mėnesiams.
Iš M. O. nukentėjusiajam A. T. priteistas neturtinės žalos dydis sumažintas nuo 10 000 iki 5000 Eur.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiųjų atstovo ir nukentėjusiųjų, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės ir nuteistojo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. M. O. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 10 punktus, 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą už tai, kad, turėdamas tikslą pabėgti nuo UAB „K.“ apsaugos darbuotojų, pasikėsino dėl nukentėjusių asmenų tarnybos pareigų vykdymo nužudyti du žmones, kurių vieną nužudė dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo: 2018 m. sausio 5 d. apie 19.13 val. prekybos centre „Akropolis“, esančiame Taikos pr. 61, Klaipėdoje, parduotuvės „Maxima“ apsaugos poste, įtarus sukčiavimu savitarnos kasoje, sulaikytas M. O., siekdamas pataikyti į krūtinę, peiliu tris kartus smogė UAB „K.“ apsaugos darbuotojui A. T., šiais savo veiksmais jam padarė paviršinius durtinius-pjautinius sužalojimus: krūtinės ląstos kairėje pusėje didžiojo krūtinės raumens srityje, dešinio dilbio apatinio trečdalio nugariniame paviršiuje ir kairio dilbio vidurinio apatinio trečdalio ribos nugariniame paviršiuje, tačiau A. T. nenužudė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes šis aktyviai gynėsi rankomis nuo dūrių į krūtinę, o UAB „K.“ apsaugos darbuotojas R. P. tuo metu laikė M. O. rankomis prispaudęs prie sienos. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, M. O. tyčia peiliu tris kartus smogė einančiam tarnybines pareigas R. P. į kairįjį bei dešinįjį pečius ir kaklą, nuo durtinio-pjautinio kaklo sužalojimo padarius žaizdą kaklo priekinio paviršiaus dešinės pusės apatinėje dalyje, sužalojus trachėją, kairę Jungo veną ir kairę vidinę miego arteriją R. P. įvykio vietoje mirė, taip tyčia jį nužudė.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu nukentėjusieji I. P. ir R. P. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendis dėl M. O. paskirtų laisvės atėmimo bausmių subendrinimo ir sumažinta galutinė bausmė iki trylikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį; priteisti iš M. O. atstovavimo išlaidas, patirtas dėl kasacinio skundo surašymo. Kasatoriai skunde nurodo:
2.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nepagrįstai taikė bausmių subendrinimą apėmimo būdu, dėl to neteisėtai M. O. buvo sumažinta galutinė laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
2.2. Nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo jų padaro dvi ar daugiau ir dėl šių veikų nėra kliūčių kaltininko baudžiamajam persekiojimui. Sutapties atveju nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal skirtingus arba tą patį BK straipsnį ar jo dalis, nustatančias atskiras nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Ši nusikalstamų veikų sutapties bendriausia traktuotė turi būti tikslinama, kai taikant baudžiamąjį įstatymą reikia apsispręsti, ar konkrečiu atveju yra idealioji ar realioji sutaptis. Nuo atitinkamo sprendimo priklauso kiti svarbūs baudžiamojo įstatymo taikymo klausimai, susiję su bausmių subendrinimo būdų parinkimu ir panaudojimu.
2.3. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai yra tuomet, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tai reiškia, kad bendrą veiką sudarančių faktų visumos išsamus teisinis įvertinimas, vadinamas kvalifikavimu, neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau, nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, o kiekviena jų turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną iš šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą apėmimo būdu.
2.4. Realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tais atvejais, kai asmuo padaro dvi ar daugiau atskirų, savarankiškų veikų, kurios gali būti kvalifikuojamos taikant ir skirtingus, ir tuos pačius BK specialiosios dalies straipsnius. Nustačius, kad konkrečiu atveju veikos yra atskiros ir sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, už jas paskirtos bausmės paprastai subendrinamos visiško ar dalinio sudėjimo būdu, išskyrus bausmių apėmimo taikymą, nustatytą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose.
2.5. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad nuteistajam M. O. inkriminuoti kvalifikuotas nužudymas ir pasikėsinimas padaryti kvalifikuotą nužudymą sudaro idealiąją sutaptį. Pagal teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMy02ODkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-3-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-3-689/2018">2A-3-689/2018</a> dėl nuteistojo veikų, kvalifikuotų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nurodė, kad nėra teisinio pagrindo daryti išvadą dėl nusikalstamų veikų idealiosios sutapties ir taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi vien tai, jog veikos padarytos tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje per trumpą laiką, nepatvirtina šių veikų idealiosios sutapties, bei konstatavo, kad nuteistojo nusikalstamos veikos sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį, kad nuteistasis padarė pavienius labai sunkius nusikaltimus (vieną baigtą, kitą pasikėsino padaryti), jie nesiskiria pagal pavojingumą ir nepriskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra tapačios aplinkybėms, nustatytoms byloje Nr. 1A-3-689/2018.
2.6. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas M. O. padarytus nusikaltimus jų sutapties aspektu, nebuvo pakankamai dėmesingas, nukrypo nuo teismų praktikos. Nors teismas skundžiamame nuosprendyje pateikė idealiosios nusikalstamos veikos sutapties teorinę sampratą, tačiau po to apsiribojo nepagrįstais, lakoniškais teiginiais, kad M. O. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, nes nuteistasis veiksmus, kuriais buvo sužalotas A. T. ir nužudytas R. P., atliko per trumpą laiko tarpą, panaudodamas tą patį įrankį – peilį. Apeliacinės instancijos teismas neteisėtai teigė, kad tokie veiksmai sudarė vientisą ir nenutrūkstamą poelgį, siekiant bendro sumanymo, tokių teiginių plačiau neargumentavo, neanalizavo ir nesusiejo su M. O. baudžiamosios bylos duomenimis.
2.7. Apeliacinės instancijos teismas, aptardamas ir vertindamas nustatytas faktines aplinkybes pagal teisines nuostatas, taikomas sutapčių atvejais, be pagrindo įžvelgė BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 10 punktuose nustatytų nusikaltimų idealiąją sutaptį. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas M. O. nusikalstamus veiksmus, paskirdamas bausmes ir jas subendrindamas, nepažeidė įstatymų reikalavimų ir pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas teisingai subendrino nuteistajam paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Teismų praktikoje idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-412/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-412/2010">2K-412/2010</a>, 2K-P-78/2012, 2A-7-4-699/2015). Vien tai, kad skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, jog nuteistojo M. O. veiksmai, kuriais buvo sužalotas A. T. ir nužudytas R. P., atlikti per trumpą laiką, panaudojant tą patį įrankį – peilį, siekiant bendro sumanymo, nepatvirtina šių nusikalstamų veikų idealiosios sutapties. Nuteistasis padarė pavienius labai sunkius nusikaltimus (vieną – baigtą, kitą pasikėsino padaryti), kurie nesiskiria pagal pavojingumą ir nepriskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms. Nuteistojo M. O. nusikalstamos veikos sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs nepagrįstą ir neteisingą išvadą dėl M. O. nusikalstamų veikų idealiosios sutapties ir BK 63 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, neteisingai sumažino nuteistajam laisvės atėmimo bausmę.
2.8. Dėl M. O. itin žiauraus nusikaltimo nukentėjusiųjų patirti išgyvenimai yra sunkūs ir neatitaisomi, nukentėjusioji I. P. dėl sūnaus netekties iki šiol negali gyventi be psichologų ir gydytojų pagalbos. Apeliacinės instancijos teismui žymiai sumažinus bausmę jų sūnaus žudikui, nukentėjusiesiems sukeltos labai negatyvios pasekmės.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Nukentėjusiųjų I. P. ir R. P. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl BK 63 straipsnio taikymo
3. Iš kasacinio skundo matyti, kad kasatoriai neginčija vienodų abiejų instancijų teismų išvadų dėl M. O. veikos kvalifikavimo pagal veikų, nurodytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 10 punktuose bei BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punkte, sutaptį, tačiau mano, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso normas, nustatančias bausmių bendrinimo tvarką. Kasatorių nuomone, pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, tinkamai subendrino bausmes dalinio sudėjimo būdu, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nepagrįstai konstatavo veikų, už kurias nuteistas M. O., idealiąją sutaptį, todėl netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas ir bausmes bendrino apėmimo, o ne dalinio sudėjimo būdu. Šie kasatoriaus teiginiai nepagrįsti.
4. Kai iki nuosprendžio priėmimo padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas vadovaujasi bausmių bendrinimo taisyklėmis, nustatytomis BK 63 straipsnyje. Tokiu atveju teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.
5. Bausmių bendrinimas apimant taikomas tik BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais, t. y. kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
6. Nusikalstamų veikų sutaptimi laikoma situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymą taikyti baudžiamąjį įstatymą. Sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos gali būti kvalifikuojamos pagal tą patį arba skirtingus BK straipsnius ar jų dalis. Nusikalstamų veikų sutaptis gali būti realioji arba idealioji.
7. Baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos. Teismų praktikoje pasisakoma, kad kiekvienu atveju tik atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra realioji ar idealioji.
8. Pagal teismų praktiką realiąja nusikalstamų veikų sutaptimi laikomi atvejai, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nurodytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse.
9. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose. Nusikalstamų veikų sutaptis pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą.
10. Remiantis BK 63 straipsnio nuostatomis, kai esant nusikalstamų veikų realiajai sutapčiai sprendžiamas bausmių už kelias veikas subendrinimo klausimas, bausmės bendrinamos visiškai arba iš dalies jas sudedant, išskyrus atvejus, kai nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius arba už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Tokiais atvejais bausmės turi būti bendrinamos apimant. Esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės, paskirtos už jas, bendrinamos tik apimant.
11. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad nuteistasis M. O., sulaikomas parduotuvės apsaugos darbuotojų įtarus sukčiavimu perkant prekes, turėdamas tikslą pabėgti, tyčia paeiliui sudavė kelis smūgius peiliu vykdantiems tarnybines pareigas parduotuvės apsaugos darbuotojams A. T. ir R. P. ir iš parduotuvės pabėgo. Dėl nuteistojo M. O. padarytų sužalojimų R. P. mirė, A. T. buvo sužalotas. Teismai konstatavo, kad nuteistasis M. O., veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino nužudyti du tarnybines pareigas vykdančius asmenis, vieną jų – R. P. nužudė, o A. T. pasikėsino nužudyti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, nes A. T. nuo nuteistojo smūgių peiliu į krūtinę aktyviai gynėsi. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai M. O. veiksmus pasikėsinant nužudyti A. T. ir nužudant R. P. kvalifikavo kaip dviejų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 10 punktuose bei BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punkte, sutaptį.
12. Subendrindami už abi veikas paskirtas bausmes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai baudžiamąjį įstatymą taikė skirtingai. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taikė bausmių dalinį sudėjimą, tačiau kodėl taiko tokį bausmių bendrinimo būdą, nuosprendyje nepasisakė. Atsižvelgdamas į tai, kad veiksmus, kuriais buvo sužalotas A. T. ir nužudytas R. P., nuteistasis M. O. atliko per trumpą laiko tarpą, panaudodamas tą patį įrankį – peilį, kad tokie veiksmai sudarė vientisą ir nenutrūkstamą poelgį, kad nuteistasis veikė pagal bendrą sumanymą nužudyti du žmones, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nuteistajam M. O. inkriminuotos nusikalstamos veikos (kvalifikuotas nužudymas ir pasikėsinimas įvykdyti kvalifikuotą nužudymą) sudaro idealiąją sutaptį, todėl, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, M. O. už abi nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bendrino apimant.
13. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, išvadą, kad M. O. nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, pagrįstai grindė argumentais, kad nuteistojo veiksmai nužudant R. P. ir pasikėsinant nužudyti A. T. sudarė vientisą ir nenutrūkstamą poelgį, nuteistajam veikiant pagal bendrą sumanymą nužudyti du žmones.
14. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad, esant nusikalstamų veikų, nurodytų BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalyje bei 22 straipsnyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, sutapčiai, vieno žmogaus nužudymas pagal kilusius padarinius kvalifikuojamas kaip baigta veika, tačiau kartu tai yra neatskiriama kaltininko nusikalstamos veikos, kuria jis kėsinasi nužudyti mažiausiai du žmones, dalis, jungiama bendro nusikalstamo sumanymo (siekio). Todėl šiais atvejais veikų sutaptis yra idealioji, o bausmės, paskirtos už šias veikas, turi būti bendrinamos taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas apėmimo būdu.
15. Kasatorių nuomone, šioje byloje bendrinant bausmes kaip precedentu turi būti vadovaujamasi kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMy02ODkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-3-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-3-689/2018">2A-3-689/2018</a> suformuota praktika. Šis argumentas nepagrįstas.
16. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškinantis tikrąją teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms.
17. Kasatoriaus nurodoma kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMy02ODkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-3-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-3-689/2018">2A-3-689/2018</a> nėra precedentas nagrinėjamai baudžiamajai bylai, nes anoje byloje nustatytos kitokios faktinės aplinkybės ir išaiškintas kitos teisės normos taikymas: toje byloje nebuvo nustatyta, kad nuteistasis iš anksto buvo sumanęs nužudyti du asmenis ar kad tokia tyčia būtų susiformavusi nusikaltimo darymo metu, priešingai – konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamas sumanymas (siekis) nužudyti formavosi atskirai; aptariamoje byloje nuteistojo veikos buvo perkvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kurios, kitaip nei nagrinėjamoje byloje, sudarė realiąją, o ne idealiąją sutaptį.
18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuota, kad kasacinis skundas nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas M. O. paskirtas bausmes bendrindamas apėmimo būdu, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nukentėjusiųjų I. P. ir R. P. kasacinį skundą.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Alvydas Pikelis
Eligijus Gladutis
